Autorius Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Geršonas Taicas
Eiga ir komentarai. Vilniaus Administracinis teismas (toliau teismo) dėl pažymos LGGRTC (toliau centro) dėl J.Noreikos.
Kovo 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl pažymos apie Joną Noreiką nagrinėjo bylą dėl kurios kreipėsi Lietuvos pilietis Grantas Gochinas su prašymu įvertinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiksmus, ginant Joną Noreiką.
Dalyviai : I. advokatas ir dr. Andrius Kulikauskas atstovavo Grantą Artūrą Gochiną , II. advokatas, advokatė, centro departamento direktorius dr. A.Bubnys, vyriausiasis istorikas dr. A.Rukšėnas ir duomenų apsaugos pareigūnas, LGGRTC dirbantis 0,5 etato D. E. Stancikas atstovavo centrą. III. Didelė grupė piliečių (ir ne piliečių), Lietuvos patriotais ir žmogaus teisių gynėjais save vadinančių žmonių, tarp ju buvo žymus profesorius, jidiš kalbos ekspertas, rašytojas Dovidas Katzas .
Ieškovo advokatas greitai perskaitė daugiau nei 25 psl. pateiktą dokumentą, kuriame išdėstyti nauji istoriniai faktai apie J. Noreikos nusikaltimus. Ieškovo advokatas kalbėjo išsamiai, argumentuotai.
Atsakovo advokatai bandė nemažiau nei 6 kartus įtikinti teismą, kad jis neturėtų nagrinėti šitos bylos, nes jų nuomone, teismas pažeidžia procesinį kodeksą… Klausantiems atsakovo advokato buvo keista, kad užduodami antraeiliai, visai nereikšmingi klausimai, pvz: ar buvo laikraščio cenzūra ir kada, kokia valiuta žydšaudžiams buvo mokamas atlygis… Vienas atsakovo advokatas nusikalbėjo, pasakęs, „jeigu genocido centras pakeistų pažymą ir pripažintų, kad J.Noreiką prisidėjo prie Holokausto, reikėtų perrašyti istorijos vadovėlius, ir ginčą reikėtų spręsti konferencijose, forumuose, simpoziumuose ir t.t. , bet tik ne čia teismo salėje.
Nužudyta apie 300 000 piliečių, ne tik žydų. Paaiškėjo, kad Lietuvoje – tai ne problema, nes didžiausia problema – reikalas keisti istorijos vadovėlius, kur klastojamas Holokaustas arba jis visai neegzistuoja. Kasmet tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje kritikuojami ir peikiami istorikai iš LGGRTC.
Mokslininkės istorikės doc. dr.Jurgita Verbickienė ir dr. Violeta Davoliūtė daug kartų konferencijose , televizijos laidose ir kitur pasisake apie naujų vadovėlių būtinybę mokykloms ir universitetams, nes senieji vadovėliai rašyti ne istorikų – mokslininkų, jie nebeatitinka šio laikmečio.
Profesoriai Saulius Sužiedėlis, Kristopas Dichmanas ir Tomas Venclova, istorikas mokslų daktaras Herkus Vitkus ir kiti visai kitaip interpretuoja Holokausto istoriografijos faktus.
LGGRTC istorikas A. Bubnys labai mažai kalbėjo, jo veido spalva ir sprandas keitėsi teismo proceso eigoje nuo baltos iki purpurinės spalvos .
Dr. A. Kulikauskas pasakė, kaip kruopščiai 2 metus rinko įrodymą apie J. Noreikos dalyvavimą Holokauste, kaip jis daug dienų bendravo su Plungės gyventojais, kurie puikiai atsimena kad liepos m. 1941 m. Plungėje buvo du vokiečiai vienas – raišas, kitas – „pusdurnis“, nes pats su savimi kalbėjo. A. Kulikauskas pasakojo, kaip jis augo JAV , todėl nesupranta, kodėl per beveik 30 metų demokratinėje Lietuvoje dar neišaiškinti Holokausto dalyviai?!
Istorikas A.Rukšėnas teisinosi, kad jis „apsigynė disertaciją Holokausto tema, jo tyrinėjimas yra mokslinis ir metodologinis, tyrinėja šią temą daugiau nei 20 metų ir supranta visus šios temos aspektus, o A. Kulikauskas yra savamokslis, tyrinėja ne moksliškai ir pažeidžia metodologiją“. A. Rukšėnas kalbėjo, kad lietuvius, iš dalies naciams pavyko įtraukti į Holokaustą.
Nėra mokslinio apibūdinimo tos dalies , gal tą dalį reikėtų skaičiuoti procentais nuo nužudytų Lietuvoje žydų procentų?
D.E. Stancikas kalbėjo, kad teismas inspiruotas Rusijos, kuris kenkia Lietuvos įvaizdžiui, kad Jono Noreikos žmona Antanina vaišino žydų vaikus bandelėmis. Stančikas prilygino nacių genocidą sovietų genicidui. Tarp J. Noreikos draugų buvo Šiaulių miesto gydytojas, žydų gelbėtojas Domas Jasaitis.
Kyla retorinis klausimas, kas daugiau kenkia: Lietuvos Holokausto nusikaltėlių heroizavimas, ar reikalavimai nefalsifikuoti Lietuvos istorijos ir nereabilituoti nusikaltėlių, kolaboravusių su naciais?
Iš tikrųjų dr. gydytojas Domas Jasaitis buvo Lietuvos patriotas, žydų gelbėtojas ir tokiems kaip jis, reikia pakabinti memorialinės lentas, jų vardais pavadinti gatves ir mokyklas. D. E. Stancikas nepaminėjo tikrų J. Noreikos draugų: žiaurių nusikaltėlių, žydšaudžių: Stanislovo Lipčiaus – būrio vado, vadovavusio Plungės žydų žudynėms, Povilo Alimo – LAF Plungės vado, Broniaus Juodikio – LAF Telšių apskrities vado pavaduotojo.
Dėl bandelių. Kur dingo tie vaikai, kuriems buvo išdalintos p. Noreikienės “menamos” bandelės? Sušaudyti ar palaidoti gyvi, Bubių k. ar Kužių k. ? Pagalvokim, kaip valstybės tarnautojas aiškina teisme nemokslinę teoriją apie dvigubą genocidą, niekina Holokaustą ir neigia faktą, kad žydai nukentėjo nuo sovietinės okupacijos.
LGGRTC (daugiau nei 120 darbuotojų be filialų) biudžetinė organizacija, turinti monopolį spręsti, kas – nusikaltėlis, kas – didvyris, koks dokumentas reikšmingas, koks nereikšmingas. Centras, kurio niekas nekontroliuoja, kuriame nėra vadovų rotacijos. Centro generalinė direktorė daug kartų skundėsi, kad trūksta finansavimo reikalingų dokumentų vertimui, kyla klausimas už kokius pinigus samdyti du advokatai.
Šiam teismo procesui nesurasi geresnio pavadinimo nei „Dovydo kova su milžinu Galijotu“.
Gal reikėtų geriau finansuoti Lietuvos istorijos institutą, kur dirba tikri mokslininkai, o ne istorikus – valdininkus, kurie per 20 metų „suaugo“ su kėde ir kurių niekas negali kritikuoti ir kontroliuoti. Svarbu ne leidinių kiekis, bet jų kokybė, moksliniai atradimai, tarptautine reikšmė.
Teismas vyko tikrai demokratiškai, buvo suteikta didelė posėdžių salė, geranoriškai išklausytos abi pusės, su nekantrumu laukiame teismo nutarties.
Autoriaus, stebėjusio teismo procesą, mintys nebūtinai turi sutapti su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nuomone.
