

Raimondo Savicko parodos atidarymas!




Pinchos Fridberg, Polina Pailis
Šūkis „Lietuva Lietuviams“
Toks šūkis atsirado ne šiandien ir ne vakar. Matome jį nuotraukoje, kuriai jau daugiau nei 80 metų! Ir patalpintas jis buvo ne kokiame nors provincijos laikraštėlyje, o žinomo savaitraščio „Verslas“ (1938/07/07) pirmajame puslapyje (Leidėjas: Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga, 1932-1940), Kaunas.
Norėtume atkreipti dėmesį į vieną svarbu faktą: plakatus su neapykanta kitataučiams nešė tikintis jaunimas. Juk “Pavasarininkai”– tai Lietuvių katalikų jaunimo federacijos nariai, kurių 1940 m. buvo apie 100 000.
93 įžanginiai žodžiai
Viskas prasidėjo nuo ketinimo parašyti straipsnį „Žydų gyvenimas tarp dviejų pasaulinių karų Lietuvos spaudos puslapiuose”. Informacijos šaltiniai prieinami kiekvienam: užeik į Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainę, įrašyk į paieškos langą laikraščio pavadinimą, pasirink metus, mėnesį, dieną ir … skaityk. Darbas nėra sunkus, tačiau reikalaujantis daug kantrybės ir atidumo.
Straipsnių „apie žydų gyvenimą“ paieška Lietuvos spaudoje netikėtai atvedė mus prie šokiruojančiu publikacijų, negalėjome praeiti pro šalį, viską perskaitėme. Paaiškėjo, kad savaitraštis „Verslas“ gausiai „tręšė“ dirvą 1941 m. birželio įvykiams, kai žydus pradėjo žudyti jau pirmąją karo dieną.
Dar prieš vokiečiams įžengiant į Lietuvą.
Paprastas fašizmas
Pažvelk, skaitytojau, į 1939 m. sausio 20 d. savaitraščio „Verslas“ pirmojo puslapio fragmento nuotrauką (atkreipk dėmesį: iki vokiečių izengimo į Lietuvą buvo dar pustreciu metų!)
Matome dviejų straipsnių pavadinimus. Kairėje esantis straipsnis – pasirašytas, jo autorius K.Šatraitis, o dešinėje – be parašo, vadinasi, yra redakcinis. Abu liečia žydus.
Pradėsime nuo redakcinio:
Štai keletas citatų (kursyvas priklauso redakcijai, papildomas paryškinimas – mūsų):
“Turime netoli 150.000 žydų, kas sudaro beveik 6% visų gyventojų. Europos sąlygomis, šis santykis per didelis.”
“…Lietuva turi 150.000 žydų, kurių emigracija būtina ir skubi…”
“Kad nepavėluotume ir pasaulis nepamanytų, kad pas mus nėra jokios žydų emigracijos problemos. Priešingai, ji labai opi!”
Štai matome, kad likus dar pustrečių metų iki vokiečių įžengimo į Lietuvą, garsus savaitraštis atvirai ragino skubiai atsikratyti 150 tūkstančių savo bendrapiliečių! Ar čia ne fašizmas?
Apžvelkime dabar K. Šatraičio antisemitinį straipsnį. Štai dviejų fragmentų kopijos:
Pasinaudokime mėgstamiausiais konservatorių patriarcho žodeliais „kas gali paneigti, kad…?“. Taigi, kas gali paneigti, kad K. Šatraičio straipsnis atspindi ne tik jo asmeninę nuomonę, bet ir jo bendraminčių grupės? Įdomu, koks buvo tos grupės dydis, jei žinomas Lietuvos savaitraštis nepagailėjo centrinės vietos pirmajame puslapyje jos antisemitines filosofijos skleidimui? Ar ne Šatraičio mintis apie “žydų valstybingumą” (“valstybė jiems nėra joks tikslas, o tik priemonė savo asmens bizniui”) ir jų prilyginimas kitataučiams atvėrė kelią 1941 m. birželio įvykiams?
Tęsiant temą. Istorijos apie inteligentinį antisemitizmą
Dialogas su skaitytoju-patriotu
Sakyk, mielas skaitytojau-patriote, ar leidinį galima laikyti antisemitiniu, jei jame nėra ne tik žodžio žydelka (kaip garsiajame konservatorių patriarcho eilėraštyje „Labiausiai“), bet nėra net žodžio “žydas” užuominos?
Tyli? O mes prisipažįstame: dar visai neseniai būtume atsakę „ne“.
Prieš tavo akis, skaitytojau, dar vienas radinys – reklaminis skelbimas “Pirkime tik pas šiuos Kauno verslininkus” (“Verslas”, 1938/01/05, p.6)
Iš pirmo žvilgsnio jame surašyti pusantro šimto Kauno bakalėjos, mišrių mėsos, manufaktūrų, galanterijos ir kitų parduotuvių adresai su jų savininkų pavardėmis ir vardais. Ir nieko daugiau.
Girdime pasipiktinusio skaitytojo-patrioto klausimą:
– Kur šioje reklamoje autoriai pamatė bent užuominą apie antisemitizmą? Gal prieš rašydami straipsnį jiems reikėjo užsidėti akinius ?!
Mūsų atsakymas:
– Mes su akiniais, mielas patriote! Būtent todėl ir pamatėme, kad Kauno parduotuvių savininkų sąraše nėra žydiškų vardų ir pavardžių.
– Na ir kas? – klausia skaitytojas-patriotas. – Ar manote, kad žydiškų vardų nebuvimas yra antisemitinio šūkio „Nepirkite iš žydų!“ atitikmuo? O kodėl, pavyzdžiui, jums ne atėjo į galvą, kad galbūt tai parduotuvių, prekiaujančių aukščiausios kokybės prekėmis, sąrašas?
Buvome priblokšti. Savo klausimais skaitytojas-patriotas įvarė mus į kampą: šiame skelbime šūkio „Nepirkite iš žydų!“ tikrai nėra. Bandydami įtikinti savę, kad mūsų virtualus oponentas teisus, tęsėme minėto savaitraščio peržiūrą. Ir staiga … susidūrėme su labai inteligentišku SKELBIMU („Verslas“, 1939/01/20, p. 2):
Kadangi Skipičiui labai nepatiko “Apžvalgos” teiginys “kad Lietuvos visuomenė palanki žydams”, privalome pateikti informaciją apie leidinį. Štai kaip atrodė pirmo numerio antraštė
ir redakcijos įžanginio straipsnio pradžia
Beveik neabejojame, kad mašinisto A. Skipičio „aistringa meilė“ žydams, “kurie gyvena Lietuvoj…, kalba lietuviškai ir myli lietuvių kalbą ir jųjų kultūrą”, turėjo pasireikšti jau pirmosiomis karo valandomis. Gali būti, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve yra dokumentų apie jo (Skipičio) „žygdarbius“. Būtinai paieškosim. O paiešką pradėsime nuo „kankinių sienos“ Vilniaus centre.
Ypatingas Lietuvos miestelis
O dabar, skaitytojau, atspėk, koks Lietuvos miestelis 1933 m. buvo vadinamas „ypatingu“? Nežinai? Visai neseniai mes irgi nežinojome. Paaiškėjo, kad tai – Kurtuvėnai (kituose šaltiniuose – Kurtavėnai), esantis už 20 kilometrų nuo Šiaulių. Laikraštis „Diena“ (1933/12/10, p. 9) rubrikoje „Mano daina“, pavadino Kurtuvėnus „ypatingu“ miesteliu nes jame „nėra nei vienos smuklės, nei vieno žydo”:
Būtent dėl žodžių “nė vieno žydo” vadiname Kurtuvėnus „miesteliu“, bet ne „štetlu“.
Atvirai kalbant, laikraščio informacija apie žydų nebuvimą Kurtuvėnuose mus nustebino, ir mes pradėjome „kasti“ internetą. Radome “Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenis”:
Štai 23 puslapio lentelės „Lietuvos gyventojai tautybėmis“ fragmentas:
Kaip matome, 1923 m. Kurtuvėnų miestelis buvo visai ne mažas (daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų) ir šimtas žydų jame tebegyveno. Kodėl po 10 metų jie visi paliko miestelį, nustatyti nepavyko. O hipotezių „ant smėlio“ niekada nestatome.
Miestelis, kuriame tautinė sąmonė buvo tokia stipri,
kad apie žydų įsigyvenimą negalėjo būti kalbos
Sutik, mielas skaitytojau, Lietuvos „ypatingo“ miestelio pavadinimo tu nežinojai. Suteikiame tau galimybę pasitaisyti: atspėk, kuriame Lietuvos miestelyje 1938 m. “apie įsigyvenimą žydams negalėjo būti kalbos“? Vėl tyli? Na, tada atsimink: tai – Lekėčiai Šakių apskrityje:
Šaltinis: “Verslas”, 1938/08/12, p. 8
Laimingasis miestelis
Tarp įvairių miestelių buvo Lietuvoje ir laimingasis. Tai Veiveriai Marijampolės apskrityje:
Šaltinis: „Verslas”, 1938/09/8, p. 8
“Verslo” redakcija labai mylėjo žydus
Atkreipk dėmesį, skaitytojau, kad žodžiai labai mylėjo yra be kabučių. Redakcija žydus tikrai labai mylejo. Kaip kitaip galima paaiškinti žodžio „žydas“ vartojimą beveik kiekviename puslapyje?! Geras aritmetikos žinojimas leido mums ne tik žodžiu, bet ir kiekybiškai įvertinti šios meilės laipsnį. Čia yra keletas ryškiausių pavyzdžių iš 1939 m. sausio mėn. “Verslo” numerių:
P.S. Kai medžiaga jau buvo paruošta publikacijai, radome straipsnį.
Šaltinis: “Lietuvos žinios“, 1938/07/11, р. 5
Perskaitę pavadinimą, pagalvojame, kad jame atskleista Kurtuvėnų žydų dingimo paslaptis. Bet, deja, paaiškėjo, kad kalba eina ne apie Kurtuvėnų miesteli, o apie senąjį štetlą Smilgiai, esantį už 23 km. nuo Panevėžio.
P.P.S. Straipsnyje yra mažyčių iliustracijų, kai kurios iš jų turi vos keletą žodžių teksto. Pateikėme jas, nes nuogąstavome įvelti klaidas perspausdinant.
Autoriai dėkingi Vladimirui Vachmanui už straipsnio aptarimą.
BUS DAUGIAU
—————————
[1] Žydų skaičius Lietuvoje iki Vilniaus krašto prisijungimo.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia savo narę Zinaidą Barienę dėl mylimos mamytės mirties.
Sunkią valandą linkime stiprybės visai šeimai.

Kiekvienais metais spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje Kauno žydų bendruomenė prisimena ir malda pagerbia Holokausto aukas, kurių gyvybės buvo atimtos Didžiosios akcijos Kauno gete ir Kauno tvirtovės VII forto žudynėse. Kaskart, Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui, minėjimuose dažnai dalyvaujančiam istorijos tyrinėtojui Chaimui Bargmanui ar kitiems kalbėtojams primenant šių siaubingų įvykių detales, mintyse iškyla to istorinio pamišimo mėsmalėje atsidūrusių žmonių siluetai, jų veidai, kančia, pažeminimas, sveiku protu nesuvokiamas žudikų žiaurumas ir siaubingi nekaltų vaikų, moterų, senolių, vyrų užkastų masinių žudynių duobėse skaičiai.
Šiemet, prieš didžiosios akcijos minėjimą, Kauno žydų bendruomenės nariai simboliškai atidengė stelą, skirtą Kauno geto seniūnų tarybai, kurią, tęsdama Kauno geto įamžinimo darbus, įrengė Kauno miesto savivaldybė.
Prisiminimais apie Seniūnų tarybos veiklą, jos narių, pirmininko Elchanano Elkeso, Kauno geto policininkų pastangas padėti geto žmonėms, juos gelbėti pasidalino buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė, tuometėje Demokratų aikštėje išgyvenusi ir Didžiosios akcijos košmarą.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d. „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.
Antrojo pasaulinio karo metu VII forte buvo įkurta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o birželio 30 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą stovyklą steigti VII forte. Nuo stovyklos įsteigimo iki uždarymo (1941 m. rugpjūčio 10 d.) forto teritorijoje buvo nužudyta nuo 3 000 iki 5 000 žmonių, didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai. Jos kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).

Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko labai gražus renginys maisto gerbėjams ir kulinarinių knygų mylėtojams. Skaitytojai buvo pakviesti į pristatymą kolekcijos, kurią Alfas Ivanauskas – Virtuvės mitų griovėjų idėjos vadas – padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Progos nepraleido ir Beigelių krautuvėlė. Renginio metu VMG komanda kūrybiškai pažvelgė ir į svečių vaišinimą: čia buvo įrengta speciali erdvė – originali duonos galerija.
„Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto, nesvarbu – tai restoranas ar namai. Tad ir čia noriu jus pavaišinti ką tik iškepta duona su sviestu, nes tai yra pradžios simbolis“, – apie sumanymą netikėtai nustebinti susirinkusius svečius kalbėjo idėjų moderatorius A.Ivanauskas.
Beigelių krautuvėlė kepėjos iškepė specialias chalas, kurios puikavosi lentynose ir tirpo maisto gurmanų pilvuose.
Puikus sumanymas ir stilingas pristatymas, Alfai!
O mes norime pakviesti prisidėti prie idėjos ir dovanoti knygų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai apie žydų virtuvę.

Sveikiname gerbiamus ALBERTĄ SAVINČIŲ 60- oio gimtadienio proga ir
GENNADIJŲ ŠTEIMANĄ 70-čio proga!
Tegul JŪSŲ gyvenime netrūksta šviesių dienų, nepamirštamų akimirkų ir amžinų draugų!
Su gimtadieniu!

2019 m. Spalio 30 d. – Vašingtonas. Amerikos žydų komiteto (AJC) priėmime Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo giriamas už pastangas pateikti tikrąją tiesą apie lietuvių bendrininkavimą Holokauste.
Praėjusią vasarą Šimašius vadovavo priimant du svarbius sprendimus dėl Lietuvoje vykusio Holokausto atminimo. Jis pirmasis pritarė spendimui pakeisti gatvės pavadinimą, kuriuo pagerbtas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) pasipriešinimo organizacijos įkūrėjas Kazys Škirpa, po to mero sprendimu pašalinta lenta, kurioje pagerbtas Jonas Noreika, atsakingas už Šiaulių žydų įkalinimą ir jų turto konfiskavimą Holokausto metu.
Šie sprendimai sukėlė didelį negatyvų atgarsį ne tik prieš merą, bet ir prieš Lietuvos tarptautinę istorinę komisiją, kurios autoritetingos ataskaitos buvo mero veiksmų pagrindas. Dešiniosios, populistinės lietuvių grupės protestavo, žinomi šalies politikai tylėjo ir net neseniai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda vengė diskusijos, ragindamas įvesti „moratoriumą istorinei atminčiai ištrinti “.
„Prieš dvidešimt metų žmonės Lietuvoje nežinojo daugelio istorinių faktų“, – sakė rabinas Andrew Beikeris, AJC Tarptautinių žydų reikalų direktorius, kuris nuolat atvyksta į Vilnių. „Jie laikė save komunizmo aukomis ir nesuvokė, kad kai kurie antisovietiniai kovotojai, kuriais jie žavisi, taip pat dalyvavo žydų žudynėse. Bet dabar jie turėtų geriau žinoti, kas tiksliai vyko karo metu. Taigi, pagerbdami tokius žmones kaip Noreika ir Škirpa, jie kartoja tą patį, kad jų antisemitizmas tiesiog nėra svarbus “.
Meras Šimašius, apmąstydamas savo sprendimus, sakė: „Akivaizdu, kad jų (Škirpos ir Noreikos) dalyvavimas Holokauste nebuvo atsitiktinumas. Kalbama ne apie plokšteles ar gatvių pavadinimus, o apie principus. “Šimašius ne tik pasidalino savo asmeniniais apmąstymais apie savo šeimos patirtį Holokausto metu, bet ir su Holokausto atmintimi susijusiais sudėtingais klausimais, taip pat išreiškė padėką JAV kariuomenei, tarnaujančiai Lietuvos žemėje.
Cherrie Daniels, JAV specialusis pasiuntinys Holokausto klausimams gyrė merą, kad jis pasinaudojo Tarptautinės istorinės komisijos išvadomis. „Bet kurioje šalyje reikia drąsos objektyviai pažvelgti į savo praeitį ir į savo herojus, nuoširdžiai įvertinti tų žmonių padarytą poveikį, tiek gėrio, tiek blogio atžvilgiu“, – sakė Danielsas. „Geriausias dalykas, kurį galime padaryti, yra sąžiningai įvertinti tą praeitį, net nemalonią, ir panaudoti šias pamokas Holokausto švietime.“
1998 m. AJC rabinas Beikeris buvo pakviestas į trijų Baltijos valstybių prezidentų viršūnių susitikimą ir pasiūlė jiems įsteigti tarptautines istorines komisijas, kurios pateiktų kritinę ir objektyvią kiekvienos šalies Holokausto apskaitą. Šias šalis 1944 m. aneksavo Tarybų Sąjunga, dar prieš pasibaigiant Antrajam pasauliniam karui. Niekada nebuvo atliktas realus tyrimas apie tai, kokį vaidmenį vaidino vietos kolaborantai, žudydami savo kaimynus žydus. Lietuvoje komisija buvo įkurta 1998 m.
JAV Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininkas Paulius Packeris pagyrė Šimašiaus pastangas atgaivinti žydų kultūros paveldą Vilniuje, pažymėdamas puikų komisijos bendradarbiavimą su mero kabinetu.Nacionalinio demokratijos fondo prezidentas Karlas Geršmanas pagyrė mero tiesos siekį, atsižvelgiant į sudėtingą politinę situaciją. „Pasaulyje nėra daug žmonių, kurie kovoja už tiesą, tvirtai stovi už principus. Tai, kad keliate šį pavyzdį, turi didžiulę reikšmę “, – sakė jis.
Heather Conley, buvusi JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja, dabar vyresnioji viceprezidentė Europai, Eurazijai bei Europos programos vadovė CSIS, gyrė mero politinę drąsą, pažymėdama svarbų vaidmenį, kurį Holokausto klausimai vaidino derybose dėl narystės NATO Vidurio Europos šalims.
O „B’nai B’rith International“ generalinis direktorius Danielius Mariaschinas pažymėjo mero „didžiulį indėlį stiprinant sąžiningus lietuvių ir žydų santykius“.Ilgametis Lietuvos parlamento narys ir Tarptautinės istorinės komisijos pirmininkas Emanuelis ZIngeris susirinkusiesiems kalbėjo per vaizdo įrašą iš Vilniaus.
https://www.ajc.org/news/ajc-hosts-vilnius-mayor-remigijus-simasius-in-washington


Sveikiname Gitą Grinmanienę Zimanaitę su 80-mečiu. Jubiliatė Gita – Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sajungos komiteto ir tarybos narė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gerai pažįsta Gitą kaip aktyvią bendruomenės narę.
Gita išgyveno Holokaustą. Ją iš Kauno geto išgelbėjo lietuvių šeima.

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos naujienos
Lapkričio 6 dieną Romos Shoah muziejuje vyks diskusija „Emanuelis Levinas: žydiškoji mintis ir Europos idėja“, kurioje mokslininkai ir diplomatai iš Lietuvos, Italijos ir Izraelio diskutuos apie platų ir įvairiapusį šio Lietuvoje gimusio ir vienu reikšmingiausiu pastarųjų laikų filosofo palikimą, jo minčių svarbą.
Renginių ciklą lapkričio 10 dieną užbaigs M.K. Čiurlionio kvarteto koncertas, kuriame skambės Lietuvos žydų kilmės kompozitorių Anatolijaus Šenderovo ir Džordžo Geršvino kūriniai.
Trijų renginių ciklo tikslas – supažindinti Romos gyventojus su turtinga litvakų istorija, pabrėžti žydų tautos indėlį į Lietuvos kultūrinį, socialinį, politinį, akademinį gyvenimą. Šis renginių ciklas – įžanga į Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimą 2020 metais.
Litvakų dienos Romoje rengiamos bendradarbiaujant su Romos Shoah muziejumi, Romos žydų bendruomene, Romos žydų muziejumi, Izraelio ambasada Italijoje, Lietuvos žydų bendruomene, Lietuvos Nacionaline Filharmonija, Lietuvos kultūros institutu, Romos Sapienza universitetu bei „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 metus paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

2019 m. spalio 31 d. Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko Vyčio paramos fondo parengtos parodos ,,Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę“ pristatymas. Renginio dalyvius sveikino Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, LR Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Robertas Stanionis. Visuomenininkas Raimundas Kaminskas pristatė pagrindinius Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (1933-1940) veiklos bruožus, pastebėdamas tam tikrų šios organizacijos narių tragišką likimą siejama su Vilijampolės/Kauno getu.
Gidas Chaimas Bargmanas išsakė savo mintis apie žydų ir lietuvių santykius, o Kovo 11-osios g. bendrijos etnografinis ansamblis „Sūduva“ atliko savo keletą dainų. Renginys buvo skirtas Vilijampolės prijungimo prie Kauno 100-mečiui paminėti.
Lietuvos kariai žydai išliko neabejingi šalies gerovei ir po Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1933 m. birželio 24 d. susibūrė į Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungą.
Sąjungos tikslas buvo ugdyti tarp narių ir žydų visuomenės Tėvynės meilę, kelti valstybinį susipratimą, propaguoti užgrobtų Lietuvos regionų vadavimo, lietuvių ir žydų kultūrinio bendravimo idėjas.
Nuo 1934 metų sąjungos būstinė buvo Kaune, o organizacija iš viso turėjo iki 3,000 narių. Tarp jų buvo savanorių, savanorių kūrėjų ir Klaipėdos išvadavimo dalyvių. 20 žydų karžygių už pasižymėjimą kovose buvo apdovanoti Vyties Kryžiaus ordinu, buvo apdovanotų ir kitais medaliais bei ordinais. Vien Kaune apdovanoti medaliais 245 žydų kariai (6 — Vyties Kryžiais, 26 — Savanorių medaliais). Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga turėjo savo vėliavą, ženklą, buvo parengusi uniformos projektą. Sąjungos skyriai turėjo savo atributus, skyrių vėliavos būdavo iškilmingai įteikiamos jų švenčių metu. Nuo 1935 metų sąjunga lietuvių kalba leido savaitraštį „Apžvalga”, kurio pagrindinė jo tema buvo gerų lietuvių-žydų santykių puoselėjimas ir žydų aktyvaus dalyvavimo Lietuvos visuomeniniame gyvenime nušvietimas. Iki 1940 metų išėjo 223 numeriai. 1940 metais okupavus Lietuvą, nustojo ėjusi „Apžvalga“, buvo uždrausta sąjungos veikla visuose skyriuose. Nemažai sąjungos narių ištremti į Sibirą, represuoti.
Daugiau apie tai knygoje PAŽADĖTOJI ŽEMĖ – LIETUVA: Lietuvos žydai kuriant valstybę 1918-1940 (sudarytojas Vilius Kavaliauskas).

2019 10 25
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas susitiko su naujuoju Izraelio ambasadoriumi Yossef Levy. Susitikime dėmesys skirtas istorinės atminties išsaugojimo ir šiuolaikinės Izraelio kūrybos sklaidos klausimams aptarti.
Ambasadorius pasidžiaugė sėkmingu šių metų pavasarį vykusiu Lietuvos šiuolaikinės kultūros festivaliu Izraelyje „Lietuviškas pasakojimas“, išsakydamas siekį ir Lietuvoje surengti panašaus masto bei kokybės Izraelio kultūros renginį.
Kultūros ministras su Izraelio ambasadoriumi taip pat aptarė Lietuvos ir Izraelio autorių kūrinių vertimus. M. Kvietkauskas ambasadorių informavo, kad 2020 metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skiria šiuolaikinei Izraelio literatūrai, ketinama surengti ir kūrybines dirbtuves vertėjams.
Susitikimo metu kalbėta apie pasirengimą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui 2020 m., svarbiausius artėjančių metų renginius. Pasak ambasadoriaus, šie metai neabejotinai turės pozityvų poveikį abiejų valstybių ryšių plėtojimui ir stiprinimui.
Kultūros ministras su ambasadoriumi taip pat aptarė klausimus, susijusius su Lietuvos žydų istorijos aktualizavimu, Holokausto vietų įamžinimu pasitelkiant šiuolaikinius metodus ir sprendimus.
Ministras ambasadorių informavo apie šių metų gruodį Nacionalinėje dailės galerijoje planuojamą atidaryti XX a. pr. Vilniuje gimusio, Paryžiuje studijavusio ir gyvenusio žydų fotografo Moi Ver (Moshe Raviv-Vorobeichic) parodą, kurią lydės albumas hebrajų ir anglų kalbomis.

Zarasuose antradienį atidengtas paminklas Holokausto aukoms atminti. Ant akmens lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis parašyta, kad paminklas skiriamas tūkstančiams Zarasų miesto ir apylinkių žydų, Lietuvos piliečių – vaikų, moterų ir vyrų, 1941 m. rugpjūčio 26 d. nužudytų Krakynės miške.

Paminklo pastatymo idėjos autorius – zarasiškių litvakų Izraelyje komiteto pirmininkas Griša Deičas ir kiti komiteto nariai. Prie projekto prisidėjo ir Zarasų rajono savivaldybė, kuri padengė pusė išlaidų.

Į ceremoniją atvyko Zarasų nužudytų žydų artimieji iš Izraelio, Latvijos, Didžiosios Britanijos. Visų jų šeimos yra paliestos Holokausto ir skaudžių netekčių.
Komiteto pirmininkas G. Deičas 1941-ųjų metų žudynėse neteko prosenelio, senelių, taip pat buvo nužudyti 15-metė tėvo sesuo, šešiametis ir keturmetis broliai. G. Deičo tėvas mokėsi Kaune, todėl buvo įkalintas IX-ajame forte, iš kurio jam pavyko pabėgti.

Taip pat antradienį nužudytų žydų atminimas buvo pagerbtas prie memorialo Krakynės miške, o renginius užbaigė fotografijų parodos “Zarasų krašto žydai” atidarymas.

Kaip skelbiama Zarasų krašto muziejuje, iki Antrojo pasaulinio karo mieste gyveno 1100 žydų, kurie sudarė ketvirtadalį visų gyventojų.
Pirmieji žudymai prasidėjo 1941 metų liepą (Zarasų bažnyčios šventoriuje, Magučių miške ir kt.). Smalvų dvare buvo įrengtas žydų getas (apie 500 šeimų). Zarasų rajone, Krakynės miške, 1941 m. rugpjūčio 26-ąją pagal SS pulkininko Karlo Jegerio raporto duomenis sušaudyti 2569 žmonės: 767 vyrai, 1113 moterų ir 687 vaikai. (Ant paminklo aukoms paminėti pažymėta kad masinių žudymų metu nužudyta 8000 Zarasų rajono žydų).





Varžybų dalyviai yra suskirstyti pagal amžiaus grupes:
Varžybos vyks VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudykloje (www.saudymoklubas.lt), esančioje Mindaugo 42 (įvažiavimas iš Punsko g.), Vilniuje.
3.3 Varžybų data, laikas ir trukmė:
2019-11-24 (sekmadienį) nuo 10:00 iki 14:00 Varžybų ginklų kalibrai:
Šaudymo varžybose bus rungtyniaujama išvardintų kalibrų koviniais trumpavamzdžiais ginklais: 6,35 mm; 7,6 – 7,65 mm; 9×18 mm (9mm Para; 9 mm Luger); 10×22 mm (.40S&W) ir 11,43×23 mm (.45ACP) pistoletais(revolveriais).
Varžybų dalyviai rungsis naudodamiesi VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ suteiktais koviniais ginklais: pistoletais (revolveriais).
Varžomasi, šaudant į krūtinės formos 39,5×39,5 cm (39,5×25,4 cm; 18,2×14,3 cm; 4 cm) juodai-baltos spalvos taikinius (forma Nr.4) su atžymėtu 10 taškų ploto centru.
Varžybų dalyviai visuose varžybų etapuose rungsis 20 m šaudymo distancijos atstume.
Šovinių ir šūvių į taikinius bei taikinių skaičius:
Rungčiai bus skiriami 25 šoviniai, iš kurių pirmieji 5 (penki) – bandomieji ir 20 (dvidešimt) įskaitiniai. Šiam tikslui kiekvienam varžybų dalyviui bus skiriami 2 (du) taikiniai: atskirai bandomiesiems ir atskirai įskaitiniams šūviams.
Šaudymo rungčių eiliškumas ir tvarka:
Rungties metu kiekvienas varžybų dalyvis turės galimybę išbandyti ginklo taiklumą iššaudamas (-a) į taikinį 5 (penkis) bandomuosius, t. y. neįskaitinius, šūvius. Iššovus į taikinį bandomuosius šūvius, taikinys pakeičiamas.
Pakeitus taikinį kiekvienas varžybų dalyvis (-ė), į jam/jai skirtą ir varžybų dalyvio bei teisėjų kolegijos parašais pažymėtą taikinį, iššaus 20 (dvidešimt) įskaitinių šūvių, kurių rezultatą tikrins ir varžybų protokole fiksuos bei sumuos, o vėliau paskelbs varžybų teisėjų kolegija.
Nors kiekvieno varžybų dalyvio (-ės) šaudymo laikas nėra itin griežtai ribojamas, tačiau, siekiant racionaliai naudoti varžybų laiką, kiekvienam varžybų dalyviui nustatomi tokie laiko limitai:
* Tam, kad negaištume laiko, parašykite Jums patogų šaudymo laiką (varžybų intervale) bei vardą ir pavardę į šį paštą – olgablium@gmail.com visų laikas bus paskelbtas po registracijos uždarymo.
4.1 Varžybų dalyviai savarankiškai susipažįsta su jiems pateiktomis VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudymo saugos taisyklių ir šių varžybų nuostatų reikalavimais.
4.2 Kiekvienas varžybų dalyvis, atvykęs į VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudyklą prieš varžybų atidarymą, individualiai patvirtina, susipažinęs su saugaus elgesio ir šaudymo saugos reikalavimais ir varžybų nuostatais, pasirašydamas šios šaudyklos instruktažo registracijos žurnale,
4.3 Varžybų dalyviai, atvykę į šaudyklą, pasirašydami patvirtina susipažinę su saugaus šaudymo taisyklėmis ir viso renginio metu griežtai laikosi VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudymo saugos taisyklių reikalavimų.
4.4 Varžybų metų šaudymo saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi tiesiogiai kontroliuoja VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ instruktoriai – varžybų arbitrų kolegijos nariai „ugnies linijoje“: Anatolijus Kapustinas ir Aleksėjus Šlyčkovas.
4.5 Varžybų dalyviai privalo besąlygiškai klausyti, nedelsiant ir tiksliai vykdyti „ugnies linijos“ arbitrų komandas: „Į vietas“; „užtaisyt ginklą“; „ugnis“; „nutraukti ugnį“; „apžiūrėti ginklą“ (arba „ginklą apžiūrai“); „padėti ginklą“; „prie taikinių“; „pakeist taikinius“ bei kitus arbitrų nurodymus varžybų metu.
Varžybų svečiai (žiūrovai) taip pat privalo besąlygiškai klausyti, nedelsiant ir tiksliai vykdyti visus arbitrų jiems duotus nurodymus. Arbitrų nurodymų nevykdantis svečias (žiūrovas) gali būti pašalintas iš varžybų vietos.
4.6 Varžybų dalyviams, svečiams (žiūrovams) draudžiama dalyvauti varžybose, ar stebėti jas būnant apsvaigus nuo alkoholio ar vaistų, varžybų metu vartoti alkoholinius gėrimus, stipriai veikiančio ir/ar slopinančio poveikio ar kitokius, panašaus poveikio preparatus, triukšmauti, rungčių metu vaikščioti ugnies linijoje, trukdyti šaudantiems varžybų dalyviams, ar arbitrų darbui, o taip pat rūkyti šaudyklos patalpose.
4.7 Varžybų dalyviams draudžiama be arbitrų komandos užtaisyti ginklą, pradėti savarankiškai šaudyti ar eiti prie taikinių, nukreipti užtaisytą ginklą ne į taikinį arba į kitus asmenis.
4.8 Visi kulkinio šaudymo koviniais ginklais varžybose dalyvaujantys asmenys, arbitrai bei renginio organizatoriai ir svečiai, siekdami užtikrinti asmeninį saugumą bei viešosios renginio tvarkos užtikrinimą, privalo dėvėti ne iškilmėms, bet šaudymo varžyboms tinkamą tvarkingą aprangą bei apavą.
4.9 Aukščiau paminėti asmenys asmeninio saugumo bei viešosios renginio tvarkos užtikrinimui negali dėvėti kamufliažinės aprangos, marškinėlių/palaidinės be rankovių, per trumpų marškinėlių, sijonų, suknelių, marškinėlių su gilia iškirpte, šortų, apiplyšusių (plėšytų) kelnių ir/ar marškinių, kelnių ir/ar marškinių su skylėmis ar lopais, bet kokios aprangos su netinkamo turinio užrašais, atviros avalynės (pvz.: įvairaus tipo basučių, sandalų), aukštakulnių batelių, netinkamų sportiniam renginiui arba galinčių sukelti įvairiaprasmių interpretacijų.
4.10 Už grubų varžybų nuostatų pažeidimą ir/ar šaudymo saugos taisyklių reikalavimų ir/ar elgesio su ginklu taisyklių pažeidimą varžybų dalyvis diskvalifikuojamas ir pašalinamas iš varžybų vietos.
Dėmesio: diskvalifikuotas asmuo šalinamas iš varžybų, o jo rezultatai anuliuojami.
Privaloma išankstinė, individuali varžybų dalyvių registracija iki 2019-11-22 24:00
Varžybų dalyvio mokestis 20 (dvidešimt) eurų: 10 eurų moka pats dalyvis, 10 eurų moka LSK „Makabi“
Kreiptis: olgablium@gmail.com
6.1 Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo medaliais.
6.2 Kiekvienos rungties prizininkai apdovanojami taurėmis.
Teisėjai: Anatoly Kapustin – daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, šaudymo sporto meistras. Aleksej Šlyčkov – daugkartinis Lietuvos čempionas, šaudymo sporto meistras.
LSK „Makabi“ prezidentas VšĮ „Šaudymo sporto klubas GSKA“ prezidentas
Semionas Finkelšteinas Anatoly Kapustin

Savaitės pradžia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje prasidėjo itin aktyviai. TOLI seminaras mokytojams, Fanios Brancovskajos susitikimas net su 45 moksleiviais bei studentais iš Vokietijos bei savaitės trukmės stovykla vaikams.
Seminarą 32 mokytojams iš Lietuvos surengė Niujorke įsteigtas Olgos Lengyel institutas Holokausto tyrimams ir žmogaus teisėms. Pirmadienį renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę pabendrauti su japonų diplomato Čijūnės Sugiharos sūnumi Nobuki Sugihara, kuris pasakojo apie tėvo veiklą, gelbėjant šimtus žydų. Iki ketvirtadienio truksiančiame seminare mokytojai klausysis paskaitų, aplankys Panerių memorialą, kitas apie holokaustą pasakojančias vietas.
Savo ruožtu, Lietuvos žydų bendruomenė mokytojams įteikė parodos „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite“ katalogą-knygą.
Tuo metu, kai 32 mokytojai J. Heifetzo salėje klausėsi paskaitų, aukštu žemiau į susitikimą su Fania Brancovskaja susirinko dar gausesnis būrys jaunimo. Šią savaitę Lietuvoje lankosi 45 studentai ir moksleiviai žydai iš Vokietijos, kuriems holokaustą išgyvenusi F. Brancovskaja pasakojo apie savo vaikystę Vilniuje, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metais, kaip jai pavyko išgyventi gete.
Trečiasis renginys, irgi truksiantis visą savaitę, vaikų rudens atostogų stovykla “Amehaye 2019”, į kurią susirinkę vaikai dalyvauja edukaciniuose ir sporto užsiėmimuose, ekskursijose bei smagiai ir naudingai leidžia laiką draugų būryje.

MiUNICHENAS
Pasaulio žydų kongreso (WJC) prezidentas Ronaldas S. Lauderis pirmadienį pagerbė Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerę Angelą Merkel WJC Teodoro Herclio apdovanojimu, kuriuo pagerbiami iškilūs pasaulio asmenys, skleidžiantys ir gerbiantys modernaus sionizmo tėvo T. Herclio idealus saugesniam ir tolerantiškesniam žydų pasauliui. WJC prezidentas Ronaldas S. Lauderis pasakė: „Antisemitizmas nėra žydų problema – tai vokiečių problema“. Apdovanojimo ceremonija vyko Miuncheno žydų bendruomenės centre. Priimdama apdovanojimą, kanclerė Merkel kalbėjo: “Žydų gyvenimas Vokietijoje turi būti remiamas ir saugomas“.
Miunchene spalio 27–29 d. vykusio žydų kongreso vykdomojo komiteto posėdyje dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Nuotrauka iš iškilmingos vakarienės, kurioje svečius priėmė Pasaulio žydų kongreso vadovas Ronaldas S. Lauderis & Dr. Charlote Knobloch, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Taip pat dalyvavo kiti garbingi svečiai.