„Chanukos“ menų festivalis prasidėjo Kaliningrado sinagogoje, o www.lzb.lt svarbu pranešti, kad ten koncertavo smuikininkas iš Lietuvos Borisas Traubas.
Festivalis sinagogoje vyks nuo gruodžio 22 iki 28 dienos, paskelbė naujosios Kaliningrado sinagogos kultūros programų kuratorius Viktoras Šapiro.Festivalis prasidėjo Iškilmingai uždegiant žvakę prie įėjimo į pastatą ir tęsiamas Kaliningrado simfoninio orkestro koncertu, vadovaujamu Arkadijaus Feldmano
Gruodžio 22d. vakare Lietuvos ir viso pasaulio žydai pradėjo švęsti Chanuką, uždegdami pirmąją žvakę. Ji žiba Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės balkone.
Šviesos ir žvakių šventė kaip ir kitos judėjų šventės, prasideda išvakarėse. Pirmosios žvakės uždegimo šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi-Avni Levy, bendruomenės nariai.
Chanuka tęsiasi aštuonias dienas. Sinagogose ir namuose statoma Chanukos menora – speciali devynšakė žvakidė, kurioje uždegamos žvakės. Per Chanuką pasaulio žydai prisimena stebuklą, kuris įvyko II amžiuje prieš m.e. senovės Izraelyje, kai prasidėjo sukilimas, kuris truko trejus metus. Jam vadovavo Juda, pravarde Makabėjus. Jo būrys sutriuškino priešo kariuomenę ir išlaisvino Jeruzalės šventyklą, kurioje judėjams pavyko rasti tik vieną alyvuogių aliejaus indelį šventyklos žvakidei. Aliejaus turėjo pakakti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje esanti aliejaus ugnis degė aštuonias dienas.
Prisimenant stebuklą, kasmet iškilmingai ir linksmai, su šokiais, muzika ir dainomis švenčiama prasminga šviesos šventė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, jog tai ne tik religinė, bet ir tautosakos šventė. Ji linki visiems žydų bendruomenės nariams linksmos Chanukos, kad šviesos šventė suteiktų geros nuotaikos, sveikatos ir džiaugsmo šeimose.
15min.lt Rūta Miškinytė
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) trečiadienį publikavo pažymą, kurioje teigiama, kad Jonas Noreika prisidėjo prie Šiaulių žydų gelbėjimo. Vis dėlto žinomi istorikai pažymą sukritikavo, o LGGRTC direktorė 15min paliudijo, kad pažymos autorius yra Dalius Egidijus Stancikas, geologo išsilavinimą turintis, šiuo metu centro sekretoriate dirbantis publicistas.
15min nutarė susisiekti su minėtos pažymos autoriumi ir pasiteirauti, kaip vyko tyrimas, ar nebuvo bandoma ieškoti daugiau šaltinių prieš skelbiant oficialią pažymą, ar nenorėta šios turinio publikuoti straipsnio pavidalu ir, galiausiai, su kuo buvo konsultuojamasi rašant dokumentą. Taip pat 15min primena, kad LGGRTC yra biudžetinė įstaiga, tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais.
Pasiteiravus, ar atradus dokumentą jį tyrė ir nagrinėjo tik vienas istorikas, LGGRTC direktorė patikino, kad taip. Anot jos, tyrimo ir pažymos apie Joną Noreiką autorius yra Dalius Egidijus Stancikas, pastaraisiais metais publikuojantis savo tekstus tokiuose portaluose, kaip tiesos.lt, slaptai.lt, alkas.lt, pozicija.org ir ekspertai.eu.
Yossi Avni-Levy (g. 1962) – diplomatas ir rašytojas, laikomas vienu geriausių Izraelio autorių. Jo rašymo stilius pasižymi asmeniškumu ir poetiškumu, padedančiu skaitytojams įsijausti ir susitapatinti su veikėjais. Pelnė Izraelio ministro pirmininko premiją, skirtą autoriams, rašantiems hebrajų kalba. Ėjo ambasadoriaus pareigas Serbijoje ir Juodkalnijoje, 2019 m. paskirtas naujuoju Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje.
Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossi Levy yra parašęs 6 romanus hebrajų kalba. Naujausias jo romanas „Meilės prekeiviai“ buvo išverstas į lietuvių kalbą ir neseniai išleistas „Sofoklio“ leidykloje Vilniuje. ,,Meilės preikeiviai”- intriguojanti knyga Lietuvos skaitytojui. Yossi Levy pristatė savo romaną Lietuvos nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje, pristatymą moderavo rašytojas publicistas, buvęs ilgametis Valstybinio Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Jis skaitė ištraukas iš knygos lietuvių ir anglų kalbomis.
Ambasadorius Yossi Levy pasakojo apie savo šeimą, diplomato darbą įviriose valstybėse ir knygų rašymą. Jis pasirodė esantis žavus, įdomus, draugiškai bendraujanti asmenybė, puikus pasakotojas, parašęs įdomų romaną, kurį paskyrė savo tėvo atminimui. Rašytojas kalbėjo apie save daugiau nei apie romaną, kuris, jo teigimu, panašus į autobiografinį, bet iš tikrųjų toks nėra. Jis papasakojo apie savo diplomatinę karjerą, kuri vyko Europoje. Paklaustas, kodėl pasirinko Europą, atsakė: ,,nes šeima neturi ten šaknų”. Yossi Levy pasidalino sunkumais, kuriuos patyrė, būdamas gėjus Izraelyje ir kitur, kalbėjo apie savo sutuoktinį ir jų vaikus.
Ambasadorius ir rašytojas prisiminė gyvenime patyręs įtampą, derindamas rašytojo ir diplomato darbus. Kaip rašytojas jis sugebėjo išnagrinėti temas, kurios diplomatinėje srityje būtų griežtai tabu. Jis pateikė pavyzdį, kai rašė apie žydų tėvynę Europoje, jo dėmesys buvo sutelktas į dabartinę pietryčių Lenkiją, kur Izraelio žydai galėjo būti evakuoti dėl įtemptos padėties Viduriniuose Rytuose. „Aš pavadinau vieną miestą „Tel-Lvov”, – šypsodamasis sakė jis.
Į knygos pristatymą atėjo nemažai diplomatų. Viena britų diplomatė paklausė apie ambasadoriaus išėjimą į pensiją, ar jis galvojo apie tai, ar kada nors galėtų iš tikrųjų grįžti namo į pasikeitusią tėvynę ir, remdamasi savo patirtimi pasakė, kad grįžus namo, rado visiškai neatpažįstamai pasikeitusią vietą.
Kitas Europos diplomatas jo paklausė, ar romanas yra prieinamas anglų kalba, apgailestaudamas, kad negali skaityti nei lietuvių, nei hebrajų kalbomis. Yossi Levy teigė, kad vertimas bus ateityje. Lietuvos žydų rašytojas, žurnalistas Arkadijus Vinokuras pasidalino savo įspūdžiais apie perskaitytą knygą: ,nors ji nebuvo provokuojanti, tačiau skaitytojui ji sutekė daug žinių švelniai, lengvai, suprantamai, bei gyrė rašytojo stilių.
Ambasadorius Yossi Levy padėkojo Olgai Lempert už romano vertimą iš hebrajų į lietuvių kalbą.
„Meilės prekeiviai“ – jautrus ir daugiasluoksnis pasakojimas apie tėvystę. Romane dėliojama tėvo, sūnaus ir senelio – trijų kartų – istorija: apie tylią sūnaus meilę tėvui, beribę vaiko meilę motinai ir dviejų tėčių meilę. Autorius veda skaitytoją iš skurdžios, bet patrauklios Izraelio gyvenvietės septintajame dešimtmetyje į vaizdingas tolimo miesto gatves, kur žmonės ir velniai gyvena vieni šalia kitų.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė griežtai smerkia neatsakingus ir visuomenę klaidinančius Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pareiškimus, susijusius su Jono Noreikos veikla pastarajam einant Šiaulių apskrities viršininko pareigas Antrojo pasaulinio karo metais. Teiginiai, kad iki Žagarės geto likvidavimo Jonas Noreika„ nesuprato, kad getai yra vienas iš Holokausto etapų“ yra istorijos revizionizmo ir Holokausto neigimo pavyzdžiai, daromi valstybinės institucijos. Pateikti „įrodymai“, kad Jonas Noreika organizavo žydų gelbėjimą yra neparemti jokiais faktais ar išgelbėtųjų liudijimais – ar Genocido centro darbuotojams pavyko apklausti patį Joną Noreiką ir nnustatyti, ką šis „žinojo“? Lietuvos žydų bendruomenė vertina Jono Noreikos veikla organizuojant getus bei parduodant nužudytų žydų turtą kaip dalyvavimą masiniame žydų naikinime. Lietuvos žydų bendruomenė pasilieka teisę kvestionuoti Genocido centro spekuliacijas įstatymo nustatyta tvarka.
Žydų Chanukos šventė trunka aštuonias dienas, tradiciškai pasakojama apie stebuklus, kurie įvyko prieš 2183 m. Tai – šviesos ir žvakių šventė, kurią žydai kasmet pradeda švęsti, pagal judėjų kalendorių Kislev mėnesio 25 dieną. Ši data 2019 m. atitinka gruodžio 22d.
„Šviesos ir žvakių šventė“, kaip ir kitos judėjų šventės, prasideda išvakarėse. Chanuka tęsiasi aštuonias dienas.
Pagal kalendorių Chanuka paprastai „patenka“ į gruodį, todėl daugelis ją supranta kaip žydų Naujuosius metus, nors taip nėra. Žydų Naujieji metai (Rosh ha Shana) pasaulietiniame 2019 m. kalendoriuje, prasidejo spalio 1 d. – šventėme 5780 metus.
Per Chanuką prisimename stebuklą, kuris įvyko II amžiuje prieš m.e. senovės Izraelyje, kai buvo išlaisvinta Jeruzalė, išvalyta nuo helenistinių stabų Jeruzalės šventykla po Makabėjų sukilėlių pergalės prieš graikų karaliaus kariuomenę.
Kodėl švenčiama Chanuka?
Izraelio žemė nuo 215 m. p.m.e valdė helenistinių pažiūrų valdovai. Jie niekino judėjų tradicijas – buvo uždrausta mokytis Toros, švęsti Šabatą.
Prasidėjo sukilimas, kuris truko trejus metus. Jam vadovavo Juda, pravarde Makabėjus – “ kūjis”. Jo būrys sutriuškino priešo kariuomenę ir išlaisvino Jeruzalės šventyklą. Joje judėjams pavyko rasti tik vieną alyvuogių aliejaus indelį šventyklos žvakidei. Aliejaus turėjo pakakti tik vienai dienai. Tačiau įvyko stebuklas – indelyje esanti aliejaus ugnis degė aštuonias dienas.
Prisimindami šį stebuklą, išminčiai nutarė, kad kasmet nuo Kislev mėnesio 25 dienos, aštuonias dienas bus švenčiama Chanukos šventė Nuspręsta, kad Kislev mėnesį 8 vakarus bus uždegama po vieną aliejaus indelį žvakidėje (chanukijoje) arba žvakutė ir skaitoma padėkos malda. Jeruzalės šventykloje atsinaujino maldos D-vui, o šventė pavadinta Chanuka. 
Remiantis šimtmečių senumo tradicija, aštuonias dienas sinagogose skaitomos padėkos maldos. Chanukos metu sinagogose ir namuose statoma Chanukos menora – speciali devynšakė žvakidė, kurioje uždegamos žvakės.
Pagal judėjų tradiciją chanukija yra statoma ant palangės, kad praeiviai galėtų pamatyti kaip judėjai vykdo įsakymą – „atidengia stebuklą“. Po saulėlydžio, aštuonias Chanukos dienas, vakarais uždegama po vieną žvakutę.
Chanuka yra vadinama ir vaikų švente. Vaikai suka specialų vilkelį, jidiš kalba vadinamą „dreidl“, o hebrajų k. – „sevivon“. Kiekvienoje pusėje yra 4 hebrajų kalbos raidės, kurios reiškia (diasporoje) –„Didis stebuklas įvyko ten“ (Jeruzalėje), o Izraelyje – „ Didis stebuklas įvyko čia“. Įprasta dovanoti vaikams pinigėlius arba šokoladines monetas – jidiš k.- „chanuka gelt“.
Pagrindinės vaišės
Pagrindiniai ir būtini patiekalai gaminami aliejuje. Įvairiausių rūšių spurgos (hebrajų k.) suvganijot su įvairiausiais įdarais, bulviniai blynai -„latkės“ ( jidiš k.).
Lietuvoje visos žydų bendruomenės švenčia Chanuką. Vilniuje Kudirkos aikštėje jau daugelį metų įžiebiama didžiulė Chanukija – Menora. Šventėje dalyvauja miesto ir vyriausybės atstovai. Vyksta įdomus ugnies fejerverkas, miestiečiai vaišinami tradicinėmis šventės vaišėmis.
Kelerius metus Vilniuje buvo uždegamos žvakutės ir prezidentūroje .
Chanukos šventės šviesa ir šiluma pasaulyje
JAV parduotuvių ir visuomeninių organizacijų languose, vitrinose, šalia Kalėdų eglutės uždegamos ir chanukijos.
Šiais metais pirmieji panašūs pagarbos ženklai pasirodė ir Lietuvoje – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius pasveikino skaitytojus su šv. Kalėdomis, Naujais metais ir Chanuka. Ačiū!
Simas Levinas, Vilniaus religinės bendruomenės pirminininkas
15min.lt Rūta Miškinytė
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) paviešinus Daliaus Egidijaus Stanciko sudarytą pažymą apie Jono Noreikos-Generolo Vėtros tariamą žydų gelbėjimą, istorikai išreiškė nepasitenkinimą pačia pažyma ir jos sudarymo principais. Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis supeikė nekritišką šaltinių vertinimą, o Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Nerijus Šepetys teigė, kad pažyma nedaro garbės LGGRTC ir yra labai klaidinanti.
Trečiadienį LGGRTC paskelbė pažymą, kurioje teigia, kad kontroversiškai vertinamas Jonas Noreika prisidėjo prie žydų gelbėjimo ir organizavo jų gelbėjimo tinklą. Pagrindiniu to įrodymu pažymoje laikomas jėzuito kunigo Jono Borevičiaus 1986-aisais Jungtinėse Valstijose pasakytas liudijimas.
Tokių liudijimų daug, beveik visi – prolietuviški
Vis dėlto istorikai linkę skeptiškai vertinti šį atradimą. Pasak Nerijaus Šepečio, panašių liudijimų dėl Sovietų Sąjungos įvairiais nusikaltimais kaltinamų asmenų ekstradicijos Jungtinėse Valstijose aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje buvo apstu, o beveik visi liudiję lietuviai pasisakė tautiečių naudai. Šį kunigo J.Borevičiaus liudijimą, visų pirma, derėtų vertinti būtent tokiame kontekste.
„Dauguma liudijo už savo tėvynainius, už savo tautiečius, jie palankūs kaltinamiesiems. Tai savaime suprantama, šioje vietoje reiškiasi solidarumas. Tokių paliudijimų yra buvę tokiose bylose ir čia tikrai nėra naujiena“, – pasakojo istorikas.
Niekas nenorėjo atiduoti savo tautiečių Sovietų Sąjungai į rankas, kur teisingo teismo tikrai nebuvo galima tikėtis ir grėsė politinis susidorojimas.
„Čia kalbama ne apie teisingumą, ne apie tiesą, ne apie teisę ir tikrai ne apie istoriją. Ir dabar čia, šioje vietoje ieškoti net ne atsakymo į klausimą, o paties klausimo, ką darė Jonas Noreika, būdų didžiausias nesusipratimas. Ir ką mes čia dabar skaitome? Mes skaitome ugningą pažymą, kad štai, Jonas Noreika gelbėjo žydus“, – teigė N.Šepetys.
Pasak Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Alvydo Nikžentaičio, LGGRTC turėtų atsargiau elgtis ir nedaryti tokių išvadų, turėdami vos vieną šaltinį.
LGGRTC / Lrt.lt nuotr./Jonas Noreika
„Visų pirma, norėčiau pamatyti visą tyrimą, nes iš to, kas jau buvo paskelbta, turiu per mažai informacijos. Bet iš to, ką mačiau, aš tiesiog būčiau žymiai atsargesnis, nedaryčiau tokių išvadų“, – teigė istorikas.
Anot jo, tokius liudijimus reikia vertinti skeptiškai.
„Istorikams, kaip ir žurnalistams, galioja tas pats principas – tam tikras skeptiškumas liudininkų atžvilgiu, kurie liudija praėjus vos ne 50 metų nuo tų įvykių. Tai yra vienas momentas, nes reikėtų pakankamai gerai žinoti, kokiomis aplinkybėmis buvo duodami parodymai, apie ką buvo kalbama, pagaliau reikėtų išsiaiškinti liudininko ryšius su tuo, apie kurį liudijama. Šitas kritikos principas galioja visiems“, – tvirtino A.Nikžentaitis.
Šiaulių krašto žydų bendruomenė sveikina su Chanuka
