Kasmet spalio mėnesį Švenčionyse vyksta tradicija tapęs liūdnas minėjimas Holokausto aukoms atminti

Kasmet spalio mėnesį Švenčionyse vyksta tradicija tapęs liūdnas minėjimas Holokausto aukoms atminti

 Švenčionių rajono žydų bendruomenė

2020 m. spalio 18 d. Švenčionių rajone vyko tradicija tapęs renginys, skirtas Holokausto aukoms atminti. Kiekvienais metais spalio mėnesį prie paminklinės Menoros susirenkama prisiminti  Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, nukankintus Švenčionių krašto gyventojus, kurie kalėjo miesto parke įkurtame gete ir buvo masiškai nužudyti Švenčionėlių poligone.

Žudynių aukas pagerbė Izraelio ambasadorius Yossi Levy, jis  lankėsi  Švenčionyse, kur susitiko su rajono vicemere Violeta Čepukova, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sekretore Miranda Kaneckaja-Steckevičiene, Nalšios muziejaus muziejininke, istorike Nadežda Spiridonoviene  ir  Švenčionių žydų bedruomenės pirmininku Moisej Šapiro.

Vizito metu aplankyta Švenčionių miesto parke esanti Menora, taip pat masinių žudynių aukoms atminti skirtas memorialas Švenčionėlių apylinkėse esančiame Platumų kaime. Lankantis abejose istorinės reikšmės vietose, prie paminklų uždegtos žvakutes ir padėtos gėles, taip pagerbiant Holokausto aukų atminimą.

Iš beveik 250 tūkstančių prieš karą Lietuvoje gyvenusių žydų po Holokausto liko tik apie 6 procentus. Švenčionių rajone kelis šimtmečius sėkmingai gyvavusios ir per kelis metus sunaikintos  žydų bendruomenės atminimas įamžintas ne tik monumentuose, bet ir išlikusių žmonių atmintyje.

To meto žydai buvo apsišvietę ir dvasingi. Bendruomenė turėjo žydų mokyklas ir net penkias sinagogas. Būta žydų farmacininkų, amatininkų, net daktarų. 1883 m. farmacininkas N. Taraseiskis atidarė ir dabar mums visiems gerai žinomą Švenčionių vaistažolių fabriką, tas rodo, kad ši bendruomenė buvo tikrai versli.

Nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, 1941m. birželio 29 d. užimti Švenčionys. Nuo pirmųjų karo dienų žydai pajuto savo padėties tragiškumą. Istorikas Isakas Aradas, buvęs per vokiečių okupaciją Švenčionių gete, rašė: “Tarybų Sąjungoje prasidėjo nacistinis žydų genocidas,  jų likimas skyrėsi nuo to, kuris laukė baltarusių, lietuvių ir kitų.

Ela Gurina, LŽB Socialinės komisijos narė, Holokaustą išgyvenusiųjų asmenų patariamojo komiteto pirmininkė prie paminklo kalbėjo: ,,aš čia ne svečias. Mano mamos visa šeima čia guli …Tik mama liko gyva. Kiek save prisimenu, nuo vaikystės važiuodavom su mama ir tėvu, o dabar kiekvieną pirmąjį spalio sekmadienį važiuojam kasmet su vyru pagerbti aukas. Mes jau trečioji karta, kuri mažėja nes vieni serga, sensta ar dėl kitų priežasčių negali atvažiuoti. Esam dėkingi Švenčionių valdžiai, kuri visada atvažiuodavo, dabar sulaukiam atvykstant ir Seimo narių. Čia netoliese matome pylimą, supiltą  iš nužudytų žydų, anksčiau  čia augo ir didelis beržas, dar pernai jis augo, o šiemet matau, kad jo nebėra. Medis neištvėrė, nulūžo. Į šį medį naciai ir vietiniai pakalikai daužydavo vaikų galvas, kadangi taupė šovinius. Jie griebdavo vaiką už kojų ir trenkdavo į medį… Tokių vietų Lietuvoje labai daug, mes turime prisiminti ir atvykti, pagerbti čia prisiminti žiauriai nužudytuosius”.

Skaityti plačiau
Forumas Panevėžyje  apie visuomenės įvairovę, talentus ir brandžią demokratiją

Forumas Panevėžyje  apie visuomenės įvairovę, talentus ir brandžią demokratiją

Panevėžyje Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje 2020m. spalio 14d. vyko forumas apie vyrų ir moterų teisių lygybės stiprinimą, demokratišką  tautinių mažumų integraciją į visuomenę.

Pranešimą  „Europos Komisija skelbia lygybės sąjungą“  pristatė Danutė Krikščiūnienė, Panevėžio politikų klubo „Veiklios moterys“ prezidentė.

Panevėžio miesto savivaldybes tarybos narys , istorikas, Romualdas Grilauskas pranešė apie sunkumus su kuriais susiduria Lietuvos moterys, vadovaujančios švietimo, sporto, kultūros ir meno įstaigoms.

Apie žmonių su negalia integraciją pasisakė Lina Trebienė, Jaunuolių dienos centro direktorė. Forume aptarta, kaip keisti žmonių nuomonę ir požiūrį į neįgaliuosius, kaip užtikrinti lygias teises.

Apie Panevėžio plėtrą, susijusią su žydų istorija, pasisakė Panevėžio tarybos narys Rimantas Norkūnas. Atkreipus didesnį dėmesį į skirtingų kultūrų asmenis, galima sukurti daugiakultūrę aplinką, kurios diskusijose galima pasiekti geresnių rezultatų.

Apie tautinių mažumų integraciją pranešimą pristatė  Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis pabrėžė, kad ne viskas taip gerai kaip atrodo. Akivaizdžiai  matome, kad pasaulis keičiasi, yra antisemitizmo apraiškų ir vyksta vandalizmo aktai nukreipti  prieš žydus. Jis pastebėjo, kad per pastaruosius  10 metų buvo  įvykdyti vandalizmo aktai: sugadintos atminimo lentos žydų kapinėse bei  paminklas „Geto Vartai“ , taip ir liko neišaiškinti. Nėra artimo bendradarbiavimo tarp policijos atstovų ir žydų visuomenės. G. Kofman kėlė aktualius klausimus, susijusius su žydų istorija bei paveldo išsaugojimu.

Forumo rezultatas – žingsnis keičiant visuomenės nuomonę apie moterį, emigrantą, tautinių mažumų atstovą, neįgalųjį. Neužtenka tik teisės aktų ir įstatymų. Reikia kompleksiškos sistemos, švietimo, savimonės keitimo. Aktyvėjanti visuomenė suinteresuota naudotis visais savo talentais ir įvairove.

Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonija

Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonija

Lietuvos žydų istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Akmenės ir Viekšnių krašte žydai ėmė kurtis dar XVII a. II pusėje. Akmenės krašto žydų bendruomenė išugdė nusipelniusių Lietuvai žmonių, mokslo, kultūros veikėjų.

Akmenėje, Klykoliuose, Papilėje, Vegeriuose veikė sinagogos bei pradinės mokyklos, žydų bendruomenės aktyviai plėtojo verslus, Akmenėje ir Papilėje laikė žydų liaudies bankelius. Deja, Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta Holokausto Lietuvoje metu.

Po Antrojo Pasaulinio karo Akmenės krašte neišliko sinagogų ir mokyklų pastatų, sunaikintos Papilės žydų kapinės įamžintos tik paminkliniu akmeniu, išliko Viekšnių, Akmenės, Klykolių ir Vegerių žydų kapinės, jas dar aplanko čia palaidotų žydų palikuonys.1941 m. birželio – lapkričio mėnesiai laikomi pirmuoju žydų genocidų Lietuvoje laikotarpiu.

Tai pats baisiausias ir tragiškiausias Holokausto tarpsnis, per kurį nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų.Būtent tuo kruvinuoju laikotarpiu 1941 metais Akmenės krašto žydai iš krašto gyvenviečių buvo suvaryti į Akmenės sinagogas, kuriose 1941 m. vasarą buvo įkurtas moterų ir vaikų getas, o vėliau išvežti į Mažeikius, kur buvo sušaudyti.

2020 m. spalio 18 d., Akmenėje įvyko Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonija. Dianos ir Marijaus Lopaičių bei VšĮ “Akmenės istorijos muziejus” direktoriaus Arūno Ostrauskio iniciatyvos dėka prie Akmenės miesto aikštės, buvusių Akmenės sinagogų vietoje, atidengtas paminklinis akmuo sunaikintoms Akmenės sinagogoms pažymėti.

Paminklinio akmens autorius – skulptorius Antanas Adomaitis. Plazdant Lietuvos ir Izraelio vėliavoms, vyko Akmenės krašto žydų, 1941 m. kalintų Akmenės gete ir vėliau nužudytų Mažeikiuose, vardų skaitymo ceremonija.

Jad Vašem centro duomenimis tai buvo 78 Akmenės, Vegerių, Klykolių gyventojai. Visų šių nužudytų Akmenės krašto gyventojų vardai ir pavardės buvo surašyti ant akmenukų.

Iš Akmenės renginys persikėlė į Mažeikių senąsias žydų kapines. Čia dar kartą prisiminti ir pagerbti Mažeikiuose 1941 m. sušaudyti Akmenės krašto žydai, garsiai skaitant nužudytųjų vardus ir pavardes, padėti akmenukai su jų vardais ir pavardėmis prie paminklinio akmens.

Tai buvo itin nuoširdus, prasmingas, kupinas atjautos, tolerancijos bei solidarumo ir be galo jautrus renginys, skirtas išsaugoti istorinę atmintį, kad nebūtų užmiršti Holokausto metu nužudyti Akmenės krašto žmonės bei jų tragiškas likimas. Be galo smagu, jog vis daugiau žmonių, ir ypač jaunimas, supranta, jog Holokaustas – tai ne tik žydų tautos tragedija, bet ir visos Lietuvos nelaimė.Renginyje dalyvavo Lietuvos litvakų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių krašto žydų bendruomenės atstovai, Akmenės bendruomenės atstovai, Mažeikių Gabijos šaulių būrio nariai bei Akmenės rajono jaunimas.

Tikimės kad Akmenės ir Mažeikių merai ar juos pavaduojantys asmenys sveiki ir gyvi, nes vietiniai mokiniai, šauliai , skulptorius Antanas Adomaitis, organizatoriai Akmeniškiai Lopaičiai, geros Valios fondas bei žydų bendruomenės jų taip ir nesulaukė paminklo nužudytiems žydams atidarime Akmenėje bei žydų žudymo vietoje Mažeikiuose. Beje, Mažeikių senosios žydų kapinės pasibaisėtiname stovyje.

Pristatyti naujausi Pakruojo sinagogų komplekso tyrimai

Pristatyti naujausi Pakruojo sinagogų komplekso tyrimai

Nuotraukoje (iš kairės): Dr. Ernesto Vasiliausko paskaitoje apsilankė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė ir mero pavaduotojas Virginijus Kacilevičius.

Pakruojo rajono savivaldybė praneša

Spalio 14 d. Pakruojo sinagogoje vyko dr. Ernesto Vasiliausko paskaita, kurios metu pristatyti naujausi archeologiniai tyrimai buvusiame Pakruojo sinagogų komplekse – žieminės sinagogos ir štiblo vietose. Tyrimus nuspręsta atlikti įgyvendinant projektą „Pakruojo m. Kruojos upės pakrančių ir miesto parko sutvarkymas“ ir jį derinant su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.

Daugiausiai išlikusių žinių yra apie Pakruojo vasarinę sinagogą, bet informacijos apie žieminę sinagogą ir štiblą beveik nėra. Tyrimams vadovavusio archeologo dr. E. Vasiliausko teigimu, Pakruojo XIX a. medinių sinagogų kompleksas – unikalus Lietuvos sinagogų komplektas, kuriame persipynė keletas stilių – vėlyvas barokas (vasarinė sinagoga), klasicizmas (žieminė sinagoga) ir tradicinė architektūra (štiblas), buvo ryškus miesto įvaizdžio akcentas, vienas Pakruojo panoramos dominantų.

Tyrimų metu pavyko lokalizuoti žieminės sinagogos vietą – atkasti pamatus, bei aptikti Pakruojo senamiesčio XVII-XVIII a. datuojamą kultūrinį sluoksnį, tačiau štiblo atrasti nepavyko. Manoma, kad žieminė sinagoga nugriauta tarp 1945-1950 m., štiblas – 1970-1980 m.

Po renginio Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, mero pavaduotojas Virginijus Kacilevičius, administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, atsakingi specialistai, archeologas susitiko su tyrimo pristatyme dalyvavusia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir diskutavo apie panašių tyrimų svarbą, radinių įamžinimą siekiant pažymėti istorinę vietą ir išsaugoti atmintį, aptarė kitus klausimus, susijusius su projekto „Pakruojo m. Kruojos upės pakrančių ir miesto parko sutvarkymas“ įgyvendinimu.

Renginį organizavo: VšĮ Archeologijos centras, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Pakruojo r. sav. administracija.

Šiaulių    televizijos reportažas

rasite:: https://www.facebook.com/277525555601900/videos/634836544067522

Žydų atminties metams Kretingoje – paminklas buvusiai sinagogai atminti ir jautri paroda „Lietuva. Lita. Lite. Vienas amžius iš septynių“

Žydų atminties metams Kretingoje – paminklas buvusiai sinagogai atminti ir jautri paroda „Lietuva. Lita. Lite. Vienas amžius iš septynių“

Kretingos laikraštis Švyturys

Kretingoje atidengtas atminimo ženklas, žymintis Kretingos sinagogos vietą. Taip pat Kretingos rajono kultūros centre pristatyta jautri paroda „Lietuva. Lita. Lite. Vienas amžius iš septynių“.

Sinagoga stovėjo buvusio “Mėguvos” viešbučio teritorijoje

Sinagoga Kretingos mieste sovietmečiu buvo pastatyta seniai neveikiančio “Mėguvos” viešbučio teritorijoje.

Prieš šimtą metų ten stovėjo žydų maldos namai, aplink telkėsi pastatai, kuriuose veikė, gyveno žydų bendruomenė.

„Kai aš augau toje vietoje buvo autobusų stotis, krepšinio aikštelė ir nebuvo jokio ženklo žydams atminti, todėl turbūt dauguma kretingiškių nežino, kad čia kadaise stovėjo sinagoga. Dabar mes turėsime atminimą ir kitokiu žvilgsniu galėsime pažvelgti į žydų likimą Lietuvos istorijos vingiuose“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

Skaityti plačiau
Darbėnuose surengta konferencija ,,Žinomas, bet nepažintas gyvenimas“

Darbėnuose surengta konferencija ,,Žinomas, bet nepažintas gyvenimas“

Darbėnuose surengta konferencija ,,Žinomas, bet nepažintas gyvenimas“, skirta Gaono 300  metų ir Lietuvos žydų istorijai atminti. Pranešimą skaitė bendruomenės pirmininkė Dr. Jūratė Sofija Laučiūtė. Susidomėjimas buvo nemažas. Dalyvavo daug Darbėnų jaunimo, moksleiviai.

Darbėnuose renginį rėmė GVF, jame dalyvavo, LŽB pirmininkė F. Kukliansky. Klaipėdos bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Kruopščiai, apgalvotai parengtoje  konferencijos programoje pateikta žydų gyvenimo istorija, pasakojimas apie Darbėnų štetlą ir jame gyvenusias asmenybes. Per Holokaustą nužudyti visi  ten gyvenę žydai. Išsigelbėjo tik 2.

Jau seniai nebešurmuliuoja tokie trečiadienio turgūs, kuriuose prekiautojai vos išsitekdavo tarp dviejų upelių – nuo Dubupio iki Darbos tiltukų… Šių metų rugsėjį Darbėnuose atidengtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovanotas atminimo ženklas, žymintis čia buvusią Darbėnų sinagogos vietą. Taip pat darbėniškės mokytojos  Editos Gliožerienės iniciatyva, buvo atidengtos ir dvi memorialinės plytelės -„Atminimo akmenys“, skirtos Holokausto aukoms atminti

 

 

 

 

 

Chiunė Sugihara – Japonijos diplomatas, padėjęs karo metais apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos

Chiunė Sugihara – Japonijos diplomatas, padėjęs karo metais apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos

Kaunas.lt

Šalyje minint Ch. Sugiharos metus, į Kauną trečiakart sugrįžo diplomato Sugiharos savaitės renginių ciklas. Šiemet festivalis išplėtė savo geografiją – iš arčiau pažinti japonų kultūrą bei šalis jungiančią istoriją kviečia daugiau kaip 50 įvairių renginių Kaune, Druskininkuose, Vilniuje bei Telšiuose. Gausią programą vainikavo pačioje Kauno širdyje, Laisvės al. iškilusi beveik 4 metrų aukščio bronzinė skulptūra, įamžinusi drąsiojo Japonijos konsulo atminimą. Paminklo atidengime dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki.

Skulptūros Cijunei Sugiharai atidengimas Kaune. Kaunas, 2020-10-17 (Teodoras Biliunas/Fotobankas)

 „Sugiharos savaitė šiais metais miestui dovanojo ne tik renginius, supažindinančius su Pasaulio tautų teisuolio veikla, jo biografija bei Japonijos kultūra. Festivalio kulminacija tapo iškiliu momentu –skulptūros, skirtoas Ch. Sugiharos drąsai atminti. Labai simboliška, kad, minint 80-ąsias konsulo veiklos Kaune metines, monumentas iškilo būtent greta Laisvės alėjos. Juk Sugihara tūkstančiams žmonių dovanojo laisvę. Tikiu, kad tai dar labiau sutvirtins lietuvių, japonų bei žydų tautas mus jungiančioje istorijoje“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno meras V.Matijošaitis, LŽB pirmininkė F. Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G.Žakas

 

Pasaulį keitęs kilnumas

Chiunė Sugihara – Japonijos diplomatas, 1939–1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

1940 m. rugsėjį, kuomet konsulatas buvo uždarytas, Ch. Sugihara ir toliau pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą. Manoma, kad galėjo būti išduota iki 10 tūkst. vadinamųjų „gyvybės vizų“. Už savo veiklą, išgelbėjusią tūkstančius gyvybių nuo baisios lemties, Izraelio vyriausybė japonų diplomatą titulavo Pasaulio tautų teisuoliu.

Istorinės atminties vieta

Paminklas Ch. Sugiharos atminimui įamžinti papuošė erdvę greta viešbučio „Metropolis“, kur prieš išvykdamas į Berlyną humaniškumo idėją skleidė japonas. Beveik 4 metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Chiunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos.

Skulptūros pagrinde visiems laikams išliks Č. Sugiharos antspaudas bei Japonijos konsulo veiklą įprasminantys žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“, išgraviruoti lietuvių, japonų, anglų ir jidiš kalbomis. Daugiau kaip dvejus metus kurto monumento atidengimo ceremoniją buvo galima  tiesiogiai stebėti Facebook renginyje „Sugiharos savaitė 2020“.

Visą savaitę Laisvės alėjoje, prie fontano, praeivių dėmesį traukia fotografijų paroda „Kauno draugai Japonijoje“. Lankytojams pristatomos trys Japonijos savivaldybės, aktyviai palaikančios draugiškus ryšius su Kaunu. Fotografijose iš arčiau pristatoma Ch. Sugiharos gimtinė – kalnuota Gifu prefektūra; Curuga, kur išsilaipino Sugiharos dėka išsigelbėję žydų pabėgėliai bei Hiracukos miestas, sutikęs svetingai priimti Lietuvos olimpiečius prieš šiemet turėjusias vykti Tokijo olimpines žaidynes.

Kaune atidengta skulptūra Sugiharai

Kaune atidengta skulptūra Sugiharai

Kauno centre šeštadienį atidengta skulptūra Japonijos diplomatui Chiunei Sugiharai (1900–1986). Lietuvoje jo išduotos taip vadinamos „gyvenimo vizos“ Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius žydų.

Beveik keturių metrų aukščio bronzinė skulptūra iškilo Laisvės alėjoje, greta viešbučio „Metropolis“, kur prieš išvykdamas į Berlyną Chiune Sugihara pasirašinėjo vizas.

Jos atidengimo ceremonijoje šeštadienį dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda su žmona.

Prezidentas pabrėžė, kad ,, Kaune atidengiame paminklą žmogui, kurio žmogiškumas ir drąsa seniai tapo mūsų moraliniu kelrodžiu. Sugihara sugrįžta ten, kur prieš 80 metų dalijo „vizas į gyvenimą“ žydų pabėgėliams, ieškojusiems Lietuvoje saugios užuovėjos nuo karo negandų.

Daugybė išgelbėtų žmonių niekada nepamiršo šios nuostabios asmenybės iš tolimosios Japonijos. Nors Kauno miesto, kaip ir visos Lietuvos, laisvę sutrypė okupantai, jos dvasia toliau gyvavo Sugiharos ir kitų Pasaulio tautų teisuolių – diplomatų, kunigų, gydytojų, valstiečių – darbuose. Rizikuodami savo gyvenimais, kad išgelbėtų kito žmogaus gyvybę, jie kartu gelbėjo pasaulį nuo fizinio ir moralinio susinaikinimo.

Mums teko pergyventi nacių ir sovietų okupacijas, prarasti ir vėl atgauti nepriklausomą Lietuvą, kad imtume dar geriau suvokti, kur gali nuvesti neapykanta ir abejingumas kitų žmonių kančioms. Tapome jautresni žmogaus teisėms ir laisvėms.”

Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Litvakų virtuvės valgiai ir Kupiškio žydų patiekalai

Žydiškos kulinarinės kelionės

Autorė Dovilė Rūkaitė

Žydų Litvakų virtuvė vilioja savo įmantriais kvapais ir skoniais. Europos žydų kulinarinis  paveldas neįsivaizduojamas be beigelių, be jautienos troškinių, be kapotos silkės su obuoliais. Lietuvoje tai atpažįstama, kaip žydų litvakų virtuvė – labai įdomi ir gal net kiek paslaptinga, būdinga tik čia gyvenantiems žydams.  Norint atskleisti bent dalį šios paslapties žvelgiam į šventinį stalą. Ruduo – didžiųjų žydų švenčių metas.  Rosh Hashanah ir Yom Kippur, Sukkot, Simchat Tora tai šventės, kurias  švenčia viso pasaulio žydų bendruomenės. Visuose miestuose ir miesteliuose lankoma sinagoga, vyksta renginiai, gaminami specialūs šventiniai patiekalai.

Žydų šventinių patiekalų paieškos

Skaityti plačiau
Paslaptinga Umos Olkienickos istorija: tragiško likimo Lietuvos grafinio dizaino žvaigždė, sunaikinta Treblinkoje

Paslaptinga Umos Olkienickos istorija: tragiško likimo Lietuvos grafinio dizaino žvaigždė, sunaikinta Treblinkoje

Mindaugas Klusas, LRT.lt

Konstruktyvistė iš Vilniaus Uma Olkienicka… Tragiškos lemties dailininkės palikimo vaizdas dabar pamažu dėliojamas kruopelė po kruopelės. „Gal pagaliau pavyks ją sugrąžinti į tarpukario Vilniaus dailės, apskritai kultūros istoriją, skirti deramą vietą nacionalinėje grafinio dizaino istorijoje“, – klausia, viliasi LRT.lt pašnekovė dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė.

Uma, o tiksliau Fania

– Apie dailininkės, grafikės, YIVO instituto Vilniuje bendradarbės U. Olkienickos (1899–1943) gyvenimą žinoma labai nedaug. Kokioje aplinkoje ji užaugo, iš kokios šeimos buvo kilusi? Kur mokėsi, studijavo?

– Žinios apie U. Olkienicką kol kas nepaprastai skurdžios, kurį laiką net buvo painiavos dėl jos gimimo metų: 1899 ar 1909? Sunku pasakyti, kas ir kodėl ją visu dešimtmečiu pajaunino, bet dabar šios painiavos jau nebeliko, turime užtektinai dokumentų, kurie patvirtina 1899 metų datą.

Pasak amžininkų, U. Olkienicka buvo kilusi iš pasiturinčios šeimos, jos aplinkoje daugiau kalbėta ne jidiš, bet rusiškai. Tėvams, matyt, nebuvo sunku ją išleisti į mokslus. Įdomu, kad jie rėmė dukters dailės studijas.

Merginai, juolab žydei, tada tokia profesija nebuvo įprasta: dailininkės specialybę rinkosi ne dažna, nes karjeros kelias dailės srityje moterims buvo sunkesnis nei vyrams. Atrodo, kad dailininkės tėvas Abraomas vertėsi prekyba, motina Miriam rūpinosi namais ir vaikais. Uma, o tiksliau Fania – tokiu vardu ji buvo vadinama namuose, jis ir įrašytas dokumentuose bent iki 1930 metų – turėjo metais jaunesnę seserį Belą.

Dailininkė vadovavo YIVO padaliniui – garsios žydų aktorės Esteros Rachelės Kaminskos, žinomos kaip „jidiš teatro motina“, vardu pavadintam muziejui. Muziejaus branduolį sudarė 1925- aisiais, t. y. YIVO įsteigimo metais, Varšuvoje mirusios aktorės šeimos padovanoti eksponatai.

Instituto sumanymas gimė kitų žmonių galvose ir U. Olkienicka tikrai nebuvo tarp pagrindinių jo organizatorių. Tačiau jos gyvenimas su Žydų mokslo instituto istorija ir veikla susijęs labai artimai. Kol institutas buvo Didžiojoje Pohuliankoje, tai yra dabartinėje Jono Basanavičiaus gatvėje, ji net gyveno šalia darbovietės, priešingoje gatvės pusėje stovinčiame daugiabutyje, pažymėtame 19 numeriu. Institute sutiko ir savo vyrą – filologą ir folkloristą Mozę Lėrerį (Le(h)rer).

Instituto užsakymu ji yra padariusi visokių grafinio dizaino darbų. Dalį jų esame identifikavę, tai ryškūs vokiškosios konstruktyvizmo mokyklos pavyzdžiai. Jų pakanka hipotezei, kad kaip menininkę U. Olkienicką suformavo ne vietinė, o būtent vokiškoji mokykla.

Umos Olkienickos suprojektuota YIVO emblema. Iš LNB judaikos rinkinio / D. \Umbraso/LRT nuotr.

Vietinė Vilniaus dailės mokykla buvo gana konservatyvi, ypač trečiajame dešimtmetyje, kai Uma studijavo ir baigusi studijas pradėjo reikštis viešai: kūrė dekoracijas spektakliams, eksponavo kūrinius parodose.

 

Umos Olkienickos piešta YIVO trečiųjų metinių minėjimo afiša (1928) / Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos nuotr.

Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete studijavę U. Olkienickos kolegos taip ir neatsikratė mokyklos įdiegto sekimo klasikos pavyzdžiais, o ją suformavo kitokia mokykla, kiti orientyrai.

Skaityti plačiau
Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Kantorius arba chazanas – pagrindinis sinagogoje maldų giedotojas. Vilniaus Choralinėje sinagogoje  giedojo žinomi kantoriai: Mordechajus Geršmanas, Noach Zeludkovsky, Abraomas Bernšteinas, Elias Zaludkowsky.  2002 m. sinagogoje giedojo ir žinomas pasaulyje kantorius Josef Malovani. Jis išrinktas ir mūsų sinagogos garbės kantoriumi.

Nuo 2008 metų sinagogoje dirba originalus ir ypatinas kantorius Šmuel Jatom – žinomas ir Lietuvos žydų bendruomenėse, į kurias nuolat ir kviečiamas. Jis yra vienintelis profesionalus kantorius Lietuvoje.

Šiomis dienomis koronavirusu užsikrečia kasdien jau šimtai žmonių, nustatomi vis nauji susirgimų atvejai.

Vilniaus sinagogoje pandemijos metu nustatyti pakankamai griežti reikalavimai, kuriuos ir rekomenduoja LR vyriausybė: visiems minjano nariams matuojama temperatūra, naudojamos kaukės, dezinfekuojami sinagogos suolai skirti maldai, durų rankenos, nuolat vėdinama salė.

Toros skaitymas vyksta Bimoje – paaukštinimas skirtas tik Toros skaitymui.Tai maža erdvė, kur sunkiai telpa vienu metu 4 maldininkai: kantorius, 2 minjano nariai sekantys, kad skaitant Toros ištrauką nebūtų padaryta klaidų ir pakviestasis, kuris perskaito palaiminimo žodžius. Visi gali būti su kaukėmis, kantoriui tai daryti sunku – jo skaitomi maldos žodžiai turi būti girdimi visiems esantiems sinagogoje.

Šiomis dienomis sinagogos valdybos posėdyje nutarta rekomenduoti kantoriui laikinai nevažinėti į regioninių žydų bendruomenių renginius.

Minjano vardu, atsiprašome šių bendruomenių, kad jų svarbių renginių metu negalės dalyvauti Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas

Didžiosios žydų rudens šventės Kauno bendruomenėje

Didžiosios žydų rudens šventės Kauno bendruomenėje

Žydai rudenį švenčia Sukkot šventę, kuri be kitų savo prasmių kalba mums ir apie kelionę – fizinę ir dvasinę.
Praėjusią savaitę teko leistis į dvi keliones, fiziškai netolimas, bet suteikusias daugybę emocijų, minčių ir įspūdžių, tų kelionių palydovų dėka leidusias pasukti laiko ratą atgal ir pajusti gyvą praeities pulsavimą.
Pirmoji kelionė buvo į Kalvariją, tą, kuri netoli Marijampolės, ir kurioje, gėda pasakyti, lankiausi pirmą kartą. O paskatino į ją nuvykti Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų Lietuvoje nusikaltimams įvertinti švietimo programų koordinatorė, daug pasakojusi apie tenykščius žmones ir jų nuveiktus darbus.
Bet tai, ką pamačiau, ką pažinau atvykęs, pranoko lūkesčius. Pirmiausia sužavėjo žmonės, su kuriais susitikome, būtinai turiu juos visus paminėti! Tai: daug šviesių, jaunų veidų – Kalvarijos gimnazijos moksleiviai, šios gimnazijos istorijos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Arūnė Vaičiūnaitė-Levuškinienė , daugelio veiklų varikliukas, ir jos Tolerancijos ugdymo centro komanda: Daura Jonylienė – istorjos mokytoja, Giedrė Guzavičienė – anglų kalbos mokytoja, Vilma Bernatonytė – lietuvių kalbos mokytoja ir Ina Šatienė – bibliotekos vedėja; Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas ir buvęs istorijos mokytojas, neišsenkantis žinių šaltinis Alvydas Totoris; Vida Brogyte- lietuvių kalbos mokytoja; Ausma Sakalauskaitė – nepailstanti Kalvarijos kultūrininkė, įvairių projektų iniciatorė, choro “Sonantem” ir asociacijos “Skambėjimas” vadovė; Laima Karpavičienė – Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė ir Sigita Palionienė – bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja. Visi šie žmonės – tikri šviesuoliai, entuziastai, idealistai, pilietiški visuomenininkai, mylintys savo darbą ir neskaičiuojantys jo valandų, nuolat generuojantys įvairias idėjas ir uždegantys jomis jaunimą♥
Skaityti plačiau

Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Pati Tora prabilo: esu išmintis, kuri rado prieglobstį Elijo sieloje, ir per jį tapau žinoma visame pasaulyje“, – šis epitafijos fragmentas, iškaltas Elijo ben Saliamono Zalmano antkapyje, puikiai atkleidžia šio išminčiaus, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų kultūrai. Todėl minėdama Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė leidinių ir dokumentų parodą „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“.

 

Parodoje pristatoma Vilniaus Gaono asmenybė, jo intelektinė ir pedagoginė veikla, įtaka Vilniaus žydams, jų mentalitetui ir kultūrai, eksponuojami išminčiaus gyvenimą atspindintys dokumentai, Gaono ir jo mokinių darbai. Vienas svarbiausių parodos eksponatų yra Vilniaus Gaono sinagogos pinkas (metraštis), saugomas YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Šis ypatingos reikšmės rankraštis eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. Ekspozicija, parengta Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Judaikos kolekcijos pagrindu, iliustruoja jos gausą ir įvairovę.

 

Paroda atidaroma spalio 20 d. (antradienį) 17.30 val. III a. atrijuje. Per atidarymo renginį įvyks ir muzikos kūrinio „Elijo skambantis trikampis“ premjera (kompozitorius Arkadijus Gotesmanas, instaliacijos autorius Grigorijus Zundelovičius). Jame naudojamos šiuolaikinės vaizdo ir garso technologijos senovinį tekstą paverčia pasakojimu, leidžiančiu susipažinti su unikaliu Gaono mąstymu. Dainuojamo senovinio teksto, trikampių muzikos, gyvo performanso, lazerių ir šviesos jungtis yra visiškai naujoviška Gaono paveldo interpretacija.

 

Renginyje taip pat bus pristatyta 10 eurų kolekcinė sidabro moneta, skirta Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms. Ją tą pačią dieną (spalio 20 d.) išleidžia Lietuvos bankas (monetos grafinį projektą sukūrė dailininkai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas).

 

Atidarymo renginyje vietų skaičius ribotas, todėl visus, norinčius artimiau susipažinti su Vilniaus Gaono asmenybe ir jo palikimu, kviečiame dalyvauti ekskursijose po parodą (informacija bus pateikta Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje). Paroda, parengta lietuvių ir anglų kalbomis, bus eksponuojama iki gruodžio 31 d. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).

Parodos kuratorė Lara Lempertienė.
Parodos architektas Gediminas Akstinas.
Parodos koordinatorė Gerda Paliušytė.
Parodos dizainerė Vaida Gasiūnaitė.
Partneriai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke.
Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba

 

Europos žydų kongreso prezidento pareiškimas

Europos žydų kongreso prezidento pareiškimas

Europos žydų kongreso prezidentas dr. Moshe Kantoras palankiai įvertino „Facebook“ sprendimą uždrausti Holokausto neigimą bei iškraipymą, taip pat ir geriau informuoti visuomenę apie Holokaustą.

“Tai jau gerokai pavėluotas, bet svarbus sprendimas”, – sakė dr. Kantoras. „Holokausto neigimas nėra teisėta diskusija ir yra naudojamas tik kaip neapykantos žydams išraiška, todėl šis sprendimas nėra apie nieką, išskyrus,- neapykantos ir antisemitizmo ribojimą“.

Dr. Kantoras, kuris taip pat yra Pasaulio Holokausto forumo fondo prezidentas, pasveikino vyriausybių, IT kompanijų ir pilietinės visuomenės sutelktas pastangas kovoti su neapykantos sąmokslo mitų platinimu internete ir Holokausto neigimu.

„Tuo metu, kai antisemitizmo daugėja, o žinių apie Holokaustą jaunimo tarpe trūksta, tai kelia nerimą. Labai svarbu, kad internetinės platformos ir toliau būtų sprendimo, o ne problemos dalimi“, – tęsė dr. Kantoras.„Tai yra klausimas, kurį jau seniai propagavo Europos žydų kongresas, ir mes dėkojame„ Facebookui “už reguliarias ir produktyvias diskusijas su mumis ir kitomis žydų organizacijomis tiek Europos, tiek pasaulio mastu“, – pareiškė dr. Kantoras.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas draus platformoje Holokausto neigimą

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas draus platformoje Holokausto neigimą

„Facebook“ draus platformoje dalintis turiniu, kuriame propaguojamas Holokausto neigimas. Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.

 

„Jei žmonės „Facebook“ ieškos Holokausto temos, mes  juos nukreipsime į patikimus šaltinius, kad gautų tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.

 

Šį pareiškimą komentuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Mes puikiai žinome, kokia yra statistika, kokie yra komentarai po žiniasklaidos straipsniais apie žydus. Nubaustų už tokius komentarus nėra. Jei nebus Facebooke antisemitinių pasisakymų, nebus ir pažeidimų. Pasakyti, kas konkrečiai neigia Holokaustą Lietuvoje yra sudėtinga. Tai nėra išsilavinę, ar aukštos kultūros žmonės, dažnai tie asmenys – pagiežingi ir savo pyktį išlieja antisemitizmu.

Labai norėtųsi, kad pakaktų pasak Marko Zuckerbergo, geriausio būdo kovoti su bloga kalba, nes tai būtų gera kalba. Tačiau yra visuotinė problema – auklėjimo problema. Gera kalba turi būti, bet tai prevencinė priemonė. Už padarytą teisės pažeidimą reikia bausti.

Jeigu mes panaikinsime priemonę, kurios būdu  galima tą nusikaltimą padaryti: Facebookas nespausdins, Youtube, Instagramas  nespausdins, tai ir bausti nereikės. Reiškia mes išvengsim ir teisės pažeidimo.  Pagaliau atsirastų pagarba žuvusiems, atmintis, kuri liečia ne tik žydus, bet ir gelbėtojus, rizikavusius savo ir visos šeimos gyvybėmis, nukentėjusius per Holokaustą, juk jie irgi Holokausto aukos kaip ir antinacinio judėjimo aukos. Jeigu mes negalim pasitikėti žmogaus sąmoningumu ar moralumu, tai jis tiesiog neturės galimybės pasireikšti, nes jam bus panašu į grotas ant langų. Tačiau yra ir kita pusė: biznis, pinigai ir kaip mes suprantame žmogaus teises reikšti savo nuomonę.

Informacijos apie Holokaustą Lietuvoje yra daug. Žmonės, kurie domisi Holokausto tematika, informacijos gali ieškoti ir Genocido centre, be to dabar daug straipsnių skelbia istorikai, prisiminimų knygas rašė ir teberašo išgyvenę Holokaustą.

Reikia švietimo programos mokyklose apie Holokaustą, apie tai turėtų atsirasti tekstai vadovėliuose, – žydų bendruomenė kalba ir primena daug metų. Buvo sukurta net komisija prie Vyriausybės, atsakinga už švietimą ir auklėjimą, Holokausto atminimo išsaugojimą. Yra ir pasaulio organizacijos, kurios tuo rūpinasi, tačiau reikia veikti, ne tik  kalbėti.

,,Icchoko Rudaševskio Vilniaus geto dienoraštis“ turi būti įtrauktas į švietimo programą. Iš kur atsiranda antisemitinės kalbos tarp vaikų? Juk jie girdi savo šeimos aplinkoje. Aš negaliu suprasti, kodėl žmonės negali suvokti, kas buvo Holokaustas?  Juk Lietuvoje jis reiškia  nužudytus 250 tūkstančių žydų.

 Ar tai žmonių neišsiauklėjimas, nesidomėjimas, knygų neskaitymas, žemas auklėjimo lygis? Draudimas  Facebooke, Youtube, Instagrame   neigti Holokaustą atstoja empatiją Holokausto aukoms.

Kviečiame į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą

Kviečiame į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą

Mieli bendruomenės nariai, draugai, kolegos,

Maloniai kviečiame Jus į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą.

Renginyje dalyvauja:
Knygos autorė dr. Ruth Reches
Literatūrologė Rima Kasperionytė
VU docentas, kultūros istorikas Aurimas Švedas
M. Romerio universiteto prof. dr.Aistė Diržytė
Leidėjas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas

Renginio moderatorius:
VDU lektorius, filosofas Algirdas Davidavičius

 

Renginys vyks spalio 19 dieną, 18:00 val., Beigelių krautuvėlėje, Baltojoje salėje (Pylimo g.4).

Siekiant apsaugoti save bei kitus nuo siaučiančio COVID-19 viruso, prašome vadovautis LR SAM rekomendacijomis.

Prašome pranešti apie savo dalyvavimą iki spalio 18d. el. paštu: info@lzb.lt

Kasdienybės didvyriai. Kviečiame į koncertą

Maloniai kviečiame į Kauno žydų bendruomenės organizuojamą koncertą, skirtą žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Danutei Čiurlionytei Zubovienei (1910 – 1995) ir Vladimirui Zubovui (1909 – 2007).
 
Koncertas vyks spalio 14 d., trečiadienį, 17.30 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).
 
Renginys nemokamas, bet BŪTINA registracija (geriausia, jei registruositės atsakydami į šį laišką).
 
Koncertas įtrauktas į Sugiharos savaitės programą.