—


Po sunkios ligos – netektis, gegužę anapilin išėjo ilgametis Panevėžio žydų bendruomenės valdybos narys gydytojas Sergejus Amitonas, daug nuveikęs medicinos srityje (1953-2021).
Nuoširdžiai užjaučiame sūnus Ruslaną ir Georgijų, velionio artimuosius ir gimines.


„Nuo Lazdijų iki Holivudo: Josepho Achrono fenomenas“
Paskaita skirta Josepho Achrono 135 gimimo metinėms.
Lazdijuose gimęs smuikininkas vunderkindas ir kompozitorius Josephas Achronas (1886–1943), nuo mažumos žavėjęs Varšuvos, Sankt Peterburgo, Gardino, Kijevo, Berlyno ir kitų Europos miestų klausytojus, vėliau griežęs garsiojoje Niujorko Carnegie Hall salėje ir galiausiai tapęs žinomu Niujorko ir Los Andželo menininku, Lietuvoje yra dar mažai žinomas. Jis artimai bendravo su Jascha Heifetzu ir Arnoldu Schoenbergu, scenoje būdavo itin kuklus, o savo žymiausią ir populiariausią kūrinį – „Hebrajiškąją melodiją“ – sukūrė vos per pusvalandį.
Ar religinga šeima palaikė jaunojo virtuozo kelią, ką J. Achronui padovanojo caro Nikolajaus II motina, koks J. Achrono indėlis į tautinės žydų profesionaliosios muzikos kūrimą, ir kitas įdomybes sužinosite dr. Kamilės Rupeikaitės paskaitoje „Nuo Lazdijų iki Holivudo: Jopseho Achrono fenomenas“, gegužės 25 d. 15 val.
Prisijungimo nuoroda:
https://us02web.zoom.us/j/
Prisijungimo duomenys: 827 6184 5730; slaptažodis: 699654.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl po sunkios ligos mirusio ilgamečio Lietuvos ambasadoriaus Edmino Bagdono mirties ir reiškia gilią, nuoširdžią užuojautą šeimai.
Eidamas 58-uosius metus, po sunkios ligos ambasadorius mirė šeštadienį Vilniuje. E.Bagdonas buvo vienas iš ryškiausių Lietuvos diplomatų nepriklausomoje Lietuvoje, pastaruoju metu jis ėjo ambasadoriaus pareigas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Dar neturėdamas trisdešimties, E.Bagdonas tarnybą Lietuvai pradėjo Aukščiausioje Taryboje, nuo 1994 metų dirbo diplomatinėje tarnyboje, o ypač svarbų vaidmenį suvaidino vadovaudamas prezidento V.Adamkus užsienio politikos grupei. Jis taip pat yra vadovavęs Lietuvos ambasadoms Baltarusijoje ir Izraelyje.
E.Bagdonas vadinamas ,,Valstybininku iš didžiosios raidės“. Jį gerai prisimena litvakai Izraelyje, kuriems teko su juo bendrauti, todėl žydai Izraelyje gerbia diplomato profesionalumą, pareigingumą ir jo atminimą.
Užuojautą dėl Edmino Bagdono netekties Lietuvos Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui siunčia Izraelio Lietuvos žydų asociacijos pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky.
Užuojauta netekus Edmino Bagdono
Aš ir visa Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdyba išreiškiame nuoširdžią užuojautą dėl garbingo diplomato Edmino Bagdono nesavalaikės mirties. Dirbdamas Izraelyje Lietuvos ambasdoriumi jis įtvirtino savo poziciją, supratimą ir tikrą užuojautą gilindamasis į
litvakų gyvenimą Izraelyje, jis visada norėjo sužinoti daugiau apie jų praeitį ir dabartinį gyvenimą.
Ambasadorius Bagdonas Izraelyje buvo litvakų bendruomenės labai gerbiamas ir mylimas.
Prašau perduoti nuoširdžią užuojautą jo žmonai, šeimai ir kolegoms.
Tegul jo siela ilsisi ramybėje ir tebūna palaimintas jo atminimas.
Lietuvos žydų asociacijos pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky.

2021-05-22
Su gimtadieniu Fania Brantsovskaja!
Esate mūsų gyva sąsaja su buvusia Lietuva prieš Holokaustą. Žydų partizanė, ji po karo vis kovojo, ne vieną kartą pasakodama švietė apie istorinę įvykio tiesą. Daugelis iš mūsų su amžiumi lėtina savo atsiminimus, viskas pradeda lėtėti, kalbama atsargiau, lėčiau, net ir kilti nuo kėdžių ar vaikščioti atsargiau. Fania niekada to nedarė. Jos energija metų metus buvo neišsemiama. Ji vis dar vaikšto kaip jaunystėje, visiems šypsodamasi ir pasirengusi su kuo nors kalbėtis neatsižvelgdama į amžių ir socialinę padėtį.
Su gimtadieniu, brangioji ir nepakartojama Fania.
Mazl tov! Bis 120!

lrytas.lt
„Liaukitės bombardavę civilius“, „jūs esate stiprūs, jie yra silpni“, „laisvė Palestinai“, „mes, lietuviai, išgyvenę okupaciją, turime užjausti mažas tautas“ – tokias frazes, dažniausiai rašomas jaunų žmonių, pamatau viešojoje erdvėje.
Lietuvos valstybė demonstruoja stiprų solidarumą su Izraeliu, kaip ir nemažai kitų mūsų draugų, tarp jų visų pirma JAV, tačiau nemažai žmonių yra neatsparūs manipuliacijai, klaidingiems argumentams, dalinei tiesai, ypač paveikios yra nuotraukos iš Gazos. Žinoma, viena nuotrauka gali būti stipresnė už tūkstantį žodžių, bet mūsų kaip inteligentiškų žmonių pareiga yra pasistiebti ir pamatyti tiesą, slypinčią už nuotraukos.
Kas yra kaltas dėl destrukcijos? Izraelis, kuris buvo užpultas daugiau nei 4000 raketų, nukreiptų į civilius gyventojus? Ar teroro grupuotė, pradėjusi karą besislėpdama tarp palestiniečių civilių, žinodama, kad bet koks Izraelio atsakas neišvengiamai pareikalaus civilių aukų dėl Gazos ruožo topografijos?
Ar egzistuoja išmani bomba, galinti identifikuoti raketomis apsiginklavusį teroristą, kuris įkaitais laiko savo paties žmones slėpdamasis tame pačiame kambaryje? Jeigu žinote ką nors apie tokias bombas, pasakykite mums. Karas visada yra blogas, pareikalaujantis ir nekaltų aukų. Deja, bet jų taip pat buvo ir NATO antiteroristinių operacijų metu Irake bei Afganistane.
Nepaisant klastingos Hamas taktikos, Izraelis daro viską, ką gali, kad apsaugotų nekaltų žmonių gyvybes. Žinoma, galima visą kaltę suversti Izraeliui. Tai labai paprasta, tačiau yra labai toli nuo tiesos. Gaza nėra Lietuva, Izraelis nėra Sovietų Sąjunga, kaip kai kurie manipuliuojantys mėgina jus įtikinti.
Gazoję nėra Izraelio okupacijos: nuo 2005 metų Gazoje nėra nė vieno Izraelio kario, nė vienas Gazos centimetras neprikaluso Izraeliui. Vietoje to, kad gaudami tarptautinę paramą Gazą paverstų aukštųjų technologijų, mokslo centru kaip Hong Kongas ar Singapuras, Hamas ir Islamic Jihad nusprendė Gazą paversti talibano valdoma teritorija su tūkstančiais raketų, daugybe cementuotų bunkerių, tunelių ir islamo fundamentalistų siekiu sunaikinti savo kaimyną, mano valstybę.
Gaza iš tiesų yra okupuota, tačiau ne Izraelio. Tikrieji okupantai yra Hamas, kurie terorizuoja ir marina savo žmones jau 16 metų. Yra teigiančių, kad „Izraelio veiksmai rytų Jeruzalėje yra šio karo priežastis“. Iš tikrųjų tarp izraeliečių ir palestiniečių vyksta nuolatinis ginčas dėl teritorijų, namų rytų Jeruzalėje (Aukščiausiojo teismo patvirtinimu, šių namų nuosavybė teisėtai priklauso jų originaliems savininkams žydams), ir patekimo į Šventyklos kalną tvarkos. Tačiau ar tai gali pateisinti 500 raketų, iššautų į Izraelio miestus per vieną vakarą? Ar tai yra proporcingas atsakas? Ar susiginčijus su kaimynu galima imti bombarduoti civilius, o vėliau lieti krokodilo ašaras dėl savo nuostolių?
Hamas nėra Palestinos „išlaisvinimo judėjimas“. Priešingai. Hamas yra primityvi, islamistinė, barbariška organizacija, kapojanti galvas, rankas, žeminanti moteris, vykdanti kitus žiaurumus. Kas nutiko krikščionims Gazoje? Jie buvo persekiojami ir priversti bėgti iš savo namų.
Hamas yra radikalus antisemitinis judėjimas. 1988-aisiais metais priimtos Hamas chartijos 7-asis straipsnis sako: „Pranašas pasakė, kad pamatę žydą, besislepiantį už medžio ar akmens, ateikite ir jį nužudykite“. Ar laisva visuomenė gali palaikyti šią nacistinę dogmą 2021 metais? Ar vis tiek reikalauja užmerkti akis prieš faktus?
Hamas Gazoje brutaliai žudo LGBT bendruomenę. Palestiniečiai gėjai ir lesbietės prašo prieglobsčio Izraelyje, kad išsigelbėtų nuo kankinimų ir žiaurios mirties. Aš esu sutikęs jų Tel Avive. Ar jūs galite remti judėjimą, kuris atvirai kviečia žudyti LGBT žmones, ar vis dar norite tai ignoruoti? Izraelis turi kelis gėjus ambasadorius, tarnaujančius skirtingose pasaulio sostinėse. Aš esu vienas jų. Izraelis turi tris gėjus ministrus Vyriausybėje. Kiek gėjų ministrų yra palestiniečių pusėje? Kiek jų yra visose 25 arabiškose valstybėse? Ar tai ką nors reiškia jaunam, atviram europiečiui?

Kai penktadienį žydai pradeda ruoštis Šabui, kai užplūsta jausmai, savo malda laimindami vyną ir Šabą, šiandien laiminkime Izraelio ramesnį gyvenimą, įsivyravus paliauboms po 11 dienų trukusių tūkstančių apšaudymų raketomis iš Gazos ruožo. Uždekime žvakes, laiminkime ir palinkėkime izraeliečiams branginti ramų gyvenimą ir taiką. Shabbat Shalom!
,,Tai, kokie esame, priklauso nuo to, kas mums yra Šabas. Šabo dienos įstatymas dvasios gyvenime yra tas pats, kas Žemės traukos dėsnis gamtoje“,- rašė rabinas Abrahamas Joshua Heschelis (1907-1972).
Izraelyje penktadienį žydai visada vienas kitam linki Shabbat Shalom, to paties linki ir Lietuvos žydai.
„Shalom“ yra hebrajų kalbos žodis, reiškiantis taiką, ramybę, harmoniją, visumą ir klestėjimą.
Taip sveikinamasi Šabo metu, išreiškiant geranoriškumą žydams.

Moksleiviai laiko egzaminus vidurinės mokyklos slėptuvėje, saugodamiesi nuo bombų Tzafrijoje, esančioje Izraelio centre 2021 05 20d.
Paliaubos, sudarytos Izraelio ir Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų judėjimo „Hamas“, įsigaliojo penktadienį, po 11 dienų trukusių pražūtingų kautynių, per kurias izraeliečių pajėgos nuožmiai bombardavo palestiniečių anklavą, o daugybė izraeliečių buvo priversti slėptis nuo raketų atakų
Paliauboms įsigaliojus 2 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, Gazos Ruože gatvėse liejosi džiaugsmas – žmonės spaudė automobilių signalus, taip pat buvo šaudoma į orą, sakė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai. Minios pakiliai nusiteikusių žmonių taip pat išėjo į gatves okupuotame Vakarų Krante. Anksti penktadienį Izraelyje nebesigirdėjo perspėjimų apie atskriejančias „Hamas“ raketas – paliaubų, atrodo, buvo laikomasi.
Skaitykite daugiau:

Vis labiau baiminamasi, kad aštrėjantis konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos kovotojų gali išaugti į karą. Abi pusės negirdi tarptautinės bendruomenės raginimų stabdyti atakas, per kurias žūsta dešimtys žmonių. Ir abi pusės jaučiasi teisios. Kas agresorius, o kas auka ir kokie galimi konflikto sprendimo keliai? Diskutuoja Margarita Šešelgytė, VU TSPMI vadovė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Egdūnas Račius, VDU profesorius. Skambės ištraukos iš Izraelio ir Palestinos ambasadorių interviu.
Ved. Deividas Jursevičius

alfa.lt
Izraeliečių ir palestiniečių konfliktas liepsnoja seniai nematyta jėga. Abiejose pusėse auga nuostoliai, o perspektyva lieka neaiški. Galimybė, kad abi pusės sudarys paliaubas, artimoje perspektyvoje yra nedidelė. Konflikto eiga gali pasukti ir dar didesnės eskalacijos keliu, galinčiu nulemti Izraelio pajėgų antžeminės operacijos pradžią. Tokiu atveju aukų skaičius išaugtų dramatiškai.
Kokią taktiką konflikte naudoja žydai ir arabai? Kuri pusė atsakinga už pastarojo konflikto pradžią? Kuo skiriasi kovojančių pusių požiūris į žmogaus gyvybę? Apie tai Alfa.lt kalbėjosi su karybos apžvalgininku dr. Egidijumi Papečkiu.
– Susidūrimai ir riaušės gatvėse – ne naujiena Šventojoje Žemėje, tačiau tai ne visada perauga į karo veiksmus. Kodėl taip nutiko šį kartą ir kuriai pusei derėtų prisiimti atsakomybę už eskalaciją?
– Akivaizdu, kad „Hamas“ ir kitos radikalų grupuotės pasiruošė tam, kas vyksta dabar. Juk nebūna taip, kad iš vakaro kažkas įvyko ir ryte prasideda masinis apšaudymas raketomis. Šios raketos turėjo būti dislokuotos ir užmaskuotos paleidimo pozicijose, tam reikia didžiulio kiekio žmonių. Taigi, apie jokį spontaniškumą kalbos negali būti. Teroristinis išpuolis, o būtent taip ir reikia vadinti „Hamas“ veiksmus, leidžiant raketas į civilius gyventojus, buvo suplanuotas iš anksto.
– Į Izraelį leidžiamų raketų kiekis milžiniškas. Kaip „Hamas“ sukaupia tokį arsenalą?
– Jei anksčiau sudedamosios raketų dalys buvo daugiausia kontrabanda atgabenamos iš Irano, tai dabar didžioji raketų dalis pagaminama vietoje, iš parankinių priemonių. „Hamas“ stengiasi pasirengti kuo pigesnę amuniciją ir raketų kokybė jų nelabai domina – šaudyti netoli, o tikslumas jiems visiškai neaktualus, nes taikomasi į teritoriją, o ne, pavyzdžiui, karinius objektus – jiems pakanka žinoti, kad raketa nukris gyvenamajame rajone, o kuriame – jokio skirtumo.
Matyt, raketų arsenalas buvo kaupiamas ilgą laiką. „Jerusalem Post“, remdamasis šaltiniais žvalgyboje, pranešė, kad „Hamas“ sukaupė apie 12 tūkst. raketų.

Gegužės 18 d., minint tarptautinę muziejų dieną nuo 12 val. iki 20 val.kviečiame nemokamai aplankyti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (Naugarduko g. 10/2) ekspozicijas. Tai paskutinė parodos „Boris Schatz: Izraelio meno tėvas iš Varnių” eksponavimo diena ir paskutinės „Knygos ant medžių neauga: išsaugoti ir perduoti atmintį” eksponavimo savaitės (2021- 05 – 30).
Gegužės 18 d. kviečiame:
pažinti interaktyvų bei pažintinį Samuelio Bako kelio maršrutą Vilniuje.Galutinė maršruto stotelė – Samuelio Bako muziejus: apsilankiusiems visas keturias stoteles ir užsukusiems į Samuelio Bako muziejų lauks specialūs prizai! Dovanos atiteks tiems, kurie savo išmaniajame telefone parodys žaidimo rezultatą gautą paskutinėje maršruto stotelėje. (Prizai jūsų lauks IV Samuelio Bako kelio maršruto stotelėje, VGŽIM Samuelio Bako muziejuje, Naugarduko g. 10/2, bilietų kasoje).
Pavienių lankytojų lauks ir į klausimus atsakys: Samuelio Bako kūrybos ekspozicijoje:
17.00-18.00 val. Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė;
Parodoje „Boris Schatz: „Izraelio meno tėvas” iš Varnių”;
18.00-19.00 val. Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, parodos kuratorė dr. Jolanta Širkaitė.

Švenčiame linkėdami ramios ir skanios Šavuot šventės!
Iliustracija: Harry Lieberman, Shavuot — The Harvest, c. 1934

David Harris is the CEO of the American Jewish Committee (AJC)
Amerikos žydų komitetas ragina remti izraeliečius, kuriems gresia mirtinos „Hamas raketos“
Atviras laiškas Trevorui Nojui
2021 m. Niujorkas. Šis straipsnis buvo atspausdintas „The Times of Israel“.
Aš ką tik žiūrėjau jūsų 10 minučių trukmės monologą apie Izraelio ir „Hamas“ konfliktą jūsų populiarioje televizijos programoje „The Daily Show“ (gegužės 11 d.).
Atvirai sakant, žiūrėti nebuvo lengva. Tiesą sakant, aš bandžiau įsijungti į pokalbį ekrane, bet, aišku, nesėkmingai, todėl nusprendžiau jums parašyti šį atvirą laišką.
Jūs gana sumaniai suformulavote savo komentarus siūlydamas, kad ten būtų konkuruojančių naratyvų, priklausomai nuo to, kas kalbėjo ir pateikė savo istorijos versijas pradžioje.
Ir tada, tarsi netyčia atsirado smalsus trečiasis asmuo, jūs įbridote į diskusijas, iš esmės priskirdamas sau tam tikrą moralinį pasitikėjimą dėl savo „ne kovotojo“ statuso.
Tačiau mes dar netapome visiškai be tiesos gyvenančia visuomene, bent jau tikiuosi, kad taip yra, kai faktai nebeegzistuoja ir nuomonės valdo dieną, ypač kai katapultuojasi į viešąją erdvę kaip turintis įžymybės statusą ir susižavėjusių pasekėjų legionus..
Pavyzdžiui, kai teigiate, kad britai atėmė žemę iš palestiniečių, ne visai teisinga.
Tiesą sakant, britai atėmė žemę iš šimtmečius ten valdžiusių turkų osmanų. Palestiniečiai niekada neturėjo savo suverenios valstybės. Žydai, beje, tai padarė, nors romėnai nugalėjo beveik prieš 2000 metų.
Bet norint pasistūmėti į priekį, šis konfliktas, kurio esmė, yra du konkuruojantys nacionaliniai judėjimai, ir vienintelis logiškas būdas jį išspręsti yra susitarti derybose – dvi valstybės, dvi tautos.
Žinoma, paprasčiau pasakyti nei padaryti, ir čia mes kalbėtume įrodinėdami faktus, o ne tiesiog demonstruodami asmenines nuomones. JT rekomendavo būtent tokį dviejų valstybių susitarimą jau 1947 m. Jį priėmė žydai, arabai atmetė.
1948–1967 m. Vakarų Krantas, rytinė Jeruzalė ir Gaza buvo arabų, o ne žydų rankose. Palestinos valstybė galėjo būti sukurta bet kuriuo metu. Taip nebuvo.
2000 m. Izraelis, prie kurio prisijungė prezidentas Billas Clintonas, pasiūlė perspektyvų dviejų valstybių susitarimą palestiniečiams (beje, vienas iš kelių pasiūlymų per pastaruosius 20 metų). Jie atsisakė. Tai nėra mano, bet Clintono išvada, kaip aprašyta jo autobiografijoje „Mano gyvenimas“.
Tada mes einame toliau 2005 m., kurie tiesiogiai susiję su jūsų monologu. Izraelis vienašališkai išvedė savo pajėgas ir naujakurius iš Gazos, suteikdamas vietos gyventojams pirmąją galimybę istorijoje valdyti savo žemę, ko Osmanų Turkija ir Egiptas niekada nedarė. Iki 2007 m. Palestinos savivaldą užėmė „Hamas“, tiesiog perėmė kontrolę. Nuo to laiko ,,Hamas” negailestingai išlaiko valdžią iki šiol.
Kas iš tikrųjų yra „Hamas“ – tai esmė, kurią praleidai pasirinkdamas kalbėti apie Artimuosius Rytus?
Tai teroristinė organizacija. Tai nėra asmeninis požiūris. Tai oficialus JAV ir 27 narių Europos Sąjungos ženklinimas.
Koks yra „Hamas“ tikslas, ir vėl trūksta jūsų komentarų?
Izraelio sunaikinimas ir pakeitimas islamistiniu režimu. Taip dažnai įvardinami ir gerai dokumentuoti „Hamas“ lyderių jausmai.
Taigi jūs praleidote šiuos aktualius faktus – smurtas yra „Hamas“ esmė, jo doktrinos tikslas arba, tiesą sakant, jo susiskaldymas su Palestinos savivalda, ir nulis kalbų apie dabartinį konflikto raundą, žvelgiant į tai visų pirma iš galios santykių perspektyvos .
Jūs apgailestaujate dėl disbalanso, teigdamas, kad tai nėra „sąžininga kova“, nes Izraelis yra stipresnė šalis.
Palyginate žuvusiuosius, paprastai nurodydami, kad didesnei pusei kažkaip automatiškai suteikiamas aukos statusas.
Jūs net bandote pasiūlyti „Hamas“ veiksmų motyvus, nurodydami grėsmę, iškeldinant keturias palestiniečių šeimas Jeruzalėje, nepastebėdami, kad tai yra senas teisinis klausimas Izraelio teismų sistemoje.
Jūs teigiate, kad Izraelis sukėlė „Hamas“ įniršį priekabiaudamas prie musulmonų per Ramadaną, o tai visiškai neteisingas faktų pateikimas, jau nekalbant apie tai, kad Izraelis ne kartą labai stengėsi apsaugoti visų tikėjimų garbinimo teisę – tai nutinka gana retai pasaulio religijos klausymuose.
Aiškiai pasakykime: „Hamas“ užsidegimas Izraeliu yra nuolatinis, kaip ir jo tikslas – vieną dieną dominuoti tarp palestiniečių savo ištikimybe ne tik Gazoje, bet ir rytinėje Jeruzalės dalyje bei Vakarų Krante, tai jo didesnė strategijos dalis.
Ir jūs net bandote palyginti situaciją su savo vaikyste, primindami, kad mama jums liepė netrukdyti savo jaunesniems broliams ir seserims, net kai jie provokuotų, nes buvote didesnis ir stipresnis.
Atsiprašau, bet jūsų jaunesnieji broliai ir seserys neplanavo žmogžudystės ir niokojimo bei visuomenės siautėjimo.
Nepaisote tikrosios „Hamas“ prigimties, fakto, kad per metus jis šaudė tūkstančius raketų, statė tarpvalstybinius teroro tunelius, grobė izraeliečius ir atsisakė Gazos ruožo, kad sutelktų dėmesį į Izraelio nuostolius.
Jūs menkinate milijonus izraeliečių, skubėdami bombarduoti slėptuves, jie rūpinasi pagyvenusiais ir neįgaliais žmonėmis ir guodžia traumuotus vaikus, nes raketos šiandien skrieja virš galvos ir gali smogti bet kur, net ir turint priešraketinę “Geležinio skydo” sistemą.
Jūs pagirtinai nerimaujate dėl vaikų, tačiau nepaisote palestiniečių vaikų ugdymo ciniško „Hamas“ režimo rankose, žinant, kad jaunų aukų vaizdai pakeis visą istoriją tiems, kurie mato tik nuotraukas, o ne kontekstą.
Jūs apeinate pagrindinį klausimą – ką Izraelis turėtų daryti tokiomis aplinkybėmis, kai jūsų motinos patarimai jums atrodo visiškai atitrūkę nuo blaivios tikrovės, su kuria susiduriama? Ką darytų bet kuri šalis, kai tradiciniai diplomatijos įrankiai – nuo konfliktų valdymo iki konfliktų sprendimo neturi šansų, susidūrus su ideologiniui ir teologiniu „Hamas“ valdymu?
Galiausiai leiskite man pabrėžti vieną dalyką. Aš nelaikau šio konflikto kaip paprastų nesibaigiančių diskusijų, įrodančių, kad viena pusė yra teisi, o kita – neteisi. Visai ne. Mano dešimtmečius trunkantis dalyvavimas regione, daugybė mano kelionių į Izraelį ir arabų pasaulį, įskaitant Palestinos teritorijas, turi vieną pagrindinę svajonę – taiką, taikos išlaikymą.
Manau, kad to laukia didžioji dauguma izraeliečių, tarp jų mano ir žmonos artimųjų šeimos nariai. Nuo pat 1948 m. Jie nėra patyrę nei vienos ramybės dienos, nei savo šeimose, išgyvenusių Holokaustą, nei kaip pabėgėliai iš komunizmo ar būdami iškeldinti kaip aukos iš arabų šalių.
Izraelis nebuvo atgimęs po nuolatinių konfliktų Tai, kad šešios arabų šalys dabar turi normalius ryšius su Izraeliu, yra galingas priminimas, kad taika yra pasiekiama ir kad Izraelis labai siekia partnerių.
Vieną dieną taika bus įgyvendinta, meldžiuosi su palestiniečiais. Bet tai neįvyks tol, kol „Hamas“ valdys Gazą, laikysis savo genocidinių tikslų ir geranoriški žmonės užsienyje manys, kad jis yra konflikto auka, deja, jo paties sukurtas.
David Harris – Amerikos žydų komiteto (AJC) generalinis direktorius

15.min. lt
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė netenkinti prevencinio Izraelio piliečių ieškinio, kuriuo siekta uždrausti planuojamą Vilniaus kongresų centro statybą ir buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių išsaugojimą.
Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė VĮ Turto banko veiksmų neteisėtumo. Priešingai, teismo nuomone, Turto bankas žino apie senų kapinių svarbą, būtinybę jas tinkamai sutvarkyti ir įamžinti jose palaidotų asmenų atminimą. Rekonstruojant pastatą neabejotinai bus stengiamasi tinkamai įamžinti senųjų vilniečių senųjų kapinių vietą, sutvarkyti teritoriją be žemės judėjimo darbų, rekonstruotame pastate planuojama įkurti muziejų, kad paminėti šią vietą.
“Mes ne tik laikomės visų galiojančių įstatymų, bet ir Vyriausybė mus įpareigoja bendradarbiauti su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Taigi rekonstruojant bus atsižvelgta į religines žydų tikėjimo nuostatas. Tiek parengiamieji darbai, tiek vėliau rekonstrukcija bus atliekami prižiūrint rabinams, siekiant apsaugoti palaikus ir kapines bei įamžinti šios vietos atminimą “, – sako Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Teismo vertinimu, byloje ieškovai nenurodė, kuris konkretus teisės aktas buvo pažeistas ar kuri teisinė prievolė nebuvo tinkamai vykdoma atsakovo. Byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad rekonstruojamo pastato plote (t. Y. Po pastatu ar jo konstrukcijomis) buvo žmogaus palaikų ar jų dalių, todėl pareiškėjas neturi jokio pagrindo. įtarimui, kad pastatas yra kapinėse.
„Norime pabrėžti, kad kiekvienas žingsnis siekiant išsaugoti minėtas kapines atliekamas griežtai laikantis išsamių mūsų rabinų nurodymų. Mes veikiame kaip jų atstovai (…). Esame įsitikinę, kad tik tokiu būdu pavyko sustabdyti kapinių naikinimą, kuris įvyko iki mūsų dalyvavimo “, – sakoma Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto laiške, kuris rūpinasi kuo daugiau žmonių išsaugojimu. kaip 200 žydų kapinių ir masinių kapų Lietuvoje.
Turto bankas, Lietuvos žydų bendruomenė ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas 2019 m. Gruodžio mėn. Pasiekė ir pasirašė susitarimą dėl Šnipiškių žydų kapinių sutvarkymo, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir galimybės tęsti bendradarbiavimą renginio metu. rangos darbai. Bendradarbiavimas Vilniaus kongresų centro ir Senųjų žydų kapinių teritorijoje su žydų organizacijomis valstybiniu lygiu tęsiasi nuo 2009 m.

2021 05 11 ,,The Times of Israel“ 2021 m. gegužės 11 d. nuotraukoje matyti pažeistas pastatas Aškelone, kai „Hamas“ naktį paleido raketas iš Gazos ruožo Izraelio link (Jack Guez / AFP)
Autorius David Harris – Amerikos žydų komiteto (AJC) generalinis direktorius.
Genocido mirtį švenčiantys „Hamas“ teroristai įtraukia Izraelį į nepageidaujamą konfrontaciją, tačiau kažkodėl abi pusės pasauliui piešiamos kaip moraliai lygiavertės.
Atkreipkite dėmesį, kad „Blog’uose“ esančius įrašus rašo trečiosios šalys. Nuomonę, faktus ir bet kokį žiniasklaidos turinį juose pateikia tik autoriai, nei „The Times of Israel“, nei jos partneriai neprisiima jokios atsakomybės už turinį.
Per pastarąją parą iš „Hamas“ kontroliuojamus, Irano remiamus taikinius iš Gazos ruožo į Izraelį buvo paleista mažiausiai 250 raketų. Kad būtų aišku, tikslas yra maksimum mirtis, sunaikinimas ir sumaištis.
Prieš du šimtmečius vokiečių poetas Goethe pasakė: „Sunkiausia pamatyti tai, kas yra prieš tavo akis“. Kai kuriems šio, iš Gazos atakų raundo stebėtojams tai aktualu ir šiandien.
Visiškai priešingi „Hamas“ ir Izraelio skirtumai, kurie negalėtų būti didesni, tačiau nors daugelis vyriausybių, įskaitant JAV, griežtai pasmerkė išpuolius, tai nebūtinai yra akivaizdu klausantis kitų užsienio vyriausybių pareigūnų, pvz.: tokių kurie yra Turkijoje, daug mažiau dalyvauja žiniasklaidos priemonės, tokios kaip BBC ir „The Guardian“.
Kai kurie kalba apie absurdišką, moralinį lygiavertiškumą, tarsi nebūtų skirtumo tarp padegėjo ir gaisrininko, teroristo ir numatyto taikinio, tironijos ir demokratijos. Tarsi 1939 m. rugsėjo 1 d. įvykę vokiečių ir lenkų „susidūrimai“ arba 1941 m. gruodžio 7 d. prasidėjęs japonų ir amerikiečių „smurtas“.
Arba, dar blogiau, viskas ir visada apie Gazos „nekaltumą“ ir Izraelio „kaltę“ ir ,,vieną gražią dieną nebūtų nieko kito, tik planuoti, kaip išprovokuoti taikią, ramią Gazą ir, didieji blogieji izraeliečiai nusprendė ataką“.
Tai, beje, puikiai atspindi atvirkštinį priežastinį ryšį. „Hamas“ sukėlė naują konfliktą, pagrįstą melu apie Jeruzalę, prie kurio prisidėjo Palestinos savivaldos prezidento Mahmudo Abbaso religinis kurstymas. Vis dėlto tai greitai pamirštama. Pagrindinis dėmesys skiriamas Palestinos žmonių kančioms ir puolama kaltinti Izraelį, o ne pačią Palestinos vadovybę, atsakingą už smurtą ir eskalavimą.
Iš tiesų, Goethe buvo teisus. Yra tokių žmonių, kurie negali suprasti ar nemato, kas yra teisus. Ideologinis aklumas trukdo. Arba beprotiškas vaizduotės nepakankamumas apie kraugerišką „Hamas“ prigimtį. Arba bauginantis patiklumas, leidžiantis žmonėms patikėti viskuo, ką suveikia „Hamas“ propagandos mašina.
Arba, žinoma, nepataisomas priešiškumas Izraeliui, vienišai žydų daugumos valstybei pasaulyje.
Atėjo laikas moraliniam skaidrumui, o ne moraliniam rūkui.
„Hamas“ yra paprasta teroristinė organizacija. Tai oficialiai įvardino JAV, Europos Sąjunga, Australija, Kanada ir Japonija (bet ne Kinija ir Rusija). Visiškai priešingai, – Izraelis yra demokratinė šalis, turinti nepriklausomą teismų sistemą, teisinę valstybę, laisvus ir dažnus rinkimus, religijos laisvę ir tvirtą pilietinę visuomenę.
„Hamas“ turi teritorinių ambicijų Izraelio atžvilgiu. Tiesą sakant, švelniai tariant: jis norėtų visą Izraelį pakeisti musulmonų brolijos valdoma, šariatu paremta valstybe. Izraelis neturi jokių teritorinių ambicijų dėl „Hamas“ valdomos Gazos. Priešingai, Izraelis 2005 m. paliko ją valdyti palestiniečiams, ko ankstesni valdovai, įskaitant Egiptą ir Turkijos Osmanus, niekada nedarė. Izraelis tikėjosi niekada ten nebegrįžti.
Remdamasis savo genocidine ideologija, „Hamas“ yra suinteresuotas naudoti Gazos bazę nuolatiniam susidūrimui su Izraeliu. Juk Izraelis deja, negali pakeisti savo geografijos, jis yra suinteresuotas taikia ir besivystančia valstybe savo pasienyje.
„Hamas“, vienintelis Gazos valdovas nuo 2007 m., kuris šiurkščiai perėmė kontrolę iš Palestinos valdžios, kartu su Palestinos islamo džihadu pastaruosius keturiolika metų ją panaudojo ginklų kontrabandai ir kariniams smūgiams plėtoti, jie nekūrė atsakingų pamatų pagrindo, kad būtų kuriama klestinti valstybė. Tai, kas galėjo tapti Singapūru, buvo atmesta ir pasirinktas Irano ar Sirijos pavyzdys.
Izraelis siekia kaip ir bet kuri tauta, neleisti „Hamas“ pasiekti mirtino tikslo. Ar kuri nors kita šalis pasaulyje ramiai sėdėtų, atsižvelgus į raginimą sustabdyti eskalaciją ir nutraukti smurtą, ar klausytų šventų paskaitų iš toli, kai jos piliečius skuba bombarduoti. Dabar žala padaryta miestams, įskaitant sostinę ir ūkius, surengtas teroristų planas, iš Izraelio pagrobtos aukos laikomos metus? Žinoma, ne, ir, kaip puikiai parodė istorija, nedaugelis šalių demonstravo Izraelio santūrumą – taip, santūrumą.
Jau daugelį metų „Hamas“ nesigėdjo dislokuoti teroristų grupių ir ginklų civiliniuose Gazos gyventojų centruose, puikiai suprasdamas, kad Izraelis neturės kito pasirinkimo, kaip nukreipti ginklą į vadinamus „nekaltus“ žmones. Izraelis deda iki šiol neregėtas pastangas, kad nepatektų į „Hamas“ sukurtus spąstus, net iš anksto paskambinęs ir numetęs lankstinukus, kad perspėtų civilius palestiniečius palikti tikslines teritorijas.
„Hamas“ ciniškai liepia civiliams gyventojams likti vietoje, nereaguoti į Izraelio perspėjimus apie gresiančius apšaudymus. Tragiška ir iškalbinga, kiek tai susiję su „Hamas“, tuo daugiau palestiniečių aukų, tuo geriau.
Izraelis deda visas pastangas, kad įspėtų visus savo gyventojus – žydus, krikščionis ir musulmonus – apie „Hamas“ raketų smūgius ir kuo greičiau perkeltų žmones į slėptuves. Laimei, Izraelis taip pat sukūrė nepaprastą priešraketinę sistemą „Geležinis skydas“, kad apgintų savo teritoriją, bet kai kurie kritikai absurdiškai skundėsi, kad jis užkerta kelią „sąžiningai kovai“.
„Hamas“ laiko mečetes kaip ginklų atsargų kaupimo vietas. Izraelis maldos namus, įskaitant mečetes, laiko tik maldos vietomis.
„Hamas“ ginklų sandėliams naudoja mokyklas. Izraelis naudoja mokyklas tik savo vaikų – žydų, krikščionių ir musulmonų ugdymui.
„Hamas“ naudoja ligonines kaip teroristų saugias vietas. Izraelis naudoja savo ligonines tik ligoniams ir sužeistiesiems išgydyti, įskaitant, kaip liudijau, Gazos gyventojus, kurie ten negauna tinkamos priežiūros.
„Hamas“ siekia nužudyti kuo daugiau izraeliečių, raketomis šaudant be jokio pasirinkimo (o kai kurios iš jų Gazoje dingo, netinkamoje vietoje nukrito, sukeldamos aukas). Izraelis ieško „Hamas“ teroristinės infrastruktūros ir anksčiau net nutraukė operacijas, kai civilių aukų rizika buvo per didelė.
Kaip rodo įrašai, „Hamas“ neturi jokio sąžinės graužimo, kai klastoja informaciją, falsifikuoja nuotraukas, inscenizuoja scenas ir išpučia skaičius, kurie nukreipiami į išorinį pasaulį. Priešingai, Izraelis deda daug pastangų, net kartais praranda pranašumą „žiniasklaidos lenktynėse“, kad patikrintų informaciją, kurią pateikia apie būsimas savo operacijas.
Nukentėjus Izraelio taikiniams, „Hamas“ šalininkai sprogsta iš džiaugsmo dėl žiaurių atakų. Izraelis-priešingai neglosto, nešaudo į orą ir nedalina saldainių už tai, kad padarė tai, ko norėjo, ir gailisi, kai įvyksta neišvengiamos klaidos. Apropos, koks istorinis karas nematė tragiškų klaidų, dėl kurių atsirado nenumatytų aukų?
„Hamas“ nežinotų kaip rašyti žodžius „tarptautinė humanitarinė teisė“, juo labiau jos laikytis. Izraelio gynybos pajėgos turi tarptautinės humanitarinės teisės specialistų, kuriuos paskirsto daliniams, kad būtų užtikrintas maksimalus laikymasis, kad ir kaip būtų sunku esant tam tikroms aplinkybėms.
„Hamas“ nuo stogų šaukia, kad Izraelis yra žiaurus priešas. Izraelis, skirtingai nei bet kuri kita tauta istorijoje, teikia didžiulį kiekį energijos Gazai ir leidžia perduoti didelę dalį savo degalų ir maisto produktų, net kai iš Gazos šaudomos raketos į Izraelį, ir net dažnai pamirštama, kad Gaza taip pat dalijasi siena su Egiptu.
„Hamas“ švenčia mirtį, ko negali suprasti pašaliniai stebėtojai. Izraelis švenčia gyvenimą, ką stebėtojai turėtų gerai suprasti. Ir jis pasiryžęs ginti gyvenimą – kaip ir turi būti.
APIE AUTORIŲ; David Harris yra Amerikos žydų komiteto (AJC) generalinis direktorius.

Su giliu liūdesiu pranešame, kad gegužės 13d. mirė ilgametė žydų bendruomenės narė Lidija Kazmina (1927 – 2021).
Nuoširdžiai reiškiame užuojatą vaikams ir anūkams.
