

Raimondo Savicko parodos atidarymas!



Pastaraisiais metais Borisas, aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys, rengė vilniečių pamėgus „Rositsan ir Maccabi“ klubo turnyrus Pylimo gatvėje, dažnai skirtus pagerbti iškilių Vilniaus bei Lietuvos šachmatininkų atminimą. Deja, vakar sulaukėme žinios, jog prie jų prisijungs ir pats.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai. Boriso atminimas išliks mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.
Atsisveikinimas su Borisu vyks trečiadienį (rugpjūčio 18 d.) laidojimo namuose “Nutrūkusi styga” nuo 10 iki 14 val.
Borisas Rosicanas bus laidojamas žydų kapinėse.

Buvusių getų kalinių sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šiandien, eidamas 84 metus, mirė jos narys, buvęs Minsko geto kalinys Markas Buslovič.

Eidamas 86-uosius metus mirė aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys
Mordche Rostovskis (1936 – 2021).
Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems.

Neišprusimas, pasityčiojimas iš Holokausto atminties ir ribų peržengimas. Tokiais žodžiais LRT.lt pašnekovės atsiliepia apie protestuotojus, karantino ribojimus lyginančius su genocidu, dėvinčius geltonas Dovydo žvaigždes ir kalinių aprangą.
Holokausto simbolių naudojimą pasmerkė ir Izraelio ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė.
„Teko matyti ir nusikaltėlių, kurie sėdi teismo salėje, prisikabinę geltoną žvaigždę, – tai ne pasiteisinimas, kad, jei esi žydas, gali daryti nusikaltimus, o tavęs dėl to negali teisti ar nuteisti. Viskas priklauso nuo to, kada ir kaip ženklas naudojamas.
Vis dėlto žmonės, kurie naudoja tokį ženklą, turėtų suprasti, ką jis reiškia apskritai ir ką jis reiškia žydams. Kartais žmonės neįsigilina į ženklo reikšmę“, – teigia F. Kukliansky.
Neišprusimas ir įžeidimas
Tačiau Dovydo žvaigždžių naudojimą proteste prieš karantino ribojimus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė apibūdina žodžiu „pasibaisėtina“. Ji atkreipia dėmesį, kad taip Holokausto metu žydų atžvilgiu taikomi žmogaus teisių pažeidimai prilyginami karantinui.
„Tai yra absoliučiai nepalyginami dalykai, tie žmonės yra neišprusę“, – priduria pašnekovė.
Pasak F. Kukliansky, su Holokaustu „lyginti vakcinavimą, kuris yra ne tik vakcinuojamo žmogaus apsauga, bet ir aplinkinių apauga“ yra neišprusimas ir įžeidimas.
„Man, kaip žydei, tai yra įžeidimas, nes vakcinavimas neatima iš manęs jokių fundamentalių teisių – net jei būtų įvesti bet kokie ribojimai, kuriuos grasina įvesti nevakcinuotiems žmonėms. (…)


Rugpjūčio 19 d., 17 val., foje prie Lietuvos žydų bendruomenės J. Heifeco salės (Pylimo g. 4, III a.) – atidarymas atminimo lentos, skirtos Vilniuje gimusiam smuiko genijui Jašai Heifecui (Jascha Heifetz), kurio 120-siąs gimimo metines šiemet minime. Kviečiame dalyvauti! Renginys vyks griežtai laikantis tuo metu galiosiančių susibūrimų taisyklių.


Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.
1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.



LŽB senjorų klubas „Abi men zet zich“ penktadienį pasitiko Šabatą!
Kartu su LŽB Pirmininke buvo pasveikintas ir 85-mečio sulaukęs klubo narys A. Bloch!
Dalinamės akimirkomis!




1941 metų rugpjūčio 4 dieną Akmenės krašto žydai, kurie buvo laikomi Akmenėje, buvo išvaryti į Mažeikius, kur buvo nužudyti. Kad paminėti šių mūsų visų bendrapiliečių atminimą projekto “Šalom, Akmene!” rengėjai kvietė į rugpjūčio 4 dienos renginius. Vyko paminklo buvusios sinagogos vietoje Klykolių kaime atidengimo ceremonija ir Holokausto aukų paminėjimas Akmenės miesto aikštėje.
Skambėjo giesmės, maldos, vardų skaitymas. Po ceremonijos vyko eisena tuo keliu, kuriuo buvo varomi žydai 1941-aisiais – Stoties ir Viekšnių gatvėmis iki Akmenės miesto kapinių. Aplankytos ir Mažeikių-Tirkšlių senosiose žydų kapinės.
Dėkojame susirinkusiems ŠKŽB bendruomenės nariams, LRS nariui Kasparui Adomaičiu, Tarptautinei istorinio teisingumo komisijai ir Ingridai Vilkienei, Gabijos šaulių vadei Rimai Skrodenytei, Papilės būrio jauniesiems šauliams ir organizatoriams Diana ir Marijus Lopaičiams bei VšĮ “Akmenės istorijos muziejui”.

Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.
Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.
1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.
Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.
Pagal PŽB bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.
1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.


Prašome pasidalinti šia informacija ir kvietimu. Organizatoriai ir atlikėjai kviečia visus šviesuolius pasidžiaugti kultūrine įvairove ir gražiu renginiu Kalvarijoje.
Daugiau informacijos apie renginio idėją ir kontekstą čia:
Renginio atlikėjus ir detalesnę informaciją apie renginį galima rasti čia:

Prie Kupiškio etnografijos muziejaus susirinko „Atminties kelio 1941 – 2021“ organizatoriai ir svečiai bei Kupiškio visuomenė. Susitikimą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė ir renginio koordinatorė Aušra Jonušytė.
Dalyvavo ir pasveikino visus JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo vardu Linlev Wartenberg; Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Marius Janukonis;
Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė ir kiti garbingi svečiai.
Pagrindinis organizatorius – LR tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio rėžimo nusikaltimams žmonijai tirti. Visus susirinkusius pasveikino komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė.
Sveikinimo žodį tarė ir Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas ir kiti dalyviai.
Eisena su plakatais ir vėliavomis pajudėjo link masinės žydų žudynių vietos Kupiškio Laisvamanių kapinėse. Dalyviai nešė gėles, žvakutes ir akmenėlius su užrašytais žuvusiųjų vardais. Vykusiame minėjime buvo ištarti žuvusiųjų vardai, prisimintos šeimos ir jų istorijos.
Po eisenos, dalyviai susirinko į Kupiškio etnografijos muziejaus salę, kur buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio naujausia knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.
Sveikinimo ir padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jūrėnienė.
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman savo vardu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky vardu, padėkojo visiems dalyviams ir organizatoriams už tokį svarbų ir reikšmingą renginį Lietuvoje. Ne tik žydų tauta prarado savo giminaičius, artimuosius ir draugus, bet ir lietuvių tauta prarado savo piliečius, didelę žydų bendruomenę. Tai būtina prisiminti ir pasakoti jaunimui, kad ši tragedija niekada nepasikartotų čia ir kitose tautose ar bendruomenėse.

Gerbiami Lietuvos žydų bendruomenės nariai
Per pastaruosius metus dėl klimato kaitos dažnėja ir stiprėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Nuo praūžusios audros ir siautėjusios vėtros nukentėjo ir Vilniaus žydų kapinės: daug išverstų ir sudaužytų paminklų.
Jei Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse yra palaidoti Jūsų artimieji arba Jūs tvarkote giminaičių kapus, maloniai prašytume atnaujinti Jūsų kontaktus, (telefono Nr., elektroninį pašto adresą), kad galėtume su Jumis susisiekti.
Kapinių administracijos kontaktai:
Telefonas 370 67025750
Elektroninis paštas es48e@hotmail.com

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tradiciškai kviečia į Europos žydų kultūros dienos renginius Vilniuje ir regionuose. Šių metų renginių tema – Dialogai – #Žydiškipašnekesiai –atskleisiantys įvairius žydų kultūros aspektus, litvakų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, demokratiją ir gyvybingą paveldą. Ši šventė tampa gražia tradicija, Lietuvos žydų bendruomenė atveria duris svečiams, Sinagogoje ir kitose auditorijose vyks edukacijos ir paskaitos, skambės muzika, vėl kvepės beigeliais ir šventinėmis chalomis. Ši šventė taip pat vyks žydų naujų 5782 metų – Roš Ha Šana išvakarėse. Pasižymėkite datą, lauksime jūsų ir netrukus skelbsime programą.
