Israelשנה טובה באנגליתSveikinimas
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Sveikinimas: laimingų ir sveikų Naujųjų 5782 metų LŽB linki Izraelio išgyvenusiųjų organizacija
Europos žydų kultūros dienos programa ir registracija į renginius Vilniuje
Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tradiciškai kviečia į Europos žydų kultūros dienos renginius Vilniuje ir regionuose.
Šių metų renginių tema – Dialogai – #Žydiškipašnekesiai – atskleisiantys įvairius žydų kultūros aspektus, litvakų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, demokratiją ir gyvybingą paveldą.
Ši šventė tampa gražia tradicija, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė atveria duris svečiams, Sinagogoje ir kitose auditorijose vyks edukacijos ir paskaitos, skambės muzika, vėl kvepės beigeliais ir šventinėmis chalomis. Ši šventė taip pat vyks žydų naujų 5782 metų išvakarėse.
Kviečiame registruotis į renginius nes vietos gan ribotos.
Taip pat maloniai prašysime turėti Galimybių Pasą!
Programa Rugsėjo 5 d. VILNIUS
https://www.facebook.com/events/952240238668412
@Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Beigelių krautuvėlė, Pylimo g. 4
10:00- 16:00
Žydiški pusryčiai, pietūs, vakarienė
12:00-13:00 Mano pirmoji hebrajų pamokėlė su Ruth Reches – Ilan klubas
13:00-14:00 Didžiosios Žydų Rudens šventės – Nataljos Cheifec paskaita
@Vilniaus Choralinė Sinagoga, Pylimo g. 39
12:00-12:30
Europos žydų kultūros dienos atidarymas
Šofaro garsai
Sveikinimo žodis
#ŽydiškiPašnekesiai Tarpkultūrinis dialogas
Mano Vilnius…žydiškas, rusiškas, lenkiškas
12:30-14:00
Diskusiją moderuoja Arkadijus Vinokuras – aktorius, rašytojas, žurnalistas
Dalyvauja:
- Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
• Donatas Katkus, Lietuvos altistas, dirigentas, muzikologas, pedagogas, televizijos konkursų žiuri narys
• Doc. dr. Andžei Pukšto, Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas
• Ištvan Kvik, Dainininkas romų ansamblio „Sare Roma“ lyderis, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas
• Julijana Andriejauskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriaus vyriausioji metodininkė tyrėja
• Christianas Fratima, kultūros ir menų ekonomikos profesorius Bocconi ir VU universitetas, dirigentas.
14:00-15:30
Arbatėlė su Rabinu
@Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Beigelių krautuvėlė, Pylimo g. 4
16:00-18:00
Beigelių krautuvėlėje skambės tautinių bendrijų kolektyvų muzika
16:00 SARE ROMA
https://www.facebook.com/events/372621124367922
Temperamentinga ir gyvai atliekama romų muzika yra, be abejonės, viena turtingiausių ir spalvingiausių pasaulyje.Lietuvos romų teatras “Sare roma” – unikalus muzikinis projektas, kuriame groja ir dainuoja jau trečia romų karta. Ansambliui vadovauja Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Išvanas Kvik.
Visi renginiai – nemokami, maloniai prašysime pateikti Galimybių Pasą!
Registracija >> https://bit.ly/3knTdQ4
16:30 KLEZMER KLAGEN
https://www.facebook.com/events/2070996509726052
Klezmer Klangen – žydišką muziką atliekantis lietuvių ansamblis, savo veikla besistengiantis kurti tautų bendradarbiavimo galimybes, grįstas pažinimu, atradimu bei
supratimu. Būtent gilinimasis į kitos tautos kultūrą skatina supratimą apie savo šalies Lietuvos istoriją, kuri neatsiejama nuo daugiatautiškumo sąvokos ir tautų ilgaamžio bendro
gyvenimo kartu. Ansamblio repertuare ypatingas dėmesys skiriamas išsibarsčiusiam litvakų muzikiniam palikimui. Muzikinei ir edukacinei istorinei veiklai įprasminti, ansamblis
inicijuoja įvairius projektus jaunajai kartai šalies ugdymo įstaigose. Ruošia koncertines
programas, kurias atlieka kartu su užsienio garsiais jidiš dainų bei klezmer muzikos atlikėjais Lietuvoje. Taip pat ansamblis yra koncertavęs Vokietijoje Yiddish Summer Weimar
festivalyje, Izraelyje Yung Yidish Tel Aviv ir Jerusalem organizacijose, Lietuva – Ukraina:
partnerystės programoje 2016, festivaliuose Lenkijoje bei D.Britanijoje.
17:00 VĖRĖJA
https://www.facebook.com/events/1222938914888035
Ansamblio Vėrėja pavadinimas turi dvi reikšmes: tai nedidelė valtelė, talpinanti norinčius giedoti senovines dainas, taip pat tai laikančioji varčia – pagrindas, laikantis vartus, vėrėja. Todėl vėrėja tampa tvirtu pagrindu naujam dideliam darbui pradėti.
Taip ir susiklostė, kad ansamblio dalyvės – tai mamos su vaikais; mamoms dainuojant, vaikai nuo pat mažų dienų gyvai pažįsta tradicinę kultūrą. Ansamblis „Vėrėja“ su dalyvių šeimomis švenčia šventes, gyvena pagal liaudies kalendorių. Dalyvės pačios bando atkurti tradicinius kostiumus: siuva marškinius, sarafanus, audžia juostas, veria papuošalus.
Atliekamo repertuaro pagrindas – senovinės rusų liaudies dainos, taip pat Lietuvos sentikių dainos. „Vėrėja“ į vieną ansamblį subūrė skirtingų tautybių moteris, ir visiems atsirado vietos nedidelėje, bet tvirtoje valtyje. Ansamblio dalyvės labai skirtingos, bet visas jas vienija meilė dainai.
17:30 FOLK VIBES
https://www.facebook.com/events/1064947580981010
Kolektyvas Folk Vibes dainuoja autentišką Lietuvos ir Lenkijos folklorą. Ieškodami naujų atlikimo formų, siekdami populiarinti liaudies muziką jaunimo tarpe – dalį programos atlieka su instrumentiniu
elektroninės muzikos pritarimu, liaudies dainas papildo skambiais elektroninės (electro, post-punk, techno, drum’n’bass ir kt.) muzikos garsais, akustiniais instrumentais. Koncerto programoje skambės Lenkijos ir Lietuvos regionų vestuvių, karo, meilės dainos. Aranžuočių autorius – elektroninės muzikos kūrėjas Ignas Juzokas. Kolektyvo vadovė – Renata Juzokienė.
Kviečiame į Šiaulių sporto organizacijos ,,Makabi” šimtmečio paminėjimą
Sveikinimai bendruomenei Roš ha Šana proga!
Dear Friends,
As the Jewish New Year 5782 approaches, I would like to send you and your loved ones my warmest wishes.
Rosh Hashana is a time of hope, of renewal, and of looking to the future. Now more than ever, we hope and pray that better times are on the horizon and that the world can emerge soon from the COVID pandemic.
The sounding of the shofar at the conclusion of Yom Kippur reverberates with the message “LeShana Haba’ah BeYerushalayim – Next Year in Jerusalem!” It is my fervent hope that in the new year we will once again be able to travel and meet together in person, not only in Jerusalem, but also in all other corners of the Jewish world.
This time of year is also a period of reflection. The plaintive blast of the shofar exhorts all Jews to engage in introspection. In looking back over 5781, I could not be prouder of our WJC family of Jewish communities who have stood by and supported one another through this ongoing crisis. We Jews have always been willing to sacrifice for one another.
The shofar, a ram’s horn, signifies the ultimate sacrifice that our ancestor Abraham was willing to make; at the last moment he was given a reprieve and offered up a ram instead.
The late Rabbi Jonathan Sacks z’l, who, sadly, left us this past year, wrote, “Life may be hard, but it can still be sweet the way the challah and the apple are on Rosh Hashanah when we dip them in honey.”
It is in that spirit that I wish you all a Sweet, Happy and Healthy New Year,
Shana Tova U‘Metuka!
Ronald S. Lauder
President
World Jewish Congress
]
Judėjų naujų 5782-ųjų metų išvakarėse – Europos žydų kultūros dienų renginiai
Rugsėjo 5 d. Vilniuje ir regionuose vyks Europos žydų kultūros dienų renginiai. Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visuomenę į renginius ir susitikimus, tradiciškai atverdama bendruomenės ir Sinagogos duris vilniečiams ir miesto svečiams.
„Žydiško paveldo Vilniuje turime labai daug, tačiau, būkime atviri, ne visą jį pažįstame, ne visą jį dar pajutome širdimi. Todėl labai kviečiu į renginius, atrasti savo miestą, ir pagerbti tuos žmonės, kurie jį kūrė ir kuria“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Europos žydų kultūros dienos yra skirtos visuomenei geriau susipažinti su žydų bendruomene ir kultūra. „Ši šventė tampa proga atverti žydų bendruomenės duris svečiams, pakviesti visus norinčius apsilankyti Sinagogoje ir kitose auditorijose vyksiančiose edukacijose, paskaitose ir koncertuose. Ypač laukiame „Beigelių krautuvėlėje“, kur visą dieną kvepės beigeliais ir šventinėmis chalomis – juk Europos žydų kultūros dienos šiemet vyksta Roš ha Šana, žydų naujųjų, 5782-ųjų metų, išvakarėse“, – sako Dovilė Rūkaitė, Lietuvos žydų bendruomenės projektų vadovė.
Ji pabrėžė kad Roš ha Šana – bene svarbiausia žydų šventė: jos metu tradiciškai žydų šeimoje kepamos saldžios apvalios chalos, obuoliai mirkomi meduje bei prie šventinio stalo linkima saldžių ir laimingų metų. Europos žydų kultūros dienos vyksta jau 22 metus. Šių metų tema – DIALOGAI, kuriais siekiama skleisti ir skatinti teigiamus pasakojimus, pabrėžiančius Europos žydų indėlį į pliuralistiškesnę ir įtraukesnę Europą. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, jau šeštą kartą organizuojanti Europos žydų kultūros dienas Lietuvoje, džiaugiasi, kad Lietuva kasmet vis išradingiau ir įdomiau pažymi šią šventę, į renginių organizavimą įsitraukia daugiau regionų, o visuomenės susidomėjimas žydų kultūra ir paveldu auga. Atliepdama į dialogų temą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į #ŽydiškusPašnekesius. Tai šešių dialogų ciklas, atskleisiantis įvairius žydų kultūros aspektus, litvakų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, demokratiją ir gyvybingą paveldą.
Visi dialogai vyks skirtingose Lietuvos vietose esančiuose svarbiuose žydų kultūros paveldo objektuose ir bus transliuojami gyvai internetu. Pirmasis dialogas vyks Roš ha Šana – žydų naujųjų, 5782-ųjų metų išvakarėse, o paskutinysis planuojamas lapkričio mėnesį. Pasak Dovilės Rūkaitės, kadangi dialogų ciklas sutaps su žydų didžiųjų švenčių laikotarpiu, lygiagrečiai bus atspindėtos ir šių švenčių tradicijos ir reikšmė, o šešių dialogų ciklą simboliškai užbaigs virtuali šabo ceremonija. Pirmasis #ŽydiškasPašnekesys vyks rugsėjo 5 d., Europos žydų kultūros dienų kontekste, ir bus skirtas Vilniui ir miestą kūrusiam tarpkultūriniam dialogui aptarti. Diskusiją, pavadintą „Mano Vilnius…žydiškas, rusiškas, lenkiškas“, moderuos žurnalistas Arkadijus Vinokuras, dalyvaus Lietuvos žydų (litvakų), romų, lenkų, rusų ir kitų bendruomenių atstovai.
Antrasis #ŽydiškasPašnekesys rugsėjo 17 d. planuojamas Žasliuose, kur bus kalbama apie žydų paveldo įveiklinimą ir vietos bendruomenės santykį su sinagoga bei iš naujo atrandama žydų kultūra ir tradicijomis.
„#ŽydiškasPašnekesys – pirmas toks renginys Europos žydų kultūros dienų kontekste, skirtas kartu su visuomene apžvelgti Vilnių ir Lietuvą, kaip daugiakultūrinį fenomeną, prieškarinėje Europoje bei bandyti išgirsti to laikmečio atgarsius šiandien. Užduotis nėra lengva, kai XXI amžiaus triukšmas, liedamasis per kraštus, užgožia kultūringą pokalbį, kuriame lygiomis galimybėmis atsispindi įvairių bendruomenių balsas“, – sako Dovilė Rūkaitė.
Dėl pandemijos 2021 m. vis dar kupini organizacinių iššūkių, todėl visi Europos žydų kultūros dienų renginiai Lietuvoje bus prieinami virtualiai, bus sudarytos galimybės ne tik klausytis diskusijų, bet ir aktyviai dalyvauti žydiškuose pašnekiuose kartu su plačiąja Lietuvos visuomenę ir kviestiniais pranešėjais. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į visus renginius registruotis, o atvykus turėti Galimybių Pasą.
Renginio programa: https://www.facebook.com/events/952240238668412
Europos žydų kultūros dienos 2021: https://jewisheritage.org/european-days
Skaitykite daugiau: www.lrytas.lt
Rimanto Dichavičiaus knygos „Paminklas paminklui“ pristatymas
Per „Sostinės dienų“ festivalį ir Europos žydų kultūros dienas rugsėjo 3 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje bus pristatyta Rimanto Dichavičiaus knyga „Paminklas paminklui“ (Vilnius, 2020).
Pristatymas rengiamas kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei knygos leidimą parėmusiu Geros valios fondu.
Garsus fotomenininkas R. Dichavičius Užupio žydų kapines pradėjo fotografuoti 1961 m., dar nežinodamas, kad vos po kelerių metų, 1964-aisiais, jos bus sunaikintos. Kapinių vaizdai ir antkapinių paminklų nuotraukos tapo unikaliu dokumentu, užfiksavusiu Vilniaus žydų bendruomenės praeitį ir kartu milžinišką kultūros praradimą.
„Paminklas paminklui“ yra daugiau nei fotoalbumas, tai pasakojimas apie kelias vilniečių žydų kartas, dėl sovietų antisemitinės politikos ir barbariško požiūrio į tautines kultūras netekusias savo kapų, ir pasakojimas apie Vilnių, praradusį itin reikšmingą istorinio paveldo objektą.
Renginyje dalyvaus R. Dichavičius, istorikė, kapinių tyrinėtoja Vida Girininkienė, istorikė, Vilniaus universiteto prof. Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų kapinių kultūros ekspertė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus istorikė Rūta Anulytė. Renginį moderuos Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimo centro vadovė dr. Lara Lempertienė.
Knygą „Paminklas paminklui“ bus galima įsigyti.
SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų, žiūrovai įleidžiami tik pagal išankstinę registraciją ir ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams būtina dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Atėjus į renginį, privaloma užpildyti COVID-19 anketą. Norintieji dalyvauti renginyje turi registruotis. Atsiprašome už nepatogumus.
Trumpai apie renginį
- Data
- rugsėjo 3 d.
- Laikas
- 17 val.
- Vieta
- Valstybingumo erdvė, II a., 237 kab.
- Dalyvavimas
- būtina išankstinė registracija
- Daugiau informacijos
- socialiniame tinkle „Facebook“
Roš Chodeš No 5781-1
Prieš jus – naujas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginių kalendorius #RošChodeš. Jis turėtų išeiti žydų naujojo mėnesio pradžioje. Sekite renginių anonsus ir dalyvaukite – visų maloniai laukiame!
roš hodeš (3)
Sveikiname su Rugsėjo pirmąja!
Mieli vaikai, tėveliai , pedagogai, auklėtojai,
Sveikinamame su Rugsėjo pirmąja, linkime nenuilstamai siekti mokslo aukštumų ir išlikti be galo kūrybingais!
Žmogus, kuris jaunystėje apleidžia mokslus, praranda praeitį ir neturi ateities.
Euripidas
Renginys skirtas pianistės, pedagogės Olgos Šteinberg 100-ioms gimimo metinėms
Rugsėjo 9 d. 18 val. Vilniuje, LMTA didžiojoje salėje minėsime pianistės, prof. Olgos Aleksandrovnos Šteinberg gimimo 100-sias metines. Pandemija sutrukdė padaryti tai 2020 m.
Gros Jos mokiniai, dalinsis prisiminimais, laukiame filmo peržiūros.
Maloniai kviečiame!
Olga Šteinberg gimė Rostove prie Dono. Pirmoji jos mokytoja – namuose mokyti pradėjusi teta Sara Kan, koncertuojanti pianistė.
Šeimai pabėgus į Odesą, talentinga mergaitė pateko į Piotro Stoliarskio namuose buvusią mokyklą. Jau tada su Šaja (Aleksandru) Livont grojo ansamblius, akompanavo ir kitiems Piotro Stoliarskio mokiniams.
1939 m. studijas tęsė Odesos konservatorijoje. Karo metu su mama pabėgo į Udmurtiją. Dirbo Iževsko muzikinės komedijos teatre, įgijo didelę skaitymo iš lapo, darbo su dainininkais patirtį. Aleksandrui Livontui talkinant, 1943 m. buvo iškviesta į Maskvos Piotro Čaikovskio konservatoriją studijuoti prof. Jakovo Zako klasėje. Studijas baigė 1947 m.
Puikiai baigusiems Maskvos konservatoriją A. Livontui ir O. Šteinberg buvo pasiūlytos geros tarnybos Maskvoje. Tačiau jie pasirinko Meno reikalų valdybos viršininko Juozo Banaičio pasiūlymą ir atvažiavo į Lietuvą. Nuo 1945 m. balandžio 1 d. Aleksandras Livontas tapo Kauno konservatorijos vyr. dėstytoju, Valstybinio operos ir baleto teatro orkestro koncertmeisteriu, solistu baleto spektakliuose, vėl atkurtos filharmonijos solistu.
Baigusi studijas Olga Šteinberg su mama į Kauną atvažiavo 1947-siais.
Kaune prasidėjo abiejų muzikų koncertinis gyvenima.
Jievaras Jasinskis sukūrė Holokausto 80-mečiui skirtą simfoniją
LRYTAS.LT
Rugpjūčio 24-25 dienomis Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras drauge su kviestiniais klasikos, džiazo ir folkloro muzikantais įrašinėja kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtą Holokausto 80-mečiui skirtą „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“.
Projekto garso režisierius – daug tarptautinių įvertinimų pelnęs vilnietis Vilius Keras, pasitelkęs savo vadovaujamą „Baltic mobile recordings“ komandą. Šiais metais visame pasaulyje minimas Holokausto 80-metis. Pažymint šią skaudžią sukaktį, vienas perspektyviausių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių J.Jasinskis ir senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis idėjos autorius Tadas Daujotas sukūrė „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Holokausto 80-mečiui skirta simfonija visuomenei bus pristatyta 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme. Lietuvių ir žydų draugystei įprasminti skirtame kūrinyje klasikinė muzika persipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais. Šią analogų neturinčią muzikinę kelionę įkūnys Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, medinių pučiamųjų kvartetas, trimitas, trombonas, perkusija bei hebrajų ir lietuvių liaudies instrumentai – birbynė, lumzdelis, kanklės, ūdas, Kretos lyra, „Hurdy Gurdy“, sazas, Persijos taras bei skirtingų dermių šofarai.
Projekte dalyvauja Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentininkas iš Izraelio Yaronas Cherniakas, smuikininkas Borisas Kirzneris bei kiti klasikos, džiazo ir folkloro atlikėjai. Apie kompozitorių: Jievaras Jasinskis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kuria klasikinę bei džiazo muziką.
Nuo 2018 iki 2021 metų jis buvo Kauno bigbendo vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. 2020 metais surengtame tarptautiniame jaunųjų kompozitorių konkurse „Future Symphony“ J.Jasinskis užėmė antrąją vietą. Muzikas įvairiems orkestrams ir grupėms aranžavo, orkestravo daugiau kaip 1500 dainų, tarp jų – koncertinės programas su Andriumi Mamontovu (albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ įrašytas „Abbey Road“ studijoje, Londone), „Ten Walls“ (Marijumi Adomaičiu), Linu Adomaičiu, Ieva Narkute, „Lilas ir Innonime“, „G&G Sindikatas“. Aranžuoti du Kipro Mašanausko miuziklai – „Barbora Radvilaitė“ ir „Karalius Mindaugas“, Merūno Vitulskio albumas „Muzika Lietuvai“, taip pat gausybė dainų įvairiems LRT muzikiniams projektams.
Užuojauta
Su giliu liūdesiu norime pranešti, jog eidama 97-uosius metus, mirė Pasaulio Tautų teisuolė Morta Kalendraitė Jakutienė.
Atsisveikinimas su velione vyks Kruopių k. (Akmenės r.sav.) parapijos namuose nuo šeštadienio (rugpjūčio 28 d.).
Laidotuvės vyks sekmadienį (rugpjūčio 29 d.), po Šv.Mišių Kruopių Šv.Onos bažnyčioje (Šv.Mišios 12:30 val.).
Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu
Dalia Gudavičiūtė „Lietuvos rytas“
Po Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklio „Mano vardas Icchokas“ žmonės plojo, bet skirstėsi prislėgti ir tylūs. Jie išgyveno dramą, kuri buvo atskleista remiantis Vilniaus gete žuvusio paauglio Icchoko Rudaševskio sukrečiančiu dienoraščiu.
I.Rudaševskis (1927–1943) savo dienoraštyje apnuogina ir paliudija tai, ką suaugusieji linkę nutylėti.
Rašydamas dienoraštį jis ne tik atskleidžia geto gyvenimą – badą, šaltį, kasdienę kovą už būvį, smurtą, pažeminimą, bet ir bando priešintis žudikų prievartai, žydų bendruomenės bejėgiškumui. Režisieriaus Juliaus Dautarto sukurtas spektaklis iki šiol buvo suvaidintas tik vieną kartą – pernai karantino išvakarėse įvykusią premjerą pagal saugaus atstumo reikalavimus galėjo pamatyti tik 50 žmonių. Praėjusią savaitę „Mano vardas Icchokas“ buvo parodytas dar kartą – Troškūnų bažnyčios rūsyje įrengtoje salėje. „Labai norėjau, kad provincijos žmonės prisimintų, kokia skaudi ir tragiška dalia ištiko tuos, kurių palikimu mes ir šiandien gyvename ir džiaugiamės, iš kurių mokomės.
Aš manau, kad tiesa, kad ir kokia būtų skaudi ar kam nors nepriimtina, privalo būti atskleista. Ir su tais skaudžiais dalykais mes turime tvarkytis savyje“, – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.
– Kodėl spektaklį pagal dienoraštį, kuriame aprašomi įvykiai Vilniaus gete, statėte lėlių teatre, juk jis dažniausiai rodo vaidinimus vaikams? – paklausiau režisieriaus J.Dautarto. – Prieš porą metų man paskambino Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckas ir paklausė, ar sutikčiau statyti jų teatre spektaklį. Nesiruošiau net svarstyti tokio pasiūlymo, nes maniau, kad lėlių teatre tinka statyti tik pasakas vaikams.
„Mano vardas Icchokas“ scenos daugelį žiūrovų priverčia susimąstyti. Spektaklio dailininkai – O.Rossol ir O.Serhijenko, kompozitorius – L.Somovas. Fotografas-Valentinas Pečininas
Vilniaus miesto Taryba: Kongresų centro projektą būtina tęsti
Reaguodama į Vyriausybės sprendimą atsisakyti planų rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, Vilniaus miesto Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę ir kitas atsakingas valstybės institucijas siekti Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto tęstinumo ir įrengti tarptautinius standartus atitinkantį, visai Lietuvai svarbų Vilniaus kongresų centrą.
„Vilniui labai svarbu, kad centrinė miesto dalis būtų gyva, o pertvarkyti rūmai leistų išnaudoti ir konferencinio turizmo potencialą. Gero konferencijų centro Vilniui labai trūksta. Galbūt Vyriausybė turi kitokią viziją, bet aš labai raginčiau tęsti projektą, kurio reikia sostinei, verslui ir visai Lietuvai“, – sakė rezoliucijos iniciatorius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Miesto taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrajame plane ir kituose strateginiuose dokumentuose sostinė yra išsikėlusi uždavinį sukurti tarptautinius standartus atitinkantį, funkcija ir mastu unikalų kultūros infrastruktūros objektą – kongresų centrą, kuris ir galėtų atsirasti rekonstravus saugomą unikalios architektūros pastatą.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai prieš pusšimtį metų buvo sukurti koncertinei veiklai ir rekonstravus puikiai atitiktų šiuolaikinius kongresų organizavimo poreikius. Pačiame miesto centre esantis ir gerai iš svarbiausių panoraminių apžvalgos taškų matomas pastatas dėl savo unikalaus plano negali būti pritaikytas kitokiai, nei suplanuota, funkcijai. Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo didesni tarptautiniai renginiai, kurie būtų naudingiausi finansiškai. O Vyriausybės sprendimas reikštų, kad miestas ir toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.
Įgyvendinant miesto ir valstybės bendrus tikslus turi būti išsaugotos reikšmingos kultūros paveldo vertybės – 1971 m. pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei apsaugota ir pritaikyta pagarbiam naudojimui valstybės saugoma Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vieta.
Pasak miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovės Vitos Žilinskaitės, sostinę iki šiol aplenkdavo dideli, finansiškai naudingiausi tarptautiniai renginiai. Nors konferencinis turizmas beveik visame pasaulyje buvo sustojęs dėl koronaviruso pandemijos, prognozuojama, kad konferencijų pramonė visiškai atsigaus iki 2024 m. Ir kaip tik dabar vyksta jų planavimas, miestų konkurencinė kova dėl renginių, vyksiančių 2024–2027 m. (Anksčiau planuota, kad Kongresų centras d savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje). Specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad bus nuvilti ir susijusių verslų lūkesčiai – atsižvelgus į ankstesnį sprendimą kurti Kongresų centrą Vilniuje iškilo daug naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.
Be to, miesto Taryba savo rezoliucija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek dabartinė pastato būklė, tiek jo užkonservavimas kosmetinio remonto būdu demonstruoja nepagarbą Vilniaus istorijai, Lietuvos žydų istorijai ir sukuria urbanistinę dykrą sostinės centre. Sustabdžius Vilniaus kongresų centro bei senųjų žydų Šnipiškių kapinių tvarkymo projekto įgyvendinimą, blogos techninės būklės pastatas bus pasmerktas sunykti, o apleista istorinių kapinių teritorija pačiame miesto centre nebus atverta Vilniaus miesto istorijos pažinimui ir pagarbiam naudojimui.
Ant buvusios gaisrinės – Vilkaviškio žydų gyvenimą menančios nuotraukos
Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet
Prieš 5 metus įvyko garsusis Molėtų žydų atminties maršas. Dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. Rašytojas Marius Ivaškevičius sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui. Susirinko keli tūkst. palaikančiųjų.
Apie Molėtų žydų atminties maršą parašė žymiausi pasaulio laikraščiai: The New Times, The Washington Post, Frankfurter Allgemeine Zeitung, The Jerusalem Post, Psrzegląd Baltycki. Tokie renginiai nepalieka vietos abejingumui, užmarščiai. „Reikia aiškiai pasirinkti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės – ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams,“ – teigė atminties maršo dalyviai.
Būtina kartoti maršą. Rugpjūčio 29 d. buvo nužudyti visi Molėtų žydai. Tą „sūdną“ dieną jie konvojaus priežiūroje turėjo nueiti paskutinę 2 km savo gyvenimo atkarpą: nuo sinagogos iki broliško kapo duobės. Būtina priminti sau ir pasauliui, kad mums brangus nekaltai nužudytų žmonių atminimas, kad mes nesitapatiname su žydų holokausto vykdytojais ir bendrininkais, kad mes atstovaujame tą šviesiąją visuomenės dalį, kuriai svetimas antisemitizmas, kad pritariame 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos deklaracijai dėl kovos su antisemitizmu.
13.30 val. Paminklo žydų sinagogų vietoje atidengimas (priešais savivaldybės aikštę). Dalyvauja Aurimas Širvys.
14 val. Molėtų žydų atminties maršo mitingas savivaldybės aikštėje. Renginio vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvauja Molėtų meras Saulius Jauneika, Tzvi Kritzer, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Donatas Puslys.
15–16 val. Eisena į holokausto vietą
16 val. „Kadiš“ malda su Vilniaus choralinės sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom prie Molėtų žydų holokausto aukų kapo. Dalyvauja Leonas Kaplanas, Donatas Katkus
Muzikinę kompoziciją „Nežudyk“ atlieka Arkadijus Gotesmanas,
Petras Vyšniauskas ir Dmitrijus Golovanovas
19 val. Dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“
(apie Molėtų žydų žudynes ir maršą) peržiūra Molėtų kultūros centre. Dalyvauja Ilja Bereznickas
Kontaktinis asmuo – Viktorija Kazlienė, +37068214595, info@moletumuziejus.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dailės studija kviečia į savaitgalio plenerą “Vasaros atspindžiai rudens glėbyje”.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dailės studija kviečia į savaitgalio plenerą “Vasaros atspindžiai rudens glėbyje”.
Pleneras vyks Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 2- 5 dienomis.
Meno vadovas dailininkas Raimondas Savickas.
Detalesnė informacija telefonu +37067881514 ir el. paštu zanas@sc.lzb.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Heifeco salėje įvyko Dr. Jon Seligman paskaita “Didžioji Vilniaus sinagoga – radiniai iš praeities ir ateities vizija”.
Paskaitos metu LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky Dr. Seligman įteikė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalį už nuopelnus puoselėjant Lietuvos žydų tradicijas, švietimą ir kultūros paveldą.
Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai
PRANEŠIMAS SPAUDAI
Vilnius, 2021 m. rugpjūčio 25 d.
Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai
Rugpjūčio 26 d., 12 val., Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimų vietoje (Vokiečių g. 13 A) bus pristatomi naujausi archeologiniai radiniai ir tyrimų rezultatai. Pristatyme žiniasklaidai dalyvaus archeologinius tyrimus remiančios Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovai bei jungtinės kultūros paveldo tyrimų komandos iš Lietuvos, Izraelio ir JAV nariai: grupės vadovas Dr. Jon Seligman, paveldo ekspertas Zenonas Baubonis ir archeologas Justinas Račas.
Pasak archeologų, penktą sezoną vykdomi kasinėjimai įrodo, kad po žeme išlikę daug svarbių elementų, todėl tolesni Vilniaus Didžiosios Sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai padėtų geriau įprasminti šią vietą ir visuomenei atskleisti jos kultūrinę reikšmę. Šių metų archeologiniai kasinėjimai koncentravosi į svarbiausios Didžiosios Sinagogos dalies tyrimą: buvo pilnai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir Bima (centrinė religinių apeigų vieta).
Atliekant kasinėjimus, šalia Aron Kodešo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinės grindų mozaika – toks pat piešinys buvo rastas ir prie 2019 metais atidengtos Bimos. Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII a. gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir Bimos rekonstrukcijai ir puošybai. Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII a. pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.
„Nuoseklūs Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimai vyksta jau penktą sezoną. Kiekvieną vasarą jungtinė tyrėjų komanda atidengia po naują Didžiosios Sinagogos detalę, liudijančią apie šio pastato reikšmę. Šiemet ypač jaudinantis momentas – pagaliau pamatėme prieš daugiau kaip 60 metų nugriautos sinagogos centrinę dalį, svarbiausias ir švenčiausias jos vietas. Ant atidengtų grindų piešinio stovėjo ne vienas rabinas ir žydų tautos lyderis“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir tyrimus remiančio „Geros valios fondo“ vadovė.
Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, VšĮ „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.
Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta XVII a., 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl įspūdingas 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę 2 metrus. Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais. Antro pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo, tačiau nepasinaudota galimybe jį restauruoti ir išsaugoti. Didžiosios Sinagogos pastatas buvo galutinai nugriautas 1955-1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.
Kontaktai žiniasklaidai:
Michail Segal – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilnius, Lietuva, +37065075939, info@lzb.lt
Dr. Jon Seligman – Izraelio senienų tarnyba, Jeruzalė, Izraelis, jon@israntique.org.il
Zenonas Baubonis ir Justinas Račas – Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Vilnius, Lietuva, z.baubonis@gmail.com
Sveikiname Idelį Gurvičių su jubiliejiniu gimtadieniu
Rugpjūčio 23d. suejo 90 metų ilgamečiam žydų bendruomenės nariui, aktyviam senjorų klubo ,,Abi men zet zich” dalyviui Ideliui Gurvičiui.
Jubiliatas yra habilituotas technologijos mokslų daktaras,Tarptautines informatikos akademijos narys. gimęs Kaune.
Bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikiname I. Gurvičių ir linkime stiprios sveikatos, geros nuotaikos, artimųjų meilės.
Mazal tov!
Būkit laimingas ir gyvenkit iki 120!