Domantas Likša

Mano senelis buvo žydas. Mano mama, atsižvelgiant į kultūrinius kanonus, kurie fiktyviai lemia žmogaus identitetą, galėjo laikyti save tik pusiau žyde. Mano žydiškumas liko pakibęs ore. Kas aš – žydas, lietuvis ar du viename, šeima ir visuomenė leido rinktis pačiam. Galbūt dėl šios priežasties visuomet likdavau tik pašaliniu žydiško pasaulio stebėtoju.

Čia neatsakinėsime į klausimą, ką reiškia pasirinkimas būti lietuviu. Tačiau dabartinių įvykių akivaizdoje, atrodo, esu priverstas rinktis savo žydiškumo kontekstą.

Viešosios diskusijos dalyviai skuba vieni kitiems klijuoti kraštutinumų prisodrintas klišes. Kairuoliškų pažiūrų laisvamanis pasaulietis, simpatizuojantis akliems „Hamas“ teroristiniams išpuoliams, ar iniciatyvus sionistinės politikos sekėjas, palaikantis Izraelio nusikaltimus, šviesmečių atstumu prasilenkiančius su tarptautine teise? Vidurio, atrodo, nėra. Atrodo, kad kelti klausimus, nekultivuojant ribinių ideologinių pažiūrų, kurios nepalieka vietos dialogui ir konsensusui, yra neįmanoma. Dar daugiau – likti centre, diskusijai pasitelkti analitinius metodus ir argumentus, leidžiančius permąstyti abiejų konflikto šalių logiką, yra smerktina. Prieš akis – patetiškas B kategorijos vesterno „tu su mumis, arba prieš mus“ pasirinkimas.

Skaitykite Alfa.lt 

Per pusantro mėnesio, kai galioja įstatymo pataisa dėl žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais, sulaukta per 70 prašymų dėl šio statuso suteikimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės pirmininkas Gintaras Šidlauskas sakė, kad Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus dar gegužę jiems pateikė Lietuvoje gyvenančių žydų gelbėtojų sąrašą. Jame buvo 135 pavardės.

Registrų centro užklausus duomenų apie šiuos asmenis, paaiškėjo, kad 25 žmonės jau mirę.

„Man buvo aišku, kad ta informacija (apie priimtą įstatymo pataisą. – Red.) žmonių nepasieks. Turėdami adresus visiems jiems parašėme, kad yra priimta pataisa, kad, mūsų duomenims, jūs gelbėjote žydus, nusiuntėme atmintinę, kokius dokumentus pateikti, anketą, kurią reikia užpildyti, ir kokiu adresu atsiųsti. Per liepos mėnesį išsiuntėme 108 laiškus. Iš jų atsiliepė, pateikė dokumentus 72 asmenys“, – pasakojo G.Šidlauskas.

Tarp besikreipusiųjų devyni prašymai buvo dėl laisvės kovų dalyvių statuso suteikimo po mirties. Dėl to kreipėsi mirusiųjų vaikai.

„Apie 40 žmonių kol kas išvis neatsiliepė. Palauksime rudens ir rašysime dar kartą“, – sakė G.Šidlauskas.

Jis atkreipė dėmesį į asmenų, kurie gelbėjo žydus, gimimo metus. Šių žmonių amžius verčia kuo skubiau sutvarkyti dokumentus. Tarp besikreipusiųjų į LGGRTC yra 102 metų žydų gelbėtojas.

„Gelbėjimo procese dalyvaudavo visa šeima. Visų pirma tėvai, kurie, galima sakyti, visi jau mirę, ir vyresnio amžiaus vaikai“, – teigė G.Šidlauskas.

Kai Europos keliai tampa pernelyg gerai pažįstami, imi dairytis į tolimesnes šalis. Pernai atidarytas oro tiltas Vilnius-Tel Avivas sugundė nebrangia galimybe aplankyti garsiąją Izraelio žemę.
Keli šimtai litų, beveik keturios valandos ore ir pamiršti šaltą Vilniaus orą. Išlipęs šiltą vasarišką vakarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive išsyk suvoki, kad tai jau ne Europa. Kad patekai svetur, išduoda lėtai slenkanti eilė prie pasų kontrolės. Pareigūnai dažnai paklausia, kur, ko ir kaip keliausi. Mandagus, paprastas pasienio formalumas.

Patekęs į Izraelio žemę išsyk ieškau vietinės automobilių nuomos kompanijos Eldan. Angliškai pradėtą pokalbį su simpatiška izraeliete baigiame rusiškai. Ilgainiui suprasiu, kad ši kalba yra bene antra pagal populiarumą po anglų ir kad angliškai nemokantis tėvynainis šioje šalyje neprapuls. Eldan nuomos kompaniją rekomendavo Lietuvos diplomatai. Kainos – geros, servisas – taip pat. Buvau užsisakęs pigiausią mažą mašiniuką – man už 450 litų savaitei buvo pasiūlyta Fiat Panda. Bolidas ne itin patrauklus savaitės kelionei, bet norėdamas mažinti kelionės biudžetą pamaniau, kad kadaise ir su žiguliais daug esame apkeliavę.

Skaitykite delfi.lt

Skaitykite vz.lt

BNS

Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu trečiadienį užsipuolė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą (UNHRC), kaltindamas ją pastangomis suteikti legitimumą teroristų organizacijoms.

Taip premjeras reagavo į pranešimą, kad UNHRC atlieka tyrimą dėl numanomų Izraelio valstybės karo nusikaltimų Gazos Ruože.

„UNHRC suteikia legitimumą žudikiškoms teroro organizacijoms, tokioms kaip „Hamas“ ir „Daash“ („Islamo valstybė“), – sakė jis, kaltindamas šią instituciją, kad ji pro pirštus žiūri į kitur Artimuosiuose Rytuose vykdomas žudynes, tačiau tiria Izraelio veiksmus ginantis nuo raketų atakų iš Gazos Ruožo.

Atsakydamas į B.Netanyahu kaltinimus, 47 nares turinčios UNHRC atstovas pareiškė, jog praėjusį mėnesį pradėto tyrimo taikiklyje bus abi konflikto Gazos Ruože pusės.

„Rezoliucijoje dėl Tyrimo komisijos įkūrimo aiškiai nurodoma, kad ji tirs visus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinių įstatymų pažeidimus nuo dabartinės karinės operacijos pradžios birželio viduryje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rolando Gomezas.

Prieš kelias dienas UNHRC paskyrė kanadietį tarptautinės teisės ekspertą Williamą Schabasą vadovauti tyrimui dėl veiksmų Gazos Ruože, o tas žingsnis išprovokavo Izraelio įtūžį. Izraeliečiai kaltina W.Schabasą šališkumu.

Tragiškiems įvykiams Irake dominuojant žiniasklaidos antraštėse, kartais pravartu žengti žingsnį atgalios nuo šios dienos įvykių ir pažvelgti į tai, kas vyksta, iš istorijos perspektyvos, birželio 20 dienos rašinyje teigia rabinas Jonathanas Sacksas.

Tai, kas šiandien vyksta Sirijoje, Irake ir kitur, bent jau iš dalies yra ilgalaikio konflikto islamo viduje tarp sunitų ir šiitų atšakų šiame didžiame tikėjime atsinaujinimas. Jei mes pažvelgsime atgalios į istoriją, pamatysime panašius konfliktus ir kitose didžiose monoteistinėse religijose – judaizme ir krikščionybėje.

Judaizme tai nutiko pirmajame mūsų eros amžiuje. Žydai Izraelyje buvo labai susiskaldę. Būta fariziejų, sadukiejų, esenų. Žmonės ginčijosi, koks turi būti atsakas Romos imperijai, kuri to nenorintiems gyventojams siekė primesti svetimas vertybes. Būta nuosaikiųjų fanatikų. Net tarp fanatikų būta radikalų.

Skaitykite bernardinai.lt

Įsiutę aktyvistai, kovojantys prieš antisemitizmą, pareikalavo, kad Prancūzijos kaimelis Mirtis Žydams (pranc. La Mort aux Juifs) kuo greičiau pakeistų savo pavadinimą, pasakoja „Daily Mail“.

Tarptautiniu mastu gerai žinoma žydų interesų grupė „Simono Wiesenthalio centras“ neseniai išsiuntė laišką Prancūzijos vidaus reikalų ministrui. Jame grupės nariai pasiskundė, kad kaimelio pavadinimas yra tiesioginė antisemitizmo išraiška.

Žydų interesų gynėjai teigia esą priblokšti, kad miestelis tokiu pavadinimu gyvuoja iki šiol, o valstybės valdžia nesiima jokių veiksmų.

Skaitykite lrytas.lt

Operos solistas Rafailas Karpis tapo tėvu, jo žmona Diana Karpė pagimdė mergaitę, praneša Žmonės.lt. Džiugią naujieną patvirtino pats Rafailas.

Labai džiaugiamės, kad sulaukėme dukters. Toliau gyvensime ir stengsimės kažkaip suvokti tėvystę ir prisiimti atsakomybę už tą vaikelį. Dabar mano galvoje – daug minčių apie tėvystės kelią“, – Žmonės.lt sakė R.Karpis.

Skaitykite 15min.lt  

Yitzhakas Rabinas buvo karys, kuris 1992 metais tapo Izraelio premjeru ir atsisakė panaudoti jėgą vardan derybų ir taikos su palestiniečiais. Jis pritarė Oslo susitarimams, kurie 1993 metais slapta buvo suderėti Norvegijoje. Pagal juos Izraelis palaipsniui turėjo atsitraukti iš okupuotų teritorijų ir garantuoti palestiniečiams apsisprendimo teisę. Tais pačiais metais susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone, o 1994-aisiais Y. Rabinas pasidalijo Nobelio taikos premija kartu su Izraelio užsienio reikalų ministru Shimonu Peresu ir palestiniečių lyderiu Yasseru Arafatu.

Dalis žydų Oslo susitarimus laikė išdavyste, ir Y. Rabinas 1995 metų rudenį buvo nužudytas religinio fanatiko. Šiandien, kai tarp izraeliečių ir Palestinos vėl tvyro įtampa, įsiplieskianti kariniais konfliktais, kai tūkstančiai nekaltųjų žūva, o dar daugiau žmonių tampa benamiais ir kenčia nepriteklių, siūlome Y. Rabino kalbos, sakytos atsiimant Nobelio taikos premiją, ištraukas. Lai jos tampa gairėmis viliantis, kad tiek Izraelyje, tiek Palestinoje vėl atsiras politinių lyderių, kurie suvoks, jog karinis konflikto sprendimas nėra galimas, o būtina rasti diplomatinę išeitį taikai pasiekti. Y. Rabino kalba šiandien tampa dar aktualesnė, nes tik susitaikymas gali vesti į tvarią taiką.

Skaitykite bernardinai.lt

Izraelio vyriausybės pareigūnai teigė esantys pasirengę palengvinti Gazos Ruožo blokados sąlygas Kaire vyksiančių taikos derybų metu, jei šios sąlygos prisidės prie ilgalaikės taikos su „Hamas“, skelbia „Haaretz“.

Nors galutinis sprendimas dėl lengvesnių blokados sąlygų nėra priimtas, teigiama, kad Gazos Ruožo žvejams gali būti leista žvejoti iki šešių jūrmylių nuo kranto, o ateityje šią ribą bus įmanoma išplėsti iki 12 jūrmylių, kaip kad reikalauja palestiniečių „Hamas“. Jeruzalė pasiryžusi įsileisti daugiau asmenų iš Gazos Ruožo į Vakarų Krantą, kas mėnesį išduodant bent po 5 tūkst. leidimų. Taip pat žadama sušvelninti pasienio kontrolę Kerem Šalomo patikros poste, kad į Gazą galėtų atvykti daugiau sunkvežimių su būtinojo vartojimo prekėmis.

Skaitykite lrytas.lt