Tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“ gebėjimų stiprinimo mokymai:
SOCIALINĖS (ADVOKACIJOS) KAMPANIJOS IR JŲ VIEŠINIMAS
2014 m. rugsėjo mėn. 19 – 20 d.
Congress viešbutis, Vilniaus g. 2/15, Vilnius
Mažoji konferencijų salė
Lietuvos žydų bendruomenė sveikina savo pirmininkę Fainą Kukliansky su jubiliejiniu gimtadieniu!
Jums reiškiam pagarbą ir linkim metų ilgų ir gražių.
Kad svarbūs sumanymai būtų sėkmingi!
Kad visad pavyktų pradėti darbai!
Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi!
Draugams atviri būtų Jūsų namai!
Jėgų kad nestigtų!
Širdies kad neslėgtų!
Kad visad ir viskas Jums būtų gerai!!!
Šilčiausi sveikinimai jubiliejaus proga.
Mazel tov!
Pranešimas žiniasklaidai
2014 – 09 – 17
Vilnius
VYRIAUSYBĖJE BUS TEIKIAMI LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS ĮSTEIGTI TOLERANCIJOS APDOVANOJIMAI
Šį penktadienį, 15 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose (Kanceliarijos Didžioji salė, 2 aukštas) Vilniuje pirmą kartą bus teikiami „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai. Tai nauja Lietuvos žydų bendruomenės, vykdančios tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė“, iniciatyva. Apdovanojimus globoja LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Vyriausybėje bus išdalintos pirmos šešios iš dvylikos planuojamų nominacijų: po vieną edukacijos, meno, žmogaus teisių judėjimo, asmenybės nuopelnų, neformalaus ugdymo ir darbo su jaunimu srityse. Laureatams atiteks simbolinė statulėlė bei apdovanojimo liudijimas. Dar šešios nominacijos bus įteiktos kitų metų vasarą „Beigelių krautuvėlės“ uždarymo renginyje.
Iškilmingos ceremonijos metu susirinkusiuosius sveikins renginio globėjas LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Apdovanojimus įteiks LR Prezidentas Valdas Adamkus, LR Seimo narys ir buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pianistas, vargonininkas ir muzikologas Leonidas Melnikas, kiti žmogaus teisių sklaidai Lietuvoje neabejingi žinomi žmonės. Dalyvaus Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, Norvegijos ambasadoriai, Apaštališkasis nuncijus arkiv. Pedro Lopez Quintana.
Mieli bičiuliai,
Maloniai Jus informuojame, kad š. m. rugsėjo 22 d., pirmadienį, 17. 30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus atidaroma Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda „Romain Gary ir jo šeima archyviniuose dokumentuose“.
Romain Gary skirto vakaro metu Lietuvos centrinio valstybės archyvo atstovė Elžbeta Šimelevičienė pristatys įdomiausius faktus apie atrastus autentiškus ir originalius archyvinius dokumentus apie rašytojo gimimo vietą, kilmę, tėvus, kitus giminaičius, svarbiausius R. Gary tėvų Minos ir Leibos Kacevų gyvenimo įvykius Vilniuje, Prancūzų instituto Lietuvoje bibliotekininkas Loic Salfati pristatys 2014 m. sukurtą dokumentinį filmą apie R. Gary (http://www.institutfrancais-lituanie.info/), renginyje taip pat dalyvaus R. Gary klubo įkūrėjas ir prezidentas, aktorius Romas Ramanauskas.
Šiemet švenčiama Vilniuje gimusio prancūzų rašytojo Romain Gary 100 metų gimimo sukaktis, kuri taip pat yra UNESCO minima data. Minėdamas garbing jubiliejų, Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė parodą, kurioje plačiajai visuomenei pristato iki šiol neskelbtus, svarbius Romain Gary (Romano Kacevo) biografijos faktus atskleidžiančius dokumentus.
Parodoje pristatomi Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti dokumentai,patvirtinantys rašytojo gimimo vietą, kilmę, taip pat pateikiami nauji dokumentai apie iki tol mažai tyrinėtus gyvenimo Lietuvoje ir Lenkijoje laikotarpius, emigraciją į Prancūziją bei šios šalies pilietybės suteikimą.
Pranešimas žiniasklaidai
2014 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Renginių programa 2014 m. rugsėjo 17 – 25 d.
Renginiai skirti Holokausto Lietuvoje aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti ir kitų atmintinų Lietuvos žydų istorijos datų įamžinimui.
Nuo Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo šiemet sueina lygiai 70 metų. Šiai sukakčiai įprasminti, kartu ir Lietuvos žydų genocido dienai (Rugsėjo 23-oji) paminėti Lietuvos žydų bendruomenė kartu su partneriais organizuoja specialų renginių ciklą.
“Lietuvos žydai buvo, yra ir bus Lietuvos istorijos dalimi. Tam, kad šie žodžiai virstų kūnu, būtina nuolat prisiminti svarbius praeities momentus, negalima išbraukti iš atminties skaudžių dalykų, apie juos reikia kalbėti įvairiomis kalbomis, veiksmais ir formomis. Tikimės, šie renginiai sutelks skirtingų kartų žmones, padės rasti savą santykį, kad ir su skaudžia, tačiau mums visiems bendra tapatybės dalimi“, – teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Renginiai, skirti Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-sioms metinėms, Holokausto aukų atminimo dienai bei kitoms svarbioms datoms paminėti prasideda rugsėjo 17 d. Vilniuje. Daugiau nei savaitę truksiantis renginių ciklas prisiminti Lietuvos žydų istoriją kvies ne tik sostinės, bet ir Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Joniškio miestų gyventojus. Žymiausiu Lietuvoje muzikos metų įvykiu tapsiantis Izraelio simfoninio orkestro koncertas (Dir. Dr. Zubin Mehta) buvo derinamas su Lietuvos žydų bendruomenės renginiais, skirtais paminėti Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo metines.
Dalis renginių – vieši ir laisvai prieinami be išankstinės registracijos ar kvietimų. Norinčius patekti į kitus, organizatoriai ragina registruotis iš anksto ar įsigyti bilietus.
Su išsamiu renginių sąrašu kviečiame susipažinti >>ČIA
Kaip saulės aktyvumas, Žemės magnetiniai laukai ar kosminiai spinduliai veikia mūsų sveikatą ir savijautą? Į visa tai bando atsakyti mokslas, vadinamas klinikine kosmobiologija. Vienas garsiausių šios srities specialistų – tai žymus kardiologas, Kaune gimęs mokslininkas Elijahu Stupelis. 86-erių profesorius sako, kad ilgus metus nerimavę dėl saulės aktyvumo, dauguma mokslininkų neatkreipė dėmesio į kitą svarbų dalyką – kosminius spindulius, kurie kenkia žmogaus sveikatai ar net skatina depresiją. Todėl, mokslininko manymu, kosmobiologija ateityje taps vis populiaresne ir svarbesne mokslo sritimi.
Vyresniosios kartos vilniečiai dar prisimena garsų mokslų daktarą kardiologą E.Stupelį, išvykusį gyventi ir dirbti į Izraelį. Šiuo metus jis dirba Beilinsono ligoninėje Petah Tikvoje ir kasmet atvyksta skaityti paskaitų Vilniaus ir Kauno universitetų studentams medikams, bei bendriems projektams su Lietuvos kardiologais.
Apie kosmobiologiją ir kosminius spindulius LRT radijui Elijahu Stupelis pasakojo populiariausioje laidoje ,,Ryto garsai“. Jį kalbino Simonas Bendžius.
Spauskite ir klausykitės:
RG Mokslo vardai – Kosmobiologija 09 09
Gerbiamieji,
Maloniai kviečiame Jus dalyvauti šių metų rugsėjo 21 d (sekmadienį) organizuojamoje Lietuvos gydytojams skirtoje Tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos Jeruzalės medikai“, kuri vyks Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Vilnius).
Šis renginys – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės organizuojamų renginių, skirtų Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti ir kitų atmintinų Lietuvos žydų istorijos datų įamžinimui, dalis.
Renginį organizuoja Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas.
Prieš šią konferenciją planuojama iškilmingai atidengti Cemachui Šabadui skirtą atminimo lentą ant VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės pastato (Kauno g. 7/2, Vilnius). Šios lentos pakabinimas – bendra Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, šiais Vaikų sveikatos metais minint 150-ąsias C. Šabado gimimo metines. Savo darbo šioje ligoninėje metais įžymusis vaikų gydytojas dovanojo sveikatą ir gyvybę daugybei Lietuvos žmonių, didesnė dalis jų – vaikai, jų tėvai, socialiai neapsaugoti žmonės.
„Lietuva kaip problema“ – neseniai knygynuose pasirodžiusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslųinstituto profesorių Alvydo Jokubaičio ir Raimundo Lopatos knyga.
Ne vieną stebina jos pavadinimas. Kokia prasme galime kalbėti apie Lietuvą kaip apie problemą? Filosofas A. Jokubaitis atsako, kad XIX amžiuje dėl tautinio sąjūdžio Lietuva tapo problema Rusijos imperijai, o šiandien tautinė valstybė kaip tokia kai kuriems atrodo problematiška. Teigiama, jog ji per ankšta, nors profesoriaus teigimu, taip kalbėti pavojinga.
Skaitytojams knyga pristatoma kaip lietuviško filosofinio ir istorinio mąstymo apie šalies kultūra bei politiką tradicijos tąsa. Tarpukariu daugelio kalbų išmanymu pasižymėję intelektualai garbės reikalu laikė knygos lietuvių kalba ir apie Lietuvą parašymą, užtenka prisiminti Antaną Maceiną ar Stasį Šalkauskį. Šiandien A. Jokubaitis pastebi jaunų žmonių troškimą spausdintis tarptautiniuose leidiniuose. Taip, tai prestižas moksline prasme, tačiau negalvojama apie skaitytojų auditoriją, neskiriama energijos apmąstyti savo šalies būklei.
„Beigelių krautuvėlės“ gebėjimų stiprinimo mokymai
2014 m. rugsėjo mėn. 19 – 20 d.
Congress viešbutis, Vilniaus g. 2/15, Vilnius , Mažoji konferencijų salė
P R O G R A M A
| Pirma mokymų diena | |
| 9.30 – 10.00 | Dalyvių registracija |
| 10.00 – 12.00 | Rima Olberkytė – Stankus (VšĮ „Atsakingas verslas“ projektų vadovė, buvusi TV3 televizijos rinkodaros ir viešųjų ryšių direktorė) I – ojoje savo pranešimo dalyje papasakos kaip gimsta socialinės kampanijos ir kodėl jos gyvuoja ilgai arba trumpai, o II-ojoje paskaitos dalyje laukia praktinė užduotis: “sukurk savo socialinę kampaniją”. |
| Kavos pertraukėlė, diskusijos | |
| 12.00 – 13.30 | Birutė Sabatauskaitė (Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė) skaitys pranešimą apie advokataciją: kodėl reikia atstovauti save, kaip įtakoti pokyčius – pagrindai, tikslai ir gerieji pavyzdžiai. |
| 13.00 – 14.00 | Pietūs |
| 14.30 – 17.00 | LR Vyriausybės Kanceliarijos Didžiojoje salėje „Beigelių“ nominacijų už tolerancijos sklaidą visuomenėje įteikimo ceremonija |
| Antra mokymų diena | |
| 11.00 – 13.00 | Lina Kėželytė (LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Nacionalinių programų plėtros vadovė/Šeimų stiprinimo programos patarėja) pristatys Sos vaikų kaimų organizacijos vykdomas veiklas kaip nevyriausybinės organizacijos advokacijos kampanijų pavyzdį.Planuojama Oslo žydų bendruomenės (Jewish Community of Oslo) pirmininko Erwin Kohn paskaita (projekto partneriai iš Norvegijos). Paskaitos metu bus pristatyta Oslo žydų bendruomenė, pasidalinta gerosios praktikos pavyzdžiais. |
| 13.00 – 14.00 | Pietūs |
| 14.00 – 17.00Su kavos pertraukėle ir diskusijomis | Paulius Dauparas („No hate speech movement“ Lietuvoje/MYLIU PANDA kampanijos kūrybos ir komunikacijos vadovas) papasakos apie savo kampaniją įvardydamas reikalingus dalykus:a) bendravimas su žiniasklaida;
b) nevyriausybinių organizacijų matomumo didinimo būdai ir priemonės; c) socialinių tinklų panaudojimas viešinime. |
Registruotis iki 2014 m. rugsėjo 17 d. el. paštu: beigeliu.krautuvele@lzb.lt
Iškilus neaiškumams, klausimams ar norint gauti daugiau informacijos, prašome kreiptis šiuo kontaktu:
Indrė Rutkauskaitė
Projekto vadovė
Tel. +370 684 13902
beigeliu.krautuvele@lzb.lt
www.lzb.lt
www.facebook.com/beigeliukrautuvele
Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) nerimauja, kad teritorijoje, kurioje planuojama statyti Kauno klinikų automobilių aikštelę, gali būti palaidoti netoliese esančiame VII Kauno tvirtovės forte nužudytų žydų palaikai.
Bendruomenė prašo ištirti šią teritoriją. Tuo metu VII forto muziejaus atstovai teigia, kad holokausto aukų palaidojimo vietos yra žinomos ir patenka į forto teritoriją.
„Suprantame poreikį spręsti aktualią automobilių stovėjimo prie Kauno klinikų problemą, tačiau norime išsklaidyti abejones dėl tinkamos pagarbos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto genocido aukoms. Privalome prisiminti istorijos skaudulius bei įsitikinti, kad naujas statinys nebus statomas ant didžiausią tragediją menančių žmonių kaulų. Todėl manome, kad prieš tęsiant daugiaaukštės automobilių aikštelės statybų projektą, būtina atlikti išsamius tyrimus“, – rašoma LŽB laiške Kauno merui, Klinikų vadovui, paveldo institucijoms ir Vyriausybei.
2 0 1 4 m. r u g s ė j o 1 5 d., V i l n i u s. Gražus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus bendradarbiavimas su Lietuvos išeivijos dailės fondu ir Lewben Art Foundation, prasidėjęs organizuojant litvakų tapybos ir skulptūros parodą „Prancūzijos spalvos ir formos“, tęsiasi: muziejaus fondai praturtės dar trimis L‘Ecole de Paris atstovo Maxo Bando (1900–1974) tapybos darbais. Lietuvos išeivijos dailės fondas muziejui dovanoja šiuos dailininko kūrinius: „Natiurmortas su vaisiais“, „Mokinys“ ir „George Tobias portretas“.
1900 m. Naumiestyje, Šakių rajone, gimęs Maxas Bandas sulaukė tarptautinio pripažinimo Paryžiuje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur nutapė netgi prezidento Franklino D. Roosevelto portretą. M. Bandas 1920–1923 m. studijavo tapybą Berlyne, o nuo 1930 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje. Dailininkas glaudėsi La Ruche („Avilys“) dirbtuvėse. Čia savo karjerą pradėjo ir kiti pasaulinį pripažinimą pelnę litvakai: Marcas Chagallas, Pinchus Krémègne‘is, Michelis Kikoïne‘as, Neemija Arbit Blatas, Jacques‘asLipchitzas, Emmanuelis Mané-Katzas ir kt. M. Bandas surengė personalines parodas Berlyne, Paryžiuje, Niujorke, Amsterdame, Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais persikėlė į JAV. Mirė 1974 m. gruodžio mėn. 18 d., Holivude. M. Bandas visą gyvenimą liko ištikimas melancholiškai melsvai – žalsvai paletei: skaudi asmeninė patirtis (dailininkas anksti neteko tėvų) atsispindėjo ir M. Bando darbuose, kupinuose melancholiško prancūziškojo ekspresionizmo, elegiškų nuotaikų.
Vokietijoje augant išpuoliams prieš žydus, šalies kanclerė Angela Merkel sekmadienį pažadėjo pradėti kovą prieš antisemitizmo augimą, rašo naujienų svetainė time.com.
Kalbėdama renginio Berlyne metu, A.Merkel tikino, kad Vokietija dės visas pastangas, kad būtų sustabdytas antisemitizmo augimas, prasidėjęs Izraeliui pradėjus karinę operaciją Gazos Ruože.
„Mane skaudina, kai girdžiu jaunus žydų tėvus klausiant, ar jie turėtų auginti savo vaikus Vokietijoje, ir vyresnio amžiaus žydus svarstant, ar buvo geras sprendimas pasilikti. Šiuo renginiu mes siunčiame aiškią žinutę – žydų gyvenimas priklauso mums. Tai mūsų tapatybės ir kultūros dalis“, – teigė A.Merkel daugiau negu 5000 renginyje dalyvavusių asmenų.
Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie 200 tūkstančių žydų.
Asta Andrikonytė
Vienas žymiausių planetos dirigentų Zubinas Mehta įsitikinęs, kad muzika gydo. Rugsėjo 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis koncertuos su Izraelio filharmonijos orkestru ir Violeta Urmana.
78 metų maestro Z.Mehta su Izraelio filharmonijos orkestru neseniai koncertavo Tel Avive gaudžiant „Hamas“ pabūklams. Palestiniečių šalininkai bandė sužlugdyti jo pasirodymą Londono festivalyje „BBC Poms“, protestavo prieš koncertus Niujorke ir Los Andžele.
Kašmyre maestro ir jo diriguojamą kolektyvą policija saugojo nuo musulmonų separatistų.
Indijoje gimusio Z.Mehtos gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jau 45 metus jis vadovauja Izraelio orkestrui – sutiko būti jo meno vadovu iki gyvos galvos, su šiuo kolektyvu surengė jau daugiau kaip 3000 koncertų, kartais rizikuodamas gyvybe.
„Aš esu Izraelio draugas ir didžiuojuosi galėdamas būti su jo žmonėmis pavojingose situacijose. Jau pripratau prie jų“, – neslėpė maestro, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ telefonu iš savo namų Los Andžele. Mat Izraelio filharmonijos orkestras susikūrė kaip protesto akcija.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse jį subūrė Lenkijos žydas Bronislawas Hubermanas, sukvietęs į Tel Avivą iš visos Europos nacių persekiojamus tautiečius muzikantus ir taip išgelbėjęs jiems gyvybę.
Kolektyvas debiutavo 1936-aisiais (tais metais gimė ir Z.Mehta) kaip Palestinos orkestras. Jo pirmąjį koncertą dirigavo italų maestro Arturo Toscanini. Didelį pėdsaką orkestro biografijoje paliko JAV muzikos legenda Leonardas Bernsteinas, dirbęs su orkestru daugiau kaip 40 metų.
Bet indo Z.Mehtos indėlis į šio kolektyvo istoriją – išskirtinis.
– Kodėl taip mylite Izraelį? Juk nesate žydas? – paklausiau Z.Mehtos.
Panevėžio taryboje esančiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariui Raimundui Pankevičiui skandalingas pareiškimas apie žydų labdaros fondą „Džoint“ ir kalbos apie „komfortabiliai“ iš Lietuvos emigravusius žydus gali kainuoti narystę partijoje. Konservatoriams nereikia išsišokėlio TS-LKD politikos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas oficialiai pareiškė, kad partija kategoriškai smerkia R. Pankevičiaus antisemitinį išpuolį ir mano, kad jo autoriui ne vieta partijoje.
Pasak A. Anušausko, partija per pastaruosius metus ypač stengėsi gerinti santykius su žydų bendruomene, išsprendė jų turto kompensavimo klausimą – pasiūlė ilgai lauktą įstatymą. R. Pankevičiaus išpuolis jiems esą buvo visiškai netikėtas. „Partija kategoriškai tai smerkia“, – sakė jis. A. Anušausko teigimu, puoselėdama konstitucines ir demokratines vertybes bei jas įgyvendindama TS-LKD negali leisti būti partijoje žmogui, kuris savo kalbomis prisidėjo prie tautinės nesantaikos ir piliečių tarpusavio nepasitikėjimo kurstymo. Politikos komiteto pirmininkas, paklaustas, ar R. Pankevičiaus tolesnės narystės partijoje klausimą jau svarstė partijos priežiūros komitetas, atsakė, kad dar ne. „TS-LKD Panevėžio skyrius irgi gali priimti atitinkamus sprendimus.
Tiesą sakant, jis turėjo labai aiškiai išreikšti savo poziciją“, – mano konservatorius. A. Anušauskui nelabai suprantama, kodėl partiečiai Panevėžyje tyli. Pasak pašnekovo, kolegos pareiškimai prasilenkia ne tik su politiniu korektiškumu, bet ir apskritai su istoriniu teisingumu. Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Sekundės” dienraštyje.
Inga SMALSKIENĖ
balsas.lt
Doc. dr. Jurgita VERBICKIENĖ
Greta ritualinės šio veiksmo prasmės yra ir teologinė, labiausiai paplitusi tarp kabalistų, rodanti moteryje esant du pradus – gėrio ir blogio. Šabo žvakių uždegimas patikėtas moteriai kaip Ievos, visų žmonių pramotės, atnešusios į pasaulį blogį, nuodėmių išpirkimas. Moters padėties ir galimybių judaizme savitumas slypi paradoksaliame dualizme. Ji gali būti ne itin griežta judaizmo išpažinėja, labai paviršutiniškai susipažinusi su religijos šaltiniais, moteriai net sinagogoje lankytis nėra būtina (ateinančios į sinagogas įeina per kitą įėjimą nei vyrai ir meldžiasi nuo jų atskirai – specialiai moterims skirtoje nuo vyrų salės atribotoje dalyje), tačiau buities lygmeniu judaizmo priesakų užtikrinimas yra būtent moters prerogatyva ir svarbiausias rūpestis.
Ne kas kitas, bet JI kasdienėje buityje užtikrina savo religingo aktyviai judaizmą praktikuojančio vyro buitį, būtent moteris yra labiausiai atsakinga už judaizmo tradicijos ir jos priesakų išsaugojimą: šabo pradžios paskelbimą, košerinio maisto paruošimą, tradicijos reikalavimus atitinkančią šeimos gyvenamąją aplinką ir aprangą, tinkamą namų ūkio vedimą ar net sutuoktinių pareigų atlikimą tinkamu laiku. Šis žinojimas, kaip gyvenimo ritmo ir būdo tradicija, yra perduodama dukroms. Mažos mergaitės, dar nesuprantančios šabo palaiminimo turinio ir negalinčios jo atkartoti, bent uždega savo šabo žvakeles, žingsnis po žingsnio namuose išmokdamos tinkamo tradicinio gyvenimo. Taip siekiama vieno iš judaizmo idealų – tradicijos perimamumo ir jos išsaugojimo iš kartos į kartą.
Ketvirtadienis, rugsėjo 11 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Libermanu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius ir Artimųjų Rytų taikos procesą.
Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva ir Izraelis yra valstybė, kurios neturi turtingų gamtos išteklių, tačiau turi darbščių, talentingų, aukšto išsilavinimo ir kvalifikacijos žmonių. Todėl ypač daug potencialo dvišaliam bendradarbiavimui atsiveria mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.
Šalies vadovės teigimu, nuolatos stiprėjantys ir augantys ekonominiai ryšiai su Izraeliu atneša vis didesnę naudą Lietuvos verslui ir žmonėms. Jau dabar vyksta intensyvus bendradarbiavimas aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų ir investicijų srityse. Izraelio mokslininkai ir verslininkai aktyviai dalyvauja Baltijos gyvybės mokslų forume, vis daugiau investuojama į Lietuvos informacinių technologijų ir mokslinių tyrimų sektorius. Garsi Izraelio internetinių portalų kūrimo kompanija „Tech Startup WIX” šiemet Lietuvoje atidarė savo informacinių technologijų plėtros centrą.
Auga dvišalė prekyba ir bendradarbiavimas turizmo srityje. Praėjusių metų spalį iš Vilniaus startavus tiesioginiams skrydžiams į Tel Avivą, turistų srautas išaugo dvigubai. Lietuvą domina ir galimybės plėsti maisto produktų eksportą į Izraelį.
Pasak šalies vadovės, dvišalį bendradarbiavimą ir ryšius tarp abiejų valstybių žmonių dar labiau sustiprins kitąmet Vilniuje planuojama atidaryti Izraelio ambasada.
Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai ir 70-osioms Kauno bei Šiaulių getų likvidavimo metinėms, susitikime kalbėta apie istorinės atminties išsaugojimą, švietimą apie holokaustą ir tolerancijos ugdymą.
Susitikime taip pat aptartas Artimųjų Rytų taikos procesas.
Nuotraukos – V. Skaraitis/BFL
Gerbiamieji kolegos,
Rugsėjo 17 d. Plungės rajono Platelių seniūnijos Medsėdžių kaime (2 km nuo Platelių miestelio centro Alsėdžių pusėn) oficialiai atidarysime Litvakų Atminties sodą. Tai – šlaite prie pagrindinio kelio 12 arų plote sukurtas stilizuotas Lietuvos žemėlapis, kuriame „sodinamos“ iš metalo kaltos obelys buvusioms žydų bendruomenėms atminti, o akmeniniai stulpeliai garsiems litvakams pagerbti statomi tose vietose, kuriose jie gimė.
Šiandien jau yra dešimt obelų Plungės, Platelių, Panevėžio, Viekšnių, Telšių, Mosėdžio, Alsėdžių, Vabalninko, Alytaus, Kalvarijos bendruomenėms atminti, pastatyti granito stulpeliai, žymintys Kretingoje gimusio T.Kosciuškos sukilimo dalyvio, žydų kavalerijos pulko organizatoriaus ir vado, Prancūzijos Garbės legiono ir Lenkijos Virtuti Militari ordinų kavalieriaus, Lenkijos nacionalinio didvyrio Bereko Joselevičiaus (Berek Dov), Seredžiuje gimusio vienos ryškiausių JAV scenos žvaigždžių, pirmojo garsinio filmo pagrindinio vaidmens atlikėjo, tris žvaigždes Holivudo Šlovės alėjoje pelniusio Elo Džolsono (Asa Joelsenas) (Al Jolson), Darbėnuose gimusio vieno iš Izraelio kūrėjų, valstybės vėliavą sukūrusio ir pavadinimą pinigams davusio Dovydo Volfsono (David Wolffsohn) atminimui.
Rugsėjo 17 dieną pasirinkta todėl, kad tą dieną sukanka 250 metų nuo Bereko Joselevičiaus gimimo dienos. Į atidarymą kviečiami JAV, Prancūzijos, Izraelio, Lenkijos ambasadų, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos atstovai, Plungės ir Kretingos rajonų merai, kiti oficialūs asmenys.
Jeigu manote, kad šis renginys vertas jūsų dėmesio, kviečiame 12 val. atvažiuoti į Medsėdžius.
Pagarbiai
Eugenijus Bunka
8 682 29929
Sausį Vilniuje turėtų būti atidaryta Izraelio ambasada.
Tai žurnalistams trečiadienį patvirtino Lietuvoje viešintis Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas.
„Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, mes labai tą sveikiname“, – savo ruožtu sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ministras L. Linkevičius pasidžiaugė augančia prekybos apyvarta, padvigubėjusiu turistų iš Izraelio srautu, besiplečiančiu bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje, pažymėjo, kad tikisi dar daugiau Izraelio investicijų Lietuvoje.
