Dar kartą norime padėkoti visiems dalyvavusiems kelionėje už puikią atmosferą, ir dalinamės nuotraukomis –
>>Nuoroda-

Artimiausiu metu informuosime dėl Gesher klubo vasaros sezono atidarymo Pailgyje, planuojamos datos liepos 5-6.
Dėl informacijos skambinkite telefonu 865211723.

Šventė vyksta vasarą ir yra vadinama Šavuot (hebr. savaitė: ji švenčiama praėjus septynioms savaitėms po Pesach, 6-ąją sivano mėnesio dieną). Šavuot šventės metu prisimenamas Sinajaus apreiškimas, kuris vadinamasToros įteikimo švente. Šią dieną sinagogoje ypatingu būdu giedami Dešimt Dievo įsakymų, kurių visi klauso stovėdami. Tokiu būdu, tarsi iš naujo atkuriama situacija, kai visa tauta, stovėdama Sinajaus kalno papėdėje, klausė paties Dievo lūpomis tariamų žodžių: „Aš tavo Viešpats Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Ir neturėsi tu kitų dievų, išskyrus Mane…“. Žydų išminčiai mokė, jog tuo metu, kai Sinajaus kalne buvo teikiamas Įstatymas, dalyvavo ne tik tie, kurie vadovaujami Mozės išėjo iš Egipto, bet ir visų žydų sielos – jau mirusių, ir dar negimusių.

Lietuvos dailininkų sąjunga šią vasarą  jau septynioliktą kartą rengia tarptautinį dailininkų plenerą „Soutine dienos 2014” (iniciatorius – tapytojas Aleksandras Vozbinas). Kūrybinis tapybos  simpoziumas, skirtas pasaulinio garso tapytojo litvako Chaimo Soutine atminimui,  vyksta birželio 1 – 8 dienomis Druskininkuose.

Projektas „Soutine dienos” pradėtas rengti, siekiant pagerbti didį litvakų kilmės tapytoją Chaimą Soutine. XX amžiaus pradžioje Chaimas Soutine trejus metus studijavo tapybą Vilniuje, čia vyko vėliau Prancūzijoje išgarsėjusio menininko galutinis apsisprendimas tapti dailininku. Soutine pavardė sutinkama kiekvienoje meno enciklopedijoje šalia P. Picasso, M. Shagallo, A. Modigliani…

Chaimas Soutine – europietiško universalumo įsikūnijimas,  tapęs kultūrinio bendrumo simboliu. Po Soutine vėliava vykstantis pleneras ne tik padeda įsigilinti į šio dailininko kūrybą, bet ir atveria plačią kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvą.

Šiais metais plenere „Soutine dienos“ dalyvauja dailininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos: Silvija Drebickaitė, Aldona Dobrovolskienė, Lena Chvičija, Aleksandras Vozbinas, Aleksandr Griškevič, Piotr Dondajewski ir Konstantin Poliakov. Plenere dalyvauja ir tapytojų kūrybos akimirkas fiksuoja žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė.

Pasak plenero kuratoriaus tapytojo Aleksandro Vozbino, kviestiniai dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms,  skiriasi jų tapybinis braižas, tačiau meno kalba – universali. Galimybė bendrauti, keistis idėjomis, kurti drauge suteikia dailininkams naujų kūrybinių postūmių, dar kartą paliudija, kad kultūra yra nedaloma.

Plenero dalyvių meninis mąstymas yra vienaip ar kitaip paveiktas ekspresionistinių nuotaikų, būdingų Chaimui Soutine.

Pleneras vyksta Druskininkuose, sanatorijoje „Draugystė“. Plenero tema – „Druskininkų impresijos“. Druskininkuose įkvėpimo ieškojo ne vienas garsus dailininkas.

Popleneriniai dailininkų darbai bus eksponuojami sanatorijos „Draugystė“ parodinėje erdvėje nuo birželio 7 d. (parodos atidarymas 16 val.) , vėliau – kitose Lietuvos dailės galerijose.

Kontaktinis asmuo – plenero organizatorius Aleksandras Vozbinas, mob. 8687 79790

Šventė vyksta vasarą ir yra vadinama Šavuot (hebr. savaitė: ji švenčiama praėjus septynioms savaitėms po Pesach, 6-ąją sivano mėnesio dieną). Šavuot šventės metu prisimenamas Sinajaus apreiškimas, kuris vadinamasToros įteikimo švente. Šią dieną sinagogoje ypatingu būdu giedami Dešimt Dievo įsakymų, kurių visi klauso stovėdami.

Tokiu būdu, tarsi iš naujo atkuriama situacija, kai visa tauta, stovėdama Sinajaus kalno papėdėje, klausė paties Dievo lūpomis tariamų žodžių: „Aš tavo Viešpats Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Ir neturėsi tu kitų dievų, išskyrus Mane…“.

Žydų išminčiai mokė, jog tuo metu, kai Sinajaus kalne buvo teikiamas Įstatymas, dalyvavo ne tik tie, kurie vadovaujami Mozės išėjo iš Egipto, bet ir visų žydų sielos – jau mirusių, ir dar negimusių.

Šavuot šventes sieja dar viena svarbi ypatybė: Jeruzalės Šventyklos laikotarpiu tai buvo piligriminės šventės, kurių metu ištisos šeimos ir bendruomenės Jeruzalę troško pasiekti pėsčiomis. Nuo to laiko išliko bendras jų pavadinimas – šaloš regalim (trys piligriminės kelionės).

Raudų siena, Jeruzalė 2013 Šavuot

 Iškilaus vaikų gydytojo, Vilniaus universiteto docento PETRO BAUBLIO 100-ioms metinėms paminėti Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo surengta konferencija „PETRAS BAUBLYS – GYDYTOJAS, PEDIATRAS, PEDAGOGAS, HUMANISTAS“. Prof. Vytautas Usonis apžvelgė doc. P. Baublio profesinį kelią pranešime, parengtame kartu su prof. emeritu Algimantu Raugale. Doc. Alis Baublys pasakojo prisiminimus apie Tėvą. Prie namo Šilo g. 42, kur gyveno docentas, atidengta paminklinė lenta.

… Šeštadienį, gruodžio 15-ąją, bemaž visi Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros gydytojai, pasibaigus konferencijai Panevėžyje, J. Miltinio teatre žiūrėjo spektaklį “Mirties šokis“. “Po spektaklio mes dar pasilikome Panevėžyje, o jie trise – doc. Petras Baublys, katedros vedėja Liudmila Steponaitienė ir doc. Raimondas Lučinskas, kurie turėjo skristi į pediatrų konferenciją Charkove, išvažiavo į Vilnių, – pasakojo prof. Algimantas Raugalė, buvęs P. Baublio mokinys. – O pirmadienį rytą sužinojome, kad lėktuvas nukrito. Iš pradžių šios kalbos ėjo tik iš lūpų į lūpas, matyt, dar viliantis nuslėpti, kaip ir bet kokias kitas “stichines nelaimes” Sovietų Sąjungoje. Bet žuvo labai garsūs žmonės, tad nutylėti to buvo neįmanoma”.

Petras BAUBLYS gimė 1914 m. gegužės 23 d. 1931 m. baigė Kauno I gimnaziją, 1936 m. – VDU Medicinos fakultetą. Po universiteto baigimo P. Baublys dirbo Raudonojo kryžiaus Tuberkuliozės sanatorijoje, o nuo 1937 m. VDU Medicinos fakulteto vaikų katedroje asistentu, 1942–1944 m. – Kauno kūdikių namų direktoriumi. 1944 m. P. Baublys persikėlė į Vilnių. Nuo 1944 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1944–1954 m. Infekcinių ir vaikų ligų katedros vedėjas. Nuo 1958 m. iki pat tragiškos baigties lėktuvo katastrofoje 1973 m., dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurios Vaikų ligų klinika tuo metu buvo ir pagrindinė pediatrų ruošimo bazė. 1962 m. kartu su bendraminčiais parengė ir išleido pirmąjį lietuvišką vaikų ligų vadovėlį. Nuo 1965 m. vadovavo respublikinei Pediatrų mokslinei draugijai, daug metų buvo žurnalų „Sveikatos apsauga“ ir „Pediatrija“ redkolegijos narys. Nuo 1954 m. docentas. 1950–1958 m. dar ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis pediatras. 1954 m. jam suteiktas docento vardas, 1969 m. apgynė kandidatinę disertaciją. Įvertinant doc. P. Baublio nuopelnus medicinai, jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelnusio gydytojo vardas.

Nacių okupacijos metais gydytojas Petras Baublys, rizikuodamas bendradarbių, šeimos ir savo gyvybėmis iš Vilijampolės geto išgelbėjo keliasdešimt žydų ir kitų tautybių vaikų. 1977 m. Petrui, Sergejui ir Jadvygai Baubliams po jų mirties, Izraelyje, Yad Vashem muziejuje, buvo iškilmingai įteikti Pasaulio Tautų Teisuolio medaliai ir diplomai nacizmo aukoms atminti, Teisuolių alėjoje auga medis, pasodintas Petro Baublio garbei; jo vardu Izraelyje pavadinta gatvė.
1993 m. (po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

1994 m. Vilijampolėje prie kūdikių namų atidengta memorialinė lenta: „Čia buvusiuose kūdikių namuose „Lopšelis“ 1942–1944 m. žymus vaikų gydytojas Petras Baublys su bendradarbiais gelbėjo Kauno žydų geto vaikus“ (tekstas lietuvių ir hebrajų kalbomis).

1996 m. (po mirties) jam suteiktas Lietuvos žydų bendruomenės garbės nario vardas.

1973 m. gruodžio 16 d., skrendant į sąjunginę pediatrų konferenciją Charkove, doc. P. Baublys žuvo lėktuvo TU-124 katastrofoje prie Karačiarovo kaimo (Volokolamsko rajonas, Maskvos sritis), kartu su garsiausiais Lietuvos pediatrais – Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros vedėja prof. Liudmila Steponaitiene, doc. Raimondu Lučinsku ir ministerijos vyriausioji pediatre Ona Surpliene.

Doc. Petras Baublys palaidotas Antakalnio kapinėse.

Gerbiamieji,

Sveikiname Jus su artėjančia Šavuot švente! Tai viena svarbiausių žydų švenčių, kuri turi išskirtinę prasmę, nes  ji simbolizuoja sandorą tarp D-vo ir žydų tautos. Šios šventės metu Aukščiausiasis Mozei, o kartu ir visai žydų tautai, ant Sinajaus kalno dovanojo Torą.

Linkėdami prasmingai praleisti šventę bei tuo pačiu nepamiršti tradicijų, informuojame, jog birželio 4, 5 dienomis bendruomenė nedirbs.

Taip pat pranešame, jog nuo birželio 1 dienos keičiasi bendruomenės apsaugos darbuotojų darbo laikas. Birželio mėnesiui jis bus toks:

Pirmadieniais, penktadieniais – 8:30 – 18:30.

Antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais – 8:30 – 19:30.

Šeštadieniais ir sekmadieniais – nedirbsime.

Esant specialiems renginiams arba papildomoms priemonėms bendruomenės laikas bus prailginamas pagal poreikį. Prašau tiesiog informuokite iš anksto ir mes viską suderinsime su pastato apsauga.

 Pagarbiai,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovybė

Gerbiamieji,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė š.m. rugsėjo 18-23 dienomis  rengia eilę renginių, skirtų Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-mečiui  atminti.

Maloniai kviečiame Jus susipažinti su preliminaria renginių programa ir pasižymėti šią datą savo kalendoriuose.

Būtume dėkingi jeigu pasidalintumėte šia informacija su visais, kam ji galėtų būti aktuali, taip pat kviečiame patiems teikti pasiūlymus dėl šių mums svarbių istorinių datų įamžinimo.

>> Preliminari programa

Pagarbiai,

LŽB Administracija

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pylimo g. 4

LT-01117 Vilnius

Tel. +370 5 261 3003

Fax. +370 5 212 7915

www.lzb.lt

Savaitgalį Panevėžio žydų bendruomenė turėjo garbės priimti ypatingą svečią iš Izraelio – advokatą, ekonomistą Shafir Shilansky su sūnumi. Shafir tėvas Dov Shilansky buvo garsus Izraelio politikas, 1988-1992 m. Kneseto (parlamento) pirmininkas. Jis gimė Šiauliuose 1924 m, su šeima 1948 m. persikėlė į Izraelį, kur baigė teisės studijas ir dirbo tarptautinėse organizacijose. 1993 m. kandidatavo rinkimuose į prezidentus, bet rinkimus pralaimėjo.

Sūnus Shafir  Shilansky kaip ir tėvas baigė teisės studijas, yra patyręs verslininkas ekonomikos, nekilnojamojo turto srityse. Šiuo metu atstovauja didžiausias Izraelio institucijas: Bank Leumi Ltd, pirmąjį tarptautinį Izraelio banką, Mercantile Discount Bank, draudimo kompaniją ir kt.

Svečias atvykęs į Panevėžį labai norėjo sužinoti miesto žydų istoriją. Jis su didžiuliu susidomėjimu klausėsi PŽB pirmininko Gennady Kofman pasakojimo apie Panevėžio žydų gyvenimo istoriją, bendruomenės veiklą. Shafir Shilansky džiaugėsi galimybe pamatyti 1932 m. sukurtą filmą apie žydus bei apžiūrėti bendruomenės turimą archyvą, senas nuotraukas, dokumentus.

Po prisistatymo PŽB pirmininkas G. Kofman garbingajam svečiui su sūnumi surengė trumpą ekskursiją po miestą, aprodė senus žydų statytus pastatus, kuriuose buvo ješyvą, mokyklos. Sh. Shilansky patiko, kaip sutvarkytos buvusios žydų kapinės, kur dabar pastatytas paminklas „Liūdinti žydų motina“, kurį juosia akmeninė tvorelė, iš likusių žydų paminklų.

Susitikimui artėjant į pabaigą G. Kofman svečiui įteikė simbolinių dovanų, primenančių vizitą Panevėžyje: ženkliukų „Dovydo žvaigždė“ visai šeimai ir knygą apie Panevėžio žydų gyvenimą.

Iš Sh. Shilansky neslėpė, kad apsilankymas jam ir sūnui labai patiko, o panevėžiečiai džiaugėsi, galėję susipažinti ir pabendrauti su išsilavinusiu, inteligentišku ir nuoširdžiu žmogumi.

Mieli Gešer klubo nariai, dėkojame Jums už labai linksmą iš šiltą Purim šventę.

Lauksime Jūsų ateinančiuose mūsų klubo renginiuose.

>>Akimirkos 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko susitikimas su Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje arkivyskupu Pedro Lopez Quintana. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky papasakojo svečiui apie LŽB veiklą, žydų istoriją Lietuvoje ir iki šiol nepamirštą katalikų bažnyčios elgesį su žydais Holokausto metu. Su pagarba bendruomenė prisimena bažnyčios lyderius ir kunigus, gelbėjusius žydus. Šiuo metu bendruomenė – tai lojalūs Lietuvos piliečiai žydai, skiriantys daug dėmesio judaizmo ir žydiškos tapatybės palaikymui. Lietuvos valstybė išlaiko žydų vaikų darželį ir gimnaziją. Garbaus svečio apsilankymą bendruomenėje F. Kukliansky įvertino kaip labai svarbų įvykį.

   61-erių metų ispanas Pedro Lopez Quintana Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje paskirtas nuo 2014 m. kovo mėn. Prieš tai nuncijaus pareigose jis dirbo Indijoje, Nepale, Kanadoje. Pedro Lopez Quintana teologiją studijavo Ispanijoje, Compostelano seminarijoje. 1980 m. popiežius Jonas Paulius II jį įšventino į kunigus. Svečias laisvai kalba penkiomis kalbomis: anglų, ispanų, italų, portugalų ir prancūzų.

   Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis mielai priėmė pakvietimą apsilankyti LŽB ir džiaugiasi užmezgęs su ja ryšius. Šventojo sosto pasiuntinys priminė pasikeitusį bažnyčios požiūrį į žydus ir judaizmą. ,,Tai dalis krikščioniškos tapatybės, tai šaknys, į kurias remiamės. Daug skaičiau apie judaizmą ir Holokaustą. Prisimenu, kokias kančias patyrė Lietuvos žydai per Holokaustą, ir kokia stipri tai buvo bendruomenė, koks didelis jos indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi bei svarbi kultūrinė įtaka Rytų Europos žydams. Popiežius Jonas Paulius II atsiprašė už katalikų bažnyčios klaidas pasaulio žydų bendruomenės atžvilgiu. Jis kartojo, kad žydai yra mūsų vyresnieji broliai, jie mūsų šaknys. Popiežius Pranciškus rodo draugiškumą žydams dar nuo  Buenos Airių arkivyskupo laikų ir šiuo metu, rengdamasis kelionei į Izraelį, skatina atvirumą.“

   Nuncijus nuoširdžiai domėjosi Lietuvos sinagogų likimu, jis pabrėžė, kad religinio paveldo išsaugojimas yra svarbus dalykas, kuriam katalikiškoji Ispanija skiria daug dėmesio. Ispanijos pasiūlymas suteikti pilietybę prieš daugiau kaip 500 metų, inkvizicijos laikais, iš šalies išvarytų žydų sefardų palikuoniams, sukėlė didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Ispanai dabar ieško savo genealoginiame medyje žydiškų šaknų, nes saugodami gyvybę, buvo priversti priimti krikščionybę arba emigruoti. Dabar gyvenantys svetur, jie suinteresuoti turėti ispanišką pasą, kad galėtų pasakyti savo vaikams, jog jų protėviai buvo išvaryti iš Ispanijos, o šiandien jie turi galimybę grįžti. Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis ir pats mėgsta padainuoti žydiškas dainas, jo gimtinėje daug žydiškų kultūrinių dalykų, nekalbant apie patiekalus, saldumynus, jau seniai tapusiais ispanų tradicijų dalimi. Dabar Ispanijoje garbė būti žydu, nors ne vieną šimtmetį žydiškumas buvo slepiamas dėl persekiojimo ir pogromų.

     LŽB pirmininkė F. Kukliansky susitikime sakė, kad Ispanija – pavyzdys, kaip reikia šiandien išlaikyti istorinį žydų paveldą. Lietuvoje po Holokausto žydų gyventuose miesteliuose liko tik sinagogos, o didžioji dauguma  žydų buvo nužudyti. Ispanijoje valstybė rūpinasi sinagogų paveldu. ,,Noriu šį pavyzdį įgyvendinti Lietuvoje“,- kalbėjo F. Kukliansky.

    Susitikime su nuncijumi dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnik, vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, Socialinio centro direktorius Simonas Levinas,  LŽB tarybos narys Daumantas Todesas, Lietuvos vyriausias rabinas Chaimas Buršteinas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, žurnalistai.

Maša Grodnik padėkojo nuncijui Pedro Lopez Quitana už vizitą ir pasakė, kad visi nepriklausomoje Lietuvoje buvę Vatikano nuncijai palaikė šiltus draugiškus ryšius su žydų bendruomene, per susitikimus drauge dainuodavo žydų dainas. M.Grodnik prisiminė apie Lietuvos žydų bendruomenėje minėtas 95-ąsias Vilniaus vyskupo, didžiojo žydų gelbėtojo, palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso metines.. Jo ingreso (1918-12-08) pamokslas – ganytojo veiklos programa – labai artima dabartinio popiežiaus Pranciškaus programai. Vyskupas Jurgis „gynė kiekvieną nuskriaustąjį, bet labiausiai žydus“. Tą patvirtina „Di jidiše štime“ po Matulaičio mirties paskelbtas nekrologas.

   PŽB pirmininkas G. Kofman dėkojo, kad nuncijus rodo gerą pavyzdį visiems katalikams, kaip tolerantiškai bendrauti su žydais. Panevėžyje Holokausto minėjimo dienos renginiuose dalyvauja ir katalikų bažnyčios atstovai. Pirmininkas svečiui atminimui nuo visų regioninių žydų bendruomenių padovanojo knygelę „Panevėžio žydų istorijos fragmentai. Praeitis ir dabartis“.

    D. Todesas padovanojo knygų ir diskų apie žydų paveldą.