BBC Vilniuje kuria filmą apie nacių karininko A. Eichmano teismą Jeruzalėje

BBC Vilniuje kuria filmą apie nacių karininko A. Eichmano teismą Jeruzalėje

Didžiausias pasaulio transliuotojas BBC Vilniuje kuria filmą „Eichmano šou“ („The Eichmann show“) apie holokausto baisumus ir jų organizatorius. Filme pagrindinius vaidmenis atliks žymus britų aktorius Martinas Freemanas, labiausiai žinomas dėl Bilbo Beginso vaidmens garsiojoje „Hobito“ trilogijoje, taip pat dėl daktaro Vatsono vaidmens populiariame britų seriale „Šerlokas“, bei australas Anthony LaPaglia, populiaraus Amerikos serialo „Be pėdsakų“ aktorius. A. Eichmaną čia vaidins lietuvis Vaidotas Martinaitis, taip pat pasirodys aktoriai Džiugas Siaurusaitis, Valentinas Krulikovskis ir kiti.

Skaitykite vilnius.lt

Kurti Holokausto metu – reiškia protestuoti. Aleksandras Bogenas kūrė!

Kurti Holokausto metu – reiškia protestuoti. Aleksandras Bogenas kūrė!

Rina Žak

 Aleksandras Bogenas: ,, Kūryba Holokausto metu – tai taip pat protestas. Kiekvienas  žmogus,  akivaizdžiai susidūręs su žiauriu pavojumi  ir mirtimi, reaguoja savaip. Dailininkas kalba tokiomis raiškos priemonėmis, kurios tuo metu jam prieinamos. Toks yra jo protestas! Jis atsako menine išraiška, tokia yra jo protesto forma!  Tai –  menininko ginklas, nes jis privalo palikti žmonijos istorijoje asmeninį pėdsaką. Tik tokiu būdu jis gali įrodyti, kad naciams nepavyko sutriuškinti  jo dvasios.

   Spalio 20-oji yra Aleksandro Bogeno atminimo diena. Jis- pasaulyje žinomas dailininkas profesorius, partizanų būrio ,,Kerštas“ vadas. Šio būrio kovotojais tapo Vilniaus geto kaliniai. Du kartus Bogenui pavyko patekti į geto teritoriją ir išvesti150 žmonių požeminių komunikacijų keliu į laisvę. Tarp jų buvo ir garsusis Abu Kovneris ir kiti.

   1951m. Bogenas repatrijavo į Izraelį, kur įkūrė meno mokyklą, dėstė Jeruzalės Žydų universitete. Žinomiausi Bogeno kūrybos darbai: skulptūros „Sukilimas“, „Katstrofa“ ir kt. Latrune stovi jo sukurtas paminklas „Partizanų atminimui“, apibendrintai vaizduojantis keršytoją. Gete sukurti piešiniai dabar saugomi Vašingtone Holokausto muziejuje ir „Beit Lohamei  hagetaot“ (Geto kovotojų muziejus Izraelyje)

Filmas „Visi mano artimieji“

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras ir Čekijos Respublikos ambasada Lietuvai maloniai kviečia į

čekų režisieriaus Matej Mináč filmo

„Visi mano artimieji“ (1999) – poetinio pasakojimo apie neįtikėtiną sero Nicholo Wintono, išgelbėjusio  664 žydų vaikus nuo mirties – premjerą muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius),

2014 m. spalio 29 d. 17.30 val., trečiadienį.

Filmą iš čekų kino vakarų ciklo pristatys Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bohumil Mazánek.

Filmas čekų kalba su angliškais subtitrais. Trukmė: 91 min.

Paneriai – vieno didžiausių nusikaltimų Rytų Europoje vieta

10213

Bernardinai TV

Pats žinomiausias Holokausto simbolis yra Aušvicas-Birkenau. Dažnai jis netgi laikomas Holokausto sinonimu pamirštant, kad apie pusantro milijonų Rytų Europos žydų niekada nematė šios ar kitos mirties stovyklos – jie buvo sušaudyti prie duobių ar duobėse, netoliese vietų, kuriose gyveno.

Vieną tokių vietų aptiktumėte keliolika kilometrų už Vilniaus, gražiame Aukštųjų Panerių pušyne. Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose buvo sušaudyta (įvairiais duomenimis) nuo šešiasdešimt iki šimto tūkstančių žmonių – dauguma iš jų žydai. Kiti – įvairių tautybių sovietų karo belaisviai, tikri ar tariami komunistai, lenkų pasipriešinimo dalyviai ir intelektualai, Lietuvos Vietinės rinktinės kariai, romai ir kt.

Kuo svarbūs Paneriai Lietuvai ir kitoms šalims ir kokie pertvarkymai turėtų įvykti memoriale artimiausiais metais, pasakoja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, Panerių memorialo ekspozicijos vedėjas Zigmas Vitkus bei istorikė, paveldo tyrinėtoja prof. Rasa Čepaitienė.

Video pasakojimą kūrė Kostas Kajėnas.

Gesher klubo nariai sugrįžo kelionės po Lietuvos žydų gyvenimo vietas

Gesher klubo nariai sugrįžo kelionės po Lietuvos žydų gyvenimo vietas

Gesher klubo nariai sugrįžo iš įdomios ir jaudinančios kelionės po Lietuvos žydų gyvenimo vietas. Čia trumpas kelionės dienoraštis su nuotraukomis.

   Pirmas sustojimas buvo Ukmergėje, kur pačiame miesto centre išliko sinagogos pastatas bei kelios žydų gatvelės. Stabtelėję prie Nepriklausomybės paminklo, prisiminėm žydų indelį kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Aplankėme Holokausto bei kapinių memorialus.

   Kitas sustojimas – Alantos mietelis. Apžiūrėjome išlikusios medinės sinagogos pastatą, kuris mus sugrąžino į aktyvų žydų gyvenimą tarpukario Lietuvos štetluose (mažuose miesteliuose). Kelionės maršrutas vedė į Panevėžį. Stabtelėjome prie jiešivos pastato, aplankėme žydų kvartalą – slobodką, sinagogos pastatą bei kitas vietas.

   Prie Šiaulių aplankėme Kryžių Kalną,  o ten pamatėme simbolinį Magen Davidą( Dovydo žvaigždę). Vakare kartu su Šiaulių žydų benruomene žaidėme proto mūšį. Sekmadienį pradėjome Šiaulių centre, Vilniaus gatvėje, pamatėme Tarbut gimnazijos pastatą, geto teritoriją ir Ch.Frenkelio vilą. Kalbėjome apie žydų sukurtą pramonę bei jos įndėlį į Lietuvos ekonomiką.

Svečiai Kauno LŽB

Spalio 20 d. Kaune lankėsi rabinai M. Herszaft ir J. Stroh iš Europos žydų kapinių priežiūros komiteto. Garbūs svečiai atvyko apžiūrėti Kauno VII forto teritoriją bei įvertinti pasiruošimą palaidoti tvarkant šią teritoriją atrastus II pasaulinio karo metais VII forte nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikus. Po susitikimo su Kauno žydų bendruomenės atstovais jie išskubėjo į Vilnių, kur kartu su LŽB pirmininke F. Kukliansky bei Lietuvos kultūros paveldo departamento vadovais aptarė būsimos palaikų palaidojimo ceremonijos detales.

Įvertinti V. Ganelino nuopelnai Lietuvos džiazo kultūrai

Šeštadienį sostinės Rusų dramos teatre vainikuotas 11-asis tarptautinio džiazo festivalio „Vilnius Jazz” laureatas. Tradicinis apdovanojimas „Už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą“ įteiktas Izraelio džiazo klavišininkui ir pianistui, kompozitoriui bei pedagogui Vyacheslavui Ganelinui, didžiąją gyvenimo dalį praleidusiam ir kūrusiam Vilniuje.

V. Ganelinas geriausiai džiazo publikai yra žinomas kaip legendinio GTČ – V.Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo – trio lyderis. Šis ansamblis gyvavo 1971-1986 metais, įsitvirtino pasaulio džiazo muzikos istorijoje kaip viena ryškiausių visų laikų neamerikietiško džiazo grupių. GTČ buvo pirmasis Sovietų sąjungos kolektyvas, išpopuliarėjęs Europoje savo autentiška, neimituojančia amerikietiško džiazo kūryba. Jis davė galingą impulsą Lietuvos džiazo mokyklai.

1987-aisiais V.Ganelinui emigravus į Izraelį, GTČ veikla nutrūko, bet trio tradicijos iki šiol gyvos Vilniaus džiazo muzikantų kūryboje.

Džiazo legenda V. Ganelinas neišplėšia iš širdies Lietuvos

Asta Andrikonytė

„Labai daug emocijų. Malonu sugrįžti į Lietuvą. Gyvenimas nueina, bet iš jo neišplėši to, kas buvo“, – kalbėjo džiazo klavišininkas, kompozitoriui ir pedagogas Vyacheslavas Ganelinas, tapęs 11-uoju tarptautinio džiazo festivalio „Vilnius Jazz“ laureatu.

Izraelyje gyvenančiam menininkui „Vilnius Jazz“ rengėjas Antanas Gustys šeštadienį įteikė tradicinį festivalio bei uždarosios bendrovės „A Cappella“ apdovanojimą „Už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą“.

V.Ganelino sugrįžimas šį kartą buvo išskirtinis. Jis pristatė „Vilnius Jazz“ scenoje kartu su bendražygiais izraeliečiais vokaliste ir šokėja Esti Kenan-Ofri, multiinstrumentininku Gershonu Waiserfireriu bei vilniečiu perkusininku Arkadijumi Gotesmanu vieną įspūdingiausių šiemečio festivalio projektų. Kūrinį, kuriam apžvelgiant svečių pasirodymus tiktų daugybė epitetų: filosofiškiausias, mistiškiausias, sakrališkiausias ir t.t.

Skaitykite daugiau

„Fajerlech“ vadovė Larisa Vyšniauskienė: „Žydų muzikai būdingas pozityvumas, nes žydai nemoka gedėti“

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ – vienas seniausių Lietuvos folkloro ansamblių, šiemet švenčiantis keturiasdešimt trečiąjį gimtadienį. „Fajerlech“ muzikinius spektaklius yra matę Izraelio, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Švedijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos žiūrovai, tačiau ansamblio meno vadovė Larisa Vyšniauskienė teigia, kad jai mieliausia koncertuoti mažuose Lietuvos miesteliuose. Su ponia Larisa kalbamės apie „Fajerlech“ kūrybinį kelią, daugiatautį kolektyvą ir įkvėpimo paieškas.

Ką reiškia Jūsų ansamblio pavadinimas?

Žodis „fajerlech“, išvertus iš jidiš kalbos, reiškia „liepsnelės“. Man ansamblio pavadinimas asocijuojasi su kūrybos liepsna, kurią reikia nuolat kurstyti, kad ji neužgestų, o toliau skleistų šviesą ir šilumą. Jidiš kalba pasirinkta neatsitiktinai – tai mūsų protėvių kalba, dar ne taip seniai buvusi visų Rytų Europos žydų lingua franca. Pati labai gerai atsimenu savo senelius, kalbėjusius jidiš, šventusius tradicines šventes. Norisi, kad šios tradicijos atgimtų muzikoje ir šokyje.

Kiek narių sudaro Jūsų ansamblį?

Skaitykite bernardinai.lt

Pranešimas apie antrą „Mini Limmudą 2014“

Pranešimas apie antrą „Mini Limmudą 2014“

Data: Lapkričio 14-­16 Vieta: Birštonas, „Royal SPA Residence“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Europos žydų fondo (The European Jewish Fund) ir Geros valios fondo remiamas seminaras kviečia Jus pailsėti, mokytis ir pramogauti su savo šeimomis ir vėl pasimatyti su draugais iš visos Lietuvos!

Jūsų laukia:

Judaizmo užsiėmimai, žaidimai, poilsis.

Paskaitos apie aktualią politiką, kinas ir animacija.

Ekskursija, Izraelio dainų koncertas Birštono Kurhauze.

Vaikams bus paruošta speciali programa!

Nusiteikime smagiam bendravimui su gera nuotaika.Visi kartu penktadienio vakarą sutiksime šabatą!

Mūsu svečiai: Dgani Tzabari (Izraelis), Lara Lempertienė,Giedrius Drukteinis, Ilja Bereznickas, Lilia Kopač,Egdūnas Račius, Arkadij Gotesman ir kiti.

Mini Limmudas vyks Birštona “Royal Spa Residence” ­ http://www.royal­spa.lt/

Registracija bus TIK spalio 23 dieną, 17.00-­19.00 LŽB, Pylimo 4.

Kainos suaugusiam 200 litų, vaikui nuo 3 iki 13 metų 80 litų (vaikučiams 0­2 metų nemokamai).

Informacija telefonu ­ 865211723

Simchat Tora

Simchat Tora

Spalio 16 d. ketvirtadienį sinagogoje 18.15 val.  Simchat Tora

18.15 -Sveikinimo žodžiai.

18.30 – Malda

19. 00 – Šokiai su Tora.

19. 15 – Loterija

Hannah Arendt ir mąstymo reikšmė

Spa­lio 14 die­ną prieš 108 me­tus Ha­no­ve­ry­je Vo­kie­ti­jos žy­dų šei­mo­je gi­mė Han­nah Arendt, ta­pu­si reikš­min­ga XX am­žiaus fi­lo­so­fi­jos fi­gū­ra. Pa­sak jos, mąs­ty­mas – pa­vo­jin­ga veik­la.

„Kri­tiš­kai mąs­ty­ti vi­suo­met reiš­kia bū­ti prieš­iš­ku“, – sa­kė po­li­ti­kos fi­lo­so­fė Han­nah Arendt sa­vo pa­sku­ti­nia­me in­ter­viu prieš mir­tį 1975-ai­siais me­tais. Pa­brėž­da­ma, jog kri­ti­nė min­tis vi­suo­met me­ta iš­šū­kį nu­sis­to­vė­ju­siams įsi­ti­ki­ni­mams bei pa­lau­žia pri­pa­žin­tas tai­syk­les, ji pri­si­dė­jo: „Mąs­ty­mas pats sa­vai­me yra pa­vo­jin­gas su­ma­ny­mas“.

Tai ilius­truo­ja ir pats fi­lo­so­fės gy­ve­ni­mas, ypač pub­li­ka­vus gar­sią­ją kny­gą Eich­man­nas Je­ru­za­lė­je: blo­gio banalumas (1963 m.), par­em­tą pen­kių da­lių re­por­ta­žu žur­na­lui New Yorker iš Je­ru­za­lė­je vy­ku­sio na­cio, vie­no pa­grin­di­nių Ho­lo­kaus­to or­ga­ni­za­to­rių Vo­kie­ti­jo­je, Adol­fo Eich­man­no teis­mo. Dėl jos H. Arendt bu­vo smar­kiai ki­rit­kuo­ja­ma. Ne­igia­mų reak­ci­jų su­si­lau­kė jos tei­gi­nys, kad A. Ei­cha­man­nas – ne psi­cho­pa­tas ar an­ti­se­mi­tas, o nor­ma­lus ir svei­kas funk­cio­nie­rius, ku­riam svar­biau­sia – kuo ge­riau at­lik­ti už­duo­tis, kad ga­lė­tų siek­ti kar­je­ros. Taip pat ji kri­ti­kuo­ta dėl po­žiū­rio į Iz­rae­lio val­džią, ku­ri, pa­sak fi­lo­so­fės, ne­tei­sė­tai su­ėmė ir ka­li­no na­cį, o jo teis­mu sie­kė pa­ska­tin­ti so­li­da­ru­mą žy­dų tar­pe, pri­me­nant Ho­lo­kaus­to pa­tir­tį. Vis­gi kon­tro­ver­siš­kiau­sia fi­lo­so­fės idė­ja bu­vo ta, kad pa­tys žy­dų bend­ruo­me­nių ly­de­riai bend­ra­dar­bia­vo su na­ciais. Nie­ko keis­to, kad ši H. Arendt kny­ga į heb­ra­jų kal­bą bu­vo iš­vers­ta tik 1999 me­tais.

Skaitykite lzinios.lt

Gesher kelionė šį savaitgalį

Mieli kelionės “Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas” dalyviai – 

Informuojame kad kelionė prasideda šį šeštadienį 9 ryto, nuo Forum Palace parkavimo (pie upės).

Prašome visų būti laiku.

Dėl informacijos skambinkite – 865211723

Paviešėti į Vilnių atvyko vilkas avies kailyje

Arkadijus Vinokuras

Bet kokio konflikto pirmoji auka yra tiesa. Siekiantys aiškinti pasauliui savo konflikto sampratą turėtų įsikalti į galvą, kad melu, pusiau tiesomis savo reikalo neapginsi. Atvirkščiai, tik pakenksi.

Pilietinės iniciatyvos „Solidarūs su Palestina“ organizatorių į Vilnių pakviestas iš Vakarų Kranto palestinietis, žmogaus teisių aktyvistas, daugiau nei 10 metų kviečiamas į Europos parlamentus, ministrų kabinetus, geriausius universitetus, taikios rezistencijos šalininkas Mohammedas Othmanas vienu teiginiu sugriovė tai, ką bando apginti. Jis pareiškė, kad teroristinė organizacija „Hamas“ yra jo broliai.

Skaitykite lrytas.lt

Istorijos pamoka holokausto tematika

Istorijos pamoka holokausto tematika

Irena POŽĖLIENĖ

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena. Šiuo metu daug kur prisimenama žydų tautos tragedija, rengiami įvairūs renginiai, primenamos skaudžios istorijos pamokos.

Tą dieną šia tematika istorijos pamoka buvo surengta ir Švenčionėlių antrojoje vidurinėje mokykloje. Mokytoja Teresė Kuznecova pristatė liūdną temą pamokos, į kurią susirinko ne tik Švenčionėlių antrosios mokyklos mokiniai, bet ir mokytojai. Kad ir tragiška bei skaudi ši tema, bet apie tai būtina kalbėti, kad skaudžios istorinės pamokos nebūtų pamirštos ir daugiau nepasikartotų genocidas prieš jokią tautą.

Apie holokaustą Lietuvoje ir Švenčionių rajone papasakojo Tatjana Kuznecova iš Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro. Nevienam širdį suvirpino jautrus ir poetiškas eilėraštis „Drugelis“, kurį sukūrė Pavel Friedman, kuris 1944-ųjų rugsėjo mėnesį buvo nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje.

Bernard-Henri Levy. Šiandienis antisemitizmas yra tiksinti laiko bomba

Vienas painiausių, tačiau svarbiausių šios dienos klausimų yra nauji antisemitizmo gūsiai. Nors mes tai įsisąmoninome lėtai, tačiau istoriiškai antisemitizmas mutavo, visiškai keisdamas savo formą, veidą ir net turinį.

Antisemitizmas buvo pagoniškas, kai Romos imperijos laikais žydai buvo nekenčiami už tai, kad išpažino religiją, kuri iš pasaulio atėmė jo magiškumą.

Jis buvo krikščioniškas per kryžiaus žygius, inkviziciją, viduramžių pogromus ir vėliau, kai žydai būdavo kaltinami dėl Jėzaus Kristaus kančios ir mirties.

Jis buvo antikrikščioniškas po to, kai žmonės, sekdami d’Holbachu, Voltaire’u, Apšvieta ir Voltaire’o šūkiu „susidorokime su šia gėda“ (galvoje jis turėjo organizuotos religijos netoleranciją), pradėjo neapkęsti žydų ne už tai, kad jie nužudė Dievo sūnų, tačiau už tai, kad jie sukūrė Vienatinį Dievą, o per tai tam tikru būdu ir Sūnų.

Skaitykite bernardinai.lt

Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti  Holokausto aukų

Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti Holokausto aukų

    – Šioje vietoje Švenčionėlių pušyne žemė svyruoja po kojomis, – sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Miša Šapiro. Po Antrojo Pasaulinio karo vietiniai žmonės, kurie užklysdavo grybauti  į šias vietas, tą tvirtindavo ir dabar sako.  1941m. spalio 9d. šioje vietoje įvyko baisi Holokausto tragedija – nužudyti  3926 tūkstančiai, iš jų 717 vaikų  dėl to, kad jie buvo žydai. Žudė naciai, jiems padėjo vietiniai gyventojai. Liudininkai sakė, kad vaikams šovinių buvo gaila, juos užmušė, daužydami į medžių kamienus.

   Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį  Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti  Holokausto aukų, suvarytų iš 18 aplinkinių mažų žydiškų miestelių: Pabradės,  Ignalinos,  Postavų,  Adutiškio, Stojatiškio, Daugėliškių, Dūkšto, Linkmenų, Kaltanėnų, Melagėnų, Nemenčinės, Lintupų ir kt.

LŽB bendruomenėje veikia paroda , skirta atkurtąjam Lietuvos žydų sporto klubui ,,Makabi“, pažyminčiam   25-erių metų  sukaktį

      IMG_1302

   Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 m.,  o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų. „Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926m. Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. Daugiausia laurų buvo pelnę „Makabi“ futbolininkai, boksininkai, stalo tenisininkai, dviratininkai. Šių sporto šakų atstovai ne kartą gynė Lietuvos rinktinių garbę tarptautinėje arenoje. 

KTU atidengta atminimo lenta garsiam lietuvių rašytojui Icchokui Merui

KTU atidengta atminimo lenta garsiam lietuvių rašytojui Icchokui Merui

Mi­nint gi­mi­mo 80-me­tį, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te (KTU) penk­ta­die­nį ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta šios aukš­to­sios mo­kyk­los ab­sol­ven­tui, pla­čiau­siai pa­sau­ly­je ži­no­mam lie­tu­vių ra­šy­to­jui Ic­cho­kui Me­rui.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­to, Ge­di­mi­no 3-ojo laips­nio or­di­no ka­va­lie­riaus, Lie­tu­vos kon­su­lo gy­vy­bė už­ge­so šių me­tų ko­vo 13 d. Tel Avi­ve. Spa­lio 8-ąją jam bū­tų su­ėję 80 me­tų. At­mi­ni­mo len­ta ati­deng­ta ša­lia KTU au­los (A. Mic­ke­vi­čiaus g. 37).

„Ic­cho­kas Me­ras yra ir Lie­tu­vos, ir pa­sau­lio ra­šy­to­jas. To­kie yra vi­si di­de­li žmo­nės. Sim­bo­liš­ka, kad šio iš­ki­laus vi­suo­me­ni­nin­ko, kul­tū­ri­nin­ko, As­me­ny­bės at­mi­ni­mo len­ta yra ati­den­gia­ma šia­me pa­sta­te, ku­ria­me 1922 m. va­sa­rio 16 d. bu­vo įsteig­tas Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas“, – sa­kė KTU Se­na­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Al­gis Kru­pa­vi­čius.

KTU Fi­lo­so­fi­jos ir psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros pro­fe­so­rius Sau­lius Ke­tu­ra­kis, apž­vel­gęs I. Me­ro kū­ry­bą, pa­žy­mė­jo, kad žy­dų tau­ty­bės ra­šy­to­jas sa­ky­da­vo tu­rin­tis dvi tė­vy­nes – Lie­tu­vą ir Iz­rae­lį.