Švenčionėliuose paminėtos Holokausto aukos

Švenčionėliuose paminėtos Holokausto aukos

Prisimindami žuvusius, galvojame apie gyvuosius

Algis JAKŠTAS

Škotų ir anglų rašytojas Valteris Skotas rašė: „Baisūs nusikaltimų padariniai gyvuoja kur kas ilgiau negu patys nusikaltimai, ir tarsi nužudytųjų šmėklos visada persekioja nusikaltėlį“. Šitie žinomo rašytojo žodžiai tiktų kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto holokausto nusikaltimus, kurie neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvoje buvo nužudyta 96 procentai žydų. Iš 200 tūkstančių gyvenusių iki karo žydų buvo nužudyta apie 192 tūkstančius. Taip buvo sunaikinta ne tik tūkstančiai žmonių, bet ir savita, šimtmečius Lietuvoje gyvavusi žydų kultūra.

O juk žydai Lietuvoje pirmą kartą paminėti 14 amžiaus pabaigoje, 1388 m. Vytauto Didžiojo privilegijoje Brastos žydų bendruomenei, tad žydai Lietuvos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 metų, o po Antro pasaulinio karo Lietuvos žydų bendruomenė jau buvo negausi, nes, kaip minėjau, buvo nužudyta apie 96 proc. žydų ir tai, beje, pats didžiausias procentas Europoje. Liūdna tiesa, bet ją reikia pripažinti, kaip ir tai, kad ne vienas lietuvis yra dalyvavęs žydų žudynėse, ypač karo pradžioje, 1941 m. birželį ir vėlesniais mėnesiais, bet buvo ir tokių, kurie rizikuodami ne tik savo, bet ir savo šeimos narių gyvybe, slėpė žydus. Ir taip buvo išsaugota ne viena gyvybė. Prieš tokius žmones reikia nulenkti galvą. Žmonių, slėpusių ir saugojusių žydus, buvo ir Švenčionių rajone.

Skaityti plačiau
Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų.

Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų.

   Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.

   Lietuvos žydų bendruomenėje Pylimo 4 galima apžiūrėti parodėlę, skirtą šviesaus atminimo Icchoko Mero kūrybai. Ją parengė bendruomenės narė Polina Pailis.

  „Rašytojas yra ne tam, kad kartotų tradicijas – rašytų taip, kaip visi rašė iki jo, ir nieko naujo nepasakytų, – 1992 m. interviu LRT radijo laidai „Literatūros akiračiai“ teigė prozininkas ir scenaristas Icchokas Meras. – Jei rašytojas gali pasakyti ką nors naujo – ačiū Dievui.  Aš to noriu, visada to norėjau.“

Skaityti plačiau
Kaune bus įamžintas rašytojo I.Mero atminimas

Kaune bus įamžintas rašytojo I.Mero atminimas

Kauno technologijos universitete (KTU) minint gimimo 80-metį, penktadienį bus iškilmingai atidengta atminimo lenta, skirta KTU absolventui rašytojui Icchokui Merui.

Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Gedimino 3-ojo laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos konsulas Izraelyje po valstybingumo atkūrimo 1990-aisiais, I.Meras – plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas, vadinamas mažojo romano meistru. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų, ligi šiol tebeleidžiami visame pasaulyje.

Atminimo lenta rašytojui atidengiama jo studijų draugų iniciatyva.

I.Mero atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, KTU Filosofijos ir psichologijos katedros profesorius Saulius Keturakis, rašytojo studijų draugas Edmundas Čepė, kiti bendramoksliai. Po atidengimo auloje įvyks rašytojo jubiliejaus paminėjimas.

Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.

Skaityti plačiau

Klubo Gesher kelionė į Šiaulius

Baigėsi registracija į kelionę – siunčiu duomenis apmokėjimui.

Registracija pradės galioti kai gausime apmokėjimo dokumentą. Siųskite kvitus e-mailu.

Informacija telefonu – 865211723

Rekvizitai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

įm. k. 190722117

sąskaita LT09 7044 0600 0090 7953

AB Seb bankas

Mokėjimo paskirtis – Klubo Gesher kelionė į Šiaulius

KVIEČIAME DALYVAUTI KLUBŲ RENGINIUOSE  SUKKOT ŠVENTĖS PROGAI!

KVIEČIAME DALYVAUTI KLUBŲ RENGINIUOSE  SUKKOT ŠVENTĖS PROGAI!

Penktadienis spalio 10 d. 

Studentų klubas ir Madrichų mokykla kviečia 17.00 val.

Šį penktadienį į Sukos statybas LŽB kieme. Laukiame klubų narių ir savanorių, jų visų lauks smagus siurprizas:

Papildoma informacija: 869380038 Amit

Sukkot Klube Knafaim 18:30 val.  

Jūsų laukia šventė Sukoje, žaidimai ir užsiėmimai, skirti šventei!

Papildoma informacija: 867816741 Dorin, Simona

 Šeštadienis 11 d.

Studentų klubas kviečia 17.00 val. Klubo narius švęsti Sukkotą!
Programoje: Šventė savo rankų darbo sukoje, susipažinimas su Sukkot šventės atributais, filmo apie šventę peržiūra, picų ir kokteilių vakarėlis!

Papildoma informacija: 869380038 Amit

Sekmadienis 12 d.

Klubai “Dubi ” ir “Dubi mišpaha” 11.00 val. kviečia visus mažus klubo narius į klubo Sukkot šventę.
Vaikučių laukia Sukos statymas ir puošimas, linksma šokių pamokėlė su “Fajerlech” šokių ansamblio choreografe Liza Volynskaja, lavinantys žaidimai, gardžios vaišės.
Papildoma informacija tel. 861800577 Rita.

Klubas Ilan kviečia 15.00 val.

Programoje: Įdomus dviejų dalių žaidimas, skirtas Sukkot šventės temai,

Havdalos ceremonija.

Papildoma informacija: 867816741 Dorin, Simona

 

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Sukkot šventė

Sukkot šventė

Sukkoto šventė prasideda šiemet spalio 8d.vakare ir tęsiasi iki 15d. Šiuo laikotarpiu žydai turi išeiti iš namų ir gyventi sukkoje- laikinai suręstame, palapinę primenančiame namelyje.
Lietuvoje sukkos dar vadinamos Kūčkomis. Kūčkų šventė vyksta praėjus penkioms dienoms nuo „permaldavimo“ dienos (Jom Kipuro). Šią šventės savaitę žydai privalo pagyventi šakomis (palmių šakomis Izraelyje) dengtoje palapinėje, kurią visi šeimos nariai surenčia tik šventėms. Palapinės primena, kad žydai turėjo keturiasdešimt metų klajoti po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Skatinama per šią šventę prie bendro stalo pakviesti varguolių.
Kita šios šventės apeiga vyksta sinagogoje nešiojant Toros ritinį. Šios procesijos metu raginama linksmintis, šokti. Skamba dainos, pinamos ir mojuojamos puokštės.
  Hag Sukkot Sameah !
LŽB-ėje knygos apie Telšių ješivos Doktriną ir vyriausiojo Lietuvos rabino paskaitų kompaktinės plokštelės pristatymas

LŽB-ėje knygos apie Telšių ješivos Doktriną ir vyriausiojo Lietuvos rabino paskaitų kompaktinės plokštelės pristatymas

    Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje buvo surengtas  Maarilya Bloch knygos “Žinių pamokos. ​​Slaptoji Telšių (Telz) ješivos Doktrina” pristatymas. Knyga išleista,  vykdant Lietuvos žydų Toros pažinimo ir sklaidos projektą.    Knyga “Žinių pamokos ” – tai Telšių (Telz) ješivos vadovo ir miesto rabino Maarilya Bloch pamokos, kurias užrašė jo sūnūs ir mokiniai. Tai knyga apie žmogaus slėpinius, dvasines galias ir vertybes, sielos tyrumą ir pasiryžimą tarnauti pasaulio Sutvėrėjui.

Skaityti plačiau

VII forto teritorijoje nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikų palaidojimo ceremonija

Informuojame, kad 2014 m. spalio mėn. 24 d. 15.30 val. Kauno tvirtovės VII forte Lietuvos žydų bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Kauno m. savivaldybė, Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė, Kauno tvirtovės VII forto muziejus rengia 1941 m. VII forto teritorijoje nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikų palaidojimo ceremoniją. Ceremonijai vadovaus Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pirmininkas Elikimas Šlezingeris.

R. Karpis: mama nulėmė mano ateitį

R. Karpis: mama nulėmė mano ateitį

Užsukusi į restoraną „Meksika“, kur tenoras Rafailas Karpis (31 m.) pasiūlė susitikti, pagalvoju, kad gerą humoro jausmą turintis mano pašnekovas yra sau ištikimas. Vietelė ne itin jauki, bet gal Rafailas mėgsta meksikiečių maistą? Pasirodo, netoliese gyvena. Trenkiant smagiai meksikiečių muzikai, šnekamės apie rimtus dalykus. Rugpjūtį operos solistas tapo dukrelės tėvu, o rugsėjį atliko smagų Vampyro vaidmenį „bohemiečių“ statomoje E. Humperdicko operoje „Jonas & Greta“ vaikams.

Ar jau pajutote tėvo atsakomybę (kalbinta dar iki vaiko gimimo – aut.past.)?

Pirmiausia tai pajunta moterys, o paskui – ir tėveliai, nes tuo metu daug kas keičiasi. Moters atsakomybė iš karto pasireiškia: nauji pojūčiai, kitokia savijauta, fiziologiniai pokyčiai skatina rūpintis savo ir kūdikio sveikata. Moteris tuo metu jaučiasi atsakinga už gyvybę, kurią nešioja, o tėvas stengiasi būti atsakingas už moters ir vaiko saugumą, buitį, bendrą lizdą, sukurti jaukią ramybę. Negalėčiau savęs labai girti, man dažnai tenka vykti į gastroles. Labai nesmagu, kad kaip tik tada, kai mano dėmesio, buvimo šalia žmonai ypač reikia, bendraujame tik telefonu arba skaipu. Kita vertus, dirbu dėl šeimos, noriu ją aprūpinti.

Skaitykite moteris.lt

Gesher klubas – savęs pažinimo ir asmeninio augimo grupė su Milana Koc

Kviečiame dalyvauti savęs pažinimo ir asmeninio augimo grupės veikloje. Ši grupė – tai vieta, kur įvairių  metodų pagalba bei per santykius su savimi ir kitais galima geriau suprasti save, susigaudyti savo mintyse ir jausmuose, išmokti geriau bendrauti, įveikti nerimą, keisti savo elgesį bei mąstymą.

Užsiėmimai prasidės nuo spalio mėn. (SEKMADIENIAIS NUO 11 IKI 13 VAL.). Grupės apimtis  –  iki 10 – 12 asmenų. Susitikimai vyksta vieną kartą per savaitę.

Šių užsiėmimų metu Jūs:,
– pamatysite tarsi iš šono Jums svarbius dalykus,
– įgysite vertingos pozityvios pokyčių patirties,
– išreikšite save kūrybiškai,
– lavinsite vaizduotę,
– geriau suprasite save, kitus ir aplinką,
– saugiai išreikšite negatyvius jausmus ar emocijas,
– susigaudysite savo mintyse, emocijose ir jausmuose,
– turėsite galimybę keisti savo elgesį bei mąstymą.

Grupinės refleksijos metu vykstantys patirties apmąstymai, įžvalgos bei kitų grupės narių atliepimai – padeda tobulėti, įžvelgti svarbius dalykus bei inicijuoja teigiamus pokyčius.

Užsiėmimo vadovė: Milana Koc , sertifikuota  koučingo specialiste ,NLP Meistre
Užsiėmimų kaina: 30 Lt.
Užsiėmimo trukmė: 2 val.
Užsiėmimo laikas: sekmadienis nuo 11 iki 13 val.
Adresas:

Registruotis galite el.p.: info@coachmilana.lt
tel. pasiteirauti : 868480545
www.coachmilana.lt

Kvietimas į 18-ąjį susitikimą iš ciklo “Likimai”

Gerbiamieji,

Kviečiame į 18-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“,
skirtą pernai išėjusio buvusio LŽB pirmininko

gerb. Simono Alperavičiaus

gimimo metinių paminėjimui.

Renginio metu bus rodomas dokumentinis filmas skirtas S. Alperavičiaus atminimui.

Filmo autorės – Junona Berznitski ir Gintarė Zakarauskaitė

Renginys vyks:

Spalio 14 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja  –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

LŽB Socialinis centras informuoja

Visi Socialinio centro programų dalyviai, kuriu amžius iki 65 m., turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo antroje spalio pusėje.
Maloniai prašome registruotis iki 2014.10.16 telefonu 261 45 82, elektroniniu paštu michails@sc.lzb.lt arba 216 kab. pas programos koordinatorių Michailą Segal.
D. Liekis. Kai kažkas mėgina kažką suėsti, nuskausminamieji nenaudojami

D. Liekis. Kai kažkas mėgina kažką suėsti, nuskausminamieji nenaudojami

Neseniai prezidentė pasirašė gyvūnų gerovės įstatymo pataisą dėl ritualinio gyvulių skerdimo. Suprantama, tai sukėlė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą ir išprovokavo nepasvertus pasisakymus dėl lietuviškų vertybių išdavystės bei „parsidavimo musulmonams“.

Vertinti susiklosčiusią situaciją vienašališkai sudėtinga. Viena vertus, puoselėjami gyvūnų gerovės įstatymai labai daug pasako apie bendrą šalies gerovę ir piliečių mentalitetą. Kita vertus, susiklosčiusios Lietuvai nepalankios geopolitinės aplinkybės reikalavo sprendimo, kuris pagerintų šalies ekonominį stabilumą.

Skaitykite grynas.lt

A.Butkevičius uždegė žvakutę Holokausto memorialiniame muziejuje

Darbo vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Vašingtone apsilankė JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.

Apžiūrėjęs muziejaus ekspoziciją ir uždegęs simbolinę žvakutę Holokausto aukoms atminti, Lietuvos Vyriausybės vadovas pokalbyje su muziejaus Tarptautinių programų vyresniuoju patarėju Arthuru Bergeriu pabrėžė, kad Lietuva šimtmečius buvo svetingi žydų namai, todėl Holokausto tragedija yra skausminga visiems mūsų šalies gyventojams. Pernai įvairiais renginiais buvo pažymimos 70-osios Vilniaus geto likvidavimo metinės, o šiemet – Kauno ir Šiaulių getų.

Skaitykite lrytas.lt

Bendruomenėje – svečiai iš Vokietijos

Bendruomenėje – svečiai iš Vokietijos

Spalio 3 d. (penktadienį) Bendruomenės būstinėje Vilniuje lankėsi 20 žmonių, profesorių ir studentų, jungtinė delegacija iš Mainco Johannes Guttenberg (JGU) universiteto ir Leibnico Europos istorijos instituto (IEG).

Apsilankymo tikslas – geriau pažinti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją, tradicijas ir dabartį. Svečius priėmė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kuri ir pristatė Bendruomenės kūrimosi Lietuvoje svarbiausius momentus, akcentavo pagrindinius dabarties iššūkius. Vienas tokių, pasak pirmininkės, – jaunosios kartos ugdymas ir Europinės integracijos visavertis įgyvendinimas.

„Praeities pamokos – mums skaudžios ir reikšmingos, tačiau turime judėti pirmyn. Nors tiesioginių antisemitizmo apraiškų nepatiriame, smurto protrūkių nepasitaiko, vis dėlto dar reikia daug nuveikti, kad žydų kultūra ir istorija čia būtų suprasta kaip natūrali Lietuvos žmonių savasties dalis. Dėl to svarbu pasinaudoti Europinės integracijos teikiamomis galimybėmis, projektais, atsivėrusiomis sienomis ir stiprinti esamą švietimo sistemą, ugdyti jaunąją kartą, kuri be baimės ar paveldėtų kompleksų žvelgtų į mus“, – sakė Faina Kukliansky.

Skaityti plačiau

Izraelis pasmerkė Švedijos planus pripažinti Palestiną

ELTA ir lrytas.lt inf.

Izraelis sukritikavo Švedijos planus pripažinti Palestiną ir pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją išsikvietė šalies ambasadorių, praneša agentūra AFP.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Libermanas apgailėtinu pavadino naujojo Švedijos premjero socialdemokrato Stefano Liofveno pareiškimą, kad Stokholmas pripažins Palestinos valstybę.

S. Liofvenas savo inauguracinėje kalboje geriau dėmesį būtų sutelkęs į svarbesnes Artimųjų Rytų problemas, pavyzdžiui, kasdienines masines žudynes Sirijoje, Irake ir kitose regiono vietose, sakė ministras, kurį cituoja „Ynet“ ir „Jerusalem Post“. S. Liofvenas esą turi suprasti, kad joks žaidėjo iš išorės pareiškimas ir joks žingsnis negali pakeisti tiesioginių derybų tarp abiejų pusių.

S. Liofvenas penktadienį savo inauguracinėje kaboje teigė pripažinsiantis Palestinos valstybę. Tačiau datos jis nenurodė.

Lrytas.lt

Žydų gelbėtojams įteikti Laisvės kovų dalyvių pažymėjimai

Žydų gelbėtojams ketvirtadienį įteikiant Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą pripažįstančius pažymėjimus, skambėjo ne tik padėkos jiems žodžiai, bet ir kritika valdžiai dėl ilgai užtrukusio gelbėtojų įvertinimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiais specialistas Gintaras Šidlauskas apgailestavo, kad ketverius metus delsiant priimt sprendimus daug garbaus amžiaus gelbėtojų tiesiog mirė.

„Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad prieš ketverius metus dar buvo apie 180 gyvų gelbėtojų, šiandien jų yra likę kiek daugiau negu 100“, – Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje ketvirtadienį kalbėjo G.Šidlauskas.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu pasakojo pati esanti iš išgelbėtos šeimos ir mananti, kad gelbėtojai dar įvertinti nepakankamai – jos teigimu, žydų gelbėtojams reikėtų statyti paminklus, jų vardais vadinti mokyklas, gatves.

Skaityti plačiau
Atkurtas senasis Raudonosios sinagogos interjeras

Atkurtas senasis Raudonosios sinagogos interjeras

Šį rugsėjį duris visuomenei atvėrė restauruota Joniškio sinagogų komplekso Raudonoji sinagoga. Salėje atkurtos senosios interjero detalės, stengiantis kuo labiau priartėti prie buvusio originalo.
Raudonojoje sinagogoje siekta kaip įmanoma labiau atkurti autentišką vaizdą: originalų dekorą, ornamentus. Restauruota švenčiausia sinagogos vieta – Aron kodešas, kuriame išryškėja žydų žvaigždė, tapyti skliautai, dekoruotos kolonos, kitos detalės.

Skaitykite skrastas.lt

Kauno geto Didžiosios akcijos 73-ąsios metinės

2014 spalio 26 d. 12 val. Kauno žydų bendruomenė minės Kauno geto Didžiosios akcijos 73-ąsias metines.
Kviečiame kartu prisiminti ir pagerbti šių žudynių aukas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Neapykanta žydams traukiasi į šešėlį?

Žydų vaizdavimo šalies interneto žiniasklaidoje tendencijos gerėja. Tiesioginės neapykantos atvejų šiemet kol kas nepasitaikė, o pozityviai žydus ir žydiškumą charakterizuojančių publikacijų aptikta dažniau nei negatyvių. Tai rodo tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais atliktas internetinės žiniasklaidos naujienų monitoringas.

Monitoringo tikslas – įvertinti pozityvios ir negatyvios informacijos santykį žydų bei kitų dažniausiai Lietuvoje diskriminaciją patiriančių visuomenės grupių (etinių, tautinių, religinių mažumų, LGBT – lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų) atžvilgiu. Dėmesio taip pat skirta vyrų ir moterų vaidmenų vaizdavimui. Publikacijos stebėtos dešimtyje didžiausių naujienų portalų.

Skaityti plačiau