Šiandien Vyriausybės rūmuose vyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo pagerbta dešimt asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais atliko nepaprastą žygdarbį – gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

Renginyje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad Pasaulio Teisuoliai – tai žmonės, kurie pasmerktiesiems grąžino viltį ir esminę žmogaus teisę – teisę gyventi, džiaugtis, mylėti. „Nepaprastai džiaugiuosi, jog šiandien pagerbėme Pasaulio Tautų Teisuolius – žmones, kurie įvykdė neprilygstamą žygdarbį. Teisuoliai iš mirties vadavo draugą, kaimyną ar visai nepažįstamą žmogų, vaiką ir senelį“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas prisiminė senąją žydų išmintį, jog išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį. „Ši ceremonija svarbi ne tik Holokausto aukoms, šią tragediją išgyvenusiesiems, pasaulio žydų bendruomenei, bet ir visai žmonijai“,  – teigė Ministras Pirmininkas.

LRT radijo ,,Ryto garsų” laidoje paminėta Holokausto atminimo diena. Pokalbyje dalyvauja LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Klaipėdos universiteto dėstytojas dr.Hektoras Vitkus – Holokausto atminimo problemas nagrinėjantis istorikas.

Visuotine karine tarnyba grįstos Izraelio ginkluotosios pajėgos pateikiamos kaip pavyzdys Lietuvai: šioje šalyje pradinę privalomąją karo tarnybą atlieka vaikinai ir merginos: pirmieji tarnauja 3-ejus metus, merginos – 2-ejus. Izraelis netgi panaikino išimtis žydams ultraortodoksams, bet visa apimtimi tai įsigalios tik 2017 m.

Tačiau viskas nesibaigia 2-3 metais. Po privalomosios pradinės karo tarnybos kiekvienas izraelitas tampa rezervo dalimi ir vieną mėnesį per metus dalyvauja pratybose arba atlieka skirtas kovines užduotis. Rezervistu liekama iki 40 metų amžiaus, vėliau galima tarnybą atlikti savanoriškai.
„Tarnyba nesibaigia trimis metais, po to tęsiasi tarnyba aktyviajame rezerve iki 40 metų. Keturiasdešimtmečiai gali tarnauti toliau, jeigu nori, jie gali būti savanoriai. Po aktyviosios tarnybos aš pasiprašiau ir turėjau garbės būti priimtas pėstininku į Gazos būrį, tarnauju ten granatsvaidininku. Kartu su savo būriu dalyvavau dviejose antiteroristinėse operacijose“, – pasakoja Vilniuje užaugęs, tačiau šiuo metu Izraelio okupuotame Vakarų Krante naujakurių gyvenvietėje gyvenantis Danielius Lupšicas.

Skaitykite visą straipsnį

1940 m. vasarį naciai Lodzėje įkūrė antrą didžiausią žydų getą. Jo pirmininku paskyrė Mordechajų Chaimą Rumkovskį, šešiasdešimt trejų metų žydą verslininką ir našlaičių prieglaudos direktorių. Leidyklos „Obuolys“ išleistame Steve’o Semo-Sandbergo romane „Melo imperatorius“ pasakojama epinė geto, kurį ketverius su puse metų diktatoriškai valdė Rumkovskis, istorija.

Vedamas nežabotų ambicijų ir įsitikinimo, kad perprato priešų logiką, jis sugalvojo paversti getą gamybiniu kompleksu, kuris būtų nepamainomas nacių režimui kaip didžiausias prekių kariuomenei ir civiliams tiekėjas. Rumkovskis skelbė, kad „žydai darbštumu pelnys sau vietą ateities Europoje“.

Slaitykite delfi.lt