„Dabar žiūrint į praeitį, tiek aš, tiek tie, kurie su L. Lipšicu dirbo, galime gailėtis, kad neišnaudojome jo 100 procentų. Jis žinojo tiek daug, kad visko paimti negalėjome, kartu su juo netekome dalies to palikimo“, – sako šiaulietis Giršas Rafaelis, vienas iš L. Lipšico bendražygių.

Iš Telšių į Šiaulius mokytis, o vėliau ir gyventi atvykęs G. Rafaelis pirmą kartą su L. Lipšicu susidūrė 1988 metų gruodį, kada Sąjūdžio iniciatyva buvo nutarta atkurti Šiaulių žydų bendruomenę. Iš daugiau nei 200 susirinkusių žmonių buvo renkama taryba, į kurią pateko mokytojai, dėstytojai, statybininkai. Tarp jų ir tuomet 64-erių L. Lipšicas.

Jeruzalėje įsikūręs tyrimų centras neseniai paskelbė, kad žydų bendruomenė dabar yra beveik tokio dydžio, kokia buvo iki holokausto. Bet Estijoje šios tautos atstovų gyvena maždaug perpus mažiau nei 1939-aisiais. Dabar Estijoje yra apie 2 tūkst. žydų. Prieš karą šalyje jų buvo 4500. Estijos žydų muziejaus vadovas negalėjo nurodyti priežasties, kodėl daugiau šios tautos atstovų neatvyksta čia įsikurti. Jo teigimu, šalyje gyventi gera, kokių nors priešiškumo apraiškų nejaučiama.

Daugiau © Lietuvos žinios

Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Kitą savaitę į Lietuvą atvyks Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto nariai, kurie Šiauliuose apžiūrės kapavietę, atrastą tiesiant kelią, antradienį pranešė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė.

„Mes pakvietėme rabinus, antropologus, nes nėra duomenų, ar tai yra žydų, ar ne žydų palaikai“, – antradienį BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Savaitės pradžioje Šiauliuose posėdžiavusi savivaldybės tarybos komisija nusprendė iškelti palaikus, tiesiant kelią rastus masinėje Antrojo pasaulinio karo laikų kapavietėje.

Anksčiau planuota iškėlimo darbus pradėti artimiausiomis dienomis, tačiau Šiaulių savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis BNS antradienį teigė, jog darbai iki delegacijos atvykimo nebus vykdomi. Delegacijos vizitas planuojamas pirmadienį. Pasak savivaldybės atstovo, į kapavietę turėtų atvykti ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Aminas Maimonas.

Atidengtoje kapavietės dalyje yra maždaug 40 žmonių palaikai.

Jeruzalė, liepos 14 d. (AFP-BNS). Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad antradienį pasiektas susitarimas tarp Irano ir šešių galingųjų pasaulio valstybių dėl Teherano branduolinės programos yra „istorinė klaida visam pasauliui“.

Premjeras taip pat pabrėžė, jog padarys viską, kad užkirstų kelią Iranui įgyvendinti savo branduolines ambicijas.

„Iranui bus duotas aiškus kelias įgyti branduolinių ginklų. Daug suvaržymų, kurie turėjo užkirsti tam kelią, bus atšaukti“, – sakė B.Netanyahu per susitikimą su Jeruzalėje viešinčiu Nyderlandų užsienio reikalų ministru Bertu Koendersu (Bertu Kundersu).

„Visose srityse, kuriose Iranui turėjo būti sutrukdyta įgyti branduolinių ginklų gamybai reikalingus pajėgumus, padaryta didžiulių kompromisų“, – pabrėžė žydų valstybės lyderis.

„Iranas laimės aukso puodą, praturtės šimtais milijardų dolerių, kurie leis jam toliau tęsti savo agresiją ir terorą regione bei pasaulyje. Tai istorinio masto klaida“, – sakė B.Netanyahu.

Ką daryti su Šiaulių industriniame parke atkastais Antrojo pasaulinio karo palaikais? Speciali komisija nusprendė juos iškelti ir užsakyti antropologų bei istorikų tyrimus. Tyrimai industrinio parko statyboms netrukdys, tačiau miestui kainuos papildomai. Analogiškai bus daroma ir su kitais palaikais, jei jie bus rasti likusioje 100 metrų atkarpoje, o laikas spaudžia.

Iki tiesiamų komunikacijų pabaigos buvo likę visai nedaug – apie 100 metrų. Pagal dokumentus rodėsi viskas aišku – Antrojo pasaulinio karo žudynių vieta pažymėta lenta ir apibrėžta plane.

Skaitykite daugiau

Indiana University Press   2014
416 Pages

,,Slaptoji istorija apie Kauno žydų geto policiją”

Įžangą knygai parašė žinomas Holokausto istorikas Samuel Kassow

   Šią neįprastą knygą rašė Kauno geto žydų policijos nariai nuo rugpjūčio 1941m. iki 1944., kai naciai nužudė jos vadovus. Šio kniedėmis rašyto dokumento autoriai buvo pasiryžę pateikti tikrąją istoriją apie žydų policiją, kaip ji bendravo su geto gyventojais ir nacių okupantais bei jų pagalbinininkais lietuviais antisemitais, kurių smurtas prieš žydus šokiravo ir gete šeimininkavusius nacius. Ši kronika – akivaizdus liudijimas, nes getų policijos egzistavimas susilaukė įvairių kritiškų vertinimų, ją kritikavo patys žydai. Vienas žinomas Holokausto istorikų, Samuel  Kassow, parašęs knygos įžangą, pažymi, kad “Slaptoji Istorija” įrodo, kaip atsargiai reiktų vertinti žydų policijos ir žydų geto vadovybės sprendimus baisiomis karo sąlygomis. Kiekvienas getas turėjo savo kontekstą ir aplinkybes. 

Knygą išleista 2014 m.kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto memorialiniu muziejumi (USHMM), atskleidžia ilgai buvusią nežinomą Antrojo pasaulinio karo istoriją. Kauno (Kovno) žydų geto policija pasakoja dramatišką ir sudėtingą istoriją apie policijos pajėgas, turėjusias tarnauti dviem šeimininkams: Kauno geto kaliniams Lietuvoje ir vokiečių okupantams. Kaip tik todėl Kauno žydų geto policija vaikščiojo plonyčiu lynu – tarp gyvybės ir mirties, stengdamasi padėti žydams išgyventi ir tuo pačiu vykdyti nacių įsakymus.

   1942m.- 1943m. geto policijos narių slapta rašytą dienoraštį reikėjo paslėpti arba palaidoti jį skarda apmuštoje dėžėje. Ši istorija gulėjo užkasta iki 1964m, kai dėžė buvo atsitiktinai atrasta, prasidėjus statyboms buvusioje geto teritorijoje. Dėžę atkasė ekskavatorius.  Sovietų valdžia slėpė šią istoriją kartu su žydų rašytais dokumentais, neskelbė jų iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Kauno geto policininkai įvykius aprašinėjo jidiš kalba, kuri buvo jų gimtoji. Kaunas jidiš vadinamas Kovno.