Sveiki,
Skaitykite apie programą, apsigyvenimą, pasiruošimus ir susijusią informaciją skirtą Žydų kultūros dienoms Lietuvos kultūros 2015 m. sostinėje Žagarėje – http://zagare-jewish-culture-days.weebly.com/
O taip pat spauskite „Patinka“ ir sekite naujienas apie tai specialiuose Facebook puslapiuose –
Ketvirtadienio popietę Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (LTMKM) atidaryta Marco Chagallo paroda „Stebuklo laukimas“. Trys dailininko litografijų ciklai muziejuje bus eksponuojami iki liepos pabaigos.
Vilniuje pristatomi trys litografijų ciklai: 13 spalvotų litografijų ciklas Keturios pasakos iš „Arabiškųjų naktų“ (1948); 16 spalvotų litografijų ciklas Dafnis ir Chlojė (1956–1961); 16 spalvotų litografijų iš skirtingų M.Chagallo kūrybos laikotarpių.
15min.lt
Birželio 22 d. Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis savivaldybėje priėmė svečius – Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėją Sergėjų Kanovičių, šio fondo direktorių Joną H. Dovydaitį kartu su žydų tautos atstovais, kurie atvyko iš svečios šalies apžiūrėti kaip Joniškio krašte saugomas žydų palikimas, aplankyti kraštus, kuriuose gyveno protėviai.
Svečiams aprodytos Raudonoji ir Baltoji sinagogos, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas trumpai papasakojo žinomus istorinius faktus apie čia gyvenusius žydus, kurių, anot jo, prieš pirmąjį pasaulinį karą čia gyveno daugiau nei 2200. Taip pat pasakota apie sinagogų tvarkymo darbus, pasidžiaugta atremontuota Raudonąja sinagoga.
Ji džiaugėsi pelniusi aukščiausią balą fotografijos konkurse ir jau ėjo patenkinta pro duris, kai išgirdo, kad pelnė ne vienos, bet visų kategorijų laurus – tapo geriausia Naujų talentų varžytuvėse, surengtose Jeruzalėje. Ši sėkmė Mildą Rūkaitę (40 m.) aplankė 2009-aisiais, bet ją su pasimėgavimu dideliais kąsniais ragauja iki šiol, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Laimėjimas jai padėjo išpildyti svajonę – nufotografuoti Shimoną Peresą, kai jis dar ėjo Izraelio prezidento pareigas. Ne Milda ieškojo – ją pačią susirado Arado miesto merė Tali Ploskov, kad lietuvė taptų jos asmenine fotografe. Būtent garbingas titulas lėmė, kad į Ameriką atskridusi M.Rūkaitė kontrolės poste išgirdo ne kvočiančius klausimus, o entuziastingą pasveikinimą ir linkėjimą kuo gražiau praleisti laiką šalyje.
Laimėjimas atvėrė galimybę rengti parodas – vienos jų metu mėgavosi Tel Avivo mero Rono Huldai pagyrimais.
2015 m. liepos 5 d. nuo 18.30 val.
Lietuvos žydų bendruomenei ir jos draugams
Moterų choras „Naama“ iš Izraelio
dovanoja koncertą
Koncertas vyks
Lietuvos žydų bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Maloniai kviečiame!
Gegužės pabaigoje dėl netvarkos žydų bendruomenei itin svarbioje vietoje Kauno miesto vadovus pasiekę skundai neliko be atsako. Šią savaitę darbininkai užbaigė Lietūkio garažo žudynių aukoms atminti pastatyto paminklo aplinkos tvarkymo darbus. „Patys gyventojai atsiuntė fotografijas, kuriose matyti kaip „pagarbiai“ sutvarkyta žudynių vieta. Greitai sureagavome į kauniečių nusiskundimus ir iš karto ėmėmės priemonių“, – teigė Kauno mero pavaduotojas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovas, Povilas Mačiulis.
Skaitykite daugiau
© Lietuvos žinios
Antrojo pasaulinio karo metais žydus Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos veiklą siūloma įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio atminties registrą. „Jaotsu miestas praėjusią savaitę užpildė paraišką Japonijos nacionalinei komisijai UNESCO, kad ši pristatytų asmenų sąrašą, kuriems Ch.Sugihara išdavė vizas siekdamas gelbėti pabėgėlius humanitariniais ir filantropiniais pagrindais, įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties registrą“, – teigiama Japonijos ambasados Lietuvoje atsiųstame komentare BNS. Atsakymą iš UNESCO Japonija tikisi gauti šių metų rugsėjį. Šios šalies diplomatų teigimu, esant teigiamam atsakymui, registre Ch.Sugiharos veikla turėtų atsirasti 2017 metais.
Ch.Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais reziduodamas Kaune sugebėjo išgelbėti beveik 6 tūkst. litvakų. Japonijos diplomatas rizikuodamas ne tik karjera, bet savo šeimos narių gyvybėmis, išduodavo vizas, leidžiančias persekiojamiems litvakams saugiai nukeliauti į Japoniją. 1985 metais diplomatas buvo apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu, kuriuo Izraelio valstybė pagerbia holokausto aukoms padėjusias iškilias asmenybes. Pasaulio atminties registras yra visuotinę vertę turinčių dokumentų, rankraščių, garso ir vaizdo, kitokios archyvinės medžiagos sąvadas.
BNS
Danijos žydų gelbėjimas – unikalus reiškinys visoje Europoje. Jis laikomas vienu iš nedaugelio kolektyvinio pasipriešinimo epizodų Trečiojo Reicho okupuotose teritorijose. Danų pastangomis net 95 % vietos žydų išgyveno, tuo tarpu nacistinė genocidinė politika išžudė 6 mln. iš 9,5 mln. žydų, gyvenusių Europoje.
Išskirtini keli pagrindiniai aspektai, kurie iš dalies paaiškina skirtingą žydų žudynių mastą Europoje: tai prieš Antrąjį pasaulinį karą egzistavęs antisemitizmo lygis bei žydų ir nežydų santykiai nacistinio režimo kontroliuojamose šalyse. Pirmoji žydų bendruomenė Danijoje susikūrė XVII a. Iš pradžių žydams leista gyventi tik tam tikruose miestuose ir apribotos jų veikimo laisvės. Nepaisant to, jau 1849 m. Danija panaikino absoliutinės monarchijos valdymo modelį, o žydai įgijo visiškai lygias teises su kitais Danijos piliečiais. Jie galėjo nevaržomai studijuoti universitetuose ar užsiimti verslu. Žydai buvo priimti ir gerbiami kaip visateisiai piliečiai ir partneriai, kuriuos vienijo demokratiškos Danijos valstybės kūrimas. Svarbu ir tai, kad po emancipacijos procesų Vakarų Europoje Danijoje mišrios santuokos buvo įprastos, o toks pavyzdys buvo retas Baltijos šalyse, Lenkijoje ar Rumunijoje. Nacistinis režimas Danijoje jokiais dekretais neardė mišrių šeimų, sutuoktiniui nežydui netaikė antisemitinių įsakų, nes baiminosi visuomenės ir Bažnyčios atstovų protestų bangos.
Šių metų gegužės 8 dieną visas civilizuotas pasaulis paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines. Tarp jų buvo ir Lietuva. Šio karo aukas šalies vadovai pagerbė Panerių memoriale ir Antakalnio kapinėse, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo dar ir karo aukų pagerbimo iškilmėse Lenkijoje. Deja, apie karo aukų pagerbimą Kretingoje neteko girdėti. Ar tikrai savo rajone neturime ką pagerbti?
Nacistinės Vokietijos kariuomenė Kretingą užėmė jau pirmą karo dieną – 1941 m. birželio 22-ąją. Kartu su ja į Kretingą iš Vokietijos atvyko ir SD Tilžės ruožo agentas Pranas Jakys, iki 1940 metų liepos mėnesio čia dirbęs saugumo policijos viršininku. Gavęs didelius gestapo įgaliojimus, P. Jakys buvo paskirtas Kretingos saugumo policijos viršininku ir tapo pagrindinių žydų, sovietinių aktyvistų ir jam neįtikusių vietinių gyventojų areštų bei žudynių organizatoriumi Kretingos apskrityje. Jis kartu su savo pavaduotoju Gabrieliu Bražinsku ir Tilžės operatyvinio būrio gestapininkais 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miškelyje surengė ir pirmąjį Kretingos sovietinių aktyvistų bei žydų tautybės vyrų „teismą“, kuris 215 žmonių čia pat „nuteisė“ ir sušaudė, o 35 iš jų buvo pasigailėta. Vėliau P. Jakys dalyvavo Veiviržėnų, Palangos ir kitų Kretingos apskrities miestelių žydų žudynėse, su savo sėbrais grobė jų pinigus ir turtą. Dalis pinigų buvo išleista degtinei pirkti ir žudikams vaišinti. Įprastai žmonių žudynėse dalyvaudavo lietuvių saugumo, kriminalinės, viešosios bei pagalbinės policijos pareigūnai.
Kviečiame dalyvauti edukaciniame plenere
Š.m. rugpjūčio 10 – 14 d. Lietuvos žydų bendruomenė pirmą kartą savo gyvavimo istorijoje organizuoja edukacinį plenerą „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“. Šio edukacinio plenero rėmuose atminsime turtingą Litvakų dailininkų kūrybinį palikimą bei indėlį į pasaulio dailės istoriją, subursime menu besidominčius bendruomenės narius ir draugus, kartu ieškosime įkvėpimo mūzų ir mokysimės tapybos, piešimo bei keramikos subtilybių.
„Lietuvos žydų bendruomenė jungia daug menu besidominčių žmonių. Būtent todėl gimė idėja visus juos suburti, taip pat įtraukti profesionalius menininkus ir kartu sukurti ypatingą kūrybišką atmosferą, prisiminti garsiuosius Litvakų dailininkus, pasidalinti turtinga mūsų meno istorija“, – pasakoja edukacinio plenero idėjos autorė ir koordinatorė Junona Berznitski.
Edukacinis pleneras vyks „Įlankos“ sodyboje, esančioje Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime (http://www.ilankossodyba.lt), gamtos apsuptyje, toli nuo miesto dulkių ir kasdienės rutinos.
Plenero dalyvių laukia įdomi tapybos, piešimo bei keramikos edukacinė – praktinė programa, garsūs profesionalūs dėstytojai bei lektoriai, kūrybiška atmosfera ir jauki, įkvėpianti aplinka.
Edukacinio plenero rėmėjai – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC. Meno vadovas – Raimondas Savickas.
Daugiau informacijos apie dalyvavimo sąlygas pateiksime artimiausiu laiku, sekite naujienas.
Informacija telefonu – 865211723 Junona Berznitski
Atsižvelgdami į pastaruoju metu vykstančius šmeižikiškus išpuolius prieš Izraelio valstybės teisėtumą, mes, žemiau pasirašiusios organizacijos, ketiname surengti protesto mitingą, kuriuo paremsime Izraelį. Visus, kurie gerbia žmogaus teises ir demokratiją, mes kviečiame prisijungti prie mūsų birželio 29d. nuo 12:00 iki 15:00val. Ženevoje Place des Nations.
Mes įsitikinę, kad Izraelis yra demokratijos tvirtovė regione, kuriame šiai pagrindinei vertybei grasinama iš visų pusių. Šiandien radikalių režimų viešpatavimas regione grasina sužlugdyti visų ten gyvenančių žmonių viltį gyventi geriau, toliau kurti klestinčią ekonomiką ir palaikyti stabilų demokratinį valdymą.
Šiuo kritiniu metu Izraelio valstybės teisėtam egzistavimui kyla grėsmė: ginčyjama jo teisė ginti savo piliečius nuo agresijos, metami prasimanyti kaltinimai ir falsifikuoti liudyjimai, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrųjų užpuolikų, piktavališkai žaidžiančių su nekaltų civilių gyventojų likimais.
Tai aktualu visiems! Turime skubiai susiburti, demonstruodami pasauliui, kad mes ne teroristų parankiniai, kurie ciniškai piktnaudžiauja JT organizacijos platforma, sukeldami politinį karą prieš Izraelį ir manipuliuodami visuomenės nuomone. Jūsų dalyvavimas yra reikalingas. Prisijunkite prie mūsų, kad jūsų balsas būtų išgirstas.
Klubas Gesher dar kartą dėkoja – Jevgenijai Karpikovai ir Arkadijui Gotesmanui už ypatingą meninį performansą, sukėlusį didelį susidomėjimą.
Spektaklis sukūrė nuotaiką ir kūrybinę atmosferą. Po spektaklio žiūrovai nenorėjo išsiskirstyti, jiems kilo daug minčių ir klausimų, kilo diskusija-pokalbis su performanso kūrėjais.
Lauksimė Jūsų naujuose mūsų projektuose – klubo Gesher organizatoriai.
Saulėtą praėjusio ketvirtadienio (birželio mėn. 11 d.) popietę Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko į talką Radvilėnų žydų kapinėse. Tvarkėme aplinką- grėbėme lapus, rinkome sudžiūvusias šakas ir šiukšles. Darbo įrankius parūpino SĮ “Kauno kapinių priežiūra”. Šios įmonės vadovai bei savivaldybės atstovai atvyko į kapines pasitarti dėl tolesnių aplinkos, kapinių teritorijos sutvarkymo darbų.
Kauno žydų bendruomenė 2015-06-26 d., penktadienį, 16:30 val. rengia Lietūkio garažo žudynių minėjimą prie šių žudynių aukoms skirto paminklo (Miško g. 1). Renginyje ketina dalyvauti Izraelio ambasadorius Lietuvoje, Izraelio ambasados darbuotojai. Kviečiame dalyvauti.
Birželio 19–liepos 20 d. Friedricho–Alexandro Erlangeno – Niurnbergo universiteto (FAU) bibliotekoje veiks keliaujanti Vilniuje leistų bei į jidiš kalbą verstų knygų paroda: „Vilne – Wilna – Wilno – Vilnius. Žydiškas Vilnius. Vokiečiakalbės literatūros leidėjai ir vertėjai į jidiš kalbą jų knygų atspindžiuose“.
Parodos atidaryme sveikinimo žodį tars Erlangeno miesto merė dr. Elisabeth Preuss, LR kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabriele Žaidytė, FAU bibliotekos rankraščių ir retųjų leidinių skyriaus vedėja dr. Christina Hofmann–Randall, Naujos ir naujausios istorijos katedros vedėja prof. dr. Julia Obertreis, tirianti Rytų ir Centrinės Europos istoriją, bei kiti garbūs svečiai.
Šį savaitgalį Gesher klubas – pagal seną tradiciją – praleido prie ežero Pailgis.
Sezonas atidarytas – intelekto žaidimas sužaistas.
Šiais metais Irina Slucker paruošė įdomų ir sudėtingą žaidimą, sudarytą iš sunkių klausimų, šaradų, kompaso krypčių ir krosvordų.
Gesher klubo nariai pasiskirstė į tris komandas, dvi žaidėjų ir vieną žiūrovų. Viena žaidėjų komanda atliko visas užduotis ir atrado visas pasleptas vietas, tai jiems užtruko daugiau nei valandą.
Antroji komanda išėjo į mišką ir ilgai negrįžo. Jų nebuvo apie 2 valandas, bet užsispyrimas padėjo, ir jie taip-pat atspėjo visus klausimus ir mįsles.
Smagu kai su didžiulu azartu po mišką laksto suaugę žmonės. Dar kartą dėkojame žaidimo autorėi Irinai Slucker.
Ir laukiame naujų idėjų kitam sezonui.
Ačių visiems savanoriams ir visam Gesher klubui.
Šiltoje, beveik namų aplinkoje birželio 12 d. Panevėžio bendruomenės patalpose susirinko didelis narių būrys pasveikinoti gražaus jubiliejaus proga Jurijų Smirnovą, kuriam šiemet sukako 80-ešimt metų. Garbingo gimtadienio progą jubiliatą pasveikino Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, Panevėžio m. tarybos nariai Galina Kuzmienė, Alfonsas Petrauskas. Specialiai pasveikinti Jurijaus atvyko Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė, kuri palinkėjo ne tik daug sveikatos ir energijos, bet ir likti ateityje tolerantiškumo pavyzdžiu Lietuvos jaunimui.
Pskovo mieste gimusį vaiką į Lietuvą atvežė naciai ir įkalino su visa šeimą Panevėžio,o po to – Šiaulių koncentracinėje stovykloje. Jurijaus motinai pavyko sunaikinti dokumentus ir išgelbėti vaikus nuo mirties. Išgyvenusi visas pragaro kančias, šaltį, alkį ir skurdą, Jurijaus šeima sulaukė dienos, kai Sovietų Armija įžengė į Lietuvą ir pasiliko gyventi Panevėžyje su mama, broliais ir seserimis.
2015.06.22 d. 18 val.
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifeco salėje
KONCERTAS „KALEIDOSKOPAS“
PROGRAMA
Gustav Mahler. Adagietto iš simfonijos Nr. 5 (Otto WIttenbecher’io aranžuotė).
Ernest Bloch. Improvizacija „Nigun“.
Muzikinė – literatūrinė kompozicija „KALEIDOSKOPAS“:
Ištraukos iš Cezario Kiuji (Cesar Cui) siuitos „Kaleidoskopas“, Op.50,
Ištraukos iš Jono Liniausko poezijos rinkinio „Kaleidoskopas“ (pagal C. Kiuji)
Atlikėjai: Smuikininkas Borisas Traubas ir Pianistė Eglė Perkumaitė
Koncerto vedėja: Audronė Žigaitytė, Koncerto pradžia 18 val.
Kaune šeštadienį žydų paminklas išterliotas svastika. Tai ne pirmas kartas, kai vykdomos antisemitinės provokacijos.
Apie 10 val. Miško gatvėje, ant paminklo žydams atminti, rasta mėlynais dažais nupiešta svastika ir užrašas, sekmadienį pranešė Policijos departamentas.
Tai ne pirmas kartas, kai išniekinami žydų paminklai. Svastika ne kartą buvo išpieštas paminklas, skirtas atminti buvusias žydų kapines Vilniuje, Šnipiškėse, taip pat paminklai Kaune ir Panevėžyje.
