Kvietimas žurnalistams į spaudos konferenciją

Geros Valios Fondas birželio 30d, 16val. rengia spaudos konferenciją apie Geros Valios Fondo (GVF) veiklą. Konferencijoje pranešimus pateiks GVF pirmininkai: Faina Kukliansky – Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė ir Andrew Baker – Amerikos žydų tarptautinių reikalų direktorius. Konferencija vyks ,,Amberton” viešbutyje Vilniuje L.Stuokos-Gucevičiaus 1.

Viešoji įstaiga “Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas” buvo įsteigta 2011 m. pabaigoje po to, kai Lietuvos Respublikos vyriausybės iniciatyva buvo priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas.  Šį fondą įkūrė Lietuvos žydų paveldo fondas, bendradarbiaujant Lietuvos žydų bendruomenei ir Pasaulio žydų restitucijos organizacijai.Vadovaujantis priimtu įstatymu, numatyta iki 2023 metų iš valstybės biudžeto į Fondą pervesti 128 mln. litų kompensaciją, kuri bus skirta Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektams Lietuvoje finansuoti.

Antisemitizmas – kas turėtų būti daroma?

Antisemitizmas – kas turėtų būti daroma?

Europos žydų bendruomenių lyderiai, susirinkę į 5-jį Izraelio Žydų kongresą IJC (Hakhel) perspėja apie pavojingai augantį antisemitizmą. Birželio pabaigoje Tel Avive vykusios Izraelio, Šiaurės Amerikos ir 26 Europos valstybių bendruomenių lyderių konferencijos tema –“Laikas veikti”.  IJC Prezidentas ir vienas jo įkūrėjų Vladimiras Sloutskeris, Rusijos verslininkas sako, kad  kylanti pasaulyje antisemitizmo banga, yra daug rimtesnė, nei žmonės suvokia. Todėl reikia keisti Izraelio ir diasporos   taktiką ir strategiją. Vyresnieji Europos žydų lyderiai, komentuodami paskutinius antisemitinius išpuolius, įžiūri  artėjančią  naują Holokausto pradžią.

   Muzikantas Peteris Gyori Čekijos žydų bendruomenės viceprezidentas, pareiškė, kad jo šalyje šiuo metu nėra antisemitizmo, jis nesusiduria su Izraelio prekių boikoto reiškiniu (BDS), paplitusiu kitose ES šalyse . Jis sakė, kad gali  atvirai  būti žydu ir reikštis plačiai per radiją ir televiziją,  tačiau jis nepuoselėja utopinių iliuzijų. “Aš žinau, kad jei kažkas nutiktų , niekas manęs neapsaugos”,- sakė Čekijos žydas P.Gyori. Savo ruožtu Gratsiela Sofija Bourla, Graikijos žydų bendruomenės pirmininko Mozės Constantinos žmona netiki, kad  Čekijos ar Portugalijos  žydai nesusiduria su antisemitizmu savo šalyse.”Manau, kad žvėris dar  miega tose šalyse”-, kalbėjo delegatė iš Graikijos Bourla.

Skaityti plačiau

Šeduvos Žydų Memorialinis Fondas miestui dovanojo greitosios pagalbos automobilį

bg

Birželio 27 dieną vykusios Šeduvos miesto šventės metu projektą „Dingęs Štetlas“ vykdantis Šeduvos Žydų Memorialinis Fondas dovanojo miesto Greitosios Medicinos Pagalbos Punktui pilnai įrengtą naują keturių varomų ratų greitosios pagalbos automobilį „Ford Transit“. Be šios dovanos Šeduvos Žydų Memorialinis Fondas parėmė Šeduvos ambulatoriją naujausia įranga – elektroninėmis svarstyklėmis kūdikiams sverti, kraujo tyrimų aparatu, kompiuterine technika. Bendra Šeduvos Fondo paramos suma Šeduvos ambulatorijai ir GMPP – beveik 150,000 eurų.

Pasak Radviliškio Greitosios pagalbos Centro direktorės Irenos Palionienės, jos žiniomis tai pirmas atvejas nepriklausomoje Lietuvoje, kai dovanojamas naujas taip šiuolaikiškai įrengtas greitosios pagalbos automobilis.

Šeduvos seniūnas Justinas Pranys išreiškė nuoširdžią padėka miesto gyventojų vardu: “džiaugiamės, kad rūpestis paveldu lydimas ir nuoširdžiu Šeduvos Žydų Memorialinio Fondo rūpesčiu mūsų gyventojų gerbūviu”.

Skaityti plačiau
Legendiniai žydų riestainiai į Lietuvą sugrįžo po daugelio metų

Legendiniai žydų riestainiai į Lietuvą sugrįžo po daugelio metų

Lietuvos žydų bendruomenė jau pusantrų metų vykdo projektą ,,Beigelių krautuvėlė”. Toks yra tikrasis šių tradicinių plikytų riestainių pavadinimas. Tai ne sausainiai.

LŽB

„Čia nėra didriestainių? Neįtikėtina“, – negalėjo patikėti į Vilnių atvykęs rašytojas ir žurnalistas Menachemas Kaiseris. Šis žiedo formos kepinys, paprastai gaminamas iš kvietinių miltų tešlos, buvo populiarus Vidurio ir Rytų Europos žydų patiekalas. Antrojo pasaulinio karo metu didriestainiai išnyko iš Lietuvos kartu su didžiąja dalimi žydų kultūros, o dabar jais vėl galima mėgautis įvairiose Vilniaus kavinėse.

Toronte augęs M.Kaiseris vaikystėje valgė daug „beigelių“, lietuviškai vadinamų didriestainiais.

Jų kas rytą pusryčiams gaudavo žydų ortodoksų vidurinėje mokykloje.

Šiais kepiniais jis mėgavosi ir studijuodamas Kolumbijos universitete Niujorke. Bet kai gavęs Fulbrighto stipendiją atvyko mokytis į Vilnių, M.Kaiseris nustebo sužinojęs, kad jo pamėgtų didriestainių Lietuvoje nėra.

Apie šiuos kepinius čia niekas nežinojo, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą jie buvo labai populiarūs visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Manoma, kad didriestainiai pirmiausia atsirado Lenkijoje, o vėliau paplito po visą Rytų Europą.

Skaitykite Lrytas.lt

Vilniuje atidaryta Marco Chagallo paroda „Stebuklo laukimas“

Vilniuje atidaryta Marco Chagallo paroda „Stebuklo laukimas“

Ketvirtadienio popietę Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (LTMKM) atidaryta Marco Chagallo paroda „Stebuklo laukimas“. Trys dailininko litografijų ciklai muziejuje bus eksponuojami iki liepos pabaigos.
Vilniuje pristatomi trys litografijų ciklai: 13 spalvotų litografijų ciklas Keturios pasakos iš „Arabiškųjų naktų“ (1948); 16 spalvotų litografijų ciklas Dafnis ir Chlojė (1956–1961); 16 spalvotų litografijų iš skirtingų M.Chagallo kūrybos laikotarpių.

15min.lt

Skaityti plačiau

Domėtasi išlikusiu žydų paveldu

Birželio 22 d. Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis savivaldybėje priėmė svečius – Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėją Sergėjų Kanovičių, šio fondo direktorių Joną H. Dovydaitį kartu su žydų tautos atstovais, kurie atvyko iš svečios šalies apžiūrėti kaip Joniškio krašte saugomas žydų palikimas, aplankyti kraštus, kuriuose gyveno protėviai.

Svečiams aprodytos Raudonoji ir Baltoji sinagogos, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas trumpai papasakojo žinomus istorinius faktus apie čia gyvenusius žydus, kurių, anot jo, prieš pirmąjį pasaulinį karą čia gyveno daugiau nei 2200. Taip pat pasakota apie sinagogų tvarkymo darbus, pasidžiaugta atremontuota Raudonąja sinagoga.

Skaitykite daugiau

Izraelis fotografei M. Rūkaitei padovanojo naują gyvenimo kelią

Izraelis fotografei M. Rūkaitei padovanojo naują gyvenimo kelią

Ji džiaugėsi pelniusi aukščiausią balą fotografijos konkurse ir jau ėjo patenkinta pro duris, kai išgirdo, kad pelnė ne vienos, bet visų kategorijų laurus – tapo geriausia Naujų talentų varžytuvėse, surengtose Jeruzalėje. Ši sėkmė Mildą Rūkaitę (40 m.) aplankė 2009-aisiais, bet ją su pasimėgavimu dideliais kąsniais ragauja iki šiol, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.

Laimėjimas jai padėjo išpildyti svajonę – nufotografuoti Shimoną Peresą, kai jis dar ėjo Izraelio prezidento pareigas. Ne Milda ieškojo – ją pačią susirado Arado miesto merė Tali Ploskov, kad lietuvė taptų jos asmenine fotografe. Būtent garbingas titulas lėmė, kad į Ameriką atskridusi M.Rūkaitė kontrolės poste išgirdo ne kvočiančius klausimus, o entuziastingą pasveikinimą ir linkėjimą kuo gražiau praleisti laiką šalyje.

Laimėjimas atvėrė galimybę rengti parodas – vienos jų metu mėgavosi Tel Avivo mero Rono Huldai pagyrimais.

Skaitykite daugiau

Kviečiame į koncertą

Kviečiame į koncertą

2015 m. liepos 5 d.  nuo 18.30 val.

Lietuvos žydų bendruomenei ir jos draugams

Moterų choras „Naama“ iš Izraelio

 dovanoja koncertą

Koncertas vyks
Lietuvos žydų bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Maloniai kviečiame!

Sutvarkė Lietūkio garažo žudynių aukoms skirto paminklo prieigas

Sutvarkė Lietūkio garažo žudynių aukoms skirto paminklo prieigas

Gegužės pabaigoje dėl netvarkos žydų bendruomenei itin svarbioje vietoje Kauno miesto vadovus pasiekę skundai neliko be atsako. Šią savaitę darbininkai užbaigė Lietūkio garažo žudynių aukoms atminti pastatyto paminklo aplinkos tvarkymo darbus. „Patys gyventojai atsiuntė fotografijas, kuriose matyti kaip „pagarbiai“ sutvarkyta žudynių vieta. Greitai sureagavome į kauniečių nusiskundimus ir iš karto ėmėmės priemonių“, – teigė Kauno mero pavaduotojas, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovas, Povilas Mačiulis.

Skaitykite daugiau
© Lietuvos žinios

Ch. Sugiharos veiklą prašo įtraukti į Pasaulio atminties registrą

Antrojo pasaulinio karo metais žydus Lietuvoje gelbėjusio Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos veiklą siūloma įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulio atminties registrą. „Jaotsu miestas praėjusią savaitę užpildė paraišką Japonijos nacionalinei komisijai UNESCO, kad ši pristatytų asmenų sąrašą, kuriems Ch.Sugihara išdavė vizas siekdamas gelbėti pabėgėlius humanitariniais ir filantropiniais pagrindais, įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties registrą“, – teigiama Japonijos ambasados Lietuvoje atsiųstame komentare BNS. Atsakymą iš UNESCO Japonija tikisi gauti šių metų rugsėjį. Šios šalies diplomatų teigimu, esant teigiamam atsakymui, registre Ch.Sugiharos veikla turėtų atsirasti 2017 metais.

Ch.Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais reziduodamas Kaune sugebėjo išgelbėti beveik 6 tūkst. litvakų. Japonijos diplomatas rizikuodamas ne tik karjera, bet savo šeimos narių gyvybėmis, išduodavo vizas, leidžiančias persekiojamiems litvakams saugiai nukeliauti į Japoniją. 1985 metais diplomatas buvo apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu, kuriuo Izraelio valstybė pagerbia holokausto aukoms padėjusias iškilias asmenybes. Pasaulio atminties registras yra visuotinę vertę turinčių dokumentų, rankraščių, garso ir vaizdo, kitokios archyvinės medžiagos sąvadas.

BNS

© Lietuvos žinios

Žydų gelbėjimas nacių okupuotoje Danijoje

bbb

Danijos žydų gelbėjimas – unikalus reiškinys visoje Europoje. Jis laikomas vienu iš nedaugelio kolektyvinio pasipriešinimo epizodų Trečiojo Reicho okupuotose teritorijose. Danų pastangomis net 95 % vietos žydų išgyveno, tuo tarpu nacistinė genocidinė politika išžudė 6 mln. iš 9,5 mln. žydų, gyvenusių Europoje.

Išskirtini keli pagrindiniai aspektai, kurie iš dalies paaiškina skirtingą žydų žudynių mastą Europoje: tai prieš Antrąjį pasaulinį karą egzistavęs antisemitizmo lygis bei žydų ir nežydų santykiai nacistinio režimo kontroliuojamose šalyse. Pirmoji žydų bendruomenė Danijoje susikūrė XVII a. Iš pradžių žydams leista gyventi tik tam tikruose miestuose ir apribotos jų veikimo laisvės. Nepaisant to, jau 1849 m. Danija panaikino absoliutinės monarchijos valdymo modelį, o žydai įgijo visiškai lygias teises su kitais Danijos piliečiais. Jie galėjo nevaržomai studijuoti universitetuose ar užsiimti verslu. Žydai buvo priimti ir gerbiami kaip visateisiai piliečiai ir partneriai, kuriuos vienijo demokratiškos Danijos valstybės kūrimas. Svarbu ir tai, kad po emancipacijos procesų Vakarų Europoje Danijoje mišrios santuokos buvo įprastos, o toks pavyzdys buvo retas Baltijos šalyse, Lenkijoje ar Rumunijoje. Nacistinis režimas Danijoje jokiais dekretais neardė mišrių šeimų, sutuoktiniui nežydui netaikė antisemitinių įsakų, nes baiminosi visuomenės ir Bažnyčios atstovų protestų bangos.

Skaityti plačiau

Išėjo tėvelis lovos pakloti…

Šių metų gegužės 8 dieną visas civilizuotas pasaulis paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines. Tarp jų buvo ir Lietuva. Šio karo aukas šalies vadovai pagerbė Panerių memoriale ir Antakalnio kapinėse, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo dar ir karo aukų pagerbimo iškilmėse Lenkijoje. Deja, apie karo aukų pagerbimą Kretingoje neteko girdėti. Ar tikrai savo rajone neturime ką pagerbti?

Nacistinės Vokietijos kariuomenė Kretingą užėmė jau pirmą karo dieną – 1941 m. birželio 22-ąją. Kartu su ja į Kretingą iš Vokietijos atvyko ir SD Tilžės ruožo agentas Pranas Jakys, iki 1940 metų liepos mėnesio čia dirbęs saugumo policijos viršininku. Gavęs didelius gestapo įgaliojimus, P. Jakys buvo paskirtas Kretingos saugumo policijos viršininku ir tapo pagrindinių žydų, sovietinių aktyvistų ir jam neįtikusių vietinių gyventojų areštų bei žudynių organizatoriumi Kretingos apskrityje. Jis kartu su savo pavaduotoju Gabrieliu Bražinsku ir Tilžės operatyvinio būrio gestapininkais 1941 m. birželio 25 d. Kvecių miškelyje surengė ir pirmąjį Kretingos sovietinių aktyvistų bei žydų tautybės vyrų „teismą“, kuris 215 žmonių čia pat „nuteisė“ ir sušaudė, o 35 iš jų buvo pasigailėta. Vėliau P. Jakys dalyvavo Veiviržėnų, Palangos ir kitų Kretingos apskrities miestelių žydų žudynėse, su savo sėbrais grobė jų pinigus ir turtą. Dalis pinigų buvo išleista degtinei pirkti ir žudikams vaišinti. Įprastai žmonių žudynėse dalyvaudavo lietuvių saugumo, kriminalinės, viešosios bei pagalbinės policijos pareigūnai.

Skaityti plačiau
Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis

Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis

Kviečiame dalyvauti edukaciniame plenere

Š.m. rugpjūčio 10 – 14 d. Lietuvos žydų bendruomenė pirmą kartą savo gyvavimo istorijoje organizuoja edukacinį plenerą „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“. Šio edukacinio plenero rėmuose atminsime turtingą Litvakų dailininkų kūrybinį palikimą bei indėlį į pasaulio dailės istoriją, subursime menu besidominčius bendruomenės narius ir draugus, kartu ieškosime įkvėpimo mūzų ir mokysimės tapybos, piešimo bei keramikos subtilybių.

„Lietuvos žydų bendruomenė jungia daug menu besidominčių žmonių. Būtent todėl gimė idėja visus juos suburti, taip pat įtraukti profesionalius menininkus ir kartu sukurti ypatingą kūrybišką atmosferą, prisiminti garsiuosius Litvakų dailininkus, pasidalinti turtinga mūsų meno istorija“, – pasakoja edukacinio plenero idėjos autorė ir koordinatorė Junona Berznitski.

Edukacinis pleneras vyks „Įlankos“ sodyboje, esančioje Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime (http://www.ilankossodyba.lt), gamtos apsuptyje, toli nuo miesto dulkių ir kasdienės rutinos.

Plenero dalyvių laukia įdomi tapybos, piešimo bei keramikos edukacinė – praktinė programa, garsūs profesionalūs dėstytojai bei lektoriai, kūrybiška atmosfera ir jauki, įkvėpianti aplinka.

Edukacinio plenero rėmėjai – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC. Meno vadovas – Raimondas Savickas.

Daugiau informacijos apie dalyvavimo sąlygas pateiksime artimiausiu laiku, sekite naujienas. 

Informacija telefonu – 865211723 Junona Berznitski

Skaityti plačiau
Skubiai reikia jūsų balso, palaikančio Izraelį

Skubiai reikia jūsų balso, palaikančio Izraelį

Atsižvelgdami į pastaruoju metu vykstančius šmeižikiškus išpuolius prieš Izraelio valstybės teisėtumą, mes, žemiau pasirašiusios organizacijos, ketiname surengti  protesto mitingą, kuriuo paremsime Izraelį. Visus, kurie gerbia žmogaus teises ir demokratiją, mes kviečiame prisijungti prie mūsų birželio 29d. nuo 12:00 iki 15:00val.  Ženevoje Place des Nations.
Mes įsitikinę, kad  Izraelis yra demokratijos tvirtovė regione, kuriame  šiai pagrindinei vertybei grasinama iš visų pusių. Šiandien radikalių režimų viešpatavimas regione grasina sužlugdyti visų ten gyvenančių žmonių viltį gyventi geriau, toliau kurti klestinčią ekonomiką ir palaikyti stabilų demokratinį valdymą.
Šiuo kritiniu metu Izraelio valstybės teisėtam egzistavimui kyla grėsmė: ginčyjama jo teisė ginti savo piliečius nuo agresijos, metami prasimanyti kaltinimai ir falsifikuoti liudyjimai, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrųjų užpuolikų, piktavališkai žaidžiančių su nekaltų civilių gyventojų likimais.

Tai aktualu visiems! Turime skubiai susiburti, demonstruodami pasauliui, kad mes ne teroristų parankiniai, kurie ciniškai piktnaudžiauja JT organizacijos platforma, sukeldami politinį karą prieš Izraelį ir manipuliuodami visuomenės nuomone. Jūsų dalyvavimas yra reikalingas. Prisijunkite prie mūsų, kad jūsų balsas būtų išgirstas.

Nuoroda Facebook

Gesher klubas po spektaklio – eksperimento ,,Vienos moters, kuria gali būti tu, monologas!“

Gesher klubas po spektaklio – eksperimento ,,Vienos moters, kuria gali būti tu, monologas!“

Klubas Gesher dar kartą dėkoja – Jevgenijai Karpikovai ir Arkadijui Gotesmanui už ypatingą meninį performansą, sukėlusį didelį susidomėjimą.

Spektaklis sukūrė nuotaiką ir kūrybinę atmosferą. Po spektaklio žiūrovai nenorėjo išsiskirstyti, jiems kilo daug minčių ir klausimų, kilo diskusija-pokalbis su performanso kūrėjais.

Lauksimė Jūsų naujuose mūsų projektuose – klubo Gesher organizatoriai.

Nuotraukos 

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Saulėtą praėjusio ketvirtadienio (birželio mėn. 11 d.) popietę Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko į talką Radvilėnų žydų kapinėse. Tvarkėme aplinką- grėbėme lapus, rinkome sudžiūvusias šakas ir šiukšles. Darbo įrankius parūpino SĮ “Kauno kapinių priežiūra”. Šios įmonės vadovai bei savivaldybės atstovai atvyko į kapines pasitarti dėl tolesnių aplinkos, kapinių teritorijos sutvarkymo darbų.

Nuotraukos:

Filmo “Vilties etiudas” peržiūra Kaune

Filmo “Vilties etiudas” peržiūra Kaune

Nors gražus savaitgalio oras kvietė traukti į gamtą, nemažas būrys Kauno žydų bendruomenės narių ir miestelėnų, besidominčių istorija ir skaudžia mūsų valstybės praeitimi, šeštadienį (birželio 13 d.) rinkosi į dokumentinio filmo “Vilties etiudas”, pasakojančio apie žydų gelbetoją Heleną Holcman, peržiūrą Kauno įvairių tautų kultūrų centre. Filmą pristatė viešnios iš Vilniaus- filmo režisierė Lilija Kopač ir scenarijaus bendraautorė Danutė Selčinskaja, kurios po peržiūros sulaukė nuoširdžių plojimų. Filmas nepaliko abejingų ne tik dėl jame atskleidžiamų skaudžių istorinių faktų, kai kurie jų daliai žiūrovų buvo mažai žinomi ar net netikėti, tragiškų žmonių likimų, autentiškų prieškario Kauno vaizdų, gyvų emocingų liudininkų pasakojimų, bet ir sujaudino nepaprastu Holokausto ir karo siaubą išgyvenusių žmonių šviesumu, šiluma, pozityviu požiūriu į gyvenimą.
Po filmo prisiminimasi pasidalijo Fruma Kučinskienė, kurią Helena Holcman išgelbėjo iš Kauno geto, o vėliau tapo jos mama. Labai šiltai apie Heleną Holcman pasakojo ir kitos Holokaustą išgyvenusios moterys- jos mokinė Elena Andriuškevičienė, ne tik holokaustą, bet ir tremtį patyrusi Julijana Zarchi. Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, jo dalyviai neskubėjo skirstytis, jie toliau bendravo tarpusavyje mažose grupelėse, o filmo autorės džiaugėsi salėje tvyrojusia šilta atmosfera bei žadėjo atvykti į Kauną su naujo savo filmo premjera.
Skaityti plačiau

Lietūkio garažo žudynių minėjimas

Kauno žydų bendruomenė 2015-06-26 d., penktadienį, 16:30 val. rengia Lietūkio garažo žudynių minėjimą prie šių žudynių aukoms skirto paminklo (Miško g. 1). Renginyje ketina dalyvauti Izraelio ambasadorius Lietuvoje, Izraelio ambasados darbuotojai. Kviečiame dalyvauti.

Vokietijos universiteto bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Vilniaus žydų kultūrai

Vokietijos universiteto bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Vilniaus žydų kultūrai

Birželio 19–liepos 20 d. Friedricho–Alexandro Erlangeno – Niurnbergo universiteto (FAU)  bibliotekoje veiks keliaujanti Vilniuje leistų bei į jidiš kalbą verstų knygų paroda: „Vilne – Wilna – Wilno – Vilnius. Žydiškas Vilnius. Vokiečiakalbės literatūros leidėjai ir vertėjai į jidiš kalbą jų knygų atspindžiuose“.

Parodos atidaryme sveikinimo žodį tars Erlangeno miesto merė dr. Elisabeth Preuss, LR kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabriele Žaidytė, FAU bibliotekos rankraščių ir retųjų leidinių skyriaus vedėja dr. Christina Hofmann–Randall, Naujos ir naujausios istorijos katedros vedėja prof. dr. Julia Obertreis, tirianti Rytų ir Centrinės Europos istoriją, bei kiti garbūs svečiai.

Skaityti plačiau