Atidengta memorialinė lenta Kauno gete gelbėjusiam gyvybes J. Zupavičiui

Atidengta memorialinė lenta Kauno gete gelbėjusiam gyvybes J. Zupavičiui

Pirmadienį ant pastato E. Ožeškienės g. 21 C pažymėto namo, kuriame gyveno Juda ir Dita Zupavičiai atidengta atminimo lenta, skirta Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantui, Antrojo pasaulinio karo metais – Kauno gete išgelbėjusiam ne vieną gyvybę, Kauno geto pasipriešinimo vadovui Judai Zupavičiui.

Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Yehudas Gidronas, velionio žmona Dita Šperlingienė-Zupavičienė, Lietuvos žydų bendruomenės nariai.

Skaitykite daugiau

Galerija

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Liepos pradžioje vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje buvo pritarta steigti Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją.

Ją turėtų sudaryti ne tik kėdainiečiai, bet ir ukmergiškiai bei joniškiečiai.

Kėdainių rajono vadovai jau priėmė teigiamą sprendimą, dabar laukiama, kaip pasielgs likę du partneriai. Ukmergės ir Joniškio savivaldybių Tarybos turėtų posėdžiauti rugpjūčio mėnesį, tad tuomet ir tikimasi sprendimų.

Kai nutartys bus aiškios, bus pradedami asociacijos kūrimo darbai.

Mintis kurti Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kilo gegužės pabaigoje Kėdainiuose surengus pasitarimą, kurį inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Memorialinės lentos Judai Zupavičiui atidengimas

Memorialinės lentos Judai Zupavičiui atidengimas

Liepos 13 d., pirmadienį, 11 val. vyks memorialinės lentos Judai Zupavičiui atidengimo ceremonija prie E. Ožeškienės g. 21 namo. Šio žmogaus atminimo įamžinimą iniciavo Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB). LŽB pirmininkė Faina Kukliansky kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, siūlydama pagerbti iškilų Kauno miesto pilietį, II pasaulinio karo metais gelbėjusį žmones Kauno gete ir žuvusį IX forte. Juda Zupavičius, Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas, vienas iš Kauno geto policijos vadovų ir pogrindžio pasipriešinimo organizatorių, 1944 žiauriai nukankintas Kauno IX forte.

Dalyvauti šioje istorinėje ceremonijoje specialiai iš Izraelio atskrenda Judos Zupavičiaus žmona Dita Zupovič-Šperling, žada dalyvauti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kauno miesto vadovai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai.

,,Slaptoji Istorija Apie Kauno Žydų geto policiją”

,,Slaptoji Istorija Apie Kauno Žydų geto policiją”

,,Slaptoji Istorija Apie Kauno Žydų geto policiją” parašyta jidiš kalba Judos Zupavičiaus ir kitų žydų geto policininkų. Daug metų gulėjusi dėžėje giliai užkasta Viljampolėje geto teritorijoje, buvo atrasata, perkelta į KGB rūsį. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę istorijos mikrofilmas persiųstas JAV Holokausto muziejui ir Diasporos muziejui Izraelyje. Išversta į anglų kalbą, slaptoji istorija knyga tapo visai neseniai, kai ji buvo atspausdinta JAV. Apie tai skatykite tinklapyje toliau.

Knyga “The Clandestine History of the Kovno Jewish Ghetto Police” tapo Bronzos laimėtoja JAV 2014 INDIEFAB Metų knygos apdovanojimuose (Book of the Year Awards) ir Istorijos Sidabro medalio laimėtoja Pasaulio Istorijos kategorijoje 2015m. Nepriklausomų Leidėjų Knygų apdovanojimuose (Independent Publisher Book Awards)

Apžvalga

kn

Indiana University Press   2014
416 Pages

,,Slaptoji istorija apie Kauno žydų geto policiją”

Įžangą knygai parašė žinomas Holokausto istorikas Samuel Kassow

   Šią neįprastą knygą rašė Kauno geto žydų policijos nariai nuo rugpjūčio 1941m. iki 1944., kai naciai nužudė jos vadovus. Šio kniedėmis rašyto dokumento autoriai buvo pasiryžę pateikti tikrąją istoriją apie žydų policiją, kaip ji bendravo su geto gyventojais ir nacių okupantais bei jų pagalbinininkais lietuviais antisemitais, kurių smurtas prieš žydus šokiravo ir gete šeimininkavusius nacius. Ši kronika – akivaizdus liudijimas, nes getų policijos egzistavimas susilaukė įvairių kritiškų vertinimų, ją kritikavo patys žydai. Vienas žinomas Holokausto istorikų, Samuel  Kassow, parašęs knygos įžangą, pažymi, kad “Slaptoji Istorija” įrodo, kaip atsargiai reiktų vertinti žydų policijos ir žydų geto vadovybės sprendimus baisiomis karo sąlygomis. Kiekvienas getas turėjo savo kontekstą ir aplinkybes. 

Klausimai ir atsakymai su Samueliu Schalkovskiu apie knygą ,,Slaptoji Istorija apie Kauno Žydų Geto Policiją”

Knygą išleista 2014 m.kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto memorialiniu muziejumi (USHMM), atskleidžia ilgai buvusią nežinomą Antrojo pasaulinio karo istoriją. Kauno (Kovno) žydų geto policija pasakoja dramatišką ir sudėtingą istoriją apie policijos pajėgas, turėjusias tarnauti dviem šeimininkams: Kauno geto kaliniams Lietuvoje ir vokiečių okupantams. Kaip tik todėl Kauno žydų geto policija vaikščiojo plonyčiu lynu – tarp gyvybės ir mirties, stengdamasi padėti žydams išgyventi ir tuo pačiu vykdyti nacių įsakymus.

   1942m.- 1943m. geto policijos narių slapta rašytą dienoraštį reikėjo paslėpti arba palaidoti jį skarda apmuštoje dėžėje. Ši istorija gulėjo užkasta iki 1964m, kai dėžė buvo atsitiktinai atrasta, prasidėjus statyboms buvusioje geto teritorijoje. Dėžę atkasė ekskavatorius.  Sovietų valdžia slėpė šią istoriją kartu su žydų rašytais dokumentais, neskelbė jų iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Kauno geto policininkai įvykius aprašinėjo jidiš kalba, kuri buvo jų gimtoji. Kaunas jidiš vadinamas Kovno.

Religinis žydų gyvenimas Panevėžyje sulaukia susidomėjimo iš užsienio

Religinis žydų gyvenimas Panevėžyje sulaukia susidomėjimo iš užsienio

Kiekvienais metais, kone kas mėnesį Panevėžio žydų bendruomenė priima svečius iš viso Pasaulio, tarp jų nemažai religingų žydų. Juos domina tiek Panevėžio žydų praeitis, tiek dabartinis religinis jų gyvenimas.

  2015-07-10 į Panevėžį atvyko gausi žydų religinė grupė iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio, kuri džiaugėsi žydų bendruomenės nuveiktu darbu, siekiant išsaugoti žydų paveldą Panevėžyje. Grupei vadovavo Niujorko Ješivos Universiteto profesorius S. Leiman, kuris dėsto religinę ir dvasinę žydų istoriją. Žydų istorija mieste labai gili, garsi pasaulyje buvo ir Panevėžio Ješiva.

 Svečiams buvo pristatyti bendruomenės projektai: per pastaruosius 10 metų pastatytas  memorialas “Liūdinti žydų motina”, rabino Josefo Kahanemano ir garsaus žydų  aktoriaus Beniamino Zuskino atminimo įamžinimas, knygų apie Panevėžio žydų istoriją išleidimas ir stelos sukūrimas Jointo organizacijos šimto metų veiklos jubiliejui Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.

 Svečiai domėjosi dabartiniu žydų gyvenimu, tačiau nustebo, jog Panevėžio žydų bendruomenė neturi savo sinagogos. Svečiams buvo parodytas 1932 metų filmas apie žydų gyvenimą Panevėžyje ir apie Panevėžio Ješivą. Jie susidomėję išklausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano  pasakojimą apie dabartinį bendruomenės gyvenimą. Svečiams buvo įteikti atminimo ženkliukai ir padovanotos knygos.

Šventė dienos klube

Šventė dienos klube

Birželio 30d. Socialinio centro dienos klubo globotiniai šventė 6-ąjį gimtadienį. Dienos klubo programa, skirta patiems vyriausiems Socialinio centro nariams, nepajėgiantiems savarankiškai išeiti iš namų. Garbaus amžiaus žmonės susibūrę į tris grupes ir į klubą atvežami bendruomenės autobusu tris kartus per savaitę.

Gimtadienio šventėje sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė. “Su gimtadieniu sveikinu visus senjorus, klubo vadovę Žaną Skudovičienę bei visą Socialinio centro kolektyvą. Labai džiaugiuosi, kad  šešerius metus veikia tokia programa, kuri padeda vienišiems, sunkiai paeinantiems žmonėms neatitrūkti nuo bendruomenės gyvenimo”.
Programos koordinatorė Žana Skudovičienė nuoširdžiai padėkojo  susirinkusiems savanoriams, senjorų vaikams, bendruomenės vadovams ir darbuotojams,  rėmėjams – organizacijoms   JDC (Jewish Joint Distribution Committee) ir Claims Conference.
Nedidelį, tačiau labai šiltą koncertą senoliams dovanojo bendruomenės  darbuotojų vaikai bei anūkai. Dainos skambėjo jidiš, rusų, anglų ir italų kalbomis. Jas atliko Ester Reches, Tania Vaičiūnaitė ir Markas Volynskis.  Visiems dienos klubo globotiniams buvo įteiktos dovanos.

Atidengiama atminimo lenta Judai Zupavičiui,

Kaune liepos 13 d. 11val. bus atidengiama atminimo lenta Judai  Zupavičiui, Kauno geto žydų policijos ir pogrindžio pasipriešinimo vadovui. Į atidengimo ceremoniją atvyks jo žmona Dita Šperling.  Atminimo lentą pagamino ir įrengė Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos žydų bendruomenė žmonos Ditos prašymu. Finansiškai parėmė Gerosios Valios fondas. Atidengimo ceremonijoje dalyvaus Kauno meras. Kauno – menininkas Vytenis Jakas, gyvenantis tame pačiame kieme, kuriame gyveno Juda Zupavičius su žmona Dita, juos abu Jakas įamžino namo sienoje, menininkas kieme kuria unikalią gyventojų “kiemo galeriją”, tokiu būdu freskose įamžinti su namu susiję žmonės ir įvykiai. Ten atsiras ir atminimo lenta, kurią pagamino  menininkas Gediminas Pašvenskas.

Kultūros ministerijoje pristatyta žydų kapinių tvarkymo iniciatyva

Liepos 3 d. kultūros viceministrė Patricija Poderytė susitiko su JAV nevyriausybinės organizacijos „Rytų Europos žydų kapinių atkūrimo projektai“ direktoriumi ir šios organizacijos partneriais.
Kultūros ministerijoje viešėjo  organizacijos „Rytų Europos žydų kapinių atkūrimo projektai“ direktorius dr. Michael Lozman ir šios organizacijos partneriai – JAV Xavier universiteto Bendruomenės tarpreliginio įtrauktumo centro vykdantysis direktorius rabinas Abie Ingber, to paties universiteto prorektoriaus akademiniams reikalams pavaduotojas dr. Steven T. Herbert  bei Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys Darius Velička.

LŽB valdybos posėdis 2015 m. liepos 16 d. 12 val.


Gerbiamieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau- LŽB) Valdybos nariai, regionų pirmininkai,

Kviečiame Jus 2015 m. liepos 16 d. 12 val. į LŽB valdybos posėdį, kuriame bus svarstoma:

1. dėl pareiškėjų David Kirzner ir Živilės Juonytės studijų finansavimo.

2. dėl LŽB ir LŽB regionų bendros strategijos, todėl maloniai kviečiame dalyvauti regionų pirmininkus.

Maloniai prašome atsakyti dėl galimybės dalyvauti posėdyje.

Pagarbiai,
Administracija
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius
Tel. +370 5 261 3003
Fax +370 5 212 7915

David Kirzneris        Juonyte Zivile

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi netekus Vilniuje gimusios buvusios partizanės, akademikės, knygos “Partisan from Vilna” autorės
RAŠEL MARGOLIS (RACHEL MARGOLIS)
(1921-10-28 – 2015-07-06)
Rašel Margolis buvo ginkluoto pasipriešinimo prieš  nacistus dalyvė, kurios visa šeima žuvo Holokausto metu.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius bei draugus.
young-rachel1 (1)
Kai jauna žydų mergaitė Rašel pateko į Vilniaus getą ji buvo šviesiaplaukė ir
mėlynakė, ir galėjo pereiti ” į arijų pusę”, kaip ji sakydavo. Rašel Margolis
dirbo Hermano Kruko geto bibliotekoje Strašūno gatvėje (dabar Žemaitijos
gatvė), kur ginkluoto pasipriešinimo prieš nacius dalyviai kartais rūsyje
mokydavosi šaudyti. Ji draugavo su Hirshu Gliku, jaunu poetu, kuris parašė eiles, tapusias partizanų himnu ” Sog Niet Keynmol”, dar dabar himnas dainuojamas, kai Holokaustą išgyvenusieji susirenka Izraelyje ir kitose pasaulio šalyse. Margolis
buvo pirmoji išgirdusi eilėraštį ir jam sukūrė muziką. Rašelės visa šeima buvo nužudyta per Holokaustą. Ji ištekėjo už kolegos partizano, sukūrė savo šeimą, susilaukė dukterų. Po karo daugelį metų dirbo dėstydama biologiją Vilniaus universitete ir padėjo išleisti garsųjį “Sakovičiaus dienoraštį”, kuriame aprašytos Paneriuose vykdytos žudynės liudininko akimis. Išvykusi gyventi į Izraelį, Rašelė vasaromis sugrįždavo į Vilnių ir savanoriaudavo, rengdama ekspozicijas apie Holokaustą Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žaliajame Name bei vesdama ekskursijas po Vilniaus getą.
Kauno žydų istorijos prikeltos naujam gyvenimui

Kauno žydų istorijos prikeltos naujam gyvenimui

kd

Kaune gyvenantis britas senas šio miesto žydų šeimų nuotraukas prikelia naujam gyvenimui. Jas perfotografuodamas su tam tikromis meninėmis manipuliacijomis pildo litvakų nuotraukų archyvą.

Domisi istorija

Anksčiau Richardas Schofieldas domėjosi sovietinėmis šeimų nuotraukomis. Jas nagrinėti ir lyginti buvo įdomu, nes beveik visos šeimos turėjo tokių nuotraukų albumus.

Kodėl pasirinko kurti žydų šeimų archyvą? “Milijono dolerių vertės klausimas. Su žydais ryšių neturiu nei aš, nei mano šeima. Mane tiesiog yra užbūrusi istorija”, – pasakojo britas, Kaune gyvenantis jau dvejus metus ir bendradarbiaujantis su Tarptautiniu litvakų fotografijos centru. Dar daugiau nei dešimtmetį menininkas buvo apsistojęs Vilniuje.

Svarbu prisiminti

Šiuo metus jis yra susikoncentravęs į mažai žinomą Kauno žydų istorijos skyrių – jų kasdienį gyvenimą, šventes. Didžioji dalis buvusios gausios jų bendruomenės buvo sunaikinta. Litvakai žiaurumų patyrė ir iš nacių, negailestinga jiems buvo ir sovietinė okupacija.

“Atmintis yra viskas. Neteksi jos, atsibudęs ryte nemokėsi kalbos, nežinosi, kur tavo drabužiai. Mes esame kasdienės ir istorinės atminties rezultatas”, – kalbėjo R.Schofieldas.

Jis pridūrė, kad daug istorijos yra paslėpta ir nuėjo į užmarštį. Dalis svarbių istorijos vingių atsispindi senose nuotraukose. “Mano darbo tikslas ir yra priminti istoriją būdais, kuriuos išmanau”, – teigė menininkas.

Skaitykite daugiau

Meras susitiko su JAV žydų organizacijos „Joint“ atstovais

Trečiadienį Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas priėmė Panevėžio žydų bendruomenės vadovus bei pasaulinės žydų labdaros organizacijos JOINT atstovus. Į Panevėžį atvyko JAV organizacijos atstovas Europai Ra‘anan B. Dotan.  Svečias domėjosi kaip Panevėžyje įgyvendinami labdaros organizacijos remiami projektai.
Panevėžio miesto meras R. Račkauskas pasidžiaugė, kad pastaruoju metu sprendžiamas Hasintų Sinagogos gražinimo žydų bendruomenei klausimas prisideda prie savivaldybės ir žydų bendruomenės glaudaus bendradarbiavimo ir istorinio teisingumo atstatymo.
„Mes visada esame pasirengę bendradarbiauti, padėti miesto bendruomenėms ir džiaugiamės žydų bendruomenės aktyvumu, jų indėliu į miesto kultūrinį gyvenimą. Tikimės, kad jūs įvertinsite mūsų bendradarbiavimo vaisius ir gerai praleisite laiką mūsų mieste“, – svečiui sakė meras R. Račkauskas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu su miesto vadovais, kartu vykdytais ir įgyvendinamais projektais.

panevezys.lt

„Ryanair“ atidaro žiemos sezono skrydžius į Izraelį

lr

Ryanair“, dažniausiai europiečių pasirenkama oro bendrovė, liepos 7 d. pranešė apie naują maršrutą iš Kauno į Eilatą (Ovda oro uostą) Izraelyje. Žiemos sezono metu skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę, bendrovė nauju maršrutu skraidyti pradeda lapkričio 5 dieną.

Pradėdami skraidyti nauja kryptimi į Eilatą, „Ryanair“ keleiviams teikia pasiūlymą įsigyti bilietų nuo 29,99 eurų – pasiūlymas galioja lapkričio ir gruodžio skrydžiams. Bilietus šiomis kainomis užsisakyti galima Ryanair.com svetainėje nuo liepos 8 d. iki liepos 10 d. vidurnakčio.

„Ryanair“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Lietuvai Elina Hakkarainen sako:

„Mums smagu pranešti apie naują žiemos sezono maršrutą į Eilato Ovda oro uostą Izraelyje. Jis pradedamas vykdyti nuo lapkričio mėnesio, o skrydžių bilietus įsigyti bus galima jau rytoj www.ryanair.com svetainėje.

Valstybę stiprinantiems žmonėms – apdovanojimai

Valstybę stiprinantiems žmonėms – apdovanojimai

Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 27 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už ryžtą gelbstint žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 4 Lietuvos piliečiai.
Pasak Prezidentės nuo pat savo valstybingumo ištakų Lietuva yra stipri todėl, kad nuolat atsinaujina. Tai – nuopelnas žmonių, kuriuos įkvepia mūsų šalies istorija, o lietuviškumas skatina kurti, veikti ir nelikti abejingiems, kai kalbama apie Lietuvą. Jie nusipelno nuoširdaus mūsų dėkingumo ir pagarbos.
Pasak šalies vadovės, Liepos 6-ąją lenkiamės Tėvynės gynėjams, paaukojusiems gyvenimą svajonei, kurios daugelis neišvydo – Lietuvos nepriklausomybei. Laisvės kovotojų atminimas mūsų šalyje visada bus šventas. Dėkojame ištikimiems ir profesionaliems šalies kariams, kurie budi mūsų laisvės ir demokratijos sargyboje. Taip pat vertiname Lietuvos draugus užsieniečius, kuriems Lietuvos saugumas ir pažanga yra tapę gyvenimo misijos dalimi.

Edukacinis pleneras „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“  2015 m. rugpjūčio 10 – 14 d.

Edukacinis pleneras „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“ 2015 m. rugpjūčio 10 – 14 d.

Mielieji,

Š.m. rugpjūčio 10 – 14 d. Lietuvos žydų bendruomenė organizuoja edukacinį plenerą „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“, kuris vyks „Įlankos“ sodyboje, Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime.

Plenero dalyvių laukia įdomi ir turtinga tapybos, piešimo bei keramikos edukacinė – praktinė programa, žymūs profesionalūs dėstytojai bei lektoriai, turininga laisvalaikio programa.

Edukacinio plenero rėmėjai: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC.

Norinčius dalyvauti edukaciniame plenere kviečiame registruotis jau šiandien. Vietų skaičius ypač ribotas, registracija vyks iki liepos 17 d.

Plenero programa

Registracijos formą užpildykite ČIA

Dalyvio mokestis: 150 EUR

“Sambation 2015” kviečia

“Sambation 2015” kviečia

Tarptautinė jaunimo kūrybinė stovykla “Sambation 2015” kviečia Jus į moksleivių ir studentų kelionę ( skirtą  13-25 metų jaunimui). Trys grupės iš Sankt Peterburgo ir Kijevo iškeliaus patogiais autobusais į savo maršrutus, o viena grupė dirbs Vilniuje. Kelionės metu visos grupės bus užimtos kūrybine veikla ir įgyvendins savo idėjas įvairiose meno srityse – literatūros, muzikos, kinoir daugiau. Galutinis taškas – vaizdingas Baltijos jūrojos krantas, kur mūsų grupės susirinks kartu ir pasidalins savo darbo rezultatais.

Kviečiame jaunimą dalyvauti Žydų paveldo kūrybinėje stovykloje-kelionėje.

Informacija prisegtuke. (Ypatingos dalyvavimo sąlygos jaunimui iš Lietuvos)

Daugiau informacijos rusų kalba: Sambation 2015