Laiškas LR Prezidentei D. Grybauskaitei:
Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimo atėmimo iš Prano Končiaus ir išbraukimo iš apdovanotojų sąrašo
Sukako lygiai 50 metų, kai Kretingos rajone esančiame Didžiųjų Žalimų kaime, Drungilų šeimos sodyboje, nuaidėjo mirtini šūviai. Tuometinė sovietinė spauda apie 1965 m. liepos 15-osios įvykius tradiciškai nutylėjo, tačiau tarp vietos gyventojų pasklido gandas, kad ten žuvo dar nuo pokario metų besislapstęs žmogus.
Sovietų Sąjungos žlugimas, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, suteikė galimybę atverti KGB archyvus ir atskleisti šios dramatiškos ir tragiškos istorijos paslaptis.
Daug dėmesio holokausto mūsų šalyje tyrinėjimams skiriantis Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys šių eilučių autoriui patvirtino, kad KGB archyvuose išlikusios bylos, iškeltos XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje asmenims, prisidėjusiems prie 1941-1944 metais Lietuvoje vykdyto žydų genocido, yra daug kruopščiau parengtos nei Stalino laikų bylos.
Tad, atmetus ideologines nuostatas, didele dalimi jų ir šiandien galima remtis ir naudotis.
Nuotraukoje: IŠGELBĖTOJI. Iš Šalyno dvaro 1941 m. nuo vežimo į mirtį pabėgusi salantiškė Basia Abelmanaitė-Jankelovičienė (pirma iš dešinės) su savo gelbėtojais Imbarės kaimo gyventojais Sofija ir Pranu Kasperaičiais bei jų dukra Kazimiera prie jų sodybos.
LŽB: Bubnys yra Istorijos departmento vadovas o ne centro vadovas kaip VE teigia
Alanas Levinas, gražiai ir energingai pradėjęs dirbti vykdančiuoju LŽB direktoriumi, savo darbą nutraukė, deja, ir buvo atleistas jo paties prašymu.
Ketvirtadienį, bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir religinės bendruomenės pirmininko Simo Levino pakviesti, prie pusryčių stalo bendruomenės kavinėje susirinko Vilniaus Choralinės sinagogos minjanas. Draugiškai šnekučiuodamiesi, visi aptarė rūpimus klausimus.
Liepos 23d. ketvirtadienį po įprastos keliolikos dienų pertraukos į darbą atėjo Lietuvos rabinas Chaimas Buršteinas. Bendruomenės narių prašymu jam pasiūlyta dirbti ištisus metus, o ne pusę metų, kaip buvo iki šiol.
The Klaipėda region newspaper Vakarų Ekspresas in its July 15, 2015, edition published an article about the mass murder of Jews in the village of Didieji Žalimai during World War II, and about the death of one of the murderers decades later at the same location.
“It’s been 50 years since fatal shots rang out at the Drungilas family farmstead in the village of Didieji Žalimai in the Kretinga region. The Soviet press as was their wont remained silent about the events of July 15, 1965, but the rumor circulating among residents was that a man who had been in hiding since the war died there.
“The fall of the Soviet Union and Lithuanian independence allowed for the opening of KGB archives and revealed the secret of this dramatic and tragic story.
Po pasaulį išsibarstę lietuviai ir ryšius su Lietuva puoselėjantys žmonės šių metų spalio mėnesį susitiks jau septintą kartą rengiamame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Didžiausiame išeivijai skirtame verslo renginyje garsūs verslo lyderiai, Lietuvos politikos elitas, lietuvių ir litvakų bendruomenių nariai dalinsis patirtimi, stiprins tarpusavio ryšius, diskutuos apie galimybes įgyvendinti bendrus projektus.
Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas vyks 2015 metų spalio 20-21 dienomis Izraelyje, Tel Avive. Renginio metu į Izraelį su oficialiu vizitu ketina atvykti renginio globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Izraelis – ypatinga šalis, kurią Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo rengėjai pasirinko neatsitiktinai. Tai – inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje pirmaujanti valstybė, turinti puikiai išplėtotus mokslo ir verslo ryšius visame pasaulyje. Didelė Lietuvą menanti žydų litvakų bendruomenė, įvairiose srityse Izraelyje sėkmingai dirbantys Lietuvos universitetų absolventai – tai puikus bendradarbiavimo potencialas, kurį turime geriau išnaudoti. Tikimės, kad Forumas padės stiprinti dvišalius ekonominius ryšius, atvers kelią naujiems bendriems verslo ir mokslo projektams“, – teigė Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Izraelio valstybėje Edminas Bagdonas.
Vilniaus Senamiestyje esančioje mūrinėje sinagogoje Gėlių g. 6 šiuo metu pradedami tvarkymo – restauravimo, remonto ir avarijos pašalinimo – darbai. Pagal Vilniaus sinagogos tvarkybos darbų projektą numatoma restauruoti sinagogos fasadus, cokolį, įėjimo laiptus, nuogrindą, langus ir duris, stogą ir kupolą, vidaus apdailos elementus, lietaus vandens nuleidimo sistemą, sustiprinti ar pakeisti susidėvėjusias konstrukcijas ir fasadų elementus, įrengti žaibosaugą, apsauginę bei gaisrinę signalizacijas. 2014 m., likviduojant avarinę sinagogos būklę, jau buvo sutvirtintos sienos bei kupolinė perdanga virš maldos salės.
Skaitykite daugiau
© Lietuvos žinios
Av 9-osios pasninkas šiais metais prasideda šeštadienį, liepos 25 d. 21.17 val. ir baigiasi
liepos 26 d. 22.26 val.
Malda Vilniaus sinagogoje – liepos 26 d. 9 val. ir 19.30 val.
Av 9 –ąją minima Dieviškosios Jeruzalės šventyklos sunaikinimo diena, būkime verti greičiausio jos atstatymo.
Lietuvos komandoje, kuri nuo 1995 metų dalyvauja jau šeštose Europos “Makabi” žaidynėse, yra 26 sportininkai ir vadovai, bus varžomasi 5-iose sporto šakose. Į Berlyne vyksiančias žaidynes vyksta mini futbolo komanda, kuri du kartus (1995 m. Olandijoje ir 2011 m. Austrijoje) iškovojo Europos čempionų vardus bei tris kartus: (1999m. Škotijoje, 2003m. Belgijoje, 2007m. Italijoje) tapo žaidynių vicečempionais. Komandos treneris – Gercas Žakas, komandos vadovas – Matvejus Frišmanas, komandos kapitonas – Artūras Sobolis. Ruošdamiesi atsakingoms ,,Makabiados“ žaidynėms futbolininkai turėjo daug treniruočių ir kontrolinių rungtynių Vilniuje, į kurias susirinkdavo iš Kauno ir Šiaulių.
Plaukikų komanda stipri kaip visada,- jai vadovauja trenerė ir plaukikė, makabiadų veteranų varžybų nugalėtoja – Ela Pavinskienė. Komandos sąstate: daugkartinis Europos čempionatų nugalėtojas ir prizininkas Andrej Fadeev ir perspektyvūs jauniai Artiom Perepelica ir Jekaterina Gamper.
Lietuvos komandoje žinomi sportininkai: Pasaulinės Makabiados vicečempionas, badmintonininkas Alanas Plavinas, pajėgi jauna stalo tenisininkė Vanessa Ražinskytė, lauko teniso veteranai Ilja Bereznickas ir Valentina Finkelšteinienė.
Delegacijos direktorius – Kostas Pavinskas, jaunimo komandos vadovė – Sofija Pavinskaitė, komandos gydytojas – Arkadij Goldin, futbolo komandos vadovo pavaduotojas – Daumantas Todesas.
Europos „Makabi“ žaidynėse Berlyne dalyvaus 38 šalių delegacijos, kurios varžysis 19-koje sporto šakų, jose bus per 2300 dalyvių. Žaidynių metu vyks plati kultūrinė programa, bus paminėtos Holokausto aukos, surengta Shabato vakarienė, žaidynių dalyviams numatyta ir plati ekskursinė programa.
Semionas Finkelšteinas
Lietuvos sporto klubo „Makabi“ delegacijos vadovas
Nuotraukoje LSK „Makabi“ delegacija Lietuvos žydų bendruomenėje.
LŽB sveikina JAKOVĄ BRAVERĮ, puikiai išlaikiusį VBE ir gavusį tris šimtukus! Bendruomenė didžiuojasi jumis, Jakovai!
Ketvirtadienį Vilniaus Rotušėje susirinko šimtukininkai – patys geriausi Vilniaus abiturientai. Pilnutėlė salė besišypsančių veidų, gražiai pasipuošusių žmonių. Nuo laimingų mamų ir tėčių šypsenų net salėje šviesiau. Abiturientus sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius:
-Baigiau mokyklą istoriniais laikais, kai labai geras vertinimas buvo 5, o šimtukų iš viso nebuvo, tačiau žinau, ką reiškia truputėlį dvejoti dėl ateities, – sveikindamas geriausius šių metų Vilniaus abiturientus, kalbėjo sostinės meras.
-Norint, kad gyvenimas būtų sėkmingas, laimingas, o svarbiausiai – garbingas, reikia proto, sąžinės, drąsos, kurios mums kartais trūksta. Linkiu, kad rinkdamiesi studijas, būtumėte drąsūs atsispirti mylinčių tėvų, gera norinčių mokytojų ir žinančių, kuri specialybė perspektyviausia, bendraklasių spaudimui. Kad būtumėte drąsūs įsiklausyti į save, – linkėjo Vilniaus meras, primindamas, kad į Rotušę susirinkę abiturientai priklauso vienam procentui geriausiųjų šiais metais. Du ir daugiau šimtukus šiemet gavo 157 Vilniaus abiturientai, dvigubai daugiau, nei pernai.
JOINT-o darbuotojų apsilankymas Panevėžio žydų bendruomenėje jau tapo tradicija. Panevėžio žydams visada malonūs ir įdomūs šie susitikimai tuo, kad gali daugiau sužinoti apie JOINTO labdaros organizacijos veiklą.Viena iš Panevėžio gatvių dar1923 m. buvo pavadinta JOINT-o garbei (dabartinė Zikaro g.). Ši istorinė informacija visada pradžiugina atvykstančius JOINT-o atstovus.
2014 metais lapkričio mėnesį buvo organizuota tarptautinė konferencija apie istorinę JOINTO veiklą Lietuvoje, taip pat apie jo investicijas į žydų organizacijas: švietimo ir sporto įstaigas, senelių ir vaikų namus, medicinos įstaigas, tai buvo svarbi parama žydams Panevėžyje ir Lietuvoje. Minint JOINT-o 100metį buvo pastatyta stela Zikaro gatvėje (Buvusi Jointo g.), ta i ir išleista knygą apie JOINT-ą.
Atsižvelgdama į žydų bendruomenės prašymą, Šiaulių valdžia atsisakė planų iškelti palaikus, surastus tiesiant kelią. Šiaulių miesto savivaldybė užtikrina, kad nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad statybos yra stabdomos ne dėl žydų kaltės, o todėl, kad buvo surasti palaikai, apie kuriuos turėjo būti žinoma iš anksto, prieš pradedant statybas.
,, Negaliu pasakyti, kokie istoriniai tyrimai buvo atlikti prieš pradedant statybos darbus. Jeigu jie buvo atlikti ir atsitiktinai buvo surasta dar viena vieta, kuri nebuvo iki šiol žinoma, tai galima suprasti, atleisti ir ištaisyti. Iki šiol buvo žinomos aštuonios vietos. Klausimas dėl Pročiūnų žudynių vietos buvo iškeltas seniau, viskas yra Valstybės Centrinio archyvo šaltiniuose, reiškia viskas yra surinkta ir žinoma. Galbūt nėra tiksliai nustatyta vieta, bet šiandien turim įvairių technikos priemonių, kuriomis net nejudinant žemės paviršiaus, imanoma nustatyti, kur yra palaikai. Nesvarbu , kieno tie palaikai, žydų ar nežydų. Jei vykdomos statybos, tai kam malonu važiuoti keliu, po kuriuo guli palaikai, ar statyti namus ir surasti kieme palaidotus žiauriai nužudytus žmones? Ir dabar iš atkastų palaikų galima spręsti, kad ten buvo nemažai vaikų. Tai tragedija, kuri reikalauja įamžinimo, o ne statybų. Netikėtumo buvo galima išvengti, jei būtų nuodugniai ištirta. Aišku, mes susipažinsime su visa istorine medžiaga ir pasižiūrėsime, kaip atsirado tas projektas. Tai ne žydų užgaida ar išskirtinis reikalavimas, – to reikalavo įstatymas: iki 2012metų inventorizuoti visas kapines ir masinių žudynių vietas, atlikti sklypų teisinę registraciją. Darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2016 metų. Reikia vykdyti įstatymus, – išvengsime baisių nesusipratimų. Ši istorija parodė, kaip Vyriausybė su Šiaulių savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu sprendžia klausimus, surėmę pečius, ieškodami išeities. Man labai svarbu pažymėti, kad nereikia jokio kišimosi iš užsienio. Aš pati pakviečiau rabiną iš Londono atvykti, apžiūrėti vietos, bet prašiau specialaus Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovo Yoel Shik, kurį pripažįsta ES. Lietuvos Vyriausybė oficialiai bendradarbiauja su Rabinų komitetu. Šio komiteto iniciatyva priimtos svarbios rezoliucijos. Pabrėžiu, kad tikrai nereikalinga jokia užsienio intervencija, sprendžiant vidaus reikalus. Noriu padėkoti Vyriausybei ir visoms institucijoms, Kultūros Paveldo departamentui, kurie operatyviai reagavo ir padeda spręsti problemą.“
Vykdant kelio rekonstrukcijos ir kitus infrastruktūros darbus Pramonės parke atkasti palaikai bus palikti toje pat vietoje. Taip nuspręsta Šiaulių miesto savivaldybės komisijos dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo posėdyje.
TIESIANT KELIĄ ŠIAULIUOSE APTIKTAS KRAUPUS RADINYS
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad statybos yra stabdomos todėl, kad buvo surasti palaikai, apie kuriuos turėjo būti žinoma iš anksto, prieš pradedant statybas.
Vilnius, liepos 15 d. (BNS). Atsižvelgdama į žydų bendruomenės prašymą, Šiaulių valdžia atsisakė planų iškelti palaikus, kurie rasti tiesiant kelią.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus teigė, kad toks sprendimas priimtas rodant pagarbą „visų tautinių grupių tradicijoms ir papročiams“.
„Šiaulių miesto savivaldybė užtikrina, kad (…) nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams”, – trečiadienį pranešime spaudai teigė M.Šiurkus.
Savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis BNS sakė, kad Šiauliuose tiesiamo kelio projektas bus koreguojamas.
papildytas pranešimas
Liuneburgas, Vokietija, liepos 15 d. (AFP-BNS). Vokietijos teismas trečiadienį skyrė ketverius metus laisvės atėmimo „Aušvico buhalteriu“ pramintam buvusiam nacių SS pajėgų karininkui, išnagrinėjęs, kaip manoma, vieną iš paskutiniųjų tebegyvenančių Holokausto vykdytojų bylų.
94 metų Oskaras Groeningas (Oskaras Grėningas), sėdėjo nejudėdamas, kai teisėjas Franzas Kompischas (Francas Kompišas) paskelbė, kad „kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl 300 tūkst. bendrininkavimo nužudant atvejų“, daugiausiai susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų kamerose 1944 metais.
„Dabar žiūrint į praeitį, tiek aš, tiek tie, kurie su L. Lipšicu dirbo, galime gailėtis, kad neišnaudojome jo 100 procentų. Jis žinojo tiek daug, kad visko paimti negalėjome, kartu su juo netekome dalies to palikimo“, – sako šiaulietis Giršas Rafaelis, vienas iš L. Lipšico bendražygių.
Iš Telšių į Šiaulius mokytis, o vėliau ir gyventi atvykęs G. Rafaelis pirmą kartą su L. Lipšicu susidūrė 1988 metų gruodį, kada Sąjūdžio iniciatyva buvo nutarta atkurti Šiaulių žydų bendruomenę. Iš daugiau nei 200 susirinkusių žmonių buvo renkama taryba, į kurią pateko mokytojai, dėstytojai, statybininkai. Tarp jų ir tuomet 64-erių L. Lipšicas.
Jeruzalėje įsikūręs tyrimų centras neseniai paskelbė, kad žydų bendruomenė dabar yra beveik tokio dydžio, kokia buvo iki holokausto. Bet Estijoje šios tautos atstovų gyvena maždaug perpus mažiau nei 1939-aisiais. Dabar Estijoje yra apie 2 tūkst. žydų. Prieš karą šalyje jų buvo 4500. Estijos žydų muziejaus vadovas negalėjo nurodyti priežasties, kodėl daugiau šios tautos atstovų neatvyksta čia įsikurti. Jo teigimu, šalyje gyventi gera, kokių nors priešiškumo apraiškų nejaučiama.
Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Kitą savaitę į Lietuvą atvyks Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto nariai, kurie Šiauliuose apžiūrės kapavietę, atrastą tiesiant kelią, antradienį pranešė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė.
„Mes pakvietėme rabinus, antropologus, nes nėra duomenų, ar tai yra žydų, ar ne žydų palaikai“, – antradienį BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Savaitės pradžioje Šiauliuose posėdžiavusi savivaldybės tarybos komisija nusprendė iškelti palaikus, tiesiant kelią rastus masinėje Antrojo pasaulinio karo laikų kapavietėje.
Anksčiau planuota iškėlimo darbus pradėti artimiausiomis dienomis, tačiau Šiaulių savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis BNS antradienį teigė, jog darbai iki delegacijos atvykimo nebus vykdomi. Delegacijos vizitas planuojamas pirmadienį. Pasak savivaldybės atstovo, į kapavietę turėtų atvykti ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Aminas Maimonas.
Atidengtoje kapavietės dalyje yra maždaug 40 žmonių palaikai.
Biržų rajono vicemerė Irutė Varzienė kartu su Biržų „Aušros“vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro vadovu ir istorijos mokytoju Vidmantu Jukoniu apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje aptarti bendrus projektus. Biržų savivaldybė daug dėmesio skiria žydų istorijos reikalams. Miesto mokyklos tolerancijos centro vadovas yra istorikas istorikas, gyventojai savo iniciatyva kreipėsi į jį dėl pagalbos sutvarkyti žydų kapines. Atsirado remėjai. Kiekvienais metais pagal sukurtą projektą paskutinius 5 metus savanoriai iš Vokietijos ir „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai padeda sutvarkyti žydų kapines.
Pokalbio metu su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofmanu buvo nuspręsta kitais metais kreiptis į Geros Valios fondą su bendru projektu dėl Biržų miesto žydų kapinių ir masinių žudynių vietos Biržuose bei jų apylinkėje sutvarkymo. Biržų vicemerė pasiūlė įkurti Biržų kraštotyros muziejuje ekspoziciją apie Biržų XIX ir XX amžiaus žydų istoriją.
