Lietuvos premjeras Izraelį vadina „strateginiu partneriu regione“

Vilnius, rugsėjo 8 d. (BNS). Izraelyje viešintis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius šią šalį antradienį pavadino strateginiu partneriu regione, ir išsakė viltį, kad partnerystė ateityje tik stiprės.

Susitikime su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu premjeras teigė, kad šiemet įvykęs Izraelio ambasados atidarymas Vilniuje yra istorinis įvykis plėtojant dvišalius santykius.

„Izraelis yra mūsų strateginis partneris regione ir vienas svarbiausių Lietuvos bendradarbiavimo partnerių pasaulyje. Esu tikras, kad ateityje mūsų šalių partnerystė tik intensyvės“, – pranešime spaudai teigė premjeras.

A.Butkevičius susitikime išskyrė bendradarbiavimą Lietuvai dirbant Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir „puikų Vyriausybės bendradarbiavimą su Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomene“.

Anot Vyriausybės pranešimo, premjeras trumpai pristatė Geros valios kompensacijos įstatymo nuostatas, bendros komisijos Lietuvos žydų kultūros ir istorijos klausimams spręsti darbą.

Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, per dešimtmetį Lietuva įsipareigojo išmokėti 128 mln. litų (37 mln. eurų) kompensaciją.

Premjeras išsakė poziciją, kad „Lietuvos Vyriausybė turi tvirtą poziciją antisemitizmo klausimu, taip pat įgyvendina tolerancijos skatinimo programas“, teigiama pranešime spaudai.

Kiek anksčiau antradienį premjeras Jeruzalėje Jad Vašemo Holokausto istorijos muziejuje pagerbė žydų genocido aukas.

Per apsilankymą muziejuje premjeras su žmona padėjo vainiką tragedijos aukoms atminti ir pasodino atminimo medelį.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai nužudė apie šešis milijonus žydų. Lietuvoje žuvo apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Socialiniame tinkle paskelbtame įraše premjeras pabrėžė, kad Holokausto tragedija „yra didelis skausmas Lietuvai ir jos žmonėms“.

„Lietuvos žydai, dingę per Holokaustą, buvo bendrapiliečiai, ir jie amžinai gyvens mūsų širdyse. Dabar mūsų pareiga prisiminti Holokausto aukas, toliau skatinti bendras humanizmo vertybes ir puoselėti unikalų litvakų paveldą“, – teigė premjeras.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų.

Europos žydų kultūros dienos Garliavoje

Europos žydų kultūros dienos Garliavoje

„Europos žydų kultūrai skirti renginiai prasidėjo rugsėjo 3 dieną. Dalis šių renginių vyko Garliavoje. Visi žinojo, kad miestelio stiprybė slypėjo darnioje įvairių tautų bendruomenėje. J. Godlevskis pastatė bažnyčią liuteronams, katalikams ir sinagogą žydams.  Lietuviai, vokiečiai ir žydai darniai gyveno, kartu šventė valstybines šventes. Įvairių tautų kultūros židinys dar kartą atgimė pirmąją rugsėjo savaitę.

Vakar (rugsėjo 6 d.)  Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Garliavoje gyvenusius žydus. Šiandien (rugsėjo 7 d.) Jonučių gimnazijos aktų salėje apie skaudžius istorijos vingius pasakojo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir knygą apie Garliavos istoriją parašiusi lietuvių kalbos mokytoja Inga Stepukonienė.

Šiaulių dailės galerija kviečia

Šiaulių dailės galerija kviečia

Rugsėjo 11 d. 16.30 val., miesto gimtadienio proga, Šiaulių dailės galerijoje parodą atidarys vienas įdomiausių Lietuvos jaunųjų menininkų, šiaulietis Mindaugas Lukošaitis. Parodos eksponatai susideda iš dviejų piešinių ciklų ŽYDAI. MANO ISTORIJA ir JĖZUS KRISTUS.
Mindaugas Lukošaitis gimęs 1980 m. Šiauliuose, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, jis 1999–2003 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje Skulptūros katedroje. 2000–2002 m. dalyvavo parodose su grupės „Blizgė“ bendrais projektais, kartu su menininkais Žilvinu Landzbergu ir Roku Petruškevičiumi.

Užsiėmimai LŽB 2015

Gerbiamieji bendruomenės nariai!

Kviečiame mokytis Hebrajų kalbos! 

Pamokos vyks ketvirtadieniais LŽB (Pylimo g. 4) ILAN klube (II –ame aukšte)

Pradedančiųjų grupės (I) užsiėmimai vyks ketvirtadieniais nuo 17.00 -17.45 val.

Pažengusiųjų grupės (II) užsiėmimai vyks ketvirtadieniais nuo 18.00 – 18.45 val.

Pirmi užsiėmimai vyks rugsėjo 17 d.

Užsiėmimus ves patyręs mokytojas Yehuda Wagner.

 

Registracija El.paštu: julija.lipsic@gmail.com

Registruojantis maloniai prašome nurodyti:

asmens vardą/pavardę/tel.nr./amžių/grupę kurioje norėtumėte mokytis t.y. pradedančiųjų arba pažengusių.

 

Kviečiame į Izraelietiškų šokių pamokas!

Izraelietiški šokiai su Karina Semionova (Lietuva)  ir  Dmitrijumi Mordereru (Latvija)

Kviečiame visus norinčius išmokti šokti izraelietiškus šokius į šokių pamokas, kurios vyks kiekvieną sekmadienį

nuo 2015 m. rugsėjo 20 d., LŽB būstinėje (Pylimo g.4, Vilnius, Baltojoje salėje).

šokių pamokos vyks nuo

  1. 00 – 12.30 val. Pradedančiųjų grupei

12.30  – 14.00 val. Pažengusiųjų grupei

 

Registracija ir papildoma informacija:

Karina Semionova

El. paštas: karina.semionova@gmail.com

Holokausto dienos minėjimas Panevėžyje

Kviečiame dalyvauti Holokausto dienos paminėjime ir seminaruose, kurie vyks š.m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. ir 24 d. 14 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje

 1994 metais LR Seimas rugsėjo 23 – ąją  paskelbė Lietuvos valstybine atmintina diena. Rugsėjo 23 –ioji svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad 1943 metais, šią dieną, buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje), kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Tai – liūdna atminimo diena, kuomet prisimename gyvenusią Lietuvoje didelę žydų bendruomenę.

            Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV a. pabaigoje. Iki XX a. pradžios tai buvo didelė tautinė bendruomenė, gyvenusi Lietuvos miestuose ir miesteliuose. XIX a. pab. – XX a.pr. dažnai jie sudarydavo ¼, 1/3, o kartais net pusę miesto ar miestelio gyventojų dalį. Jie buvo mūsų šalies piliečiai, tie patys Lietuvos gyventojai, turėję savo kasdienius džiaugsmus, vargus, rūpesčius. Žydų bendruomenė, palyginus su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, buvo viena didžiausių.

Renginys „Išsaugokime Švėkšnos sinagogą“

Renginys „Išsaugokime Švėkšnos sinagogą“

Kviečiame  2015 rugsėjo 25 d. į  baigiamąjį projekto „Išsaugokime Švėkšnos sinagogą“ renginį  (seminarą). Seminaras vyks Švėkšnos seniūnijoje (Liepų aikštė 24, Švėkšna, Šilutės r.).

Vieta: Švėkšnos seniūnija (Liepų a. 24); Švėkšnos miestelis.

Organizatorius: Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos skyrius.

Daugiau informacijos: Monika Žąsytienė, 865757152, monika.zasytiene@gmail.com

Renginio programa: 

Žiežmarių žydų paveldas – tiltas iš praeities į ateitį

Žiežmarių žydų paveldas – tiltas iš praeities į ateitį

Martynas Užpelkis – teksto ir nuotraukų aut.

Rugsėjo 6 d., minint Europos žydų kultūros dieną, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Žiežmarių kultūros centras pakvietė Kaišiadorių krašto gyventojus ir svečius į renginį „Žiežmarių žydų paveldas – tiltas iš praeities į ateitį“, kurio metu buvo skaitomi istorikų ir paveldo specialistų pranešimai, pristatyti dailininkų plenero darbai, vaišinamasi tradiciniais žydiškais skanumynais, diskutuojama kaip išsaugoti ir tinkamai panaudoti unikaliąją Žiežmarių medinę sinagogą ir kitus štetlo laikų statinius. Renginį pradėjome Holokausto aukų pagerbimu žydų žudynių vietoje Bačkonių kaime. Turiningą dieną užbaigėme pasivaikščiojimu po Žiežmarių miestelį su eskursijos vadovu. Renginio metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky įteikė padėkos raštus už indėlį į Lietuvos žydų paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą.

Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Ukmergėje

Holokausto aukų pagerbimo ceremonija Ukmergėje

Pirmąjį rugsėjo mėnesio sekmadienį, per patį vidurdienį, Ukmergės rajono Pivonijos šilo tylą perskrodžia šiurpus automobilių sirenų gausmas. Taip kasmet prasideda Holokausto aukų pagerbimo ceremonija, į kurią atvyksta ne tik ukmergiškiai, bet ir Vilniaus, Kauno žydų bendruomenių, kitų miestų atstovai. Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas priminė, kad esame trečioje pagal dydį masinių žudynių vietoje Lietuvoje (po Panerių ir IX forto), jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu kiekvienam prisiminti ir nepamiršti perduoti žinią apie tragiškus Antrojo pasaulinio karo įvykius savo vaikams, kaip svarbu padėti jaunajai kartai išmokti skaudžią istorijos pamoką, kad jie žinotų, kad buvo tokių Lietuvos gyventojų, kurie dalyvavo žydų žudynėse (talkindami naciams ar net savo pačių iniciatyva), ir kad buvo tokių Lietuvos piliečių, kurie gelbėjo žydus rizikuodami savo gyvybe.

Holokausto aukas pagerbė ir apie būtinybę išsaugoti istorinę atmintį bei žydų paveldą, bendrauti bei šviesti žmones kalbėjo Ukmergės rajono vicemerė Klavdija Stepanova. Maldą už mirusiuosius sakė Kauno žydų bendruomenės tarybos narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas. Savo prisiminimais apie karo baisumus ir nebūtin išėjusius Ukmergės žydus pasidalino gydytojas Henrikas Gintautas.

Tauragės Kultūros centro naujienos

Tauragės Kultūros centro rūpesčiu Gryblaukio miško 84 kvartale (Tauragės r. sav. Batakių sen.), prie Batakių miestelio 1941 m. žydų žudynių vietos pastatytas paminklinis akmuo. 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos žydų genocido aukų dieną bus pagerbtos aukos ir atidengtas paminklas.   Rugsėjo 23 d. 13.30 val. Batakių (Tauragės r. sav. Batakių sen.) kultūros namuose vyks Lietuvos žydų genocido aukų dienos paminėjimas ir paminklo atidengimas Gryblaukio miške (3 km nuo Batakių miestelio).

Tauragės Kultūros paveldo tarnybos vadovas

Edmundas Mažrimas

Skelbimas:

Premjeras A.Butkevičius vyksta į Izraelį 

Vilnius, rugsėjo 7 d. (BNS). Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį vyksta oficialaus vizito į Izraelį, kur aptars ekonominį bendradarbiavimą ir pristatys bendradarbiavimą su Lietuvos žydų bendruomene.

Numatyti premjero susitikimai su Izraelio Vyriausybės vadovu Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), prezidentu Reuvenu Rivlinu bei energetikos ministru Yuvalu Steinitzu (Juvaliu Šteinicu).

Anot Vyriausybės, Izraelyje bus pristatyta Lietuvos pažanga diversifikuojant eksporto rinkas, kalbamasi apie užsienio investicijų pritraukimo priemones.

Lietuva svarsto galimybes ateityje pirkti dujų iš Izraelio, tačiau tai techniškai gali būti įmanoma tik po kelerių metų. Izraelis kol kas nėra nusprendęs dėl dujų eksporto.

Europos žydų kultūros diena Rokiškyje

Europos žydų kultūros diena Rokiškyje

2015 m. rugsėjo 6 d. minint Europos žydų kultūros dieną Rokiškio Sinagogų gatvėje buvo atidengtas informacinis stendas, skirtas Rokiškio litvakų bendruomenei ir čia stovėjusioms 3 sinagogoms atminti.


Į renginį susirinko nemažas būrys rokiškėnų, kuriems įdomi gimtojo miesto istorija.

Į renginį taip pat atvyko Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algimantas Gurevičius ir Vilniaus jidiš instituto profesorius Dovidas Katzas, kuris į rokiškėnus kreipėsi jidiš kalba, kuri mūsų miesto gatvėse nebeskambėjo virš 70 metų.

Informacinį stendą atidengė Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis ir Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.

Informacinis stendas parengtas vykdant Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą “Rokiškio sinagogų vietos įamžinimas”.

Nuotraukos Facebook’e

Pro memoria Uri Chanoch parašė jo draugas Julius Bermanas

   Uri Chanoch –  kaunietis, išgyvenęs Holokaustą Kauno gete, iš jo perkeltas į Dachau. Netekęs artimųjų paauglys berniukas patyrė visą Šoa siaubą. Todėl  jis  tapo nenuilstančiu tvirtu išgyvenusiųjų gynėju, tą gerai žinojo jo gimtosios Lietuvos žydai.

   Jis gimė Kaune 1928m. užaugo garbingų sionistų namuose. Uri buvo tik 13, kai su tėvais buvo išsiųstas į Kauno getą 1941m. Jis pradėjo dirbti nacių biure, netrukus ėmė darbuotis geto pogrindžio veikloje ir rizikuodamas savo gyvybe, daug kartų yra pavogęs darbo leidimus, kurie leisdavo žydams pabėgti iš geto. Jam taip pat pavyko išsaugoti savo 9-erių metų brolio Daniau gyvybę, kai jis pasislėpė per Kauno geto  Vaikų akciją. Net ir žiauriai mušamas, Uri neišdavė naciams, kur slėpėsi  brolis.

Užuojauta

Užuojauta

Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su dideliu liūdesiu praneša, kad rugsėjo 1-ą dieną, savo namuose Izraelyje, mirė Fondo valdybos narys Uri Chanoch. Netekties valandą Fondas užjaučia U. Chanoch šeimą ir gedi kartu – išėjo mūsų brangus bičiulis ir nepamainomas kolega.

Uri Chanoch gimė 1928 metais Kaune. Holokausto metu išgyveno Kauno getą, vėliau Dachau koncentracijos stovyklą, tačiau neteko savo senelių, tėvų ir sesers. Patyręs karo, persekiojimo ir naikinimo siaubą, U. Chanoch visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Holokaustą išgyvenusių žydų gerovę, rūpinosi restitucijos klausimais Lietuvoje ir svetur.

Kaune įamžinamas legendinio žydų gelbėtojo atminimas

Kaune įamžinamas legendinio žydų gelbėtojo atminimas

Tuometinis Japonijos vicekonsulas Kaune 1940 metais išrašė daugybę tranzitinių vizų į Japoniją, leidusių žydų tautybės žmonėms pasislėpti nuo karo siaubų užsienyje.

Prisimenama, jog Č. Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo „Gyvybės vizas“ „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki pat paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties – paskutinės jo pasirašytos vizos esą buvo paleistos per traukinio langą.

Tikslus išgelbėtų žydų skaičius kol kas nėra tiksliai žinomas. Pasak Holokausto tyrinėtojų, japonų vicekonsulo išduotos tranzitinės vizos leido išgyventi apie 6 tūkst. žydų.

Japonijos ambasados inicijuotuose renginiuose, skirtuose 75-osioms Č. Sugiharos narsaus poelgio metinėms, dalyvauti kviečia ir Kaune veikiantis „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“, įsikūręs buvusiame Japonijos konsulate, dabar paverstame muziejumi ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centru.

Izraelio ambasadorius J. E. Amiro Maimono vizitas Panevėžyje

Izraelio ambasadorius J. E. Amiro Maimono vizitas Panevėžyje

2015 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje lankėsi Izraelio ambasadorius J. E. Amiras Mamonas. Vizito tikslas – plėtoti bendradarbiavimo ryšius, skatinti verslo plėtrą tarp Izraelio ir Lietuvos, susitikti su Panevėžio verslininkais, žydų bendruomene. Ambasadorius apsilankė miesto savivaldybėje, kur jį priėmė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
„Mes gyvename Lietuvos viduryje, palankioje geografinėje vietoje, pusiaukelėje tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių – Vilniaus ir Rygos. Esame kompaktiškas, palankus verslo plėtrai miestas. Turime didelių įmonių, tokių kaip AB „Amilina“, Panevėžio statybos trestas, „Panevėžio keliai“, esame sulaukę užsienio investuotojų, džiugina čia įsikūrusios norvegų kapitalo įmonės.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

2015 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai aplankė Rygos getą. Rygos getas,nacių politiko Hugo Wittrock įsakymu, buvo įkurtas 1941 m. spalį. Geto vieta pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo gausiausiai žydų gyvenamas Rygos mikrorajonas, vietinių vadintas Maskvos priemiesčiu. Visi Rygos žydai gyvenę už įkurto geto ribų, buvo priversti nedelsiant palikti namus ir įsikelti į šią 9000 kv. metrų aptvertą teritoriją.
Nehumaniškose Rygos geto sąlygose iš viso gyventi suvaryta buvo per 30.000 žydų. Apytikriai viename kambaryje gyveno po 12 žmonių, kurie turėjo dalintis 5 miegamas vietas. Bendruomenės nariams geto darbuotojas pravedė trumpą ekskursiją, kurios metu papasakojo, jog nuo 1941 m. lapkričio iki 1944 m. birželio Rygos geto gyventojus be perstojo žudė. 1941 m. lapkričio 28 d. vokiečiai įsakė atskirti visus vyrus nuo moterų, įskaitant vaikus.

Europos žydų kultūros diena

Europos žydų kultūros diena

Šį sekmadienį (rugsėjo 6-ąją), Lietuvos žydų bendruomenė maloniai kviečia bendruomenės narius, draugus ir visus norinčius į renginius, skirtus Europos žydų kultūros dienai paminėti:

10:30-11:30 Pažintinė ekskursija ir kantorinis dainavimas Vilniaus choralinėje sinagogoje. Religines giesmes atliks kantorius Šmuel Jatom

Ekskursiją veda: Natalija Heifetz

Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius

12:00-15:00 „Svetingos valandos“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Kauno žydų bendruomenės informacija

Kauno žydų bendruomenės informacija

Artėjant žydų Naujiesiems metams, kurie šiemet švenčiami rugsėjo 14- 15 dienomis, tradiciškai yra lankomi artimųjų kapai. Tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai,Holokaustas beveik kiekviename  Lietuvos mieste ar miestelyje paliko ne vieną masinių žudynių kapavietę.
Rugsėjo 3 dieną Kauno žydų bendruomenės nariai lankė 1941 m. rugpjūčio mėn. vykdytų žydų žudynių vietas Petrašiūnuose bei IV forte. 1941 rugpjūčio 30 d. Petrašiūnuose buvo nužudyti 23 vaikai, 72 moterys ir 30 vyrų vien dėl to, kad jie buvo žydų tautybės.
IV  forte dėl tos pačios priežasties buvo nukankinti daugiau kaip 4000 žydų, vien rugpjūčio 18 d. buvo nužudyta daugiau kaip 500 Kauno gete kalėjusių žydų inteligentų, taip siekiant kuo greičiau sunaikinti iškilausius, labiausiai išsilavinusius žmones, tautos žiedą.
Iniciatyvos žydų kultūros paveldui išsaugoti

Iniciatyvos žydų kultūros paveldui išsaugoti

Pastaruoju metu įsibėgėjo daug procesų, skirtų žydų paveldo Lietuvoje išsaugojimui ir aktualizavimui. Praėjusiais metais pradėtas „YIVO Vilniaus projektas“, skirtas Niujorke ir Vilniuje esančių prieškarinių archyvų išsaugojimui ir suskaitmeninimui, išjudintas projektas dėl Žydų kultūros paveldo kelio kūrimo Lietuvoje, vykdoma tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“, Šeduvoje įgyvendinamas ambicingas projektas „Dingęs Šteltas“, viešoji įstaiga „Maceva“ pasirašė sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl Senųjų žydų kapinių tvarkymo, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo restauruoti sinagogą Gėlių gatvėje ir dar daug kitų inciatyvų.

Daugiau infromacijos