LŽB Šabas drauge su Vilniaus Jidiš instituto programos dalyviais

LŽB Šabas drauge su Vilniaus Jidiš instituto programos dalyviais

   Vilniaus Jidiš institute Vilniaus universitete šiuo metu vykdoma Vasaros Jidiš kalbos ir literatūros Vasaros programa 2015. Iš viso pasaulio suvažiavusieji gali studijoms pasirinkti keturis lygius nuo pradedančiųjų iki stipriai pažengusiųjų.

   Kai jidiš kalba skamba dainos ir visiems jauniems ir vyresniems gera jas dainuoti, o jų nemokantys bando pritarti, panašu, Lietuvos žydų bendruomenėje iš tiesų bus atgaivinta tradicija per šventes visiems dainuoti  jidiš. Paskutinis liepos mėnesio šabas švenčiamas su Vilniaus Jidiš instituto Vasaros dalyviais,  profesoriais ir studentais, suvažiavusiais iš įvairių šalių. Jidiš dainuoti įkvepia profesorius Abrahamas  Lichtenbaumas. Gimęs Argentinoje Buenos Aires mieste Europos žydų šeimoje, jo mama iš Odesos, o tėvas iš Varšuvos, namuose kalbėdavo ispaniškai. Jidiš jis vaduna savo bobutės kalba, nes  būtent ji  šnekėjo tik jidiš, net kortų žaidimus išmokė iš jos skaitytos Šolomo Aleichemo knygos. Profesorius pasakoja, kad jis studijavo Argentinoje ir Izraelyje, pedagogu  dirba jau 50 metų ir yra žinomas jidiš kalbos puoselėtojas. Vilniuje jis dėsto jau 10-oje programoje.

Profesorius A. Lichtenbaumas sako, kad Vilniuje jaučiasi labai gerai, beveik kaip gimtajame mieste. ,,Niujorką iškeičiau į Vilnių, nes man čia patinka, myliu žmones, myliu studentus ir mėgstu Lietuvos orą. Penkerius metus dėsčiau Niujorke ir dešimt metų Vilniuje. Atmosfera čia gera, studentai jaučiasi  laisvai –niekas mūsų nevaržo. Aš dėstau aukščiausiajįį jidiš kalbos lygį“.

Profesorius pristato savo kolegę dėstytoją, buvusią studentę Karolina Szymaniak, gimusią Krokuvoje, dabar gyvenančią Varšuvoje.

Skaityti plačiau
Kalvarijos sinagogos – dylanti istorija

Kalvarijos sinagogos – dylanti istorija

bbb

Į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Kalvarijos sinagogų kompleksas ir toliau dūlėja. Kodėl prieš dešimtmetį restauruotuose maldos namuose vis dar spengia tyla? Koks likimas ištiks trupančias vienos unikaliausių sinagogų sienas?

„Žydų Kalvarija“

„Aš gerai prisimenu, kad mano gimtojoje Kalvarijoje kone visos parduotuvės priklausė žydams, pramonės dirbtuvėlės – žydams, abu miestelio gydytojai buvo žydai, advokatas irgi žydas“, – taip apie gausią žydų bendruomenę prieš Antrąjį pasaulinį karą kalbėjo rašytojas Jokūbas Josadė. Tačiau žydai Kalvarijoje įsikūrė kur kas anksčiau.

Skaityti plačiau
    LŽB vaikų vasaros 2015 stovyklos buvo smagios!

    LŽB vaikų vasaros 2015 stovyklos buvo smagios!

Šią vasarą Lietuvos žydų bendruomenės vaikams organizuotos trys Olameinu stovyklos pamainos – šeimų, vaikų ir paauglių. Stovyklos jau 15 metų yra remiamos JOINT (JDC), bendradarbiaujant su Lietuvos, Latvijos ir Estijos žydų bendruomenėms.

   2-us metus organizuojamoje Olameinu Mishpaha šeimų stovykloje šiemet dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių: žydų šeimų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos su vaikais iki 12 metų. Stovyklos ypatumas – ją planavo, organizavo ir vykdė savanoriai tėvai ir jiems talkino savanoriai madrichai (vadovai). Vaikai ir suaugę dirbo pagal atskiras programas.Tėvų programoje buvo daug įdomių paskaitų aktualiomis tėveliams temomis, kurias skaitė kviestiniai profesionalai. Visi stovyklautojai mielai dalyvaudavo įvairiuose bendruose žaidimuose, sporto renginiuose, vakaruose, jidiš koncerte, edukaciniuose projektuose. Vaikų programą organizavo profesionalūs pedagogai ir madrichai. Pasibaigus stovyklai, apklausti dalyviai prašė pakeisti tik vieną dalyką – prailginti stovyklos trukmę nuo 5-ių dienų iki savaitės arba 10-ies dienų. Vadinasi, visiems patiko!

Skaityti plačiau
Klezmer Klangen koncertas – kviečiame

Klezmer Klangen koncertas – kviečiame

Gerbiamieji,

Maloniai Jus kviečiame į klezmerių muzikantų pasirodymą, vyksiantį

2015 m. rugpjūčio 6 d. (ketvirtadienį) 17.30 val.

Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Klezmer Klangen – tradicinę žydų klezmer muziką grojantis,

dainas Jidiš kalba dainuojantis ansamblis, susikūręs įkvėptas neapsakomo

žydų tautos muzikos grožio. Ansamblį sudaro profesionalūs muzikai,

gyvenantys iš savo muzikinės atlikėjiškos, pedagoginės veiklos, kuriuos

vienija ne tik muzika, bet ir artimi santykiai realiame gyvenime – jie yra šeima:

Tėtis Dainius – klarnetas;

Mama Rasa – vokalas, kontrabosas, fortepijonas;

Duktė Saulė – smuikas, vokalas;

Duktė Ramunė – smuikas, vokalas;

Sūnus Dovydas – vokalas, mušamieji;

Teta Jovita – akordeonas, vokalas.

LIETUVOJE MENO MYLĖTOJUS SUBURS EDUKACINIS PLENERAS LITVAKŲ DAILININKAMS ATMINTI

LIETUVOJE MENO MYLĖTOJUS SUBURS EDUKACINIS PLENERAS LITVAKŲ DAILININKAMS ATMINTI

imagesRTFWDGF2

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2015 m. rugpjūčio 4 d.

Š.m. rugpjūčio 10 – 14 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą mūsų šalyje organizuoja edukacinį plenerą „Litvakų dailininkai. L’école de Paris laikotarpis“. Šio edukacinio plenero tikslas – paminėti turtingą litvakų dailininkų kūrybinį indėlį į pasaulio dailės istoriją, įtvirtinti ir puoselėti Lietuvos žydų bei Lietuvos visuomenės plačiąja prasme sąmonėje atmintį apie šį unikalų kultūrinį paveldą.

„Litvakų dailininkų palikimas – unikalus reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio meno istorijos kontekste. Tarp litvakų dailininkų – tokios garsios pavardes kaip Arbit Blat, Marc Chagall, Chaim Soutine, Lasar Segall ar Jacques Lipchitz. Būtent noras pasidalinti turtinga litvakų meno paveldo istorija, suburti meno mylėtojus ir bendraminčius paskatino imtis šio edukacinio projekto“, – pasakoja edukacinio plenero sumanytoja ir koordinatorė Junona Berznitski.

Skaityti plačiau

Izraelyje mirė per gėjų paradą Jeruzalėje subadyta paauglė

ejcdelfi

Izraelietė paauglė, kurią kartu su penkiais kitais žmonėmis per gėjų paradą Jeruzalėje subadė numanomas žydų ultraortodoksas, sekmadienį mirė nuo patirtų sužalojimų, pranešė ligoninė.

16-metė Shira Banki buvo atvežta į ligoninę kritinės būklės po to, kai jai buvo peiliu smogta į nugarą per ketvirtadienį vykusias eitynes. Penki kiti nukentėjusieji patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Įtariamasis Yishai Shlisselis įvykdė šį išpuolį praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmę dėl išpuolio per 2005 metų gėjų paradą Jeruzalėje, per kurį subadė tris žmones. Policija sekmadienį nurodė įkūrusi komitetą ištirti „pagrindą ir aplinkybes“, nulėmusias naujausią išpuolį. Premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė užuojautą Sh.Banki šeimai ir sakė, kad „Shira buvo nužudyta, nes drąsiai palaikė principą, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi oriai ir saugiai“.

Skaitykite daugiau

Kauno getas: treji pragaro metai

Kauno getas: treji pragaro metai

lz

Prieš 71 metus, 1944-ųjų liepą, hitlerininkai likvidavo Kauno getą – antrą pagal dydį Lietuvoje. Tomis dienomis iš Kauno į mirties stovyklas išvežta maždaug 7 tūkst. žydų, dar tūkstantis žuvo geto likvidavimo metu. Nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik kas penkiasdešimtas iš daugiau nei 30 tūkst. Kaune gyvenusių žydų. Paskutinę 1944-ųjų liepos dieną Vilijampolė atrodė šiurpiai. Gatvėse – nė gyvos dvasios. Tik vėjas vartė išmėtytų apanglėjusių knygų puslapius, tarsi norėdamas perskaityti paskutinių psalmių žodžius. Tik lietus prausė paliktus vaikų žaislus ir suaugusiųjų rakandus, lyg apverkdamas čia pražudytus gyvenimus. Tik aprūkusios namų sienos žvelgė tuščiomis akiduobėmis į gatves, kuriomis tūkstančiai vyrų, moterų, senelių ir vaikų ką tik iškeliavo į mirtį, tik kaminai, lyg į pilkus debesis ištiestos rankos, šaukėsi dangaus keršto ir teisingumo. Tik svilėsių ir mirties kvapas sklandė virš nykių kvartalų, kuriuose trejus metus buvo Kauno getas.

Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios

Vokiečių ir lietuvių savanorių pastangomis sutvarkytos žydų kapinės Kretingoje

Liepos 20-24 d. Kretingoje esančių senųjų žydų kapinių teritoriją tvarkė per keturiasdešimt savanorių iš Vokietijos ir Lietuvos: valė apkerpėjusius paminklinius akmenis, kirto netvarkingai sužėlusius medžius ir krūmus. Projektas, kurio metu tvarkomos žydų kapinės ir siekiama ugdyti toleranciją tarp tautų, Lietuvoje vykdomas jau penktus metus.

„Savo darbu norime prisidėti prie žydų tautos paveldo išsaugojimo, sutvirtinti kultūrinius ryšius ir mokantis istorijos suvokti, kokių klaidų nebereikia kartoti“, – sakė Biržų VšĮ „Nojaus arka“ direktoriaus pavaduotoja Gražvilė Noreikienė, koordinavusi savanorių veiklą Kretingoje. Organizacijos „Nojaus arka“ iniciatyva pirmąkart į Kretingos rajoną svečiai iš Vokietijos atvyko praėjusiais metais – tąkart buvo tvarkomos Darbėnų žydų bendruomenės kapinės.

Pasak vieno iš projekto iniciatorių, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulo Klaipėdoje dr. Arūno Baublio, Vokietija deda daug pastangų, kad žydų kapinės būtų tvarkomos įvairiuose Lietuvos regionuose. „Keičiantis kartoms labai svarbu, kad istorija tautų atmintyje išliktų nepaviršutiniškai“, – sakė dr. A. Baublys, pasidžiaugęs, kad šiame tęstiniame projekte kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių iš abiejų šalių.

„Savo nuoširdžiu darbu parodėte didžiulę pagarbą ir toleranciją žydų tautai. Tikiuosi, kad iš Kretingos rajono išsivešite gražius įspūdžius ir norėsite čia sugrįžti dar kartą“, – už kilnią misiją tarptautinės ekspedicijos dalyviams dėkojo Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Danutė Skruibienė.

Skaitykite daugiau

Vatikane atidaryta paroda apie katalikų ir žydų santykius

bbb

Antradienio – liepos 28 d. popietę, Vatikano radijo patalpose buvo pristatyta paroda „Abipusis palaiminimas. Popiežius Jonas Paulius II ir žydų tauta“, nuo šio trečiadienio veikianti laikinų ekspozicijų patalpose Šv. Petro aikštės kairėje pusėje, tarp bazilikos ir aikštę juosiančios kolonados kairiojo sparno. Paroda iliustruoja katalikų ir žydų santykių kaitą per pastaruosius penkis dešimtmečius ir ypač popiežiaus šv. Jono Pauliaus II indėlį į šį procesą. Paroda taip pat skirta Vatikano II Susirinkimo deklaracijos apie santykius su nekrikščionių religijomis „Nostra aetate“ penkiasdešimtosioms metinėms. Šiemet spalio mėnesį sukaks 50 metų nuo šio dokumento paskelbimo. Juo padėtas pagrindas naujiems Katalikų Bažnyčios santykiams su didžiosiomis religijomis, visų pirma su judaizmu, su kuriuo krikščionybė turi bendras šaknis.

Skaitykite daugiau

SĖKMINGI Lietuvos “Makabi” startai Berlyne!

SĖKMINGI Lietuvos “Makabi” startai Berlyne!

Jau baigėsi plaukimo varžybos, kurios buvo ypatingai sėkmingos Lietuvos “Makabi” plaukikams.Varžybos vyko atvirame plaukimo baseline. Salygos varžytis buvo sudėtingos, nes oro temperatūra buvo labai žema, nuo 11C laipsnių ryte iki 18C dieną. Bet mūsų plaukikai išlaikė visus ismėginimus ir iškovojo 16 medalių. Kiekvienas iš keturių Lietuvos delegacijos narių varžėsi nuo 4 iki 8 plaukimo stilių distancijose.Rekordinį medalių “derlių”surinko plaukikas Andrej Fadejev, kuris iškovojo aštuonis medalius,trys aukso ir penkis sidabro.Tris bronzos  medalius iškovojo  veteranė Ela Pavinskienė.Taip pat tris bronzos medalius iškovojo jaunė Ekaterina Gamper, du – jaunis Artiom Perepelica. Dar tris medalius jaunieji  plaukikai iškovojo estafetėse su kitų šalių plaukikais: Ekaterina Gamper – vieną aukso ir vieną sidabro, o Artiom Perepelica vieną- sidabro.

Du Europos pirmenybiu aukso medalius iskovojo badmintonininkas Alanas Plavinas .Viena individualai ir viena kartu su Estijos badmintoniniku Semionu Bremeriu.

Sunkus yra mūsų mini futbolo komandos kelias. Pogrupyje mūsų komanda (treneris Gercas Žakas, komandos vadovas Matvejus Fišmanas, kapitonas Artūras Sobolis), laimėjo prieš Olandijos komandą 6:3, prieš  Turkijos 7:3 ir sužaidė  lygiosiomis 3:3 su Ispanijos makabiečiais, iškovoję pirmą vietą pogrupyje (viso dalyvauja 15 komandų, kurios suskirstytos į 4 pogrupius),ketvirtfinalyje rugpjucio 2 d. rungtyniaus su pajėgia Izraelio komanda.

Lauko tenisininkė Valentina Finkelsteinienė, laimėjusi mačus prieš pajėgias  JAV ir Vokietijos lauko tenisininkes pateko į pusfinalį  ir kovos del makabiados medalių. Šiandien savo dalyvavimą  makabiadoje pradeda  pajėgi  jauna stalo tenisininkė Vanesa Ražinskytė iš kurios mes tikimės labai gero rezultato.

Makabiadoje dalyvauja  2340 sportininku is 38 saliu ,kurie rungiasi 19 sporto saku.

Pranešimą atsiuntė Lietuvos Makabi sporto klubo prezidentas, delegacijos vadovas

Semionas Finkelšteinas

  Žiežmarių sinagogą perima Kaišiadorių miestas

    Ketvirtadienį liepos 30 d. 2015m. Kaišiadorių miesto tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo  meras Vytenis Tomkus ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky bei bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis, buvo svarstomas Žiežmarių griūvančios medinės sinagogos likimas. Posėdis vyko draugiškoje geranoriškoje aplinkoje. Miesto taryba nuspręndė perimti sinagogą panaudai ir kreiptis į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Šiuo metu valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis yra rengiamas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atliekami reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus pakvietė rugpjūčio 21 d. Kaišiadorių miesto ir rajono gyventojus dalyvauti Žiežmarių žydų kapinių tvarkyme.
   LŽB pirmininkė Faina Kukliansky bendruomenės vardu padėdėkojo visai Kaišiadorių tarybai už geranoriškumą ir supratimą, priimant svarbius sprendimus ir pakvietė žydų bendruomenę taip pat prisidėti prie sunaikintos bendruomenės kapinių tvarkymo.
  Lietuvoje jau yra gerų pavyzdžių, kaip restauruotos sinagogos tarnauja Kėdainių, Pakruojo, Joniškio miestų kultūrinėms reikmėms, dabar rengiamas Kalvarijų sinagogų komplekso prikėlimo naujam gyvenimui projektas.
Žiežmarių sinagoga – ne vien vertingas architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.

Žiežmarių sinagoga – ne vien vertingas architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.

Kaišiadorių miesto taryba ir meras Vytenis Tomkus drauge su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininke Faina Kukliansky bei bendruomenės atstovu paveldosaugai Martynu Užpelkiu liepos 30d. renkasi pasitarimui, kaip išsaugoti ir panaudoti Žiežmarių sinagogą.

LŽB, bendradarbaudama su Kultūros paveldo departamentu, jau eilę metų rūpinasi Žiežmarių sinagogos,vienos iš nedaugelio Europoje išlikusių medinių sinagogų, išsaugojimu. Šiemet bus atlikti pastato išsamūs tyrimai (inžineriniai geologiniai, archeologiniai, istoriniai, konstrukcijų, medienos, cheminiai-technologiniai, polichrominiai) bei parengtas tvarkybos darbų projektas. Tačiau tolimesni tvarkybos darbai, o juo labiau – teigiamas socialinis ir ekonominis sinagogos restauravimo poveikis, galimi tik kompleksiškai sprendžiant viso miestelio paveldo išsaugojimo ir panaudojimo klausimus.

Daugiau informacijos >>apie Žiežmarių sinagogą

Paveldosaugininkas M. Užpelkis: ,Dėl Holokausto daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių nesant išlikusių žydų bendruomenių, vienas didžiausių iššūkių yra pasiekti, kad dabartiniai tų vietovių (ne žydų tautybės) gyventojai priimtų juos supantį žydų nekilnojamąjį paveldą kaip vertingą savo gyvenamosios aplinkos dalį, pažintų jį, įžvelgtų jo kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą bei tikslingai siektų pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.   Žiežmariai yra vienas Lietuvos miestų, pasižyminčių turtingu tačiau iki šiol vietos gyventojų „neatrastu“ žydų nekilnojamuoju paveldu. Dėl savo lokacijos (šalia pagrindinės Lietuvos automagistralės tarp Vilniaus ir Kauno) ir dėl urbanistinio bei architektūrinio paveldo miestelis jau dabar yra lankomas Lietuvos žydų istorija ir kultūra besidominčių entuziastų. Tuo tarpu tik retas vietos gyventojas domisi ikikarine miesto praeitimi, o savivaldybės valdžios institucijos ir verslas akivaizdžiai stokoja idėjų kaip šį paveldą kūrybingai integruoti į vietos ir regiono kultūros, švietimo bei turizmo strategijas. Sinagogoje naciai buvo įsteigę darbo stovyklą, iš kur vėliau žydus varė sušaudyti. Taigi, Žiežmarių sinagoga ne vien architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.”

 LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, restauravus unikalią senąją medinę sinagogą ir pritaikius ją kultūriniams poreikiams, turistų srautai gerokai padidėtų.Vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklos tikslų – visokeriopai skatinti tautinės kultūros tęstinumą ir įvairiapusį jos plėtojimą bei žydų kultūros paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą. Lietuvoje jau yra gerų pavyzdžių kaip restauruotos sinagogos tarnauja Kėdainių, Joniškio miestų kultūrinėms reikmėms, dabar rengiamas Kalvarijų sinagogų komplekso prikėlimo naujam gyvenimui projektas.

Šiemet rugsėjo 6 d. Žiežmariuose vyks EUROPOS ŽYDŲ KULTŪROS DIENOS renginiai ,,ŽIEŽMARIŲ ŽYDŲ PAVELDAS – TILTAS IŠ PRAEITIES Į ATEITĮ”

Projekto tikslas – aktualizuoti Žiežmarių miesto žydų nekilnojamąjį paveldą, atskleidžiant jo vertę ir potencialą, tokiu būdu skatinti kompleksinį požiūrį į Lietuvos žydų nekilnojamąjį paveldą ir jo išsaugojimo problemas.

Daugiau informcijos apie renginį: >>PROGRAMA

Izraelio ambasadorius pakvietė merą į paslaptingą renginį

“Man labai svarbu išvykti iš Vilniaus į kitus Lietuvos regionus, pažinti juos ir kartu reprezentuoti žydų kultūrą”, – sakė Šiauliuose apsilankęs Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas. Izraelio ambasada Lietuvoje veikia vos pusmetį.

Savivaldybėje Izraelio ambasadorių, lydimą Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko Josifo Buršteino, priėmė miesto meras Artūras Visockas, jo pavaduotojas Stasys Tumėnas, administracijos direktorius Eduardas Bivainis, ir jo pavaduotojai Martynas Šiurkus bei Giedrė Mendoza – Herrera.

Skaitykite daugiau

Žydų konversijų Lietuvoje tyrimui – podoktorantūros stažuotė JAV

Dr. Elenai Keidošiūtei, Vilniaus universitete apsigynusiai daktaro disertaciją apie katalikiškas misijas tarp žydų ir žydų konversijų tendencijas Lietuvoje, skirta Žydų istorijos centro (JAV, Niujorkas) Prins fondo stipendija atlikti 10 mėnesių trukmės podoktorantūros stažuotę (angl. Prins postdoctoral fellow at the Centre for Jewish History and visiting scholar at New York University).

Dr. E. Keidošiūtė įsitikinusi, kad ši stažuotė padės ne tik gilinti, bet ir iš naujo įvertinti bei kontekstualizuoti tyrimą. „Toliau plėtosiu doktorantūros metu pradėtus tyrimus apie Lietuvos žydų konversijas į katalikybę Rusijos imperijoje ir tarpukario Lietuvoje bei Vilniaus krašte, o svarbiausia – turėsiu progą pasitelkti YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto archyve esančius šaltinius. Tikiuosi dalyvauti diskusijoje su centro ir universiteto kolegomis bei šias institucijas lankančiais mokslininkais“, – teigia ji.

„Sveikinu naujus stipendininkus ir kviečiu juos, naudojantis surinkta medžiaga, praturtinti savo studijas. Žydų istorijos centras yra unikali institucija, tad šios stipendijos suteikia puikią galimybę padėti daug žadantiems žydų kultūros tyrinėtojams mokytis ir augti kaip mokslininkams“, – sakė centro prezidentas Joelis Levy‘is.

Skaityti plačiau

Redakcijos paštas. Dėl siekių naikinti rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimą

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir LGGRT centro generalinę direktorę Teresę Birutę Burauskaitę, reikalaudama palikti Jono Noreikos-Generolo Vėtros memorialinę informacinę lentą prie Mokslų akademijos bibliotekos pastato.

Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui ŠIMAŠIUI LGGRT centro generalinei direktorei Teresei Birutei BURAUSKAITEI Vilnius, 2015-07-27

KREIPIMASIS

Skaitykite daugiau 
© Lietuvos žinios

,,Žiežmarių žydų paveldas – tiltas iš praeities į ateitį”

,,Žiežmarių žydų paveldas – tiltas iš praeities į ateitį”

Šiemet rugsėjo 6 d. Žiežmariuose vyks EUROPOS ŽYDŲ KULTŪROS DIENOS renginiai ,,ŽIEŽMARIŲ ŽYDŲ PAVELDAS – TILTAS IŠ PRAEITIES Į ATEITĮ”

Projekto tikslas – aktualizuoti Žiežmarių miesto žydų nekilnojamąjį paveldą, atskleidžiant jo vertę ir potencialą, tokiu būdu skatinti kompleksinį požiūrį į Lietuvos žydų nekilnojamąjį paveldą ir jo išsaugojimo problemas.

Daugiau informcijos apie renginį: >>PROGRAMA

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus vienos iš moterų organizacijos “WIZO”  įkūrėjos, aktyvios bendruomenės narės Fenios Zibuc (1921 01 03 – 2015 07 28).

Šią liūdną valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Izaokui Zibuc, dukrai Marinai Vildžiūnienei, anūkams ir visiems artimiesiems.

Europos „Maccabi“ žaidynės vyks Berlyno olimpiniame stadione

Europos „Maccabi“ žaidynės vyks Berlyno olimpiniame stadione

bbb

1936 metais Nacių partija mėgino uždrausti visiems žydams ir kitiems „ne arijų“ kilmės atletams dalyvauti Berlyno Olimpinėse žaidynėse. Tiesa, teko nusileisti ir tada iš viso 9 žydų sportininkai, įskaitant vieną kilusį iš Vokietijos, laimėjo medalius Berlyno Olimpiniame stadione vykusiose rungtyse. (Jesse Owensas laimėjo keturis aukso medalius ir kartu su kitais juodaodžiais Amerikos atletais nebuvo pasveikintas Hitlerio.)

Pirmadienį, prabėgus beveik 80 metų, Europos „Maccabi“ žaidynės prasidės būtent šiame Berlyno stadione, kuriame daugiau nei 2 tūkst. atletų iš daugiau kaip 30 Europos valstybių kovos 19 rungčių. Žaidynės tęsis iki rugpjūčio 5 dienos. Žaidynės vyksta kas ketverius metus ir yra rengiamos vis kitame Europos mieste. 2011 metais renginys vyko Austrijos sostinėje Vienoje.

Skaitykite daugiau

Socialinio centro ekskursija

Socialinio centro ekskursija

Šeštadienį Socialinio centro JFS programos dalyviai, vaikus, auginančius šeimos, turėjo puikią galimybę  apsilankyti jaukiame, Vilniaus sienamiestyje įsikūrusiame “Pasakos” kino teatre.

Jie dalyvavo įdomioje ekskursijoje apie kino istoriją ir filmų gamybą.

Po Ekskursijos dalyvių laukė intriguojančio animacinio filmo “Pakalikai” premjera.

Dalyvavimas renginyje dalyviams – nieko nekainavo. Tai buvo puiki proga savaitgalį praleisti su šeima ir leisti sau apsilankyti kino teatre, ko dauguma šeimų sau, deja, leisti negali.

 

„Linavoje“ lankėsi Izraelio ambasadorius

Asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas ir generalinis sekretorius Vidmantas Adomaitis  susitiko su Izraelio Respublikos ambasadoriumi Amir Maimon. Su juo aptartos Lietuvos ir Izraelio transporto įmonių bendradarbiavimo galimybės bei pasirengimas rudenį Izraelyje vyksiančiam Pasaulio lietuvių ekonomikos forumui.

Izraelio ambasadorius susitikime akcentavo teikiantis prioritetą konkretiems darbams, duodantiems konkretų rezultatą, o ne bendro pobūdžio pokalbiams. Ambasadorius teigė, kad nors Izraelio įmonės jau turi ilgametį įdirbį su vietos ir kitais Europos vežėjais, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvių vežėjams durys užtrenktos. „Konkuruoti galima kaina, kokybe, reputacija ir pasitikėjimu. Izraelio įmonės turi suprasti, kodėl yra naudinga su jumis bendradarbiauti“, – teigė A. Maimon.

Skaityti plačiau