Prezidentės apdovanoti žydų gelbėtojai prisimena Holokausto siaubą

BNS

Vilnius, rugsėjo 22 d. (BNS). Antradienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, prezidentė apdovanojo 47 asmenis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Dauguma jų apdovanoti po mirties.

„Dabar tarp mūsų nebėra daugybės tų, kuriuos apdovanojame, bet savo žygdarbiu jie visada išliks gyvi kiekvieno mūsų širdyje. Tai mūsų pareiga taip pat. Linkiu, kad tai įkvėptų ir suteiktų kiekvienam jėgų visada ir visur ginti mūsų laisvę, saugoti žmogų ir puoselėti demokratiją“, – ceremonijoje kalbėjo Lietuvos vadovė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad žydai niekada nepamirš savo geradarių, o žydų gelbėtojus vadino Lietuvos tautos šviesuliais ir didvyriais.„Gelbėdami nekaltų žydų gyvybes nuo katastrofos, šie žmonės kartu gelbėjo savo šeimos, savo, savo tautos orumą“, – teigė F.Kukliansky.

Skaityti plačiau

Rugsėjo 22d. Vilniuje ir penkių Lietuvos miestų viešosiose erdvėse skaitomi Holokausto aukų vardai.

LRT Radijas populiariausioje laidoje ,,Ryto garsai” pirmuosius nužudytų jonaviškių žydų vardus ryte perskaitė  iš Izraelio garsus rašytojas Grigorijus Kanovičius.

Vilniuje iniciatyva VARDAI rengiama jau penktą kartą ir pirmąsyk Vilniaus geto kalinių sąrašai bus skaitomi dviejose vietose: Vilniaus geto bibliotekos kieme ir kino centre „Skalvija“. Savo miestuose nužudytų žydų vardus pasikeisdami skaitys ir Jonavos, Molėtų, Švėkšnos bei Jurbarko gyventojai.

 Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinti 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, o VARDŲ organizatoriai kviečia prisiminti ne tik statistiką. „Tai yra mūsų istorija, mūsų atmintis, kurią siekta naikinti kartu su žmonėmis. Kai savo balsu tari vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo“, – sako atviros piliečių iniciatyvos rengėjai.

Įprastai VARDŲ renginyje dalyvauja visi norintieji, nuo moksleivių iki tų žmonių, kurie patys prisimena skaudų Lietuvos istorijos laikotarpį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniuje Holokaustą išgyvenusi buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Jocheles-Brancovski perskaitė savo šeimos vardus. „Po jos šis vardų sąrašas nebėra tik popierius su juodomis raidėmis ir skaičiais, koks buvo anksčiau“, vėliau pasidalino viena skaitytojų.

„Aš tikiuosi, kad tokie skaitymai dar daugiau priartins mus prie istorinės tiesos, kurios neįmanoma paslėpti ar iškreipti“, – taip į žinią, kad jo gimtajame mieste Jonavoje bus pirmą kartą skaitomi nužudytųjų žydų vardai, reagavo rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Grigorijus Kanovičius, kurio kūryba daugybei skaitytojų padeda geriau suprasti ir žydų gyvenimo Lietuvoje kasdienybę, ir itin sudėtingą Holokausto laikotarpį

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Naujienos iš Kauno bendruomenės

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 11 dieną Sugiharos namuose Kaune surengtoje neformalioje diskusijoje aptarė švietėjiškus projektus, pristatančius Čijunės Sugiharos nuveiktus darbus, bendradarbiavimo su Užsienio reikalų ministerija perspektyvas, poreikį plačiau supažindinti plačiąją visuomenę, ypač jaunimą, su Č. Sugiharos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes, palikimu.
„Č. Sugiharos liudytos atjauta ir drąsa ypač aktualios ir šių dienų kontekste. Tai neįkainojamas humanizmo pavyzdys, sujungiantis praeitį su dabartimi“, – sakė L. Linkevičius.
Neformalioje diskusijoje su Lietuvos diplomatijos vadovu dalyvavo Japonijos ambasados Lietuvoje diplomatai, viešosios įstaigos „Sugiharos fondas Diplomatai už gyvybę“ valdybos nariai ir Sugiharos namų darbuotojai,  Kauno miesto savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro atstovai, Kauno žydų bendruomenės nariai.
Skaityti plačiau
Rugsėjo 21d. Kauno IX forto muziejuje pagerbtos žydų genocido aukos

Rugsėjo 21d. Kauno IX forto muziejuje pagerbtos žydų genocido aukos

Pirmadienį Kauno IX forto muziejuje vyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, žydų genocido aukų artimieji ir kiti garbūs visuomenės veikėjai.

„Kiekvieni metai tolina mus nuo tų tragiškų įvykių. Šios vietos neleidžia mums pamiršti ypatingai skaudaus istorijos puslapio, kur buvo masiškai žudomi žydų tautybės žmonės. Šiandien nereikėtų kalbėti daug, geriau patylėti prisiminti ir įvertinti tai ką patyrė šie žmonės“, – kalbėjo vicemeras V. Popovas.

„Mes negalime pamiršti to kas įvyko. Svarbu prisiminti savo praeitį, ypač jaunimui, kurių šiandien su mumis yra nemažai ir tai tik parodo, kad jie nebus priešiški jokioms kitoms tautybėms ir jų tikėjimui“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.

Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas.

Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno didelė žydų bendruomenė – apie 215 000–220 000 žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą, Holokausto laikotarpiu, Lietuvoje buvo sunaikinta didžioji Lietuvos žydų dalis. Tai skaudus Lietuvos istorijos puslapis.

Daugiau nuotraukų

Vilniaus Bernardinų bažnyčioje – Holokausto aukų atminimui skirtas koncertas

Vilniaus Bernardinų bažnyčioje – Holokausto aukų atminimui skirtas koncertas

Rugsėjo 23 d. (trečiadienį) 19 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10) vyks tarptautinis koncertas „Griaunant tylą“, skirtas holokausto aukų atminimui. Renginį organizuoja VšĮ „Pax et Bonum“ ir projekto partneris „Forum Voix Etouffées“. Įėjimas nemokamas.

Pagerbiant nukentėjusių žydų menininkų atminimą, koncerto programoje numatytos trys premjeros:

– Karl Amadeus Hartmann (1905–1963) – Concerto funebre (gedulingas koncertas) altui ir styginių orkestrui 20’;

– Erwin Schulhoff (1894–1942) – Penki kūriniai styginiams 15’;

– Arvo Pärt (1935) – Stabat Mater chorui ir styginiams 25’.

Koncerte dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas), Austrijos-Bulgarijos styginių orkestras „Camerata Orphica Les Orphéïstes“ (Razvan Hamza (altas), dirigentas Amaury du Closel).

Renginio vedėjas – Donatas Puslys

Skaityti plačiau
Seimo padėka LŽB narei Esfirai Bramson-Alpernienei

Seimo padėka LŽB narei Esfirai Bramson-Alpernienei

Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje YIVO žydų tyrimų instituto 90-osioms metinėmas paminėti, LŽB narei Esfirai Bramson-Alpernienei įteiktas Seimo Padėkos raštas už jos indėlį į Lietuvos žydų kultūros vystymą ir išsaugojimą.

E.Bramson-Alpernienė 20 metų dirbo Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos skyriuje, tinkamai atstovaudama Lietuvos žydų kultūrą  įvairiuose tarptautiniuose moksliniuose forumuose. Ji parašė knygą “Judaikos šaltinis”, taip pat daug mokslinių straipsnių, parengė ekspozicijas apie unikalią jidiš kultūrą.
Sveikinimą Respublikos Seimo vardu perskaitė Seimo pirmininkės pavaduotojas Gediminas Kirkilas: “Jau 20 metų jūs palaikėte glaudžius ryšius su dabartiniu YIVO žydų tyrimų institutu Niujorke, tvarkėte ir skleidėte  unikalų jidiš kultūros paveldą Lietuvoje ir pasaulyje.  Seimo vadovybės vardu ir nuo savęs asmeniškai, dėkoju jums už taurų darbą ir linkiu geros sveikatos. “

Žydų istorijos medžiagą nuo sovietų išgelbėjo lietuvis

Žydų istorijos medžiagą nuo sovietų išgelbėjo lietuvis

Lrytas.lt

Vilnius 1925 m. buvo ideali vieta atidaryti žydų mokslo institutą JIVO, sako dabartinis Niujorke veikiančio instituto direktorius Jonathanas Brentas. Vėliau institutas susidūrė su sunkumais: šaltinius iš pradžių norėjo sunaikinti naciai, todėl juos teko slėpti, o paskui medžiagą nuo sovietų agresijos išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas.

„Taigi visa ta medžiaga, kuri buvo išsaugota nuo nacių, turėjo būti sunaikina sovietų. Tačiau bibliotekininkas Antanas Ulpis nusprendė, kad ją reikia išsaugoti. Tai buvo neįtikėtinai drąsus poelgis. Jis kartu su kolegomis paėmė sunaikinti paruoštas knygas ir paslėpė Knygų rūmų rūsiuose. Ten knygos išgulėjo nuo 1948 m. iki 1988 m. A. Ulpis mirė 1987-aisiais, taip ir nesužinojęs išsaugotų knygų ateities“, – LRT RADIJUI pasakojo J.Brentas.

Profesorė Cecile Kuznitz iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Bardo koledžo tvirtina, kad būtent paprasti žmonės labiausiai prisidėjo prie medžiagos rinkimo pačioje pradžioje, nors instituto veiklos istorijoje galima rasti ir garsių pavardžių, pavyzdžiui, Alberto Einsteino ar Sigmundo Freudo.

Skaityti plačiau
Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai

Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai

 Vilniuje tęsiasi renginiai, skirti Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO 90-osioms metinėms. Sostinės koncertų salėje Piano.Lt vyko Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai lietuvių ir jidiš kalbomis. Juose dalyvavo YIVO instituto direktorius Jonathan Brent (JAV), Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė  Faina Kukliansky, buvusi Vilniaus geto kalinė, Vilniaus Jidiš instituto bibliotekininkė Fania Brancovskaja, vienos iš garsiausių pasaulio klezmerių grupės iš JAV “The Klezmatics“ ” solistas Lorin Sklamberg, dainavęs S. Kačerginskio, A. Suckeverio, A. Volkovskio dainas, kurias jie parašė, būdami Vilniaus gete. Vakare skambėjo unikalus įrašas – paties poeto A.Suckeverio jidiš  skaitytas eilėraštis.

   Sveikindama susirinkusius, F.Kukliansky pažymėjo, kaip svarbu, kad YIVO 90- metis švenčiamas Vilniuje “Lietuvos Jeruzalėje”, kur ir buvo įkurtas garsusis institutas, mieste, kuris davė pasauliui daug žinomų žydų mokslininkų, religijos lyderių, menininkų, muzikantų, politikų. “Mes džiaugiamės, kad LŽB yra viena iš šio minėjimo organizatorių ir partnerių. Bendruomenė brangina žydų kultūrą, jidiš kalbą. Renginiai pradedami I.Rudaševskio dienoraščiu, juo pagerbiame visų, per Holokaustą žuvusiųjų getuose ir koncentracijos stovyklose, vaikų atminimą“, – sakė F. Kukliansky.

Skaityti plačiau
Naujienos iš Panevėžio LŽB

Naujienos iš Panevėžio LŽB

2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio Rožyno progimnazija, įgyvendindami Geros valios fondo projektą, tvarkė masines žydų žudynių vietas Žaliojoje girioje. Vadovaujant Tolerancijos ugdymo centro direktorei, istorijos mokytojai Genutei Žilytei, didelis jaunimo būrys tvarkė mišką, kur II Pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 5 500 žydų. Gimnazija jau daug metų vykdo projektus, kurie susiję su regione gyvenusių žydų tragišku likimu. Šios mūsų istorijos dalies negalime pamiršti, todėl jaunimui būtina pasakoti apie nacių ir jų padėjėjų kruviną darbą. Minėtas projektas jungia ne tik edukacines istorijos pamokas, bet ir socialinius darbus, susijusius su tolerancijos ugdymu ir teigiamo požiūrio skatinimu kitataučių atžvilgiu.

Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Todėl daugiau kaip 40 vyresnių Panevėžio Rožyno progimnazijos klasių moksleivių ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, minėdami tragišką datą, atvyko į Žaliąją girią pagerbti nužudytų žydų. Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė – puikus pavyzdys, kaip reikia dirbti, skatinant toleranciją. Ji savo visokeriopu palaikymu skatina prisidėti prie tolerancijos projektų ir kitus progimnazijos mokytojus.

Žydų institutas YIVO tikisi sustiprinti pasaulio žydų ryšius su Lietuva

Vilnius, rugsėjo 18 d. (BNS). Žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO tikisi, kad archyvų apie žydų gyvenimą Rytų Europoje atvėrimas visuomenei sustiprins pasaulio žydų ryšius su Lietuva.

Niujorke įsikūręs YIVO institutas šiuo metu atkuria ir skaitmenizuoja daugybę apie žydų gyvenimą Rytų Europoje pasakojančių dokumentų, kurie buvo sukaupti nuo 1925 metų iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje veikusio YIVO instituto fonduose.

„85 procentai JAV žydų yra kilę iš šios pasaulio dalies, bet labai mažai žmonių ką nors žino apie šią istoriją – žydų istoriją ir kultūrą. Mes norime atstatyti tai dėl jų, grąžinti jiems tai. Nes tai yra dalis to, kas jie yra. Mes tvirtai tikime, šis darbas, kuri atliekame, yra JAV žydų identiteto statymas. Tu turi žinoti, iš kur atėjai“, – žurnalistams penktadienį sakė Vilniuje viešinti YIVO instituto plėtros direktorė Suzanne Leon (Siuzan Leon).

Skaityti plačiau
VARDAI. Žmogus nėra skaičius

VARDAI. Žmogus nėra skaičius

Lietuvoje penktą kartą bus skaitomi Holokausto aukų vardai

Rugsėjo 22 d., antradienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, kelių Lietuvos miestų bei miestelių viešosiose erdvėse bus skaitomi Holokausto aukų vardai. Vilniuje iniciatyva VARDAI rengiama jau penktą kartą ir pirmąsyk Vilniaus geto kalinių sąrašai bus skaitomi dviejose vietose: Vilniaus geto bibliotekos kieme ir kino centre „Skalvija“. Savo miestuose nužudytų žydų vardus pasikeisdami skaitys ir Jonavos, Molėtų, Švėkšnos bei Jurbarko gyventojai.

 Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinti 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, o VARDŲ organizatoriai kviečia prisiminti ne tik statistiką. „Tai yra mūsų istorija, mūsų atmintis, kurią siekta naikinti kartu su žmonėmis. Kai savo balsu tari vardus, pavardes ir profesijas tų žmonių, kurie čia gyveno, nebegali apsimesti, kad jų nebuvo“, – sako atviros piliečių iniciatyvos rengėjai.

Skaityti plačiau

Prasideda YIVO 90-mečio minėjimo renginiai

Šiandien Lietuvoje prasideda renginiai, skirti YIVO 90-osioms metinėms ir Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Kaip pranešė Lietuvos žydų bendruomenė, renginiai – koncertai, ekskursijos, konferencijos, knygų pristatymai, žydų gelbėtojų pagerbimas ir Holokausto aukų atminimas – truks visą savaitę. YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įsteigtas Vilniuje, 1925 m. Jo įkūrėjai – iškilūs to meto Lietuvos ir Europos intelektualai, kurie instituto tikslu numatė Rytų Europos žydų kalbos, literatūros ir kultūros istorijos tyrinėjimus ir fiksavimą. Nenujausdami netrukus regioną užgriūsiančio neįsivaizduojamo masto naikinimo, instituto mokslininkai vietinėse žydų bendruomenėse rinko įvairius dokumentus ir archyvinę medžiagą.

Skaityti plačiau

Memorialinis kompleksas ir muziejus visiems atvers duris 

Lietuvoje minima žydų genocido aukų atminimo diena. Rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia į atvirų durų dieną. Nuo 10 iki 18 valandos bus galima nemokamai aplankyti muziejines ekspozicijas ir veikiančias parodas.
Skaitykite daugiau
© Lietuvos žinios

 

„Ana Frank – istorija šiandienai“

„Ana Frank – istorija šiandienai“

2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio Saulėtekio progimnazijoje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas atvežė į regioną iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, suderinus su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu.

Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank). Iki 1941 m. pabaigos Vokietijoje ir daugumoje okupuotų valstybių buvo baigta žydų registracija ir izoliacija. Olandijoje visi vyresni nei šešerių metų vaikai turėjo nešioti geltoną Dovydo žvaigždę, lankyti specialias „žydiškas“ mokyklas. Ne išimtis buvo ir Ana.

Skaityti plačiau
„Ana Frank – istorija šiandienai“

„Ana Frank – istorija šiandienai“

2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio Saulėtekio progimnazijoje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas atvežė į regioną iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, suderinus su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu.

Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank).

Skaityti plačiau

Kvietimas į koncertą

Asociacija “Mūsų tautos atmintis” kviečia į atminties koncertą, skirtą profesoriui, nusipelniusiam meno veikėjui, dirigentui, pianistui

Chaimui Potašinskui

ir “Ąžuoliukas” dirigentui, pedagogui ir nusipelniusiam meno veikėjui

Hermanui Perelšteinui

Renginys vyks:

2015 m. rugsėjo 17 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Įėjimas laisvas

Padėka

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky reiškia padėką LŽB darbuotojams, kurie surengė bendruomenei  Rosh ha Shana šventę Vilniaus sinagogoje : Simui Levinui, Šmueliui Yatomui,  Artūrui Navickui, Junonai  Berznitski, Julijai Lipšic, Monikai Antanaitytei, Irinai Slucker, Larai Lempertienei, Raimundui Savickui.

Į senąsias žydų kapines grįžo keturi antkapiai

Į senąsias žydų kapines grįžo keturi antkapiai

Loreta EŽERSKYTĖ

Užupyje, Vilniaus gatvėje, esančios senosios Ukmergės žydų kapinės buvo įsteigtos XVII a. pab.-XVIII a. pr. Po karo, beveik nelikus mieste žydų, jos buvo smarkiai apleistos. Apie 1960 m. tuometinės valdžios sprendimu jos panaikintos, dauguma antkapių panaudoti kaip statybinė medžiaga. Buvusių kapinių teritorijoje – dideliame, tuščiame lauke – čia buvus amžino poilsio vietą mena tik simboliškai pastatytas vienas antkapis ir memorialinis akmuo.

Neseniai Ukmergės žydų bendruomenė šalia pastatė keturis akmeninius antkapius. Beveik neabejojama, kad jie grįžo į senąją vietą. Bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas tikisi, kad čia sugrįš ir daugiau kapinėse buvusių antkapių, paminklų.

 

Skaityti plačiau