Per nacių okupaciją Holokaustas Lietuvoje vyko ypatingai žiauria forma.Tarpukario Lietuvoje gyveno apie 250 000 žydų piliečių ir tik apie 5 tūkstančiai išgyveno. Tačiau net ir tokiomis barbariškomis aplinkybėmis buvo drąsių žmonių, kurie neprarado žmoniškumo ir tiesė pagalbos ranką tiems, kuriuos reikėjo gelbėti.  Gelbėtojams  – Pasaulio Teisuoliams laikas –  negailestingas, šiandien gyvų Lietuvoje liko apie 100. Jie yra didvyriai, gresiančio mirtino pavojaus sau ir savo šeimos nariams akivaizdoje, šie žmonės padėjo draugams ir kaimynams žydams pasislėpti, suteikė pastogę, rūpinosi  jais, maitino.

Nemažai gelbėtojų šiandien gyvena sunkiai, jiems patiems reikia pagalbos. Lietuvos žydų bendruomenė ir Maltos ordinas siekia padėti šiems didvyriams senatvėje. Labdaros koncerto metu organizuojamas  lėšų rinkimas specialiam “Maisto į namus” ir individualios gelbėtojų namų priežiūros projektui.

Labdaros koncertas vyksta lapkričio 2d. Miunchene, Karališkoje Rezidencijoje. Bus atliekami Mocarto ir Šuberto kūriniai.

Programoje numatyta, kad į  susirinkusius kreipsis Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Christian Freiherr  von Bechtolsheim, Maltos ordino ambasadorius, Dr. Šarlotė Knobloch, Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos žydų bendruomenės prezidentė, Deividas Matulionis, Lietuvos ambasasdorius Vokietijoje.

Bus skaitoma Holokaustą išgyvenusio Seneko Rosenblumo knyga. Jį per Holokaustą spintoje slėpė krikščionių šeima. Autorius parašė knygą ,,Berniukas spintoje”.

Izraelio policija penktadienį pašovė du palestiniečius, kurie esą kėsinosi peiliais subadyti pareigūnus viename patikros poste okupuotame Vakarų Krante. Vienas iš įtariamųjų mirė nuo patirtų sužeidimų.

Vatikanas, spalio 28 d. (AFP-AP-BNS). Katalikų Bažnyčia trečiadienį mini 50 metų sukaktį nuo deklaracijos „Nostra aetate“, žymėjusios istorinį posūkį santykiuose su žydais ir paraginusios siekti dialogo su kitais tikėjimais, paskelbimo.

Vatikano Šv.Petro aikštėje trečiadienį buvo surengta speciali popiežiaus audiencija, per kurią buvo prisimintas šis istorinis žingsnis 1965 metų spalio 28 dieną, kai tuometis pontifikas Paulius VI patvirtino revoliucingą Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis deklaraciją, ypač pasmerkdama antisemitizmą.

Per įprastinę generalinę audienciją Pranciškus atkreipė dėmesį į „Nostra Aetate“ svarbą ir pažymėjo, kad ji katalikų ir žydų santykius transformavo iš „abejingumo ir priešinimosi į bendradarbiavimą ir geranoriškumą.“ „Iš priešų ir svetimųjų tapome draugais ir broliais“, – sakė pontifikas.

Popiežius apgailestavo, kad terorizmo iškilimas vėl pakurstė įtarumą apskritai dėl religijos ir jos smerkimą. Jis sakė, kad jokia religija neišvengia savų fundamentalistų, bet pasaulis verčiau turėtų kreipti žvilgsnį į tikėjimo skatinamas „teigiamas vertybes“, ypač rūpinimąsi tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos. „Galime eiti kartu, rūpindamiesi vieni kitais ir Kūrinija“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

Lietuviams ambicijų, atrodo, netrūksta. Kurdami inovacijas, jie lygiuojasi į Izraelį. Galima juk ir pasigirti tuo, kad esame konkurencingi pasaulyje pagal patrauklumą investuotojams, įstengiame pasiūlyti aukštos kvalifikacijos specialistų ir puikią infrastruktūrą verslui.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, atidariusio jau septintąjį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF), pats laikas abiejų šalių – Lietuvos ir Izraelio atstovams ryžtis naujiems, bendriems verslo bei mokslo projektams.

„Visi kartu – verslo ir valdžios desantas – Izraelyje padedame šios šalies verslininkams ir mokslininkams atrasti Lietuvą – modernių ir unikalių idėjų, galimybių ir sumanių žmonių šalį.

Mūsų šalies konkurencingumas nuolat didėja, o ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES. Todėl nėra tinkamesnio laiko, nei dabar, pasinaudoti Lietuvos ir Izraelio santykių teikiamais pranašumais ir rasti unikalių būdų bendradarbiauti verslo, mokslo, švietimo, informacinių technologijų ir inovacijų srityse“, – sakė konferencijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vilnius, spalio 22 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Izraelio žiniasklaidai pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną reikia vertinti ne pagal žodžius, o pagal darbus. Tai ji pareiškė i24news.tv paklausta, ką patartų Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Netanjahui) dėl santykių su Rusija.

„Paprastai mūsų patirtis su rusais, ypač su šiandienine Rusija, vadovaujama V.Putino, paprastai mes sakome – netikėkite tuo, ką jie sako, tiesiog pabandykite patikrinti, ką jie daro“, – teigė Lietuvos vadovė, V.Putino veiksmus Sirijoje įvertinusi ne kaip karą prieš „Islamo valstybės“ džihadistus, o kaip siekį paremti Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą. Ji taip pat sakė, kad Vakarai turi pergalvoti savo veiksmus Rusijos atžvilgiu. D.Grybauskaitės teigimu, lyderystės trūkumas Vakaruose sukūrė vakuumą, kurį bando užpildyti V.Putinas. „Lyderystės trūkumo problemą matome ne tik jūsų regione, bet ir Europoje, ir būtent dėl to mes turime labai sudėtingą situaciją Ukrainoje, mes vis dar turime sudėtingą situaciją prie mūsų sienos, Karaliaučiaus srityje, kur Rusija treniruojasi ir bando mus gąsdinti“, – kalbėjo D.Grybauskiatė. Manau, Vakarai buvo susikoncentravę tik į sankcijas ir padarė ne viską, kas įmanoma. Turėjome suirutę Libijoje, dabar turime ko gero dar didesnę problemą Sirijoje. Manau, kad mums Vakaruose reikia pergalvoti savo veiksmus“, – dėstė prezidentė.