Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ieško „Beigelių krautuvėlės“ kavinės vadovo

Darbo pobūdis:

  • Kavinės įvaizdžio formavimas pasitelkiant įvairias vidinės ir išorinės komunikacijos priemones;
  • Efektyvus kavinės darbuotojų darbo organizavimas bei kontrolė;
  • Pardavimų užtikrinimas, renginių kavinėje planavimas ir organizavimas;
  • Sandėlio kaštų valdymas, atsargų planavimas, ūkio fondo sudarymas ir vykdymas;
  • Produktų ir inventoriaus tiekimo užtikrinimas;
  • Žydiškų patiekalų pasiūlos ir košerinio maitinimo organizavimas;
  • Kavinės fasado ir įėjimo sutvarkymas;
  • Kavinės kokybiškai veiklai reikiamų licenzijų, leidimų ir kitų dokumentų tvarkymas.

Jei turite:

  • Aukštajį išsilavinimą;
  • Patirties paslaugų, aptarnavimo srityje;
  • Informacijos pristatymo ir derybinius gebėjimus;
  • Orientaciją į geriausius rezultatus bei puikius organizacinius įgūdžius;
  • Gerus darbo kompiuteriu įgūdžius;
  • Vairuotojo pažymėjimą ir vairavimo įgūdžius;
  • Puikiai kalbate lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Gebate sutelkti komandą bendram darbui siekiant užtikrinti kasdienį sklandų kavinės darbą ir sukurti visiems svečiams svetingą atmosferą.

Susisiekite su mumis atsiųsdami savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką el. pašto adresu:

beigeliu.krautuvele@lzb.lt iki 2015 m. spalio 4 d.

TRAGIŠKAS TALENTINGOS MOTERS LIKIMAS

2015 metais pasirodė nauja prof. Marko Petuchausko knyga „Price  of Concord/Memoirs; Portraits of Artists; Interactions of Cultures“. Leidykla Versus aureus (www,versus.lt; info@versus.lt).

Spausdiname knygos ištraukas lietuvių ir anglų kalbomis, skirtas žymiems litvakams menininkams.

TRAGIŠKAS TALENTINGOS MOTERS LIKIMAS

Kai kalbame apie pagrindinius Geto teatro kūrėjus – rašytojus, dramaturgus, režisierius, savaime iškyla įžymios dainininkės Liubos Levickos pavardė. Be jos sunku įsivaizduoti tiek tarpukario meninį Vilnių, tiek ir geto laikotarpį.

Kai pradėjau rengti vakarą, skirtą dainininkei, kebliausia buvo išsiaiškinti jos repertuarą. Nelengvai sekėsi  atkurti anksti nutrūkusį kūrybos kelią. Kad galėčiau išsamiau papasakoti apie nuostabų koloratūrinį Vilniaus sopraną, pasinėriau į ilgas paieškas archyvuose, naršiau senosios spaudos puslapius, reklamas, skelbimus iš tarpukario laikraščių, Geto teatro afišas, rėmiausi jo dalyvių atsiminimais. Iš tų nuotrupų prieš akis pamažu iškilo įspūdingas kūrybinis dainininkės portretas. Pagaliau pavyko rasti ir nuostabaus balso savininkės nuotrauką.

Šmerelis Kačerginskis – labai savita Lietuvos Jeruzalės figūra

2015 metais pasirodė nauja prof. Marko Petuchausko knyga „Price  of Concord/Memoirs; Portraits of Artists; Interactions of Cultures“. Leidykla Versus aureus (www,versus.lt; info@versus.lt).

Spausdiname knygos ištraukas lietuvių ir anglų kalbomis, skirtas žymiems litvakams menininkams.

Tarp kūjo ir pjautuvo

Šmerelis Kačerginskis – labai  savita Lietuvos Jeruzalės figūra.

Pirmojo pasaulinio karo metais visai mažas netekęs tėvų, Šmerelis augo prieglaudoje. Baigęs Vilniaus Talmud Tora mokyklą, skirtą našlaičiams, tęsė mokslus vakarinėje mokykloje. Pamėgęs spausdintą žodį, knygą, pasirinko spaustuvininko amatą, pradėjęs nuo litografo pameistrio.

Batakiuose paminėta žydų genocido diena

Batakiuose paminėta žydų genocido diena

Rugsėjo 23 dieną Batakiuose paminėta žydų genocido diena, atidengtas paminklas žydų genocido aukoms atminti.
Renginys Batakių kultūros namuose pradėtas literatūrine muzikine kompozicija, skirta II-ojo pasaulinio karo žydų genocido aukoms atminti ir pagerbti. Batakių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojos pristatė literatūrinę- muzikinę kompoziciją, jautriai gvildenančią holokausto temą.
Žydų genocido aukų dienos paminėjime Batakiuose dalyvavo ir kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, mero pavaduotoja Aušrinė Norkienė, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Klaipėdos žydų bendruomenės naujienos

Klaipėdos žydų bendruomenės naujienos

Klaipėdos žydų bendruomenė rūgsėjo 25d. aplanke Švėkšną “išsaugokime Švėkšnos sinagogą “ renginio metu. Gerb. Monika labai gražiai pravedė ekskursiją ir papasakojo apie Švėkšną , jos istoriją ir lankytinus objektus. Savanoriai palydėjo į senąsiąs žydų kapines ir masinių žudymo vietas. Pabendravome su Kauno delegacija. Su malonumu klausėmė Vitalijo Neugasimovo balados ir gėsmės.
Kartu su susirinkusia minia žmonių aikštėje, mes ilgais plojimais padėkojome organizatoriams už interaktyvinę delionę- Švekšnos sinagogos istoriją.
Važiuojant atgal aš galvojau, ką man atsakyti, jeigu paklaustų “ar negeriau būtų už šiuos pinigus sutvarkyti sinagogos stogą?”

Akimirkos Facebooke

Gesher klubas – Sukkot ir rudens sezono pradžia prie Pailgio ežero

Gesher klubas – Sukkot ir rudens sezono pradžia prie Pailgio ežero

Mielieji Gesher klubo nariai ir draugai,  Chag Sukkot sameach!

Kviečiame Jus į neformalų rudens sezono atidarymą.
Šeštadienį, spalio 3 dieną mes važiuojame prie Pailgio ežero grybauti.
Atvažiuojame ten ryte, o bendrus pietus su šašlykais planuojame 14 valandą, Už šašlykus ir užkandžius mes rinksime po 5 eurus.

Jei norite važiuoti kartu grybauti, prašau praneškite mums iki ketvirtadienio.
Telefonu – 885211723 Junona

Laukiame Jūsų

Svarbu ir skubu – kviečiame organizuotis į talką

Svarbu ir skubu – kviečiame organizuotis į talką

Pavilnių regioninio parko direkcija, vadovaujama direktorės Vidos Petiukonienės, šiuo metu retina Užupio senųjų žydų kapinių (Olandų g.) teritorijoje sužėlusį mišką. Jeigu kas važiavote pro šalį, matėte, kaip keičiasi kapinių vaizdas – išryškėja kapinių reljefas ir teritorijos ribos, atsidengia išlikę senieji paminklai ir jų fragmentai. Tai tik pradžia.

   Būtų labai puiku, jei galėtume prisidėti prie šio prasmingo darbo.

   Kaip informavo regioninio parko direktorė, šiuo metu toliau vykstant kirtimo darbams, labai reikalingi talkininkai išnešti nukirstus medžius ir krūmų šakas prie kelio. Darbo apimtys labai didelės, todėl siūloma organizuoti ne vieną talką, o visą talkų sezoną! Pasitarkime, prašau, tarpusavyje ir su savo draugais, kada galėtume surengti LŽB talką, o taip pat kada galėtų susiburti talkon studentai, gimnazistai ir kiti kolektyvai? Parko direktorė sakė, kad jie pasiruošę priimti talkininkus bet kurią dieną. Ryt-poryt kvietimas į talkas bus paskelbtas ir regioninio parko puslapyje internete bei Facebook paskyroje.

Kviečiami visi vilniečiai. Labai gerai būtų talką(-as) suorganizuoti iki spalio 10 d.

Su Pavilnių regioninio parko direktore Vida Petiukoniene galite susisiekti tiesiogiai el. paštu  vida.petiukoniene@gmail.com

arba Martynas Užpelkis  paveldas@lzb.lt

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovas paveldosaugai

tel. 8-615 13257

IMPROVIZUOTAS DŽIAZO MEISTRŲ TIM DAISY (JAV) & ARKADIJAUS GOTESMANO (LT) PERKUSIJOS URAGANAS

Rugsėjo 29 d. 18.30 Vilniaus lenkų kultūros namai, Naugarduko g. 76, Įėjimas nemokamas Legendinių komikų Laurel & Hardy filmus gyvai įgarsins

DŽIAZO MEISTRAI –> TIM DAISY (JAV) & ARKADIJUS GOTESMANAS (LT).

Laurel & Hardy – bene garsiausia kino istorijoje komikų pora, “Plonas ir storas”, nuo 1927 iki 1950 metų suvaidinę 107 Filmuose. 1992 metais Jungtinių Valstijų kongresas įtraukė jų filmą “Puikus biznis” į nacionalinių vertybių sąrašą.
Atlikėjai:
Tim Daisy (JAV, perkusija)  Daugiau

Arkadijus Gotesmanas (Lietuva, perkusija)  Daugiau

Apie Laurel & Hardy   Daugiau  

Informacija Facebooke

Kauno žydų bendruomenės nariai paminėti “Makabi” atkūrimo 25-metį

Kauno žydų bendruomenės nariai paminėti “Makabi” atkūrimo 25-metį

Gražią rugsėjo 27 d., sekmadienio, popietę Kauno žydų bendruomenės nariai rinkosi pasveikinti vienas kito su jau prasidėjusiais 5776-aisiais metais bei paminėti “Makabi” sporto klubo atkūrimo Kaune 25-metį. Šventišką pakilią nuotaiką kūrė daugybė dalykų: skanios vaišės, šilta muzikos klubo “Punto Jazz” atmosfera, malonūs pašnekesiai su brangiais bičiuliais bei neeilinis muzikinis įvykis KŽB gyvenime- ilgai lauktas nuostabios vyrų vokalinės grupės “Quorum” (kuriai, beje, vadovauja buvusių KŽB narių anūkas V. Neugasimovas) koncertas. Sporto klubo “Makabi” senbuviai ir aktyviausi nariai buvo pagerbti bei apdovanoti atminimo dovanėlėmis.

Sukkot išvakarės rugsėjo 27d.

Sukkot išvakarės rugsėjo 27d.

Sukkot (Palapinių šventė) yra viena iš trijų Biblijoje minimų piligrimų švenčių, ji žinoma kaip shalosh regalim. Seniau tai buvo žemės ūkyje dirbančių šventė, nes būdavo vadinama padėkos už derlių diena. Suka yra palapinė – namai, kur žydai gyveno 40 metų, kai keliavo per dykumą po išėjimo iš Egipto. Kaip laikina gyvenamoj vieta, suka taip pat primena, kad  egzistavimas yra trapus, todėl Sukkot –  laikas, kai primenama, jog reikia  vertinti savo namus ir kūną.

 Sukkoto šventei būtina palapinė (suka), kurią reikia pasistatyti. Žydai turi valgyti ir švęsti, susėdę palapinėje. Izraelyje švenčiama septynias dienas. Ten, kur šilta, žmonės net ir miega palapinėse, ypač vaikai mėgsta tokią šventę. Išvakarėse palapinė išpuošiama, o pirmoji diena laikoma švente, kai draudžiama dirbti.

Rabinai sako, kad per šią šventę reikia keturių rūšių augalų šakų, kurias kartu sudėjus į puokštę, mojuojama. Taip parašyta Biblijoje. Ten minimas citrinmedis, palmė, mirta ir gluosnis. Septintąją Sukkoto dieną sinagogoje žydai eina ratu septynis kartus, kartodami tai dienai skirtą maldą.

Kokie maisto produktai yra valgomi per Sukkotą? Nėra tradicinių Sukkoto maisto produktų, išskyrus kreplach (įdaryti virtiniai). Kadangi tai derliaus šventė, valgomi vaisiai ir daržovės – kas užauginta ir šviežia. Neapseinama be tradicinės chalos (pynutės), vištos sultinio, kugelio – visi skanūs tradiciniai žydų valgiai tomis dienomis atsiduria ant šventinio Sukkoto stalo.

Sukkot 2015 pradedama švęsti išvakarėse, rugsėjo 27 d., sekmadienio vakarą.

Sukkot šventė Socialinio centro vaikams

Rugsejo 26d. šeštadienį, Socialinio centro programoje ,,Žydų šeimų vaikams – Jewish Family Service”, dalyvaujantys vaikučiai su tėveliais lankėsi buvusiame žydų inteligentų įkurtame geto teatre, kur dabar yra teatras “Lėlė” ir žiūrejo nuotaikingą spektaklį “Pasaka apie vėžliuką”, kuris savo nuostabiu humoru maloniai nustebino ne tik vaikučius, bet ir jų tėvelius. Renginys buvo dovana Sukkot šventės proga.  Spektaklį žiūrėjo šeimos – viso 25 žmonės, renginys jiems buvo nemokamas, jį finansavo GVF, taip pat ir pats teatras mielai išskyrė kelis nemokamus pakvietimus, už juos dėkojame ,,Lėlės“teatrui.  Visi vaikai ir tėveliai liko labai patenkinti ir dėkingi. Ateityje šios šeimų programos koordinatorė Rašelė Šeraitė numato daugiau tokių kultūrinių renginių šeimoms, kurie sudaro galimybę vaikams ir tėvams smagiai ir prasmingai praleisti laiką drauge, o vėliau prisiminti gražius įspūdžius.

Vasaros universitetas Portugalijoje

Vasaros universitetas Portugalijoje

Amit Belaitė – LŽB Studentų klubo vadovė rugpjūčio pabaigoje dalyvavo “Vasaros universitete”, kurį organizavo Europos žydų studentų sąjunga. Renginys vyko Portugalijoje, į jį susirinko daugiau nei 300 jaunų žydų iš visos Europos. Amit džiaugiasi, kad 96% balsų,  buvo išrinkta Studentų sąjungos viceprezidente – tarybos nare.,, Esu pirmasis žmogus iš Lietuvos, išrinktas į Europos žydų studentų sąjungos tarybą, ir antrasis iš Baltijos šalių, nes 1996m. buvo išrinktas atstovas iš Latvijos.

Prezidentu  šiemet buvo išrinktas Benny Fisher iš Vokietijos, o tarybos nariais išrinkti: Hester van Trommel (Nyderlandai) Talia Bidussa (Italija) Noam Yossef (DB) Ofer Rosenblat (Austrija) Nethanel Cohen Solal (Prancūzija) Barbora K. Majling (Slovakija) ir naujoji iždininkė – Raquel Ruah Arie (Portugalija)

 Muzikinė poetinė instaliacija “Subačiaus gatvė. Getas”, V.Jasukaitytės poezijos pagrindu

 Muzikinė poetinė instaliacija “Subačiaus gatvė. Getas”, V.Jasukaitytės poezijos pagrindu

 Rugsėjo 24 d. vakare Vilniaus senamiestyje parodyta muzikinė poetinė instaliacija “Subačiaus gatvė. Getas” ( V.Jasukaitytės poezijos pagrindu) užbaigė savaitę trukusį žuvusiųjų pagerbimo renginių ciklą, skirtą žydų genocido aukų atminimui.

   Vilniuje daug vietų, menančių  žydų Holokausto tragediją:  getas senamiestyje, Paneriai, geležinkelio stotis. Ne mažiau reikšminga yra ir Subačiaus gatvė. Dviejuose  geltonuose šešiaaukščiuose namuose šalia viaduko, Subačiaus g. 47 ir 49 II-ojo pasaulinio karo metais naciai įkūrė  Armijos variklinių transporto priemonių parką 562 rytai (HKP), kuriam vadovavo majoras   Karlas Plagė (Karl Plagge). Prieš Vilniaus geto likvidavimą  jis čia pergabeno apie 2000 žydų – parko „darbininkų“. Tai buvo paskutinė, nors ir labai menka viltis išsigelbėti.

Projektas: Subačiaus gatvė. “Getas“

Projektas: Subačiaus gatvė. “Getas“

Scenarijaus autorės Vidmantės Jasukaitytės esė

Atsikraustėme į šį butą Subačiaus g.  2012 m prieš pat Kalėdas. Pirmiausia atėjome su vyru ir pernakvojome tuščiame bute ant grindų – norėjome pajusti to būsto dvasią. Atėjome sutemus, paminklo žuvusiems žydams nepastebėjau, nes jis kitoje namo pusėje.

Vos atsigulus pajutau labai keistą reiškinį – per visą mano kūną pradėjo tekėti labai stipri srovė, kurios palyginti neturėčiau su kuo. Atsimenu, kad sekdama, kas su manimi vyksta, pagalvojau, kad esu tarsi magistralė kažkokiam judėjimui. Vyras irgi jautėsi panašiai. Supratome, kad susidūrėme su nematerialiu reiškiniu, kurio  atsiradimui turi būti priežastis. Abu buvome krikščionys, Romos katalikai, tad meldėmės už tuos, kuriems reikia išėjimo iš šios realybės.

Iš Izraelio – į močiutės žemę

Šiaulių kraštas 2015 m. rugsėjo 4 d.
Regina MUSNECKIENĖ

Tel Avive anglų kalbos mokytoja ir turizmo agente dirbanti Avišag Castel su savo vyru Ezra atvažiavo į Kelmę, kurioje iki 1929 metų gyveno jos seneliai Bliuma ir Elimelechas Udvinai. Močiutė, su kuria Avišag siejo labai artimas ryšys, vis minėdavo ir minėdavo Kelmę. Todėl anūkė visą gyvenimą puoselėjo svajonę po kojomis pajusti senelių žemę ir aplankyti Kelmėje palaidotos proprosenelės, savo tėvo senelės Moinos, kapą.

 

Šeimos istorija bus įamžinta knygoje

Avišag Castel su savo vyru Ezra, lydimi hebrajiškai kalbančio kauniečio gido Chaimo Bargmano, užsuko į redakciją. Savo gyvenimo penkiasdešimtmetį perkopusi moteris sklaidė pluoštą spausdintu tekstu išmargintų lapų ir krislas po krislo dėliojo savo šeimos istoriją.Tuos lapus prirašė jos mama Moina – medicinos mokslų daktarė, tyrinėjanti žmogaus smegenų veiklą, profesorė. Ji rašo knygą apie žydų gyvenimą Lietuvoje ir holokaustą. Lapai jos dukros Avišag rankose – tai knygos pirmoji dalis.

Išgelbėtos gyvybės

Išgelbėtos gyvybės

Rugsėjo 24 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio filiale buvo organizuotas Lietuvos žydų genocido dienos renginys „Išgelbėtos gyvybės“. Renginį pradėjo Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivės, sugrodamos fleitomis liūdną melodiją. Vyriausioji muziejininkė Giedrė Baltuškienė susirinkusiems papasakojo apie tragiškus įvykius, kurie II Pasaulinio karo metu palietė visus Europos žydus. Ji pabrėžė, kad būtina šviesti šiuolaikinį jaunimą ir pasakoti jiems apie žydų Holokaustą.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman akcentavo, jog šiandien daug kas nori pamiršti tragišką istoriją, įvykusią su Lietuvos žydais karo metu. Tačiau mūsų pareiga yra šviesti šiuos tragiškos istorijos puslapius ir priminti apie visų žydų likimą: nukankinta, nužudyta ir mirė nuo bado daugiau kaip 6 mln. Europos žydų.

Žydų bendruomenė dėkojo už bendradarbiavimą

Žydų bendruomenė dėkojo už bendradarbiavimą

Baigėsi renginiai skirti Lietuvos žydų genocidui atminti. Visą savaitę Kauno rajone vyko pilietiškumo pamokos, socialinės akcijos, kiti renginiai, skirti prisiminti ir pagerbti holokausto aukas.

Šešiose Kauno rajono seniūnijose – Čekiškėje, Babtuose, Vandžiogaloje, Zapyškyje, Garliavoje ir Vilkijoje yra holokausto aukų vietos ir žydų senosios kapinės. Visi šie objektai įtraukti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą.

Pakaunėje yra septyni holokausto aukų kapai. Didžiausia kapavietė – Vilkijos apylinkių seniūnijoje esančiame Jaučakių miške. Čia palaidota daugiau nei 3000 žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų. Holokausto aukos taip pat ilsisi Kluoniškių ir Dievogalos kaimuose, Jugintų miške, Rinkūnų kaime. Holokausto aukas mena ir Vandžiogalos miške stovintis paminklas.

Ona Šimaitė – lietuvių Irena Sendler

bbb

Antradienį viena iš Vilniaus gatvių buvo iškilmingai pervadinta Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusios žydus, vardu. Tačiau ar pakankamai žinome apie šią išskirtinę šviesuolę? Kviečiame skaityti prieš kelis metus Zigmo Vitkaus rengtą straipnsį.

Lenkai turi Ireną Sendler. Nedaug kas Lietuvoje apie ją girdėjęs, tačiau Lenkijoje šios moters vardą žino bene kiekvienas. Antrojo pasaulinio karo metais Irena, rizikuodama savo ir savo artimujų gyvybe, padedama kitų drąsių žmonių, iš Varšuvos geto išgelbėjotūkstančius žydų vaikų. Už nuopelnus žmonijai 2007 metais ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai. Jei reikėtų paminėti vardus tų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas lietuvis – vienas  jų neabejotinai būtų Ona Šimaitė, tuo pat metu, kaip Irena Sendler, gelbėjusi žmones Vilniuje.