Vilnius, spalio 19 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pradeda pirmąjį savo vizitą Izraelyje, žadėdama siekti naujo pagreičio „geriausiems per visą istoriją“ dvišaliams santykiams.

Prezidentė Jeruzalėje turėtų susitikti su Izraelio prezidentu ir premjeru. Tel Avive šalies vadovė atidarys Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą ir Pasaulio litvakų forumą. Taip pat numatomas jos susitikimas su Palestinos prezidentu Mahmudu Abbasu.

D.Grybauskaitės vizitas vyksta regione tvyrant įtampai dėl naujo smurto proveržio, kuris pastarosiomis savaitėmis nusinešė dešimtis gyvybių.Per susitikimus su Izraelio vadovais D.Grybauskaitė žada aptarti geopolitinę ir saugumo situaciją, padėtį Ukrainoje, Sirijoje, kovą su „Islamo valstybės“ grupuote, Artimųjų Rytų taikos procesą.

„Šiuo metu Lietuvos ir Izraelio santykiai yra pagarbūs ir atviri, geriausi per visą istoriją, todėl kokybiškai naują pagreitį gali įgauti tiek dvišalis dialogas, tiek bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose“, – vizito išvakarėse sakė D.Grybauskaitė.Lietuva ES yra viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų. 2011 metais ji buvo viena iš vos 14 valstybių, balsavusių prieš Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO). Šiemet rugsėjį Lietuva susilaikė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsuodama dėl leidimo palestiniečiams iškelti savo vėliavą prie šios organizacijos būstinės. Vėliavos iškėlimą palaikanti rezoliucija priimta 119 balsų prieš aštuonis, o 45 šalys susilaikė. Vizito metu prezidentė Jad Vašemo muziejuje taip pat pagerbs Holokausto aukų atminimą. Per Holokaustą Lietuvoje išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas 1994 metais Izraelyje atsiprašė už lietuvių dalyvavimą žudant žydus. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti beveik 900 lietuvių. Anot prezidentės spaudos tarnybos, susitikimuose taip pat bus aptariami kibernetinio saugumo klausimai bei galimybė Lietuvai ateityje importuoti dujas iš Izraelio.

2013 metais Lietuvoje lankėsi tuometinis Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.

Živilė Juonytė

Straipsnio autorė yra Jeruzalės Hebrajų universiteto „Izraelio studijų“ magistrantė

Artimieji Rytai – regionas, kuriame karštųjų taškų tiek daug, kad naujienos apie ten vykstantį smurtą stebina vis mažiau. Sirijos pilietinio karo ir kruvinos Islamo Valstybės ekspansijos akivaizdoje ypač nublanksta žinios apie pavienius teroristinius išpuolius regione. Vis dėlto pastarojo meto įvykiai Izraelyje – valstybėje, su Lietuva susijusia vertybiniais, istoriniais, galiausiai – litvakiškais saitais – kelia mažų mažiausiai susirūpinimą, o Izraelio viešajame diskurse aktyviai diskutuojama, kaip įvardinti augančią smurto ir teroro bangą.

Intifada – kruvinas Izraelio ir palestiniečių santykių etapas

Nors Izraelis, gynybai ir karybai skiriantis daugiau nei 5 % bendrojo vidaus produkto, sėkmingai saugo savo valstybės sienas nuo išorės grėsmių, ne mažesnį pavojų šalies stabilumui ir kasdieniam jos piliečių gyvenimui kelia priešiškai nusiteikusi palestiniečių dalis. Izraelio ir palestiniečių, 1967 m. patekusių Izraelio Valstybės kontrolėn, santykiai niekada nebuvo draugiški ir taikingi, o juodžiausiais jų laikotarpiais galima pavadinti dvi intifadas, arba palestiniečių sukilimus, vykusius atitinkamai 1987-1991(3) m. ir 2000-2004 m. ir pareikalavusius tūkstančių žmonių aukų abiejose konflikto pusėse. Šiuo metu visi Izraelio dienraščiai ir naujienų portalai svarsto, ar tai, kas vyksta šalyje, galima laikyti trečiosios intifados pradžia.

Skaityti daugiau

LŽB sekmadienį, spalio 18d. 11val. Pylimo g. 4 vyks “Aleksandro Machto atminimo šachmatų turnyras”. Jį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų)bendruomenė ir elitinis šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi.
Borisas Rositsanas turnyro išvakarėse interviu LŽB tinklapiui sakė, kad ketina žaisti 30 žmonių. Užsakyti specialūs medaliai, skirti šiam turnyrui.
Ką mums reiškia Aleksandro Machto vardas?
B.Rositsanas:
Aleksandras Mahtas yra istorinė asmenybė, labai svarbus žmogus Lietuvos šachmatų istorijoje, ne tik žydų. Tokio žmogaus neturime teisės pamiršti, todėl tęsiame turnyrų tradiciją. Juk jis tarpukario Lietuvoje buvo 7-nis kartus Lietuvos čempionas. A. Machtas gyveno Kaune, vadovavo Žydų liaudies bankui, buvo jo direktorius, 1935 m. jis išvyko į Izraelį, ten vadovavo garsiam Leumi bankui. Niekas apie šį puikų šachmatininką sovietmečiu nerašė, nekalbėjo, neprisiminė. Esame parengę programą, skirtą Lietuvos žydams šachmatininkams. Kai metų pradžioje pristatėm knygą ,,Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje” , LŽB pirmininkė F.Kukliansky paklausė, kodėl netęsiam šios istorijos? Noriu pasakyti, kad bendradarbiaudami su bendruomene, ruošiamės tą ir daryti. Mes rengiam du turnyrus, šis skirtas suaugusiems, bet jei ateis jauni stiprūs šachmatininkai, mes juos įtrauksim. Spalio 31d. bus turnyras Isako Vistaneckio atminimui, jame žais vaikai.

Į Šeduvą atvykę LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Radviliškio rajono savivaldybės atstovai, iš viso pasaulio kampelių atvykę žydai, šeduviai dalyvavo Šeduvoje gyvenusių, dirbusių, kūrusių ir čia mirusių ir sušaudytų žydų atminimo ceremonijoje ir Šeduvos žydų memorialinio fondo projekto „Prarastas Štetlas“ atidarymo iškilmėse.

Skaitykite daugiau     ir  akimirkos

Vienas palestinietis antradienį subadė mažiausiai aštuonis žmones viename Jeruzalės autobuse, pranešė Izraelio policija, o žiniasklaida nurodė, kad užpuolikas buvo pašautas.

Šis incidentas įvyko tuojau po to, kai kitas palestinietis peiliu „vidutiniškai sunkiai“ sužeidė vieną izraelietį sostinės Tel Avivo priemiestyje Rananoje netoli vietos autobusų stoties. Policijos paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip praeiviai spardo ir muša numanomą užpuoliką.

(BNS). Kultūros ministerijos aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skirtas kompozitoriui Anatolijui Šenderovui. 70-metį šiemet švenčiantį kompozitorių kultūros ministras Šarūnas Birutis apdovanojo „už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką“, pranešė ministerija.Apdovanojimas įteiktas šeštadienį per A.Šenderovo jubiliejinį koncertą Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.

Spalio 9 d.(BNS). Penktadienį Šeduvoje, Radviliškio rajone, atidengtas monumentas miestelyje gyvenusiems žydams.

„Šeduva gali didžiuotis ypač ilga žydų tautos istorija, prasidėjusia dar XV-ame amžiuje. Žydai čia gyveno, kūrė, vertėsi prekyba, žydų bendruomenė Šeduvoje visais laikais didelį dėmesį skyrė kultūrai ir aktyviam visuomeniniam gyvenimui“, – sakė paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, šis monumentas ne tik padės atminti Šeduvos žydus, bet ir taps paskata kitiems miestams ir miesteliams sutvarkyti ir įamžinti istorines vietas ir taip pagerbti Lietuvoje gyvenusias ir mūsų šalies labui dirbusias kitas tautas.

Anot Vyriausybės pranešimo, Šeduvoje Vyriausybės vadovas taip pat apžiūrėjo sutvarkytas žydų kapines, aplankė Liaudiškių miške esančius monumentus masinių žudynių aukoms atminti. Žvejų gatvėje esančios senosios kapinės buvo apleistos: nemažai paminklų nuvirtę, užžėlę žole, krūmokšniais. Už privačias lėšas ten iškirsti krūmynai, nukasta velėna, atstatyta originali akmenų tvora, o likę senosios tvoros fragmentai – restauruoti. Kadangi kapinių teritorijoje rasta daug antkapinių paminklų nuolaužų, jos sudėtos į į Dovydo žvaigždės formos skulptūrinę kompoziciją.

Žydų atminimo įamžinimu Šeduvoje rūpinasi Šeduvos žydų memorialinis fondas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šeduvoje žydai sudarė beveik du trečdalius iš 3 tūkst. miestelio gyventojų, per karą buvo išžudyta beveik visa vietos žydų bendruomenė.

Akimirkos Facebook’e

Kalba buvo sakyta Šeduvoje pristatant projektą „Dingęs štetlas“

Jūsų Ekscelencija, pone Ministre Pirmininke, gerbiams viceministre, Jūsų Ekscelencija gerbiamas Izraelio ambasadoriau p. Amir Maimon, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiami merai, ponia Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininke,  ponios ir ponai, mieli ir brangūs šeduviečiai.

Norėčiau padėkoti visiems, šiandien atvykusiems į unikalaus atminties projekto atidarymą.  Jau esame pripratę, kad mūsų kaimynus ir bendrapiliečius žydus atmename, deja, tik kokių nors dažniausiai nelabai džiugių sukakčių proga. Dažniausiai, kai minime kurias nors žydų masinių žudynių metines.

Šitas projektas tik įpusėjo.  Kad žodis virstų kūnu, greta senųjų Šeduvos žydų kapinių iškils Prarasto štetlo muziejus, kuris papasakos Lietuvai ir pasauliui ne tik kaip baigėsi Šeduvos žydų istorija, bet jis papasakos, kaip ji prasidėjo, muziejus įprasmins tai, ką šiandien taip dažnai vadiname litvakų ir mažų miestelių – štetlų kultūra.  Žydų mirties ženklų yra pilna visa Lietuva, nes prieš septyniasdešimt metų ji tapo vienu didžiuliu, nors deramai ir nepažymėtu, Lietuvos žydų kapinynu. Paradoksalu, bet tik jie labiausiai ir teliudija mus, žydus, čia kadaise gyvenus.  Muziejus papasakos ne tik mūsų protėvių mirties, jis papasakos jų gyvybės ir gyvenimo istoriją. Galbūt tada ir suvoksime, ką esam praradę.

Skaitykite daugiau