Netekome dirigento Sauliaus Sondeckio

Netekome dirigento Sauliaus Sondeckio

Vasario 3d, eidamas 88-uosius, mirė dirigentas, orkestrų vadovas profesorius Saulius Sondeckis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu skausmu sutiko žinią apie Maestro Sauliaus Sondeckio mirtį. Bendruomenei tai reiškia garbės nario, ilgamečio bendruomenės draugo netektį. Maestro žavėjo savo profesionalumu, asmenybės šiltumu, nuoširdumu.
Žydiškai publikai puikiai pažįstamas bei gerbiamas Maestro Saulius Sondeckis, kilęs iš intelektualų žydų gelbėtojų šeimos, dalyvavo žydų bendruomenės rengiamuose kultūriniuose renginiuose nuo pat jos atkūrimo pradžios.
Nuoširdžiai užjaučiame žmoną prof. Silviją Sondeckienę, sūnus Saulių, Vytautą, Paulių Sondeckius ir jų šeimas.
Maestro S.Sondeckio atminimas ilgai išliks žydų bendruomenėje, su kuria didis dirigentas, inteligentiškas, plačios širdies charizmatiškas žmogus mielai bendraudavo. Per paskutinį susitikimą 2015 gegužės mėnesį benduomenės salė lūžo, visi atėjo pažiūrėti filmo apie garsųjį Lietuvos muziką  prof. Saulių Sondeckį, filmą prodiusavo jo sūnus Saulius. Pats  Maestro tuomet dėkojo tėvams už savo muzikinės karjeros sėkmę, sakydamas, jog pasakojimai apie jų gerus darbus ėjo iš lūpų į lūpas: mamos mokytojos labdaringa veikla, padedant neturtingiems mokiniams ir tėvo Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio žygdarbiai, gelbėjant žydus. Jackus Sondeckis už žydų gelbėjimą Jad Vašeme paskelbtas Pasaulio Teisuoliu. Lietuvos muzikai vertina S.Sondeckį kaip aukščiausios prabos Lietuvos menininką, gimusį praeitame šimtmetyje. Beveik metai iki išėjimo jis buvo visavertis scenos atlikėjas, nepaisant jo amžiaus. Per 50 metų kūrybinį laikotarpį profesorius S. Sondeckis dirigavo daugiau kaip 3 tūkst. koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje.

S.Sondeckis gimė 1928 metų spalio 11 dieną Šiauliuose. 1948-1952 metais jis studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas profesorių Aleksandrą Livontą, vėliau smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą. Kaip dirigentas S. Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais. Iš pradžių jis vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas – 1976 metų Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, su kuriuo koncertavo daugelyje pasaulio šalių ir vadovavo jam iki uždarymo 2004 metais. Jis taip pat yra vadovavęs Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) valstybinio Ermitažo orkestrui, Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui, dirigavęs kameriniam orkestrui „Maskvos virtuozai“.

Profesorius yra apdovanotas Gedimino 5–ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, 1998 metais apdovanotas Vyriausybės premija, 1999 metais – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2000 metais paskelbtas Šiaulių miesto garbės piliečiu, 2002 metais S.Sondeckiui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, 2003 metais – pirmos klasės Austrijos garbės kryžius. S.Sondeckio vardas suteiktas Šiaulių menų gimnazijai (buvusiai Šiaulių konservatorijai).

Tebūnie šviesus dirigento Sauliaus Sondeckio atminimas.

Prie Holokausto prisidėjusių asmenų sąrašą turėtų vertinti prokurorai – F.Kukliansky

Vilnius, vasario 2 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky siūlo, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) turimą sąrašą asmenų, prisidėjusių prie žydų žudymo, perduotų įvertinti prokurorams.

LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė abejoja, ar toks tyrimas galėtų vykti bei mano, kad kreiptis į prokurorus turėtų ne centras, o Vyriausybė. „Mane tai (sąrašo paviešinimas) patenkintų, bet kaip į tai atsilieps šitų žmonių giminės, ar tai nebus jų teisių pažeidimas, jeigu jų kaltė nėra įrodyta? Aš perduočiau tokį sąrašą prokuratūrai – nusikaltimai neturi senaties, tegu atlieka tyrimą. Jau seniai šitą reikėjo padaryti“, – BNS sakė F.Kukliansky. „Aš galvoju, kad žmonės žinotų ne tik gelbėtojus, bet ir žudikų pavardes. Bet sąrašas gali būti publikuotas tik tada, kada šitų žmonių kaltė yra įrodyta. Tai turėtų būti taip, kaip leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.

Vilniuje vėl kvepia žydiškais beigeliais!

Vilniuje vėl kvepia žydiškais beigeliais!

Vasario 4 d. duris atvers nauja košerinio maisto kavinė ”Beigelių krautuvėlė”. Kavinėje pagal judėjų taisykles bus gaminamas košerinis maistas, įvairūs tradiciniai saldumynai. ”Beigelių krautuvėlės” trauka – vietoje kepti beigeliai ir iš jų gaminami sumuštiniai. Laikantis itin griežtų tradicijų, gaminimas vyks prižiūrint rabinui, įsisavinus košerinio maisto gaminimo taisykles.

Beigelis – tradicinis Europos žydų, jidiš kultūros kulinarinis gaminys -,,baronka”, kuri iškepta gali būti pjaunama pusiau ir daromas sumuštinis. Knygoje “Jidiš džiaugsmai” pateikiama versija, jog beigelių receptas buvo sukurtas Krokuvoje 17 amž. pradžioje, tuomet juos kepdavo kaip dovaną gimdančiai moteriai. Rašoma, kad beigelis simbolizavo “gyvenimo ratą”, nes yra apvalios formos. Baigelių populiarumas greitai augo, jie plito po kitas šalis, kur gyveno jidiš kalbantys žydai, greitai juos pamėgo Amerikoje, kur dabar kepama maždaug 5 mln. beigelių per dieną!

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky  beigelius dažniausiai ragauja kelionėse po pasaulį ir mano, kad LŽB ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinėje pasiseks juos iškepti tokius, kokie būdavo anksčiau ir dabar Lietuvoje yra – tikri tradiciniai žydiški. ,,Skaniausi beigeliai buvo vaikystėje ir jaunystėje, nes mes patys buvom jauni ir gražūs. Norėčiau, kad ir LŽB jaunimas sušuktų: kokie skanūs beigeliai! Žydų patiekalų receptus aš paveldėjau iš mamos, savaitgaliais gaminu tradicinius pietus: verdu sultinį iš naminės vištos, farširuoju žuvį“.  Beigelius  kepti dirbančiai advokatei laiko nepakanka, todėl juos pirks kavinėje.

Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT direktorius prisimena vaikystę Telšiuose: ,,Niekada nebebus tokių beigelių, kokius valgiau vaikystėje kasdien. Karštus beigelius prisimenu. Tas kvapas, skanumas, traškumas, o kai užtepdavau sviestą, neapsakoma… Eidavau pirkti beigelių pas ponią Samsonienę kasdien ir švenčių dienomis.  Karšti  švieži  – mmmm. Kol ateidavau namo, būtinai vieną suvalgydavau. Tik Niujorke radau tokius pat beigelius kaip gimtuosiuose Telšiuose būdavo  1956 m. Dingo viskas, pražuvo. Gerai, kad bando bendruomenėj kepti, tik viskas – ne tas. Tik improvizacija. Žydiška virtuvė kvepia, ji nuostabi, jos tokios nebebus niekada. ,,Nekabinkit man makaronų“,- vistiek bus nebe tas… Aš žinau, kokius produktus reikia naudoti, gaminant teiglech ir imberlech. Esu sužavėtas žydiška virtuve, ji kvepia, ji sultinga, dabar tokių kvapų nėra ir nebebus”.

Vasarį dirbti į Vilnių atvyksta  2 rabinai

Vasarį dirbti į Vilnių atvyksta 2 rabinai

Ilgiau nei pusę metų Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės (LŽB) oficialiai neturėjo savo rabino. LŽB ir Lietuvos žydų religinė bendruomenė (LŽRB) paskelbė atvirą konkursą. Norą jame dalyvauti pareiškė virš 30 garbių pasaulio rabinų – iš JAV, Vokietijos, Anglijos, Izraelio, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos. LŽB ir LŽRB pirmininkai dėkingi visiems rabinams, norėjusiems dirbti ir padėti. Mes dėkojame už parodytą dėmesį Lietuvos judėjams ir jų  garbingai praeičiai.

LŽB ir LŽRB kėlė savo reikalavimus, turėjo aiškią ir realią viziją.

Dalis kandidatų buvo pakviesti į Vilnių prisistatyti bendruomenei, reikliai ir atidžiai vyko pažintiniai pokalbiai. Susipažinus, kilo mintis pakviesti 2 rabinus, kurie gali įkurti rabinatą, papildyti vienas kitą ir pateikti platų, judėjams reikalingų paslaugų spektrą, – organizuoti  edukacinę veiklą, įtraukti į sinagogos veiklą jaunimą, organizuoti kolel-Tora (Toros ir tradicijų mokymo seminarus), atidaryti sekmadieninę vaikų mokyklėlę, teikti kašruto paslaugas, atlikti brit-milia, chupos ritualą, civilinių aktų registraciją sinagogoje, įsteigti mikvę.

Į Vilniaus sinagogos rabinų pareigas pakviesti rabinai KALEV KRELIN  ir SHIMSON DANIEL  IZAKSON.

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS PIRMININKĖ FAINA KUKLIANSKY APIE PASTARŲJŲ DIENŲ DISKUSIJAS HOLOKAUSTO TEMA

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS PIRMININKĖ FAINA KUKLIANSKY APIE PASTARŲJŲ DIENŲ DISKUSIJAS HOLOKAUSTO TEMA

Pranešimas spaudai 2016 m. vasario 1 d.

„Prieš kelias dienas paminėjus Tarptautinę Holokausto dieną, Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos Holokausto tema. Vaikystėje viską girdėjau šeimoje – pokalbių metu neretai atgydavo prisiminimai apie getą, į kurį uždarė,  koncentracijos stovyklas, į kurias vežė, apie duobę, kurioje buvo slapstomasi. Bet Holokausto patirtis buvo tarsi vienas iš dalykų, skiriančių žydus nuo ne žydų. Mus žudė, o kiti tuo metu gyveno, ėjo į kiną, mokyklą, studijavo. Per kelis mėnėsius nužudyta visa Lietuvos žydų bendruomenė, daugiau kaip 200 000 žmonių. Juk mus daug kas skyrė visą mano gyvenimo laikotarpį, visą sovietmetį. Visada žinojome, kad mūsų galimybės ribotos ir kad mes kitokie.

Lietuvoje iki Holokausto tik lietuvių gyveno daugiau negu žydų, o dabar žydų bendruomenę tesudaro apie 5000 narių… Kiekvienas iš jų turi savo šeimos Holokausto istoriją. Ir tie, kurie gimė ir gyveno Lietuvoje, ir tie, kurie įsiliejo į Lietuvos žydų bendruomenę, atvykę iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos…Kiekvienas galėtų parašyti savo Holokausto istoriją, bet ne visi parašė. Valstybė turėjo daug galimybių paaiškinti savo piliečiams, ypatingai jaunajai kartai, apie žydų žudynes ir kas jas vykdė, ne mokslininkų ir politikų, bet paprasta, net ir vaikams suprantama, kalba. Prašėme daug metų ir turėjome daug bendrų planų kaip tą įgyvendinti. 75-eri metai praėjo, o Lietuva vis dar niekaip negali išrišti lietuvių dalyvavimo Holokauste temos.

Panevėžio m. žydų bendruomenės narė O.Nacickienė gavo Jad Vašem diplomą

Panevėžio m. žydų bendruomenės narė O.Nacickienė gavo Jad Vašem diplomą

Izraelyje, Jeruzalėje ant Atminimo kalno, 1953 m. buvo įkurtas Tautos atminimo institutas-muziejus Jad Vašem. Nuo pat įkūrimo dienos pagrindinis komplekso tikslas – išsaugoti Holokausto (Šoa) laikotarpio žydų istoriją. Edukologams, istorikams ir Tolerancijos centro vadovams iš viso pasaulio Jad Vašemas siūlo programas, sukurtas Tarptautinėje Holokausto dėstymo ir tyrimo mokykloje. 2015 m. minėta mokykla organizavo kursą apie Holokausto (Šoa) istoriją „Ir prisiminimų nėra baisesnių…“. Kartu su dalyviais iš viso pasaulio kursą klausė ir baigiamąjį darbą parengė Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovė – Oksana Navickienė. Jai įteiktas diplomas, įrodantis sėkmingą kurso pabaigą. Dabar Oksana Navickienė gali skaityti paskaitas Holokausto temomis ne tik Panevėžio, bet ir visos Aukštaitijos mokiniams bei gimnazistams.

Ištiesta pagalbos ranka, gelbstinti žydus Holokausto metu

Ištiesta pagalbos ranka, gelbstinti žydus Holokausto metu

Apie ištiestą pagalbos ranką gelbstint žydus Holokausto metu Lietuvoje, patirtus mažus ir didelius stebuklus, kai pavykdavo išgelbėti žmogaus gyvybę, mokiniai kalbėjo sausio 27 –Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Ariogalos gimnazijoje, vykusioje mokiniams ir mokytojams skirtoje konferencijoje. Šių metų renginio tema buvo „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“Į Ariogalos gimnazijoje vykusį renginį atvyko mokiniai ir mokytojai iš mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai. Konferencijos buvo gausus būrys svečių: Izraelio ambasadorius Lietuvoje – Amir Maimon, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, Kauno žydų bendruomenės atstovai su bendruomenės pirmininku Žaku Gercu, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir dar būrys svečių iš Raseinių rajono savivaldybės švietimo skyriaus bei įvairių institucijų. Renginio pradžioje kalbėjęs Izraelio ambasadorius pasidžiaugė galimybe aplankyti Ariogalos miestelį bei supažindino susirinkusius su Ariogalos žydų istorija iki Antrojo pasaulinio karo. Pasak ambasadoriaus, iš 27 veikusių verslo įmonių – 16 priklausė vietos žydams.

Kulautuvoje po mūrinėmis sienomis rasta medinė sinagoga

Kulautuvoje po mūrinėmis sienomis rasta medinė sinagoga

BNS  Ardant mūrinės pastato sienas Kulautuvoje po jomis rasta medinė tarpukariu statyta sinagoga.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius griovimo darbus sustabdė, svarstoma, ką su radiniu daryti, rašo „Kauno diena“.KPD darbuotojai sako apie griovimo darbus sužinoję savaitgalį iš socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltų nuotraukų. Paveldosaugininkai svarsto, kad sinagogą gali būti siūloma įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir gal net perkelti į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

1935 metais statyta Sinagoga per Antrąjį pasaulinį karą buvo paversta miestelio sandėliu, langai buvo užkalti. 1967-1968 metais atlikti pagrindiniai pastato rekonstrukcijos darbai.

R. VANAGAITĖS KNYGOS BENDRAAUTORIAI

R. VANAGAITĖS KNYGOS BENDRAAUTORIAI

Aut. Sergejus Kanovičius

Erzelis, kuris sukilo išsyk paskelbus ištrauką iš R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“, yra tikrąja prasme fenomenalus. Paskelbta ištrauka viso labo yra Sauliaus Beržinio bene prieš du su puse dešimtmečio vieno iš daugelio filmuoto interviu su žydšaudžiu transkripcija. Apie pačią knygą ar jos vertę nieko nepasakantys dalykas.

Kiek vėliau pasirodė keletas interviu su pačia autore ir keli atsakymai į tuose interviu nuskambėjusius faktus. Rašytojai, istorikai, publicistai ir visuomenės žinomi ir dar nežinomi veikėjai, senesnės kartos dešinieji politikai ėmė išsyk aptarinėti ir vertinti neskaitytą knygą, kas ne kas ėmė lyginti ją su grožinės literatūros kūriniais, svarstyti metafizinės kaltės ir Holokausto poveikio visuomenei klausimus. Kai kuriems neskaitytojams pakako fakto, kad knygos pristatyme ir ją rašant dalyvavo žinomas Holokausto istorikas ir nacių medžiotojas Efraimas Zurofas – dešinieji neskaitytojai išsyk neskaitytą knygą pašventino Kremliaus provokacijos ir tautų kiršinimo lipduku. Nors kaip kiršinamos tautos, viešinant istorinius praeities faktus, niekas nepaaiškina. Viena konservatorių partijos senbuvė net susirūpino, kad knyga sugadins puikius Lietuvos ir Izraelio santykius, nors paaiškinti sąsajos tarp Lietuvos negebėjimo sugyventi su savo praeitimi ir užsienio politikos ji nesugebėjo.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena trečiadienį, sausio 27d. 1945 metais sausio 27 –ąją  buvo išlaisvintas didžiausias nacių mirties fabrikas – Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo paminėta Vilniaus Choralinėje sinagogoje tylos minute, Vilniaus Holokausto aukų pavardžių skaitymu, kantoriaus Šmuelio Jatovo giedojimu ir malda už žuvusiuosius. Pavardes skaitė ir Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT moksleiviai, Izraelio ambasadorius A. Maimonas, UR viceministras M.Bekešius.  Į susirinkusius sinagogoje kreipėsi LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, paraginusi melstis už brutaliai nužudytus Lietuvos žydus, pirmininkė pasigedo oficialios šalies vadovų reakcijos ir bent pagerbimo tylos minute, prisiminus žiaurias Lietuvos piliečių žydų žudynių aplinkybes.

Apie pirmųjų karo dienų 1941m. kraupias žudynes Šilalėje pasakojo Edmundas Zeligmanas, kurio akyse baltaraiščiai žudė tėvą, o kitą dieną daug žydų bendruomenės narių. Žudynės buvo tokios žiaurios, kad žemė negalėjo sugerti tiek žmonių kraujo, ir jis tekėjo į nedidelį upelį, kurio vanduo sruvo raudona spalva.

Nuotraukose pavardes skaitančiujų veidai.

Gintarės Foto

Lektoriumas LŽB

                                         Lektoriumas sekmadienį, sausio 31d.  12.00 val.

Dokumentinis filmas-paskaita SUNITAI PRIEŠ ŠIITUS?

Aut. Georgijus Mirskis (1926-2016)

Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (3 aukštas)

 

 

 

Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas

Sausio 25 d. Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas. Savivaldybėje su ambasadoriumi susitiko meras Rolandas Janickas, mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė. Susitikime taip pat dalyvavo mero patarėja Laima Gambickienė, Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Rima Boškevičienė, Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė, savivaldybės administracijos darbuotojai.

Ambasadorius sakė keliaudamas po Lietuvą patyręs, kad kiekviename mieste ar miestelyje jaučiama žydų kultūros įtaka ir jį džiuginančios tos vietos, kur šis indėlis nėra užmirštas.

Meras Rolandas Janickas pabrėžė, kad Ukmergės rajono savivaldybė palaiko glaudžius ryšius su žydų bendruomene, yra viena iš Žydų kultūros paveldo kelio, jungiančio gausų žydų kultūros paveldą visoje Lietuvoje, asociacijos steigėjų.Ambasadorius išreiškė idėją Ukmergėje surengti fotografijų parodą apie popiežiaus Pranciškaus kelionę į Izraelį, pritarė minčiai dėl Izraelio perkusininkų dalyvavimo Ukmergėje kasmet vykstančiame festivalyje.

Ukmergės Žydų bendruomenės naujienos

Ukmergės Žydų bendruomenės naujienos

Sausio 25 dieną Dukstynos pagrindinėje mokykloje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas atvežė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Parodos atidaryme dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon bei Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, vyresnių klasių moksleiviai, mokyklos mokytojai, svečiai. Taip pat buvo pristatyta 2015 metais išleista knyga “Ukmergės žydų bendruomenės istorija” (autorius Julius Zareckas).

Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank)

Tinklaraštis apie Izraelį iš Jeruzalės – kviečiame skaityti!

Tinklaraštis apie Izraelį iš Jeruzalės – kviečiame skaityti!

20151230_184501_IIApie Izraelį girdime dažnai, tačiau ar tikrai jį pažįstame? Izraelis kaip kelionių ir piligrimystės kryptis bei Izraelio-palestiniečių konfliktas –dvi dažniausiai žiniasklaidoje sutinkamos temos – neatskleidžia Izraelio visuomenės įvairovės, kultūros ir kalbos grožio bei religijų (Izraelyje gyvena ne tik žydai, bet ir krikščionys, musulmonai, drūzai ir bahajai) gausos. Dėl šių priežasčių praėjusių metų gruodį gimė Živilės Juonytės, „Beigelių krautuvėlės” žurnalo redaktorės, šiuo metu Jeruzalės Hebrajų universitete studijuojančios Izraelio studijas, tinklaraštis manojeruzale.lt.

„Šis tinklaraštis – mano kasdienio, bet nekasdieniško gyvenimo Jeruzalėje atspindys. Manau, kad Lietuvoje trūksta objektyvios ir pozityvios informacijos apie Izraelį. Nors čia gyvenu jau keturis mėnesius, bene kasdien atrandu ką nors naujo ir noriu šiais atradimais pasidalinti”, – teigia Živilė.

Kiekvieną sekmadienį atnaujinamą tinklaraštį kviečiame skaityti čia: www.manojeruzale.lt.

Lietuvoje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Lietuvoje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

Sausio 27 d. (BNS). Trečiadienį Lietuvoje Holokausto aukų atminimas bus pagerbtas skaitant jų vardus ir prisimenant žydų gelbėjimo istorijas. Vilniaus choralinėje sinagogoje rengiami Holokausto aukų vardų ir pavardžių skaitymai, čia taip pat bus meldžiamasi, prisiminimais dalinsis nukentėjusieji per Holokaustą.

Tuo metu Ariogalos gimnazijoje, Raseinių rajone, organizuojama nacionalinė moksleivių konferencija „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“. Čia moksleiviai pristatys dramatiškas nekaltų aukų gelbėjimo istorijas, autentiškais atsiminimais apie savo išsigelbėjimą dalysis žydų bendruomenių atstovai iš įvairių Lietuvos miestų, teigia konferenciją organizuojanti Tarptautinė istorinio teisingumo komisija.

Panevėžio žydų bendruomenė mini Pasaulinę Holokausto dieną

Panevėžio žydų bendruomenė mini Pasaulinę Holokausto dieną

Apniūkusi ir lietinga  2016 metų  sausio 26 diena  Panevėžyje . Paminėti Holokausto dienos, buvusiose žydų kapinėse prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, susirinko Panevėžio visuomenė, moksleivija ir  žydų bendruomenės nariai.

Mitingą pradėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Jis kalbėjo, apie tai,  kad abejingumas yra  baisiausias nusikaltimas pasaulyje, dėl to žūsta nekalti žmonės. Lietuvos, kaip ir Europos žydų genocidas yra pasaulinė tragedija, kuri neturi  pasikartoti. Saulėtekio progimnazijos TOC moksleiviai , kuriems vadovauja direktoriaus pavaduotoja Irena Gasiūnienė padėjo vainiką prie paminklo, o Rožyno progimnazijos moksleiviai uždegė atminimo žvakes.

Visą tiesą apie žydų žudymą turėjo pasakyti lietuviai, nes Lietuvos žydai šią tiesą nešioja savyje jau 70 metų.

Visą tiesą apie žydų žudymą turėjo pasakyti lietuviai, nes Lietuvos žydai šią tiesą nešioja savyje jau 70 metų.

Rūta Vanagaitė: apie žydų žudynėse dalyvavusius lietuvius vis dar bijoma kalbėti.

Rūta Vanagaitė įspėja, kad naujoji jos knyga apie žydų genocidą Lietuvoje 1941 metais „Mūsiškiai“ – ne kiekvienam. Nes čia, kaip teigia autorė, remiantis tikrais faktais ir autentiškais šaltiniais, pasakojama tokia istorija, kurios dažnas lietuvis nenori girdėti. O tuos įvykius vis dar prisimenantys liudininkai net ir po 25-erių Nepriklausomybės metų bijo apie juos kalbėti.

„Mūsiškiai“ – savotiška šoko terapija, skirta 75-osioms didžiųjų žydų žudynių metinėms, kuomet 1941-aisiais Lietuvoje buvo išžudyta beveik visa žydų bendruomenė. Iš viso 1941–1944 m. Lietuvoje buvo nužudyta apie 200 tūkst. Žydų, beveik visa bendruomenė. Lietuvos miškuose yra 227 masinių žydų žudynių vietos“, – taip apie knygą teigiama jos pasirodymui skirtame pranešime spaudai. Knyga pristatyta simbolinėje vietoje sostinės Vilniaus gatvėje. Pasak knygos autorės R.Vanagaitės, būtent šiame pastate buvo savanoriško „Ypatingojo būrio“ būstinė, gyvenamosios patalpos, ginklų sandėliai ir garažai. „40–50 savanorių lietuvių, šio būrio samdomų narių, iš šio namo beveik kasdien vykdavo į operacijas Paneriuose, Vilniaus apylinkėse ir Rytų Lietuvoje. Vien per tris mėnesius nuo 1941 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 25 d. Paneriuose jie nužudė 18 898 žydus, o Vilniaus apygardoje – 13 501. Iš viso per okupacijos laikotarpį „Ypatingajame būryje“ tarnavo apie 500 Lietuvos vyrų“, – sakė naujosios knygos autorė.

 

Žydų kultūros paveldo tema tampa vis aktualesnė

Žydų kultūros paveldo tema tampa vis aktualesnė

Lietuvos Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ Simno mūrinė sinagoga (Laisvės g. 4, Simnas) Alytaus rajone. Ši istorizmo laikotarpio sinagoga yra išlaikiusi beveik nepakitusias išorės formas. „Žydų kultūros paveldo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė. Miestų ir rajonų savivaldybės deda pastangas, kad jų teritorijoje esantis išlikęs žydų kultūros paveldas būtų žinomas, suvokiama jo vertė, kad jis būtų aktualizuojamas ir prikeliamas naujam gyvenimui. Tokių pozityvių pavyzdžių vis daugėja. Dažnai atokiau esantys miesteliai į didįjį pasaulio žemėlapį patenka per išlikusį žydų kultūros paveldą, taip sulaukdami turistų“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje,  Estera Klabinaitė  Grobman (98m.) prisimena viską

Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje,  Estera Klabinaitė Grobman (98m.) prisimena viską

Mildos Rūkaitės nuotrauka

Estera Klabinaitė Grobman gimė Kaune 1920m. lapkritį pasiturinčioje žydų šeimoje, kuri gyveno nuosavame name Vaisių g. Estera turėjo du brolius, namuose kartu gyveno trys kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Senelis dažnai sakydavo: ,,Aš – Geltonasis malūnininkas“, – nes jo plaukai buvo šviesūs ir  turėjo savo malūną. Vietovės, kurioje stovėjo malūnas, pavadinimas – Klabiniai, todėl šeimos vyrų pavardė – Klabinas. Pasak Esteros, ši  vieta buvo netoli Širvintų. Estera save vadina kauniete, jos tėvas ir mama Kaune turėjo nemažą kepyklą. Šviežia duona būdavo rytais išvežiojama  dengtuose vežimuose, arkliais. Duoną kepdavo skanią, todėl verslas plėtėsi, ją veždavo į kelias miesto parduotuves. Estera prisimena senelę, kuri buvo rabino duktė ir labai dailiai rašė, šito anūkė negali pamiršti, nes pati nesugebėjo senelei prilygti.

Tėvas pagal šeimos tradiciją taip pat turėjo būti rabinas, jis tam buvo ruošiamas, tačiau vaiku būdamas, po stalu skaitydavo pasaulietines knygas ir pats lavinosi, labai daug skaitė. Estera meilę knygų skaitymui paveldėjo iš tėvo, ji iki šiol skaito keturiomis kalbomis: jidiš, lietuvių, rusų ir vokiečių, viskuo domisi.