Kauną džiuginusiam D. Dolskiui – 125

Šiomis dienomis Kauno žydų bendruomenė (ir ne tik) pagerbė savo tautiečio ir lietuviškos estrados pionieriaus Danieliaus Dolskio, gimusio Vilniuje prieš 125 metus (kitų šaltinių teigimu – prieš 126 metus),  atminimą. Ši puikaus išsilavinimo įvairiapusė žavi asmenybė debiutavo Rusijos scenose, po Spalio revoliucijos gyveno Europoje, o 1929 m. pabaigoje įsikūrė Kaune, tapo mūsų estrados pionieriumi, kuris pirmas joje uždainavo lietuviškai. 

 

Izraelio ambasadorius pagerbė LSK „Makabi“ ir Makabiadų medalininkus

               Izraelio  valstybės  ambasadorius  Amir  Maimon  ir LSK „Makabi“  š.m.  balandžio  14 d. surengė  priėmimą,  skirtą  pagerbti  Lietuvos  „Makabi“  sportininkų  pergales  Pasaulinėse  Makabiadose  Izraelyje ir Europos  „Makabi“  žaidynėse.

Dalyvavo  LŽB pirmininkė  Faina  Kukliansky, LTOK  prezidentė  Daina  Gudzinevičiūtė, LTOK  Garbės  prezidentas  Artūras  Poviliūnas, Šolomo  Aleichemo  žydų  gimnazijos  direktorius  Miša  Jakobas,  LSK „Makabi“ tarybos nariai,  25-ki  Makabiadų medalininkai, žurnalistai  ir  kiti  garbingi  svečiai.

LŽB STUDENTŲ SĄJUNGA KVIEČIA!

Pamoka apie Pesachą su Vilniaus rabinu Samson Daniel Izakson šį sekmadienį 16.45 val. Vilniaus Choralinėje sinagogoje!
Iškart po jos, mėginsime ir mes, kaip mūsų protėviai, išsilaisvinę iš Egipto, pabėgti iš kambario persmelkto egiptietiškais motyvais (ExitRoom.lt)
Gerai praleistas laikas garantuotas!
BŪTINA UŽSIREGISTRUOTI:
LUJSINFO@gmail.com (vardas ir pavardė)
https://www.facebook.com/events/1065169300210620/
TAIP PAT KVIEČIAME Į PESACHO SEDERĮ SPECIALIAI JAUNIMUI!
Laikas: Balandžio 23 d., 20. 45 val.Vieta: visų pamiltas košerinio maisto restoranas “RISHON”Kaina: 5 eurai.

Renginio programoje:

Avdalos ceremonija su simpatijas pelniusiu Vilniaus rabinu Samson Daniel Izakson;

gardi vakarienė, per kurią tradiciškai bus pakeltos keturios taures vyno;

Afikomano paieškos 😉

Agados skaitymas ir tai dar ne viskas…

VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.

Registracija ir pavedimai iki balandžio 20d.

http://apklausa.lt/f/pesach-sederis-xkebhyc/answers/new.fullpage

Klausimai: lujsinfo@gmail.com, 869227326

Mokslinis darbas apie garsų geobotaniką Dr. Abromą Kisiną

Radvilė  Radvilė Rimgailė-Voicik

Mokslinis Izraelio leidinys „Israel Journal of Plant Sciences“ publikavo doktorantės Radvilės Rimgailės-Voicik straipsnį apie Lietuvos geobotaniką Dr. Abromą Kisiną. Radvilė yra LŽB bendruomenės leidinio „Beigelių krautuvėlė“ redaktorė. Čia pateikiama ištrauka iš mokslinio straipsnio.

„Plant community associations and complexes of associations in the Lithuanian seashore: retrospective on the studies and tragic fate of the botanist Dr Abromas Kisinas (1899–1945) “. Vertimas: Augalų bendrijų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje: tyrimų retrospektyva ir tragiškas botaniko Dr. Abromo Kisino (1899–1945) likimas.

Prof. Jonas Remigijus Naujalis ir  Radvilė Rimgailė-Voicik

Iš įžangos:

Daugeliui Europos, o ir kitų pasaulio šalių augalų tyrėjų botaniko Abromo Kisino pavardė gali būti visai negirdėta. Ir tai neturėtų stebinti, kadangi tragiško likimo Lietuvos pilietis A. Kisinas tiesiog nespėjo paskelbti savo pajūrio smėlynų augalų bendrijų tyrimų, atliktų XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, rezultatų prestižiniuose moksliniuose žurnaluose. Todėl ir liko daugumai botanikų, visų pirma augalų ekologų, visai nežinomu ar mažai žinomu mokslininku.

Kisino pasasKisino rankrastisA.Kisino rankraštis

A. Kisino disertacinis fitosociologinis darbas „Augalų asociacijos ir asociacijų kompleksai Lietuvos pajūryje (Be Klaipėdos krašto)“ 1936 m. lietuvių kalba su santrauka vokiečių kalba atspausdintas Lietuvoje leistame mokslinių darbų rinkinyje „Vytauto Didžiojo Universiteto Matematikos-Gamtos Fakulteto Darbai 1936“.

Kauno žydų bendruomenė bendradarbiauja su savo miesto tvarkymo skyriumi

Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininko pavaduotojas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas buvo susitikęs su SĮ “Kapinių priežiūra”  vadovais ir miesto tvarkymo skyriaus atstovais. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs Kauno žydų kapinių tvarkymo, laidojimo klausimai. H. ir O. Minkovskių g. veikiančiose žydų kapinėse nebeliko laidojimo vietos, todėl buvo suformuotos ir patvirtinos naujos kapaviečių vietos. G. Žakas patenkintas produktyviu susitikimu, jis džiaugėsi, kad pastaruoju metu labai operatyviai sprendžiami su žydų paveldu, kapinėmis susiję klausimai.
Nuotraukoje- Gercas Žakas, SĮ “Kapinių priežiūra” direktorius Ričardas Čėsna, direktoriaus pavaduotojas Algirdas Verbickas, administratorius Valdemaras Olšauskas, miesto tvarkymo skyriaus atstovai.

 

Lietuvišką mėsą Izraelis priimtų

vakaru_ekspresas

Uostamiestyje apsilankęs nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas atskleidė, jog žydų valstybė ieško galimybių bendradarbiauti ne tik kultūros, švietimo ar sveikatos srityse, tačiau ir megzdama verslo ryšius. Labiausiai izraeliečius domina lietuviško maisto rinka.

Interviu “Vakarų ekspresui” A. Maimonas patvirtino, jog kurį laiką sklandę gandai dėl leidimo įvežti lietuvišką mėsą į Izraelį jau įgauna kūną. Ambasadoriaus pastangomis vyksta bendravimas tarp Izraelio ir Lietuvos verslininkų, tad galimybės įvežti Lietuvoje išaugintą maistą į Izraelį sulauksime netrukus.

Maistui – žalia šviesa

A. Maimonas patvirtino, jog susidomėjimą jaučia tiek iš Izraelio, tiek iš Lietuvos pusės. Nors įvežamai mėsai būtų keliami griežti košeriniai reikalavimai, panašu, kad Lietuvos verslininkams tai bėdų nesukels.

 

Šiuolaikinės lietuvių tapybos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas pristatomas Vilniuje

Sveikinimai Pesach proga

Panevėžio žydų bendruomenė

 sveikina visus Lietuvos žydus su Pesach – 

   išsivadavimo, laisvės ir atbudimo švente !

 Tegul  ji suartina mus, neša visiems daug sveikatos, gerumo bei džiaugsmo.

  Tegu skubantis pavasaris apiberia gražiausiais žiedais, o saulė sušildo

mūsų sielas, išsiilgusias šviesos,  spalvų ir jausmų.

“Amerikos Virtuozai” Klaipėdoje

Muzikantai “Amerikos virtuozai” surengė koncertą Klaipėdoje. Nuotraukose matotote Klaipėdos žydų bendruomenę kartu su “Amerikos virtuozais”, Izraelio ambasadoriumi Amir Maimon ir Vilniaus sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom.

>>Akimirkos

 

Apie smukles, Vilniaus Gaoną ir lietuvių bei žydų bendrą istoriją

lziios.lt Nijolė BULOTAITĖ, naujienos.vu.lt

Vilniaus universiteto Istorijos fakultete modulio „Etninių mažumų sociokultūrinė istorija Vidurio ir Rytų Europos kontekste“ paskaitas skaitė JAV mokslininkas prof. Glennas Dynneris. Profesorius specializuojasi Rytų Europos žydų istorijos tyrimuose, yra parašęs kelias monografijas.  Vienos žymiausių ir labiausiai vertinamų – „Šilko žmogus: chasidiškas Lenkijos žydų bendruomenės užkariavimas“ (Men of Silk: The Hasidic Conquest of Polish Jewish Society, Oxford University Press, 2008) ir „Jankelio smuklė: žydai, alkoholis ir gyvenimas Lenkijos karalystėje“ (Yankel“s Tavern: Jews, Liquor and Life in the Kingdom of Poland, Oxford University Press, 2014). Kuo profesorių sudomino smuklės, Lenkijos ir Lietuvos žydai, ką įdomaus čia atrado? Apie visa tai kalbamės su profesoriumi jo viešnagės Vilniuje metu. – Kodėl būtent Lenkija ir Lietuva? Ar žydų gyvenimas čia buvo kuo nors ypatingas? – Būdamas naivus amerikietis studentas, tik išklausęs Brandeiso universiteto profesoriaus Antony Polonsky kurso sužinojau, kad dauguma pasaulio žydų iki Holokausto gyveno Lenkijoje ir Lietuvoje. Vėliau profesorius vadovavo mano daktaro disertacijai. Sužinojau, kad trys ketvirtadaliai pasaulio žydų XIX a. gyveno Rytų ir Centrinėje Europoje. Mano problema buvo ta, kad nemokėjau jokių kalbų. Visų pirma turėjau išmokti hebrajų, tada lenkų, jidiš ir dar keletą. Tik tada man tapo prieinami visi šaltiniai, labai turtingi. Nedaug amerikiečių tegali tyrinėti šią sritį, nes kalbos gana sunkios, o mums, amerikiečiams, sunku išmokti kalbų.

 

Lietuvos žydų studentų sąjunga sveikina Viktoriją Pajarskę ir Tautrimą Pajarską sutuoktuvių proga

Sutuoktuves

Lietuvos žydų studentų sąjunga sveikina charizmatiškąją komunikacijos specialistę Viktoriją Pajarskę, tapus Tautrimo Pajarsko žmona. Savo vestuvėms jaunieji pasirinko saulėtą Izraelį. Linkime gražios ir laimingos santuokos, kad mylėtumėte vienas kitą ir visuomet siektumėte bendrų tikslų. Buvote pavyzdine pora, dabar linkime, kad būtumėte pavyzdiniais sutuoktiniais.

LŽB kviečia į Pesacho sederį

                                                                  Mielieji bendruomenės nariai,

informuojame, jog  balandžio 14d. paaiškėjo, kad vietų į Pesacho sederį viešbutyje „Conti“ nebeliko!
Nuoširdžiai dėkojame už didžiulį Jūsų aktyvumą! Jeigu atsirastų laisvų vietų – nedelsiant informuosime

2016 m. balandžio 22 d.

Viešbutyje „Conti“ (Raugyklos g. 7, Vilnius)

Vakaro pradžia 21.00 val.

Sederį ves Vilniaus rabinas Samson Daniel Izakson 

Programoje:

Agados skaitymas

Šventinė košerinė vakarienė

Kiekvienam vakaro svečiui dovana, macų dežutė.

Bilieto kaina 10 eur.
Papildoma informacija ir bilietai: Tel. 867881514, el.paštu.: zanas@sc.lzb.lt

3logo

Rabinas kviečia į paskaitą apie macus

macu zvaigzde

Gerbiamieji,

Rabinas Kalevas Krelinas kviečia į paskaitą „ Viskas apie Macus: istorija, ideologija, technologija ir dar daugiau…“ Paskaita vyks balandžio 14d. 18.15 val. Vilniaus Choralinėje sinagogoje , Pylimo 39.

Laukiame jūsų.

Litvakams – neigiami atsakymai dėl Lietuvos pilietybės

Nuotraukoje: Vokiečių ir lietuvių nužudytų žydų kūnai, Kaunas, 1941 m. Šaltinis: „The Gelpernus Diary“

Vilnius, balandžio 11 d. (BNS). Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys tarpukariu iš Lietuvos išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

„Pasikeitė praktika“, – susidariusią situaciją lakoniškai apibūdino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Daugėjant klausimų, kodėl esant analogiškoms aplinkybėms, vieni asmenys gavo lietuvišką pasą, kiti nebegauna, situaciją narplioti pradėjo Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų, Migracijos departamento pareigūnai, Seimo nariai.

Pradėjo taikyti naują praktiką

Nuo praėjusių metų lapkričio Migracijos departamentas atmeta daugumą prašymų atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems 1920-1939 metais, ir jų palikuonims. Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiu gali būti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, ir jo palikuonys. Šia įstatymo norma pasinaudojo vien apie 1 tūkst. Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių žydų, tačiau maždaug praėjusių metų viduryje daliai žmonių pilietybės atkūrimo procesas sustojo. Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo.

Šiuolaikinės lietuvių tapybos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas pristatomas Vilniuje

Balandžio 14 d. 19 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namuose (Pylimo g. 4, Vilnius) bus pristatytas  keliaujančios šiuolaikinės lietuvių tapybos ir fotografijos parodos „Zakhor. Prisimink. Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“ katalogas, parengtas ir sudarytas parodos kuratorių Lino Liandzbergio,  Elkes–Veros Kotowski ir Gabrielės Žaidytės. Ši paroda jau buvo pristatyta Vilniaus miesto rotušėje ir Konrado Adenauerio fonde Berlyne.

Gegužės – rugpjūčio mėnesiais jos lauks Kapstadto žydų muziejaus ir Johannesburgo Holokausto muziejaus salės. Vėliau ji vyks į Izraelį, Argentiną ir kitas šalis, kuriose gyvena gausios litvakų bendruomenės. Katalogo pristatymo, kuriame dalyvaus ir Moses – Mendelssohno Europos žydų studijų centro Potsdame direktorius ir steigėjas prof. Julius Schoeps, metu bus galima pamatyti ne tik trumpo metro filmą, kuriame buvo dokumentuojami jau įvykę parodos pristatymai, tačiau ir parodoje dalyvaujančių menininkų kūrinių parodą, kurių dalis – į Pietų Afriką išvykstančių darbų eskizai, dalis – darbai iš jų kūrybinių biografijų. Katalogo pristatymo metu taip pat skambės žinomo lietuvių džiazo muzikanto Kęstučio Vaiginio atliekamos džiazo improvizacijos.

„Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose“

 Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga–albumas “Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose”. Renginyje dalyvavęs kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugėsi, kad išleista išskirtinė knyga, kuri yra vienintelė Lietuvoje, taip plačiai ir išsamiai apžvelgianti litvakų tapybos, grafikos ir skulptūros darbus privačiose Lietuvos kolekcijose.„Šiame solidžiame albume yra aprėpiamas daugiau nei 150 metų laikotarpis – pradedant nuo XIX a. vidurio pirmųjų litvakų dailininkų, ir baigiant šiuolaikiniais autoriais, tęsiančiais litvakų dailės tradicijas. Tikiu, kad šis leidinys bus įdomus ne tik profesinei bet ir plačiajai bendruomenei, intriguos skaitytoją ir primins mažai žinomų ar pamirštų dailininkų vardus ir jų kūrybą“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Rakija Klezmer Orkestar

Rakija Klezmer Orkestar – tai unikali grupė, Lietuvoje atliekanti klezmerių tradicinę žydų muziką, susibūrusi prieš trejus metus Kaune. Ši  muzikos grupė, kuri vienija muzikantus, besidominičius Balkanų, čigonų, žydų muzikos kultūra . Jie pasiruošę pralinksminti visus . Kauno žydų bendruomenė jau keletą metų pažįstama su šiuo kolektyvu, kuris grojo Chanukos šventėje Klezmerių muzika Lietuvoje gyvavo kelis amžius iki Antrojo pasaulinio karo. Europoje klezmerių muzika – žydų vestuvių muzikantų – atgimė 2000-aisiais ir per keletą metų tapo ypač populiari. Į Lietuvą ji atkeliavo pavėlavusi. Po Holokausto, kai buvo išnaikinta beveik visa, kas žydiška ir dabar atgimsta, muzika tarsi iš naujo atrandama. Ji uždeganti, žadinanti emocijas, todėl patinka visiems. Muzikantai žydai sako, kad publika, klausydamasi klezmerių muzikos įvariose šalyse, jaučia ne tik nostalgiją, bet ir kaltę dėl Holokausto. Juk muzika, kuri buvo ant išnykimo ribos neturi tikrosios kilmės vietos, vadinama Europos diasporos muzika, todėl daugeliui labai sava. Yra šiuolaikinių muzikantų, kurie interpretuoja klezmerių muziką, naudoja jos sąskambius.

Rakija Klezmer2 Nuotraukos Brigitos Šliaužytės