Esate 18-26 m. amžiaus ir dar niekad neteko įkvėpti gaivaus Pažadėtosios žemės oro ir išvysti nepaprasto jos grožio?Programa TAGLIT 2016 suteikia puikiausią galimybę tai padaryti! 10-ies dienų kelionės metu aplankysite begalę įdomių vietų, užmegsite naujų pažinčių ir puikiai praleisite laiką!
Daugiau informacijos: Pavel Guliakov 8685 42463; p.guliakov@gmail.com
Dalyviai: Irena Veisaitė, Yves Plasseraud ir Prof. Leonidas Donskis
2016 m. kovo 3 d., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerija, Šv. Jono 11, Vilnius
Maloniai kviečiame Jus į prancūzų autoriaus Yves Plasseraud knygos „Irena Veisaitė. Tolerancija ir veikla“ pristatymą „Savo laikmetį pranokusi moteris: pasitinkant Yves Plasseraud knygą apie Ireną Veisaitę“, kuri vyks š.m. kovo 3 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11, Vilnius). Renginyje dalyvaus knygos autorius Yves Plasseraud ir Irena Veisaitė. Renginį anglų kalba ves šios knygų serijos vyriausiasis redaktorius VDU profesorius Leonidas Donskis. Knygą kaip vieną iš serijos „Dviejų pasaulių paribyje. Tapatybė, laisvė ir morali vaizduotė Baltijos valstybėse“ leidinių anglų kalba išleido Leideno/ Bostono leidykla „Brill Rodopi“.
Irena Veisaitė (g. 1928 m. Kaune) – gerai žinoma Lietuvos visuomenės veikėja, teatrologė ir literatūrologė, viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų, nuo 1999 m. iki 2007 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė, įvairių tarptautinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų narė, apdovanota daugeliu garbingų Lietuvos ir kitų šalių apdovanojimų. Knygos autorius Yves Plasseraud su Irena Veisaite susipažino prieš 25 metus, dalyvaudamas Atviros Lietuvos fondo veikloje. Ši pažintis iš profesinės peraugo į asmeninę.
Kovo 4 d. Rotušės aikštėje 16 val. Kaziuko mugės atidaryme – “Fajerlech” koncertas!
Kaziuko mugėje skambės Europos žydų muzika, dainos, kurias dainavo tarpukario Lietuvoje. Programoje “Fajerlech” muzikantų, dainininkų ir šokėjų pasirodymas, linksmos vestuvinės melodijos, dainos apie meilę. Taip pat bus proga išgirsti Šabo maldą ir melodijas.
Kovo 5 d. Rotušės aikštėje “Fajerlech” koncertuos 17 val.
Nepamirškite, kad “Beigelių krautuvėlės” kavinė dalyvaus šį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį Kaziuko mugėje Rotušės aikštėje. Mieli LŽB darbuotojai, nariai ir savanoriai, kviečiame dalyvauti mugėje ir padėti pardavinėti garsiuosius žydiškus beigelius mugės metu. Bus smagu, juk šiemet Kaziukas su žydų miesteliu, dalyvaukime visi!
Žydų (litvakų) bendruomenėje vasario 29d. vyko susitikimas su neseniai atvykusiais rabinais Kalev Krelin ir Shimshon Daniel Izakson. Susitikime dalyvavo Lietuvos diplomatinių atstovybių, Užsienio reikalų ministerijos, Seimo, Katalikų Bažnyčios, Kultūros ministerijos atstovai ir Lietuvos regioninių žydų bendruomenių vadovai, taip pat dalyvavo Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.
Pasak LŽB religinės bendruomenės vadovo Shmuelio Levino, “nacių fizinis genocidas ir dvasinis sovietų valdžios genocidas sunaikino žydų bendruomenes Europoje, ypač Lietuvoje. Šiandien, judaizmas – egzotiška religija, ne tik kitoms religijoms, bet ir mums patiems. Tikimės, kad rabinams Izaksonui ir Krelinui pavyks atgaivinti ir išsaugoti litvakų tradiciją, dvasinį žydų gyvenimą.”, – kalbėjo S. Levinas. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino rabinus bendruomenės vardu ir palinkėjo jiems sėkmės darbe.
Kovo 3 dieną (šį ketvirtadienį) Vilniuje parodoje „Tarptautinių studijų dienos“, nuo 10:00 iki 18:00 valandos, viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ konferencijų centre, Konstitucijos pr. 20, pirmą kartą dalyvauja Izraelio kultūros centras prie Izraelio ambasados. Parodoje lankytojus sutiks p. Anna Keinan, pirmoji Izraelio ambasados sekretorė Lietuvai, reziduojanti Baltarusijoje ir p. Ray Keinan, Izraelio kultūros centro direktorius.
The leading study abroad consultancy agency
lietuva@balticcouncil.org
www.balticcouncil.org
___________________________________
The authorized examinations centre in Latvia
___________________________________
The organizer of the annual specialized education abroad fair
DAYS OF INTERNATIONAL EDUCATION
March 03, 2016 (Vilnius, Lithuania); March 05, 2016 (Riga, Latvia); March 06, 2016 (Tallinn, Estonia).
_____________________________________________________________________________
33/35, Gertrudes str. 7, Narva mnt 4, Jogailos str.
Riga, LV 1011, Latvia Tallinn, 10117, Estonia Vilnius, LT-01116, Lithuania
tel: + 371 63607869 t. + 372 6998300 t. + 370 52690056
fax: + 371 63626817 f. + 372 6998304 mob.tel. + 370 67115728
Kviečiame į dokumentinio filmo “Vakarykštis sniegas” (2013, Vokietija / Izraelis) peržiūrą ir susitikimą su režisiere Yael Reuveny. Renginys vyks š. m. kovo mėn. 10 d., 16.00 val., VVGŽM Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Filmas įvairiomis kalbomis su lietuviškais ir angliškais subtitrais. Diskusija su režisiere vyks anglų kalba.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Žiūrėjau į gražią ant namo sienos atidengiamą atminimo lentą. Praeiviams ji primins, kad šiame pastate, buvusioje žydų ligoninėje, 1919 –1930 m. dirbo daktaras ir Panevėžyje veikęs šviesuolis Šachnelis Abraomas Meras (1865–1930). Iškilmėse šurmuliavo įvairūs žmonės, kuriuos subūrė žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas: miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, iniciatyvus vienuolės Margaritos Rimkevičaitės vardu pavadintos technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis, pasibaigusioje konferencijoje išsamiai asmenybę pristačiusi Liudvika Knizikevičienė, kiti prelegentai, valstybininkai, visuomenininkai, gydytojai.
Dokumentika, 2013, 96 Min., Vokietija / Izraelis
Režisierė ir scenarijaus autorė: Yael Reuveny
Dokumentinis filmas pasakoja žydų, sesers ir brolio Michlos ir Faivkės Švarcų, istoriją. Jaunystėje jie liko gyvi per holokaustą ir pasibaigus karui ketino susitikti Lodzėje, Lenkijoje. Tačiau ten prasilenkus jų keliai išsiskyrė – visiems laikams. Abu buvo įsitikinę, kad brolio ar sesers nebėra gyvo, kad nieko iš šeimos nebeliko. Michla sukūrė šeimą Izraelyje, o jos brolis Faivkė apsigyveno Vokietijoje – ten pat, kur buvo uždarytas konclageryje. Jis pakeitė pavardę, vedė vokietę. Tik po kelių dešimtmečių į Berlyną persikėlusi Michlos anūkė aptiko ženklų, atvedusių pas močiutės brolį, kurį šeima seniai buvo išbraukusi iš gyvųjų sąrašo. Deja, broliui ir seseriai nebebuvo lemta susitikti: Faivkė mirė 1987 m., Michla 2001-aisiais. Tačiau anūkė aiškinosi toliau, lankėsi ten, kur gyveno močiutės brolis, kalbėjosi su jo šeima ir draugais.
Goethe’s institutas – tai Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros institutas, veikiantis daugelyje pasaulio šalių. Jis skatina vokiečių kalbos mokymąsi užsienyje ir puoselėja tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą.
Vokiečių kino dienos 2016
Vilniaus knygų mugėje iškilmingai pristatyta knyga ,,Šabas“, kurią parašė Abraham Joshua Heschel. Knyga apie Šabą ir jo reikšmę šiuolaikiniam žmogui. Iš anglų kalbos vertė Asta Leskauskaitė.
Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ pakvietė skaitytojus pažinti Šabo dvasingumą, suprasti jo svarbą šiuolaikiniam žmogui. Knygos pristatymas mugėje, dalyvaujant garbingiems ir žinomiems žmonėms, kuriuos matote nuotraukoje, yra svarbus įvykis žydams ir lietuviams, nes tai žingsnis link geresnio tarpusavio supratimo, pagarbos ir susikalbėjimo.
Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Darius Degutis, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, buvęs Lietuvos ambasadorius Izraelyje, Shimshon Daniel Izakson, Vilniaus rabinas, Gintaras Grušas,Vilniaus arkivyskupas, Simas Levinas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialinio centro ir religinės bendruomenės vadovas.
Abrahamas Joshua Heschelis (1907– 1972) – garsus žydų teologas ir mąstytojas, rabinas. Gimė Lenkijoje, keletą metų jaunystėje gyveno Vilniuje. 1927 metais baigė Vilniaus Matematikos ir gamtos mokslų gimnaziją. Tuo laiku priklausė žydų literatų ir menininkų grupei Jung Vilne (Jaunasis Vilnius). Vėliau studijavo universitete Berlyne, dirbo Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje. 1940 metais persikėlė gyventi į JAV. Parašė knygų filosofijos, teologijos, žydų kultūros ir istorijos temomis.Šabas – viena gražiausių garsaus žydų teologo ir mąstytojo, rabino Abrahamo Joshua Heschelio (1907–1972) knygų.
Mindaugas Jackevičus, www.DELFI.lt 2016 m. vasario 25 d.
Molėtuose kelią skinasi iniciatyva dalį Darbo gatvės pervadinti kunigo Jono Žvinio vardu – esą kaip galima abejoti prezidento apdovanoto asmens nuopelnais. Tačiau Lietuvos Ypatingajame archyve saugoma medžiaga kelia klausimų, ar J. Žvinio sąžinė švari: ar gali būti, kad jo organizuoti sukilėliai sušaudė apie 1200 Molėtų žydų?
Vasario 26 d. (BNS). Vilniaus žydų senąsias kapines siūloma skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šį procesą inicijuoja Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė.
„Ten yra išlikusių antkapių, tam tikra valstybinė apsauga turi būti. Tos kapinės jau yra registre, jos yra kultūros paveldo vertybė. Registras taip sukonstruotas, kad pagal reikšmingumą arba valstybė, arba savivaldybė turi apsispręsti ir paskelbti objektus saugomais“, – BNS sakė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis. Anot jo, valstybės saugomoms kultūros vertybėms taikomi griežtesni saugojimo, finansavimo, priežiūros reikalavimai.
A.Degučio teigimu, Užupio žydų kapinių statuto keitimas nesusijęs su kaimynystėje įsikūrusių Laidojimo namų šeimininkų pageidavimu statyti krematoriumą. Vilniaus savivaldybė krematoriumi statyoms nepritaria.
„Tiesiogiai nesusiję su krematoriumu. Laidojimo namai yra už kapinių teritorijos, kitame sklype“, – tvirtino KPD direktorės pavaduotojas.
2014 metais 7,7 ha ploto sklypas Vilniaus Olandų gatvėje įregistruotas kaip Užupio žydų kapinės.
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, senosios žydų kapinės Užupyje, Olandų gatvėje, veikė nuo 1828 iki 1940 metų, čia palaidota apie 70 tūkst. žydų. Kapinės sunaikintos sovietmečiu 1961-1963 metais ir tik kai kurių kultūros veikėjų, rašytojų ir kitų svarbių asmenų palaikai buvo perlaidoti į naująsias Sudervės kapines. Iš ten stovėjusių paminklinių antkapių buvo sumūryti laiptai į Tauro kalną, į Vingio parką ir į Klinikų ligoninę, daugelyje kitų vietų buvo galima rasti akmenų su žydiškais užrašais. 1990 metais laiptai į Tauro kalną ir daugelis kitų statinių buvo išardyti, o 1992-aisiais architektas Jaunutis Makariūnas Užupyje iš memorialinių akmenų pastatė paminklą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Vaikystėje žinomi vunderkindais, stebuklingais vaikais vadinti žmonės dažnai suspindėdavo ir kažkodėl vėliau dažnai jų žvaigždė liaudavosi džiuginusi. Kelias nuo betarpiško vaikiško žaidimo link ryškios saviraiškos dažnai nutrukdavo. Tačiau Lietuvos vunderkindo, pianisto, pedagogo, dirigento Chaimo Potašinsko (1924 – 2009) kelias, gąsdinęs baisingomis vilkduobėmis, nubrėžė ryškų reljefą Lietuvos kultūroje. Prigimties dovanos ir darbo vaisiai pasitarnavo tėvynei, žmonėms, jautusiems nediduko, besišypsančio žmogaus dalinamų santaros vaisių saldybę. Užaugintas didelis Chaimo medis šaknimis stipriai laikėsi savosios žemės stiprybės, o po vis naujai besiskleidžiančia lapija galėjo džiaugtis šios žemės vaikai, maestro užauginti kelių pokario kartų pianistai, koncertmeisteriai, Lietuvos operos ir baleto teatro dainininkai, orkestrantai, dainos mėgėjai.
90 Lietuvos baleto metų savo glėbyje suartino daug darbščių pasišventėlių, baleto artistų, režisierių, kompozitorių, dirigentų. Chaimas Potašinskas buvo vienas jų. 1949 metais, jau Vilniuje tapo Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentu. Pusę šimtmečio jį galima buvo matyti Lietuvos konservatorijoje. Profesionalams gebėjo neskaudžiai, tolerantiškai išsakyti tikslias pastabas, pagarbiai kolegoms ir studentams patarti, padėti. Nemėgo konfliktų. Nors buvo linksmas aštrialiežuvis, tačiau visur ieškojo santaros. Net nuoskaudas nešiojosi širdyje. Jis buvo laukiamas, dažniausiai paieškomas, prašomas dalyvauti sunkiausiose naujų kūrinių perklausose, kuomet reikėdavo iš lapo, nerepetavus pateikti kūrinius ekspertuojančiai menininkų komisijai, pristatyti galimą nežinomos partitūros interpretaciją.
Bernardinai.lt Austėja Mikuckytė
Su Jokūbu Jacovskiu susitinkame jam priklausančios grafinio dizaino ir leidybos įmonės „Inter Se“ biure. Akį patraukia į sieną besiramstantys jo kurti plakatai. Dauguma jų reklamuoja spektaklius. Tikriausiai meilė teatrui įaugusi į Jacovskių giminės kraują – Jokūbo brolis Adomas ir Adomo sūnus Marijus yra scenografai, sesuo Aleksandra – kostiumų dailininkė. Darbo kabinete lentynos lūžte lūžta nuo pašnekovo apipavidalintų knygų. Su J. Jacovskiu kalbamės apie knygos meno ir plakato kūrybos skirtumus, visagales taisykles bei knygos dailės situaciją Lietuvoje.
Papasakokite, ką daro knygos dailininkas, kad nepainiotume su iliustratoriumi.
Apskritai kyla klausimas, ar iliustratorius reikalingas. Geram tekstui, mano supratimu, nereikia iliustracijų. Nebent vaikiškoms knygoms. Knygos dailininkas, sutaręs su leidėju dėl formato, sudeda tekstą, iliustracijas, nuotraukas, jeigu jų yra, parenka šriftą. Knygos dailininkas organizuoja knygą. Ne visas knygas formatuoja dailininkas. Idealiu atveju, žinoma, kiekvieną knygą turėtų apipavidalinti dailininkas, bet pasaulis neidealus
Vasario 29 d. 17 val.V. Žeimanto knygos ,,LIETUVOS SPORTO KLUBAS ”MAKABI” 1916 –2016″
pristatymas, kurį ves LSK ”Makabi”prezidentas Semionas Finkelšteinas.
Maloniai kviečiame dalyvauti. Pristatymas vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, J. Heifetzo salėje (III a.)
Paklaidžioję po senamiesčio kiemelius, išvysime ir ant sienos nutapytą tarpukario žydų krautuvininką. Kaip pasakojo savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, šis piešinys atsirado Rytų Europos žydų kultūros centrui pasiūlius dalyvauti viename projektų. Jo tikslas – iš naujo atrasti žydų kultūrinį paveldą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
„Piešinio autorius – vilnietis menininkas Jurgis Tarabilda, – sakė J. Zareckas. – Jis
iš autentiškos nuotraukos nutapė tuometinės parduotuvės savininko Taico portretą. Užrašas ivrito kalba skelbia, jog tai „Geležių parduotuvė“.
Vasario 25 d. (BNS). Šių metų Kaziuko mugėje, be tradicinių erdvių, pirmą kartą veiks Žydų miestelis. Nuo kovo 4-os iki 6-os dienos vyksiančioje mugėje šis miestelis įsikurs Rotušės aikštėje, kur bus galima pamatyti tiek tradicinius žydų amatus, tiek pavartyti žydų literatūros ar paragauti žydiško maisto.
„Žydų kainos bus su PVM ir derybomis“,- žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje juokavo Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algis Gurevičius. Žydų miestelyje koncertuos Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos mokiniai, Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“. Žydų miestelis pagrindiniu Kaziuko mugės akcentu pasirinktas, nes daug žydų užsiėmė prekyba.„Lietuvą prekiauti išmokė žydai, tikriausiai niekas dėl to nesiginčys. Žydai užsiėmė amatais, Vilniuje XIXa. buvo registruota apie 70 žydų amatininkų cechų. Žydų miestelyje įsikurs virš dešimties žydų amatų palapinių, prekyvietės su žydiškais suvenyrais, knygynas, audinių parduotuvė, skalbykla bei gramofonų parduotuvė. Šalia visų šitų prekybinių dalykų bus galima paragauti žydų tradicinių valgių, saldumynų.
Vasario 26, penktadienio rytą LRT TV laidoje ,, Labas rytas, Lietuva“ žiūrėkite reportažą iš ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinės. Laidos rengėjai numato jį rodyti 6.20 ir 8.06 val.
Skanių pusryčių su beigeliais.
Mieli draugai,
Vasario 28 d. (sekmadienį) kviečiame Jus į Vilniaus choralinę sinagogą (Pylimo g. 39) dalyvauti paskaitoje
„Mistika judaizme“
pradžia 18 val.
Vilniaus rabinas Shimshon D. Izakson
