Vilniuje palaidota pažeista Tora

Vilniuje palaidota pažeista Tora

Žydų (litvakų) bendruomenė Vilniaus žydų kapinėse palaidojo pažeistą Toros ritinį, kurios negalima  restauruoti. Rabinas Šimšonas Danielis Isaksonas pasakojo susirinkusiems į apeigas apie šią žydų tradiciją, kad nebenaudojamų Toros ritinių negalima sunaikinti, juos privalu laidoti.

Toros ritinys buvo atsitiktinai surastas Panevėžyje, seno medinio namo remonto metu. Jis buvo sienoje. Po šio atradimo, namo savininkai – Ulkių šeima kreipėsi į muziejų, bet ten niekas nesusidomėjo. “Po kurio laiko, mes kreipėmės į žydų bendruomenę, susisiekėm su rabinu, mums buvo aišku, kad tai žydų paveldas”, – sakė Karolina Ulkytė Karolina, perdavusi Toros ritinį bendruomenei.

M. Ivaškevičius apie lietuvius: „Auka būti lengviau nei budeliu“

M. Ivaškevičius apie lietuvius: „Auka būti lengviau nei budeliu“

Lietuviškasis Holokaustas ir Rytų Europos konfliktas – apie tai lietuvių rašytojas ir dramaturgas Marius Ivaškevičius (43 m.) kalbėjosi Vilniuje, savo darbo kabinete, su radijo „Svoboda“ korespondente Jelena Fanailova.

M.Ivaškevičius – dramaturgas, prozininkas, teatro ir kino režisierius, vienas Europos postdraminio teatro lyderių, Vokietijoje rengtos dramaturgijos bienalės „Naujos pjesės iš Europos“ bendrakuratoris. Maskvos V.Majakovskio teatre sėkmingai rodomos jo pjesės „Kantas. Apie grynojo proto kritiką“ ir „Rusiškas romanas“ (apie Levo Tolstojaus šeimos dramą). Naujausias M.Ivaškevičiaus darbas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – spektaklis „Didis blogis“ apie Donbaso tragediją. Straipsniu apie žydų masinę kapavietę savo gimtajame mieste Molėtuose, kuriuose rugpjūčio pabaigoje rengiamos eitynės Holokausto aukoms atminti, Marius sukėlė naują diskusijų apie atsakomybę už Holokausto bangą Lietuvoje.

Grigorijus Kanovičius: Gyvenime nereikia matyti vien kaltuosius arba teisuolius

Grigorijus Kanovičius: Gyvenime nereikia matyti vien kaltuosius arba teisuolius

Šis interviu su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi pasirodė 1992 metais tuometinėje „Tiesoje“. Žurnalistė Raimonda Ramelienė kalbino rašytoją, kai šis rengėsi atsisveikinti su Lietuva ir išvykti gyventi į Izraelį. Po 5 mėnesių taip ir įvyko.

Sakytum, nujausdamas tą klausimą, kurį mintyse vis stūmiau gilyn, G. Kanovičius pasakė: „Parašykite, kad jokių sąskaitų Lietuvai, dėl kurių turėčiau su ja skirtis, neturiu. Tačiau gyvenimas yra gyvenimas. Šeimyninės aplinkybės susiklostė taip, kad mano vaikai ten. Kartą esu pajuokavęs – į svečius važiuoti man jau nevalia, jau prisisvečiavau. Graudūs juokai…“

Ar išvykusių iš Lietuvos žydų, gyvenančių Izraelyje, nekankina nostalgija?

Nors ir sunkūs buvo mūsų keliai, Lietuva žydams nėra tuščias garsas. Tai kraštas, kurio jie nepamiršta, nori atvažiuoti, aplankyti gimtąsias vietas. Svarbiausia, kad emocine prasme nėra abejingų Lietuvai žmonių.

O kiek žydų dabar gyvena Lietuvoje?

Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad žydų bendruomenė Lietuvoje apskritai gyva. Ji nėra tokia didelė, kaip norėtume – maždaug 5 tūkstančiai žmonių, dauguma gyvena Vilniuje. Tačiau apie žydus negalima kalbėti kaip apie pastovų dydį – jis kasdien keičiasi, deja, mažėjančia linkme

„Atminimo akmenų“ renginiai Lietuvoje

„Atminimo akmenų“ renginiai Lietuvoje

Lietuva prisijungia prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenys“, išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų, bus įrengti ir Lietuvoje.

Mūsų šalyje, pirmojoje iš Baltijos valstybių, 19 tokių atminimo lentelių bus įmontuota keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jomis prisiminsime tuos, kurių netekome Holokausto metu. „Atminimo akmenis“ Lietuvoje montuos idėjos autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

„Atminimo akmenų“ atidarymo ceremonijos vyks:

Kaune rugpjūčio 28 d., 12 val. Laisvės al. 3 ir Krėvos g. kampe, prie akmens, skirto pirmajam olimpiečiui, dviratininkui Isakui Anolikui. Laikinojoje sostinėje akmenys taip pat bus įdėti dailininkams Černei Percikovičiūtei ir Jakovui Lipšicui, gydytojui ir klinikinės psichologijos pradininkui Lietuvoje dr. Vladimirui Lazersonui, pediatrei Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei.

Rugpjūčio 29 d., 18 val. žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Kaune. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, įėjimas laisvas.

Šiauliuose – rugpjūčio 29 d., 12 val., Vasario 16-osios g. 62, prie akmens, skirto buvusiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui.  Šiame mieste „Atminimo akmuo“ taip pat įrengiamas ir gydytojui Urijui Rozovskiui. Šiaulių gete, vykdant vaikų akciją, gydytojas į Aušvicą savanoriškai išvyko kartu su savo mažaisiais pacientais.

Tą pačią dieną, 18 val., žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Šiauliuose. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Atlantis“, Tilžės g. 225, įėjimas laisvas.

Kauno žydų bendruomenė kviečia dalyvauti Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamose „Atminimo akmenų“ (vok. Stolpersteine) atidarymo renginiuose Kaune

Rugpjūčio 28 d.
12.00 val. „Atminimo akmenų“ atidarymo renginys prie akmens, skirto Isakui Anolikui atminti, Laisvės al. 3 – Krėvos g. kampas, Kaunas
 Kaunas Akmenys
Rugpjūčio 29 d.
18.00 val. padėkos renginys ir filmo „Iš miško“ (Me’kivun ha’yaar, Izraelis, 2003, 94 min.) peržiūra kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, Kaunas.
Režisieriai: Limor Pinhasov Ben Yosef, Yaron Kaftori Ben Yosef.
Kitaip nei daugelyje dokumentinių filmų apie Holokaustą, kalbančių apie išgyvenusiųjų patirtis, „Iš miško“ dėmesys sutelkiamas į tariamai pasyvius liudininkus. Panerių miške buvo nužudyta daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių, iš kurių didžioji dalis žydai. Filme atsiskleidžia kaip skirtingai šie tragiški įvykiai prisimenami ir suvokiami jų liudininkų.

Atminties maršas, skirtas Molėtų žydų sunaikinimo 1941 m. rugpjūčio 29 d. 75-osioms metinėms paminėti

malat (1)

Paroda-informacinė konferencija „Mūsų Molėtų žydai“ 15val. Molėtų dailės galerija

Mitingas ir eisena į Molėtų žydų Holokausto vietą 16val. Vilniaus gatvė.

Mitingas ir Davido Zundelovičiaus sukurto memorialo atidarymas. Šolomo Aleichemo gimnazijos paroda apie Senųjų Molėtų žydų kapinių tvarkymą „Te jo (jos) siela bus įpinta į nemirtingųjų sielų vainiką.“ Parodą rengė mokytojos Ela Pavinskienė ir Roza Bieliauskienė. Fotografai – mokytojas Juda Vagneris ir įstaigos „Maceva“ savanoris Marius Lukoševičius. 17val. Prie Molėtų žydų masinių žudynių vietos ir kapo.

Rugpjūčio 15-16 Latvijoje ir Lietuvoje lankėsi rabinas Bentsiyonas Zilberis

Rugpjūčio 15-16 Latvijoje ir Lietuvoje lankėsi rabinas Bentsiyonas Zilberis

Žydų (litvakų) bendruomenėje dirbantis rabinas Kalevas Krelinas kartu su rabinu Bentsiyonu Zilberiu keliavo po vietas, kuriose gyveno jo protėviai. Rabinas Zilberis yra legendinio rabino Yitzchako Zilberio sūnus.  Y. Zilberis priklausė išminčių dinastijai, ištvėręs Stalino lagerius ir patyręs ateistinę sovietų politiką, jis ne tik sudėtingiausiomis sąlygomis išsaugojo gilų tikėjimą Kūrėju, laikėsi visų jo priesakų, bet ir sugebėjo mokytis ir mokyti Toros kitus. Persikėlęs į Izraelį, jis turėjo šimtus mokinių, kuriems įkvėpė ištikimybę Kūrėjui ir Torai.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje: „Stebėsitės, kodėl taip ilgai delsėte atvykti“

israel

15min.lt

Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, priėmęs į svečius pasikalbėti Izraelio ambasadoje Vilniuje, dažnai pakartodavo esąs šališkas – gali būti, kad niekas nepatikės jo beriamomis pagyromis Izraeliui. Suprantama, juk iš ambasadorių ir tikimasi paties geriausio savo šalies atstovavimo.
Tačiau, kad ir kas jis būtų – ambasadorius ar ne, – suvaidinti meilės ir pasididžiavimo, įžvelgiamų A.Maimono veide kalbant apie savo šalį, neįmanoma. Šįkart pats nuoširdžiausias kvietimas apsilankyti Izraelyje ir puikūs patarimai, padėsiantys suplanuoti kelionę – tiesiai iš jau beveik metus Lietuvoje dirbančio ambasadoriaus Amiro Maimono kabineto

Kviečiam į šachmatų turnyrą, skirtą,  Kauno šachmatų klubo direktoriaus  Abraomo Šulmano atminimui

Kviečiam į šachmatų turnyrą, skirtą, Kauno šachmatų klubo direktoriaus Abraomo Šulmano atminimui

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bei elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ kviečia

2016 m. rugpjūčio 21 d. 11.00 val.

į šachmatų turnyrą, skirtą,

Kauno šachmatų klubo direktoriaus

Abraomo Šulmano atminimui

Turnyras vyks: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g.4)

Turnyro direktorius – FIDE meistras Boris Rositsan

Papildoma informacija ir registracija:

El. Paštas.: info@metbor.lt

Tel.: +3706 5543556

 

 

Užuojauta

Rugpjūčio 12d. mirė Vladimir Kavleiskij, Vilniaus žydų bendruomenės, Socialinių programų departamento narys (1946 07 19 – 2016 08 12). Užjaučiame artimuosius dėl netekties.
LŽB Socialinių programų dalyviai – šeimos su vaikais pradėjo  “Mokausi iš kino” programą

LŽB Socialinių programų dalyviai – šeimos su vaikais pradėjo “Mokausi iš kino” programą

 „Forum cinemas Vingis“ vasarą surengė gerą akciją vaikams. Kiekvieną savaitę vykdavo skirtingi animacinių filmukų seansai vaikams, į kuriuos vaikų grupėms buvo siūloma labai maža kaina. Tokiomis aplinkybėmis prasidėjo nauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės JFS  (Jewish Family Service) programos iniciatyva – “Mokausi iš kino”. Saulėtą sekmadienį, rugpjūčio 14 d. rytą programos dalyviai – tėveliai su vaikais žiūrėjo pirmąjį edukacinį filmuką vaikams – ” Mažasis princas”, moralinėmis vertybėmis grįstą animaciją vaikams, kurioje naudingų įžvalgų rado ir tėveliai. 

Pleneras “Įlankos“ sodyboje, Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime

Plenerassu R.Savick2

2016m. rugpjūčio 8 – 14 d. Lietuvos žydų bendruomenės organizuotame edukaciniame plenere, kuris vyksta „Įlankos“ sodyboje, Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime plenero dalyviai gyvena ir tapo labai gražiame gamtos kampelyje, kur visa supanti aplinka: dangus, ežeras, tyras oras įkvepia kūrybai. Plenero metu vyko įdomi ir turtinga tapybos bei keramikos edukacinė – praktinė programa, profesionalūs dėstytojai bei lektoriai, turininga laisvalaikio programa. Dalyvių tarpe du tautodailininkai.

Edukacinio plenero rėmėjai: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC.

Aleksandras Ganelinaspleneras

>>Akimirkos 

Pasaulio tautų teisuolio atminimas sujungė Japonijos ir Lietuvos miestus ir žmones

Pasaulio tautų teisuolio atminimas sujungė Japonijos ir Lietuvos miestus ir žmones

Buvusio Japonijos konsulo Lietuvoje Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) gimtinėje Jaocu (Yaotsu) liepos 31–rugpjūčio 7 dienomis vyksta šio Pasaulio tautų teisuolio atminimui skirti renginiai ir Lietuvos festivalis.

Japoniją ir Lietuvą sujungusios Č. Sugiharos atminimo savaitės atidaryme bendradarbiavimo memorandumą pasirašė Jaocu miesto meras Masanori Kaneko ir Kauno miesto savivaldybės atstovė Inga Pukelytė.

„Č. Sugiharos atminimas sujungė Kauną su Jaocu, sutelkė Japonijos ir Lietuvos žmones kartu siekti bendro tikslo – išsaugoti ateities kartoms kilnaus Japonijos diplomato atminimą. Šiemet minėdami Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-metį, džiaugiamės nuoširdžiais Japonijos žmonių ryšiais, draugiškais mūsų valstybių santykiais“, – pabrėžė Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė Japonijoje Violeta Gaižauskaitė, sveikindama iškilmingo minėjimo dalyvius.