Įsakymas: >>ČIA
Plano papildymas: >>ČIA

Kauno.diena.lt
Kauno tvirtovės VII forto masinėje kapavietėje šiandien atidengtas holokausto aukų atminimo ženklas. Tai viena iš daugelio iniciatyvų Kaune šiam žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos istorijos tarpsniui įamžinti.
Kauno tvirtovės VII forte 1941 metų liepą nužudyta apie 3000 žmonių. Prieš kelis metus žydų bendruomenė masinės kapavietės vietoje VII forte palaidojo čia rastus žuvusių žydų kaulus, o trečiadienį atidengtas ir pagerbimo ženklas.
Akmeninę iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą sukūrė skulptorius Alfonsas Vaura. Paminklui apšviesti įrengtas elektros įvadas, sumontuoti trys skirtingo tipo automatizuoti prožektoriai, apšviesiantys memorialą tamsiuoju paros metu. Beveik 10 tūkst. eurų kainavusius darbus finansavo Kauno miesto savivaldybė.

Spalio 30 d. Kaune paminėtos Didžiosios akcijos, kurios metu 1941 m. IX forte buvo nužudyti 9200 Kauno gete kalėjusių žydų, tarp jų 4273 vaikai, 75-osios metinės. Pagerbimo ceremonija prasidėjo 14 val. IX forte prie masinių žudynių lauko. Niūrus dangus ir talžantys šalti vėjo ir lietaus gūsiai atliepė kalbėtojų žodžiuose. Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler pasidalino Avrahamo Tory liudijimu apie Didžiosios akcijos įvykius. Ji bei Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Kauno m. tarybos narys Andrius Kupčinskas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė kalbėjo apie tai, ką turėjo išgyventi bėjegiai, pažeminti žmonės, nuo 6 val. ryto stingdančiame šaltyje stovėję Demokratų aikštėje, skirstomi į kairę ir dešinę, į mirtį ar gyvenimą, apie tai, kiek menininkų, mokslininkų ar tiesiog dorų piliečių prarado Lietuva, apie mūsų pareigą prisiminti šias nežmoniško žiaurumo aukas ir perduoti istorinę tiesą ateities kartoms. Muzikos ir poezijos įtaiga visada sustiprina kalbėjimo poveikį: šį kartą susirinkusiems grojo Artūras Makštutis, eiles skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė, prieš keletą metų su moksleivių grupe pastačiusi spektaklį apie Didžiąją akciją. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjo koncertas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Pilnutėlė filharmonijos salė spengiančioje tyloje klausėsi koncerto vedančiojo Aleksandro Rubinovo skaitomų mažųjų šios protu nesuvokiamos selekcijos ir vos per vieną dieną įvykdytų masiškiausių žydų žudynių Lietuvoje liudytojų prisiminimų bei talentingų Lietuvos poetų eilių apie Holokaustą. Puikūs dainininkai Judita Leitaitė (mecosopranas) ir Rafailas Karpis (tenoras), kuriems akomponavo Rūta Mikelaitytė Kašubienė bei Darius Mažintas, ne tik talentingai atliko savo programą, bet ir sukūrė be galo dvasingą, jautrią, šiltą ir kartu susimąstyti verčiančią atmosferą, jie dainavo žinodami, dėl ko ir kam dainuoja, jie lenkė galvas ir nekaltai nužudytiems, ir Holokausto siaubą išgyvenusiems, laimei, dar galintiems į koncertą atvykti klausytojams, tarp kurių buvo ir Didžiosios akcijos liudininkės Feiga Koganskienė ir Fruma Kučinskienė.
Už galimybę surengti nemokamą koncertą Kauno žydų bendruomenė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės bei Geros valios fondui.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė švenčia jubiliejinį 70-ąjį gimtadienį! Maša yra daugybės bendruomenės incijuotų kultūrinių renginių autorė ir idėjinė vadovė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininko pavaduotojos pareigas ji eina jau daugiau nei 20 metų. Jos pastangų dėka 2001 m. buvo suorganizuotas pirmasis Pasaulio litvakų kongresas, tapęs simboliniu įvykiu atsikūrusioje žydų bendruomenėje, žymėjęs litvakų kultūros Lietuvoje renesansą. Maša Grodnikienė labai daug prisidėjo puoselėjant ir garsinant litvakišką kultūrą bendruomenės viduje ir visame žydiškajame pasaulyje.
Gimtadienio proga bendruomenė skiria pačius nuoširdžiausius žodžius. Sveikiname Mašą su jubiliejumi ir linkime stiprios sveikatos, džiaugsmo šeimoje su anūkais, kūrybingų iniciatyvų žydų bendruomenėje, geros nuotaikos, daug šiltų gyvenimo akimirkų. Su gimtadieniu!
Mazel Tov!


Veisiejų ir Lazdijų žydai buvo sušaudyti Kaktiškėse.
LŽB pirmininkės Faina Kukliansky šeima per žudynes neteko 29 giminaičių, gelbėtojų dėka pavyko išsigelbėti seneliui su vaikais. Lietuvos žydų bendruomenėje yra keli Veisiejų Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys: F.Kukliansky, A.Levinsonas, I.Bereznickis, Junona Bereznicky , V. Sideraitė, seserys R. ir L. Ofčinskaitės.
Prie paminklo Holokausto aukoms Kaktiškėse.

Veisiejų vaistininkas Saulius Kuklianskis su žmona, gydytoja Zinaida ir trimis vaikais Moše, Ana ir Samueliu karo išvakarėse gyveno Alytuje. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, šeima greitai neteko dar jaunos, rūpestingos, mylinčios ir mylimos trijų vaikų motinos Zinaidos Kuklianskienės, tačiau Veisiejų vaistininkui ir jo vaikams pavyko išgyventi. Dramatiškas šios šeimos gelbėjimosi kelias – pabėgimas iš okupuotos Lietuvos teritorijos, pusantrų metų gyvenimas Gardino gete, pabėgimas iš Gardino geto ir grįžimas į Lietuvą – buvo pilni pavojų ir nesiliaujančios kovos dėl išlikimo.

“Telšių Atjauta” – negalią turinčių žmonių klubo nariai prieš lapkričio 1-ąją sutvarkė Telšių senąsias žydų kapines. Visi savanoriai dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų.

specialiai lzb.lt
Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja
Chasidizmo ištakos
Kaip naujas religinis žydų judėjimas chasidizmas kilo Vakarų Ukrainoje XVIII amžiaus viduryje, ir per kelis dešimtmečius apėmė didžiąją dalį buvusių LDK žemių ir Lenkijos. Žiūrint plačiau į nuotaikas ir judėjimus, apėmusius žydus visoje Europoje šiame amžiuje, akivaizdi buvo didelė tradicinių rabinų autoriteto krizė, kurią iš vienos pusės lydėjo Vakarų ir Centrinės Europos žydų emancipacijos siekiai, traukant ryšius su bendruomenėmis ir siekiant integruotis dominuojančiose visuomenėse, dažnai netgi asimiliuojantis bei krikštijantis, iš kitos pusės – įvairūs žydų dvasiniai-mistiniai sąjūdžiai, kurie labiau vertino kabalistinius mokymus ir religines patirtis, nei tradicines Toros studijas ir rabinų autoritetą. Religinis entuziazmas, kaip to meto dvasinius bruzdėjimus įvardijo vienas žydų kultūros istorikas, siejo tiek žydus „Vakaruose“, kurie vis dažniau vietoj tradicinės religinės praktikos, kuriai gaires teikė rabinai, rinkdavosi praktikas, labiau atitinkančias pakitusias ekonomines ir socialines sąlygas, tiek ir žydus „Rytuose“, kurie rinkosi naujoviškas chasidų praktikas.
specialiai lzb.lt
Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja
Litvakai pasaulyje šiandien kartais žinomi ne vien tik kaip žydai, kilę iš Lietuvos ar žemių, kadaise sudariusių Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, bet (ir) kaip misnagdai (literatūrine hebrajų kalba mitnagdai), t.y. chasidų judėjimo priešininkai. Kartais net šiaip, kalbant apie kokį nors ješivoje sėdintį vyruką, jei norima pabrėžti, kad jis ne chasidas, pasakoma, kad jis yra litvakas („litviše bochur“). Tai yra, šiandien yra žinoma aškenaziškų hareidim (skrupulingai praktikuojančių) kaip litvakų (kurie taip pat dar vadinami „ješiviniais“) ir chasidų. Šios sąsajos turi istorinį pagrindą, kuris siekia Vilniaus Gaoną ir jo palikimo plėtojimą Lietuvoje XIX ir XX a. pradžioje, pirmiausia Chaimo iš Valažino įsteigtos pirmosios didžiosios ješivos pavidalu (1803 m.), ir rabio Izraelio Salanterio pradėto „musar“ judėjimo įtakoje įsteigtų ješivų Lietuvoje ir kaimyninėse žemėse, kurių filialai XX a. pradžioje įsikūrė Izraelio žemėje, kur buvo perkeltos lietuviškosios Toros studijų tradicijos. Nuotraukoje Vilniaus Gaonas.


Gerbiamieji bendruomenės nariai,
Informuojame, kad dėl Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39) pradedamų vykdyti remonto darbų
Maldos laikinai vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Baltojoje salėje (I aukšte).
Kviečiame atvykti melstis bei atsiprašome už iškilusius nepatogumus.

Socialinių programų departamento narys. (1938 03 12 – 2016 10 30). Šį liūdesio laiką bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius.

delfi.lt
Penktadienį , spalio 28d. Lietuvos ir Izraelio krepšinio vadovai susitiko paspausti rankų ir pasikeisti mandagumo frazėmis. Dvi krepšinio federacijos tapo partnerėmis: žydai pasirinko lietuvius savo varžovais Tel Avive vyksiančiame Europos čempionato grupių etape. Bet spaudos konferencija, kurioje oficialiai paskelbta apie bendradarbiavimą, turėjo netikėtą pabaigą.
Jeigu į prieš metus Rygoje (Latvija) vykusias Europos krepšinio čempionato grupių etapo kovas Lietuvos sirgaliai plūdo masiškai, tai po pusmečio į Tel Avivą (Izraelis) veikiausiai išsiruoš tik patys ištikimiausi. Vis dėlto šios šalies krepšinio asociacija (IBBA) nutarė, kad būtent lietuvių rugpjūčio pabaigoje gali sulaukti daugiausiai, ir pasinaudojo „FIBA Europe“ suteikta teise pasirinkti vieną varžovą prieš burtų traukimo ceremoniją. Krepšinio turistams iš Lietuvos siūloma vienu šūviu nušauti du zuikius – ne tik palaikyti mylimą komandą 11 tūkst. žiūrovų talpinančioje Tel Avivo „Menora Mivtachim“ arenoje, bet ir pailsėti: pasimėgauti saulės voniomis, Viduržemio jūros pakrante, kurioje svečiams iš Lietuvos bus įrengta speciali fanų zona.

Šalia senųjų žydų kapinių jau vyksta matavimai ir vedamos komunikacijos – čia iškils gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas.
Pajūrio naujienos, Viktorija Vaškytė
Išvydę pievoje prie senųjų žydų kapinių kalamus kuoliukus ir vedamas komunikacijas, kretingiškiai susirūpino, ar visai netoli šios amžino poilsio vietos gali būti vykdoma ūkinė veikla.Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės teigimu, Savivaldybė yra užsakiusi senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus, todėl tikėtina, kad žmonės matė, kaip sklypą matavo matininkai.Anot architektės, aplink senųjų žydų kapinių teritoriją iš visų pusių yra daug įteisintų sklypų ir kiekvienas iš jų gali būti matuojamas, žymimas.

Taip atrodys gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas, iškilsiantis greta senųjų žydų kapinių. Šalia – būsimo kvartalo išsidėstymo schema.

Spalio 26 d. Jurbarke įvyko Izraelio dienos renginys, kuriame dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su savo komanda, Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, žydų bendruomenės atstovai bei kiti svečiai.
Prieš renginį, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir rajono meras Skirmantas Mockevičius susitiko ir bendravo su mokiniais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, o vėliau kartu su žydų bendruomenės vadove Faina Kukliansky ir bendruomenės nariais aplankė Jurbarko žydų kapines.

Vesdama ekskursijas po Jurbarką Nijolė Paulikienė turistams pasakoja ir apie žydus, nes negalima praleisti kelis šimtmečius čia gyvenusių žmonių istorijos. Informaciją gidė surinko ir teberenka iš knygų ir iš senųjų jurbarkiečių.
Jurbarke gyvenusią didelę žydų bendruomenę dabar beprimena Kauno gatvė, anksčiau vadinta Didžiąja ir Vilniaus, ženklai apie genocido vietas ir kapinės. Kai birželį mūsų mieste apsilankė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, jurbarkiečiai pradėjo aktyviau iš užmaršties kelti istorinį žydų bendruomenės paveldą. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje bus surengta Izraelio diena, vėliau mieste turėtų atsirasti žydų atminimą įamžinančių objektų.
Daug apie Jurbarko žydus gali papasakoti mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji net puoselėja svajonę apie žydų muziejų ir kuria to muziejaus viziją. Atminimas apie žydus dar tyliai guli vieno kito senojo jurbarkiečio atminties kertelėje, užasfaltuoto grindinio akmenyse, slepiasi perdažytuose senamiesčio fasaduose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė 42 proc. Jurbarko gyventojų, po karo gyvų buvo likę 76.
Spalio 30d. sekmadienį
Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas) 2016-10-30; 12:00val.
Ester Segal: Sukkoto šventės moteriškasis pradas (paskaita)



Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus spalio 21d. 2016m. pakvietė LŽB bendruomenę ir visuomenę į dokumentinio filmo “Seserys” pristatymą ir susitikimą su smuikininke, Bostono universiteto profesore Danute Pomerancaite-Mazurkevič ir jos gelbėtojų dukra Aušra Petrauskaite.

Koncerto parneriai: Tautinių mažumų departamentas prie LT vyriausybės, Geros valios fondas

Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina jubiliejaus proga savo narį Michailą Grafmaną ir linki stiprios sveikatos, stiprybės ir ilgų gyvenimo metų šeimos ir ištikimų draugų apsuptyje .
Michailui Grafmanui sukanka 70 metų, gražus jubiliejus, nueitas prasmingas gyvenimo kelias. Jubiliato šeimos istorija yra įspūdinga: