Sekmadienį  per LRT radiją po 11 val žinių „Radijo dokumentika”: kadaise buvo pasaulis. Kartojama antradienį  LRT “Ryto garsų” laidoje po 9 valandos žinių. Klausykitės!

Nuotraukoje – pirma Hebrajų dienos mokyklos klasė kartu su trimis mokytojais: Moshe Yaakov Botwinik (dešinėje), Yaakov Schneider (kairėje), Rivka Rubinstein (centre). 1930 m. (nuotrauka iš zydai.lt)

„Eišiškės buvo ne tik tipinis Rytų Europos miestelis – štetlas, jos buvo ir platesnio jas supusio pasaulio atspindys, jų likime kaip veidrodyje atsispindėjo įvykiai, vykę už šimtų ir net tūkstančių mylių“, – taip apie savo gimtąjį miestelį rašė Holokaustą išgyvenusi istorikė Yaffa Eliach, knygos „Kadaise buvo pasaulis: Eišiškių štetlo devynių šimtų metų kronika“ autorė. „Buvo penkios žydų mokyklos. Orkestre kartu grojo žydai, lenkai, lietuviai, taip mažai kur yra buvę!” – ilgametis pedagogas, kraštotyros muziejaus Eišiškėse įkūrėjas Vytautas Dailidka apie iki karo gyvenusią žydų bendruomenę gali pasakoti valandų valandas. Vaikystės prisiminimai apie kankintus ir nužudytus žmones jo nepalieka, kaip ir tuščiame miestelyje skraidančių pagalvių pūkų vaizdas.

Trečiojoje Radijo dokumentikos ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalyje – Eišiškių štetlo istorijos ir atminties darbas.
Radijo dokumentika spalio 23 d., sekmadienį, 11.05 val. Kartojama antradienį  LRT “Ryto garsų” laidoje po 9 valandos žinių. Vedėja žurnalistė Audra Čepkauskaitė

manoteises.lt

Spalio 20 d. Vilniuje atidaryta paroda „Leiskite man būti savimi… – Annos Frank istorija“. Ekspoziciją sudaro dvi dalys: vienais stendais pasakojama Holokausto metu nužudytos mergaitės ir jos šeimos istorija, kitais pristatomi šių dienų pasaulyje gyvenantys paaugliai, susiduriantys su patyčiomis ir diskriminacija dėl savo kilmės, religijos, negalios ar lytinės tapatybės. Tokiu būdu parodos organizatoriai ragina susimąstyti apie priežastis, lėmusias ir lemiančias nacių bei kitas XX–XXI a. neapykantos ideologijas. Tikimasi, kad ekspozicija keliaus po Lietuvos mokyklas, kuriose gidais taps patys moksleiviai.

iena iš parodos organizatorių, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė teigia, kad Anna Frank (orig. Anne Frank ) nebėra tik žydų mergaitė, patyrusi Holokausto siaubą. „Ji tapo simboliu, kuris padeda kalbėti apie laisvę, meilę savo artimui, svarbą būti savimi tokiu, koks esi“, – sakė dėstytoja. Anot jos, kalbėti apie septyniasdešimties metų senumo įvykius svarbu, nes nevaržoma galimybė būti savimi vis dar nėra duotybė. Kolegijos direktorius doc. Gintautas Bražiūnas viliasi, kad paroda taps instrumentu, pažadinsiančiu pedagogų ir jaunuomenės diskusiją patyčių ir neapykantos klausimais.

Atidarymo renginyje dalyvavusi Fania Brancovskaja, Vilniaus gete kalėjusi nuo pat pirmos iki paskutinės jo egzistavimo dienos, sakė savo patirtį galinti įvardyti vienu žodžiu „baisu“. „Paneriuose praradau visą savo šeimą. Mus ne tik norėjo sunaikinti fiziškai, jie norėjo sunaikinti žmones mumyse. Bet mes išlikome žmonėmis. Ir išliko užrašai. Gete buvo rašoma daug dienoraščių, ir kiekvienas jų buvo gyvenimas“, – prisiminė Holokaustą išgyvenusi moteris.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus maloniai kviečia į dokumentinio filmo “Seserys” (2016 m. lietuvių k.)  pristatymą ir susitikimą su smuikininke, Bostono universiteto profesore Danute Pomerancaite-Mazurkevič ir jos gelbėtojų dukra Aušra Petrauskaite

Renginys vyks 2016 m. spalio 21 d. 17 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)

STEBUKLINGO IŠSIGELBĖJIMO ISTORIJA DOKUMENTINIAME FILME „SESERYS“

Šis dokumentinis filmas – tai jaudinanti garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istorija. Tai pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, apie Balį Simanavičių, pirmąjį Danutės Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją.

Filme pasakojama apie turtingą, įvairialypį prieškario Kauno muzikinį gyvenimą, apie Danutės tėvą, Lietuvos džiazo pradininką Danielių Pomerancą ir garsųjį XX amžiaus Lietuvos operos dainininką Kiprą Petrauską, apie karo audrų išblaškytų Pomerancų ir Petrauskų šeimų likimus ir šias šeimas suartinusią karo metais išgelbėtą mergaitę – Danutę Pomerancaitę.

Filmo autorės: režisierė Lilija Kopač ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Pasak D. Selčinskajos,„Seserys“ – tai filmas apie jaudinančias žmogiškumo apraiškas Holokausto metu, apie žmones, kurių  atminimas brangus daugeliui Lietuvos žmonių.

Filmuota autentiškose vietose Kaune ir Vilniuje, dalyvaujant Bostono universiteto menų kolegijos profesorei Danutei Pomerancaitei-Mazurkevič ir Kipro Petrausko dukrai – Aušrai Petrauskaitei.

Seserys – Aušra Petrauskaitė ir Danutė Pomerancaitė-Mazurkevič pasakoja, kaip Danutė atsirado Kipro ir Elenos Petrauskų šeimoje, prisimena kartu praleistus metus, ypatingą Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės poveikį ją supantiems žmonėms ir jos įtaką visam Danutės gyvenimui.

Mielieji!

Prasideda registracija į Mini Limmud 5777/2016 konferenciją!

Trakuose, puikiame pramogų ir poilsio komplekse Trasalis – Trakai Resort & SPA,

2016 m. lapkričio 25-27 d. Jūsų laukia trys nepamirštamos dienos, pilnos naujų žinių, pažinčių ir gerų įspūdžių!

Registracija (vyksta tik internetu!) ir kainos → http://www.lzb.lt/limmud-2016/

Konferencijos programa yra ruošiama ir bus paskelbta vėliau.

Nepraleiskite progos sudalyvauti ir suskubkite registruotis, vietų skaičius ribotas!
LŽB (VŽB ir regioninių bendruomenių) nariams bei darbuotojams taikoma vienoda nuolaida.

Informacija: Mini Limmud koordinatorė Žana Skudovičienė, +370 678 81514