2016-09-25 / 20:52 — Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet nė vienas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui
Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų institutą
Vilnius, rugsėjo 25 d. (BNS). Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.
Šias idėjas Lietuvos Seime surengtoje konferencijoje sekmadienį pateikė istorikas profesorius Alvydas Nikžentaitis. Jo teigimu, muziejų, kuriame būtų pristatoma Lietuvos žydų istorija, būtų prasminga įkurti buvusios Didžiosios sinagogos teritorijoje sostinės centre. „Pats svarbiausias tikslas būtų atkurti Didžiąją sinagogą, tą vietą, kur žydai, nepaisant savo pažiūrų, susirinkdavo visi kartu, kur būdavo svarstomi svarbiausi dalykai. Šioje vietoje, mano galva, reikėtų įkurti Pasaulio litvakų muziejų“, – Seimo rūmuose kalbėjo Lietuvos istorijos instituto mokslininkas.
Nuoširdūs sveikinimai su gimtadieniu! Geros sveikatos linkime!
2016m. rugsėjo mėnesio jubiliatai:
Vilniaus žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento nariai:
Sofija Ivšina (1941 09 10)
Jefim Levin (1931 09 16)
Mark Burbaickij (1946 09 22)
Ala Tiktina (1936 09 26)
Borechas Judelis Kacas (1931 09 26)
Sonia Aron (1946 09 26)
Klaipėdo žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narė:
Meri Sluckaja (1936 09 25)
Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narės:
Inda Feldman (1946 09 28)
Judita Mackevičienė – (1936 09 13)
Seime organizuota konferencija „Gelbėję Lietuvos žydus, gelbėję Lietuvos garbę“
Vilnius, rugsėjo 25 d. (BNS). Sekmadienį Seime surengtas Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizavo konferenciją „Gelbėję Lietuvos žydus, gelbėję Lietuvos garbę“.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Amerikos žydų komiteto Tarptautinių žydų reikalų direktorius Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), JAV ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Howardas Solomonas (Hovardas Solomonas).
Istorikas Alvydas Nikžentaitis apžvelgė žydų gyvenimą Lietuvoje, mokslininkas Joachimas Tauberis iš Hamburgo kalbėjo apie Hitlerio, Stalino politiką ir antisemitizmą Lietuvoje 1939–1940 metais, istorikas Algimantas Kasparavičius skaitė peanešimą apie Lietuvos laikinosios vyriausybės politiką ir Holokausto pradžią 1941 metais, buvo pagarsinti liudininkų atsiminimai apie Holokaustą ir žydų gelbėtojus.
Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994 metų. Ji primena apie 1943 metų rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis jo kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti daugiau nei 800 lietuvių.
Paminklas Lietuvos žydų gelbėtojams
LŽB pirmininkė F. Kukliansky
Šiemet minime 75 metus nuo Holokausto pradžios. Žmogui, gimusiam 1941m. birželio 1d. šiandien yra 75 metai, jo vaikai – nebe jaunuoliai, anūkai taip pat suaugę. Šiandien, žiūrėdami filmus apie Holokaustą, verkiame todėl, kad dar prisimename, ką patyrėme,- neapsakomai žiaurų elgesį su žydais ir dėl to verkia mūsų vaikai. Praeis keli dešimtmečiai ir verkiančiųjų nebeliks, nes įvykiai nieko nebejaudins. Galėčiau palyginti su Napoleono karu 1812m. Įdomi istorija, kad Napoleonas ir Kutuzovas buvo Vilniuje, bet ji nebejaudina. Šiandien, praėjus 75 metams, yra nemažai žmonių, kuriuos jaudina ir skaudina Holokausto įvykiai, žydų žudynės ir jų gelbėjimas. Išgyvenome sovietmetį, laisvoje Lietuvoje gyvename jau 26 metus, bet žydus gelbėti išdrįsę žmonės, nesulaukia deramos pagarbos. Iki šios dienos jokio paminklo, jokio ženklo, kur žydai galėtų melstis, medituoti ar atsidėkoti už savo išgelbėtas gyvybes – nėra.
Praėjus 75 metams po Holokausto, žydų bendruomenė gavo iš Vilniaus savivaldybės malonią dovaną – Žydų gatvės lenteles jidiš ir hebrajų kalbomis. Tikrai buvo gražus renginys: miesto meras šypsojosi, LŽB pirmininkė taip pat, dalyvavo Izraelio ambasadorius ir kiti svarbūs asmenys, skambėjo žydų dainos. Tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms po šios ceremonijos, Vilniaus savivaldybėje nuspręsta, kad pasirinkta vieta Gelbėtojų paminklui yra netinkama, bet nepasakė, kuri tinkama. Sprendimas eilinį kartą atidedamas, vis pažadant reikalą sutvarkyti. Merai keičiasi, paminklo ir vėl nėra. Sakyčiau, jog tai spjūvis į veidą visai žydų bendruomenei ir ypač man, nes aš esu iš išgelbėtųjų žydų šeimos. Man dabar gėda prieš visą mano giminę, pasklidusią pasaulyje. Mano 94 metų dėdė yra vienas iš išgelbėtų, aš negaliu jam paaiškinti kodėl?
Žydų tautos tragedija nepamiršta
Minint Lietuvos žydų genocido dieną Panevėžyje ne tik pagerbtos aukos, bet ir prisiminti čia gyvenę žydai ir juos gelbėjusieji.
Juodžiausia istorijos dėmė
Rugsėjo 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų sušaudyti, o kiti išvežti į koncentracijos stovyklas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad praėjo jau 75 metai, kai mieste buvo sušaudyti pirmieji žydai, prasidėjo areštai. 57 suimti žydai nužudyti Staniūnų miškelyje.
1941 metų liepą Panevėžyje įrengtas žydų getas. Pasak G. Kofmano, per 42 jo egzistavimo dienas per getą „perėjo“ net 14 tūkst. žydų. Bendruomenės žiniomis, iš pradžių ten gyveno 4 423 asmenys. Likvidavus getą, visi žydai sušaudyti. 8 000 – Kurganavos miške, 4,5 tūkst. – Žaliojoje girioje. Karo metais Panevėžyje sunaikinti 95 procentai čia gyvenusių žydų.
11-asis Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis kviečia mokyklas
„Į savo pasaulio kraštą!“ – šiais metais festivalio filmai kviečia patyrinėti savo asmenines ribas, kur baigiasi savas pasaulis ir kur prasideda Kito „žemė“.
Registracija į filmus jau vyksta. Nekantriai laukiame ! Festivalio filmų programa Vilniuje prisegama.
Kvietimas tapti kino žiūri nariais
Kaip ir kasmet, festivalis kviečia moksleivius su visa klase, draugais ar po vieną dalyvauti kino žiūri. Visame pasaulyje vykstančiuose festivaliuose vaikų ir jaunimo žiuri yra ypatingas akcentas. Jaunųjų kritikų komanda žiūri festivalio filmus, aptaria, diskutuoja, renka favoritus. Tapti festivalio žiūri nariu gali kiekviena(s) 7–18 m. moksleivė(-is). Tereikia parašyti motyvacinį laišką, kodėl kiekvienas asmeniškai nori dalyvauti festivalio žiuri veikloje. Motyvaciniai laiškai laukiami adresu kinoziuri@gmail.com iki 2016 rugsėjo 29 d. Būtina nurodyti savo kontaktinį telefoną ir amžių. Patys smalsiausi ir labiausiai motyvuoti filmų vertintojai turės galimybę po festivalio lankyti nemokamą tarpkultūrinio pažinimo kino programą „Kinas atveria duris“, kuri truks iki gruodžio mėnesio ir bus rengiama kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
LŽB pirmininkės F. Kukliansky kalba Paneriuose Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje
Gerbiamieji dalyviai, esu nuoširdžiai dėkinga, kad šiandien susirinkote čia kartu su žydų bendruomene pagerbti Holokausto aukų atminimą. Tačiau ar tikrai galime kalbėti apie pagarbą Holokausto aukoms, kai net kelios gatvės Lietuvoje turi Kazio Škirpos vardą, yra mokykla vadinama Jono Noreikos vardu, paminklas Juozui Krikštaponiui neišmontuotas.
Neturime viešų erdvių pavadintų Ozerio Finkelšteino, Kaco Motelio ar Volfo Kagano vardais. Ar daugelis žino Libos Mednikienės, Lietuvos Nepriklausomybės kovų nusipelniusios žvalgės vardą? Nepaisant savo nuopelnų ji buvo nužudyta lietuvių rankomis Holokausto metu.
Tokį arba panašų likimą sutiko ir Panerių aukos. Mūsų jaunajai kartai vis dar nepažįstama 650 m. žydų istorija Lietuvoje, prieš, per ir po Holokausto – ar kada istorijos vadovėliai supažindins su ja jaunuosius Lietuvos piliečius?
Klausimų Lietuvos žydų bendruomenė turi daugiau negu atsakymų. Vienintelis aiškus dalykas yra tas, kad negrįžtamas procesas įvyko, bendruomenė jau nebebus tokia, kokia buvo iki Šoa, bet ji vis dar yra čia, ir kol ji bus, – sieks teisingumo. Tačiau didžiausia vertybė – tiesa, gali būti atkurta, kai Lietuva sukaups drąsos įvardinti Holokausto vykdytojus. Tylėti apie Holokausto vykdytojus, pamiršti Holokausto aukas ar nesirūpinti egzistuojančios žydų bendruomenės išlikimu yra tas pats, kas įvykdyti Holokaustą antrakart.
Šiemet minime 75 m. sukaktį nuo masinių žydų žudynių Lietuvoje pradžios. Tikimės, jog mažieji Lietuvos miesteliai savo prarastas žydų bendruomenes atmins ne tik šių metinių proga. Iš sporadiškų ir epizodiškų, neretai tik fasadinių renginių, Holokausto atmintis turi peraugti į žinojimą, tapti integralia sąmoningo Lietuvos piliečio pasaulėžiūos dalimi.
Ačiū, visiems, neabejingiems Holokausto, žydų tragedijos, Lietuvos tragedijos, atminimui.
Paneriuose pagerbtos Lietuvos žydų genocido aukos
lrkm.lrv.lt
Rugsėjo 23 d. Panerių memoriale Vilniuje vyko Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija. Jos rengėjai – Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos žydų bendruomenė, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Vilniaus miesto savivaldybė.
Lietuvos žydų genocido aukų atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo Holokausto aukoms atminti padėti vainikai ir gėlės, skambėjo moksleivių atliekamas Vilniaus žydų geto himnas. Mintimis dalijosi buvę Vilniaus geto kaliniai. Skambėjo kantoriaus atliekama malda – kadišas ir choro iš Izraelio giesmės ir dainos.
Prieš šią ceremoniją „Atminties kelio“ pilietinės iniciatyvos dalyviai skaitė Paneriuose nužudytų žmonių vardus, įvardydami aukų amžių, profesiją, taip suartindami žuvusiuosius su gyvaisiais.
Paneriuose rugsėjo 23 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas pagerbė Holokausto aukas
Krašto apsaugos ministerijos informacija
Rugsėjo 23 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale. Ministerijos ir kariuomenės vardu jie padėjo gėlių vainiką Holokausto aukoms atminti.
Balbieriškio miestelio žydų genocido aukoms atminti
Balbieriškio miestelio istorijoje buvo toks laikas, kai daugiau nei 50 proc. miestelio gyventojų buvo žydai. Todėl labai svarbu žinoti apie tragišką žydų tautos likimą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad suvoktumėm, jog Holokaustas – masinis žydų žudymas, nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar kita masinė žydų žudynių vieta. Holokaustas, kaip tragedija, yra Lietuvoje gyvenusių žydų – Lietuvos piliečių – netektis, gyvenusių Lietuvoje, kūrusių visų mūsų valstybę, puoselėjusių savitas tradicijas ir kultūrą.
Minint 75-ąsias šios tragedijos metines rugsėjo 23 dieną Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius 5-10 klasių mokiniams vedė pilietiškumo pamoką, skirtą Balbieriškio miestelio žydų genocido aukoms atminti.Uždegus simbolines žvakutes, salei sustingus tyloje, nuskambėjo čia gyvenusių ir žiauriai nužudytų žydų vardai – Sara, Icchakas, Kaimas, Dora, Cilė, Riva, Gita, Keila, Jakovas, Aronas….
Lietuvoje prisimenamos žydų genocido aukos
BNS
,,Prieš 75 metus prasidėjęs masinis žydų genocidas primena, kad istorines žaizdas gydo tik tiesos paieškos, gyva atmintis ir žmogiškumo pamokos, kurios privalo užtikrinti, kad niekada daugiau nepasikartotų joks genocidas“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Rytą Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode bus atidengtas paminklas, skirtas žuvusiems Vilniaus geto vaikams.
Po to numatyta Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Panerių memorialo.
Paminklas žuvusiems Vilniaus geto vaikams
Šiuo metu Vilniuje.Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode atidengiamas paminklas, skirtas žuvusiems Vilniaus geto vaikams.
Nepamiršti vardai. Plungės fotografas Movša-Mendelis Berkovičius
Mirjam Cimerman, Beta Berkovičienė, neatpažinta moteris. Plungė 1925 m. J Bunkos fondo nuotrauka
bernardinai.lt
Jolanta Klietkutė
Vartydami išlikusias tarpukario Plungės gyventojų nuotraukas nejučia atkreipiame dėmesį, kad daugumą jų padarė fotografas M. Berkovičius. Senųjų plungiškių paklausus, atsakys, kad jis buvo garsus ano meto Plungės fotografas, nuves ir parodys namą, kuriame buvo ateljė. Deja, tuo žinios ir pasibaigia… visi žinojo, kad buvo toks fotografas – bet nieko daugiau.
M. Berkovičiaus , vieno garsiausių tarpukario Plungės fotografų biografija iki šiol nebuvo tyrinėta.. Knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“ V. Juodakis pateikia tik vieną sakinį: „Plungėje buvo fotografas M. Berkovičius (1905-1932 m.)“. Tačiau peržvelgus muziejuose bei kolekcininkų archyvuose išlikusias M. Berkovičiaus nuotraukas matome, kad jis fotografavo nuo 1903 m. iki ~1939 m.
Net fotografo vardas spaudoje buvo nežinomas, užrašoma tik pirmoji raidė „M“, kuri buvo nuotraukų nugarėlėse esančiame fotografo spaude.
Užuojauta
Rugsėjo 22d. mirė Mulia Kaplan, Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento narys (1948 12 22 – 2016 09 22).Nuoširdžiai užjaučiame šeimą.
Atsisveikinimas su Leonidu Donskiu
Atsisveikinti su profesoriumi L.Donskiu bus galima šį penktadienį ir šeštadienį. Jo urna bus pašarvota VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas). Atsisveikinimas – rugsėjo 23 d., penktadienį, 11-21 val. ir rugsėjo 24 d., šeštadienį, 9-13 val. Urna išnešama 13 val. Laidojimo iškilmės vyks Petrašiūnų kapinėse, Kaune.
Kaune vyko diskusija „Lietuvos piliečių žydų tragedija prieš 75 metus: įvykiai, faktai, interpretacijos “
2016-09-21 Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto bibliotekoje vyko apskritojo stalo diskusija „Lietuvos piliečių žydų tragedija prieš 75 metus: įvykiai, faktai, interpretacijos “, kurią Lietuvos žydų genocido atminimo dienos (rugsėjo 23-iosios) išvakarėse organizavo LSMU MA VSF Socialinių ir humanitarinių mokslų katedra, Lietuvos žurnalistų draugija bei LSMU Bioetikos centras.Diskusijoje dalyvavo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas.
Panevėžyje moksleivių programa Lietuvos žydų genocido dienai
Rugsėjo 22 dieną, Panevėžio žydų bendruomenės patalpose vyko renginys-viktorina ,,Lietuvos žydų genocido dienai“ paminėti.
Renginyje dalyvavo 5 Panevėžio miesto gimnazijos ir mokyklos: Panevėžio 5 gimnazija su istorijos mokytoju Raimondu Daukša bei mokytoja Gitana Tidikyte, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija su mokytojomis Aukse Sereikiene ir Rita Stoniene, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija su mokytoja Aušra Jankevičiene, Panevėžio ,,Saulėtekio‘‘ progimnazija su istorijos mokytoja Elvyra Rūgšteliene bei Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla su mokytoja Kristina Stukoniene.
Pagal viktorinos programą, pirmiausiai moksleiviai ir mokytojai žiūrėjo filmą, gautą iš Jad Vašemo apie Osvencimo koncentracijos stovyklą. Po to išsirinkome komisiją, kuri vertino moksleivių pasirodymus bei žinias pagal tam tikrus kriterijus. Komisiją sudarė moksleivius atlydėjusieji mokytojai, kurie turėjo rašyti balus už numatytas užduotis. Mokiniai pademonstravo savo komandų prisistatymus – improvizacijas, susijusias su Holokausto tema.
Medinės sinagogos – unikalus etninės Lietuvos architektūros paveldas
Žydų kultūrinio kraštovaizdžio reliktus, sukurtus per daugiau nei 600 metų beveik visuose šiandieniniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, galima suskirstyti į keturias grupes: žudynių vietos; kapinės; sinagogos ir kiti paveldo statiniai; paminklai ir kiti įamžinimo ženklai. „Per Holokaustą beveik sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) šiandien nebūtų pajėgi viena prižiūrėti ir saugoti paveldą, pasklidusį po visą Lietuvos teritoriją. Todėl labai svarbus Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir piliečių vaidmuo. Kyla nemažai iššūkių, bet bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu (KPD) ir savivaldybėmis pavyksta pasiekti puikius rezultatus“, – Europos žydų kultūros dienai skirtoje paskaitoje kalbėjo LŽB atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis.
Kam pritaikyti sinagogų pastatus?
Lietuvoje yra išlikę apie 80 sinagogų, iš jų 43 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Yra tik dvi veikiančios sinagogos, visi kiti pastatai pritaikyti kitai paskirčiai arba stovi nenaudojami. LŽB nuosavybėje – 13 sinagogų ir jų kompleksų. Dauguma pastatų nenaudojami, grąžinti jau avarinės būklės. „Kam pritaikyti sinagogų pastatus miesteliuose, kur nėra nė vieno žydų bendruomenės nario? Kaip įtikinti vietos bendruomenes perimti tuos pastatus, juos tvarkyti ir naudoti savo reikmėms?“ – kvietė diskusijai M. Užpelkis ir priminė, kad pagal 2016 m. paveldotvarkos programą valstybės ir valdytojų lėšomis tvarkybos darbai šiemet taip pat vykdomi trijose sinagogose: Alytaus, Žiežmarių, Kalvarijos, o dar trijose sinagogose (Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos, Vilniaus choralinėje) atliekami tyrimai ir projektavimo darbai, ruošiantis pastatų tvarkybai kitais metais.
Tarpukario aktualijos jidiš spaudoje: visuomenės atspindžiai
Tarpukario Lietuvoje žydai buvo didžiausia tautinė ir religinė mažuma. Lietuvos, kaip ir visos Rytų Europos, žydų kultūra buvo daugiabriaunė, įvairiaspalvė, o jidiš kalba – svarbi komunikacijos priemonė. Ne veltui 1978-ųjų gruodį Isaac Bashevis Singer, atsiimdamas literatūrinę Nobelio premiją sakė: „Yra tokių, kurie jidiš vadina mirusia kalba, bet taip daugiau nei du tūkstančius metų buvo vadinama ir hebrajų kalba. Hebrajų kalba mūsų laikais buvo prikelta neįtikėtinu, beveik stebuklingu būdu. […] Faktas yra tai, kad jidiš literatūros klasika yra ir šiuolaikinės hebrajų literatūros klasika. Jidiš dar neištarė paskutinio žodžio. Ši kalba saugo lobyną, kuris dar neatvertas pasauliui. Tai buvo gimtoji kankinių ir šventųjų, svajotojų ir kabalistų kalba, pilna humoro ir prisiminimų, kurių žmonija neturi pamiršti. Perkeltine prasme, tai protinga ir nuolanki mūsų visų kalba, išsigandusios ir viltingos žmonijos idioma.“ 1919–1936 m. Lietuvoje buvo leidžiama 16 žydų dienraščių ir 30 savaitraščių; be to, pasirodė apie 20 literatūrinių rinkinių. Kviečiame drauge pasklaidyti 1924-ųjų laikraščio Mūsų garsas ir 1935-ųjų savaitraščio Apžvalga numerius.