Laiptai į Vilniaus ligoninės pastatą Antakalnyje – iš žydų paminklinių akmenų

Laiptai į Vilniaus ligoninės pastatą Antakalnyje – iš žydų paminklinių akmenų

15min.lt

Vasaros pabaigoje Vilniaus savivaldybė pranešė, kad į senąsias žydų kapines Olandų gatvėje perkelti žydų paminklinių akmenų fragmentai iš T.Kosciuškos, Latvių, Vytauto gatvių, vakarinio aplinkkelio teritorijos. Tačiau tai nebuvo paskutiniai tokie radiniai. Naujausias – prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo.
Kiek Vilniuje yra tokių vietų, kuriose sovietmečiu vienam ar kitam tikslui naudoti žydų paminklinių akmenų fragmentai, kol kas negali suskaičiuoti niekas. Tokių akmenų rasta ne viename miesto rajone, dalis jų jau atgulė senosiose žydų kapinėse Olandų gatvėje, tačiau viešojoje erdvėje vis pasigirsta pranešimų apie naujus radinius. Veda į ligoninę Antradienį poetas, eseistas, vertėjas Sergejus Kanovičius socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė kelias nuotraukas, kurioje įamžinti akmenys su matomais žydiškais įrašais. Šios nuotraukos darytos šalia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo.

Skaityti plačiau

Skubėkime daryti gera

logo-telsiu-zinios

Praėjusi savaitė buvo ypatinga žydams. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ta proga Žemaitijos psichinę negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ pirmininkas Kazimieras Mitkus bei klubo nariai vykdė kilnų darbą – sutvarkė Telšių žydų kapines.

Pasak K. Mitkaus, klubas vykdo žmonių užimtumą, kuris, beje, yra nestandartinis. Stengiamasi, kad jis būtų prasmingas ne tik bendruomenei, bet ir gyventojams.

Skaityti plačiau
Žydų gelbėtojai – drąsos ir kilnumo pavyzdys

Žydų gelbėtojai – drąsos ir kilnumo pavyzdys

Trečiadienis, rugsėjo 28 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo Lietuvos piliečius, kurie Antrojo pasaulinio karo metais, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimai, gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Iš jų 44 asmenims valstybinis apdovanojimas suteiktas po mirties.

prezid-sale

Ceremonijos pradžioje Prezidentė pakvietė susirinkusiuosius tylos minute pagerbti buvusio Izraelio Prezidento, Nobelio Taikos premijos laureato ir netoli Vilniaus gimusio litvako Shimono Pereso atminimą. „Šiandien praradome žmogų, kuris yra brangus pasaulio taikai, visai žmonijai ir Lietuvai. Šį rugsėjį išlydime jau antrą litvaką. Ką tik atsisveikinome su profesoriumi Leonidu Donskiu“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad tragiškoje Antrojo pasaulinio karo istorijoje žydų gelbėtojai, gelbėję gyvybes visoje Lietuvoje, yra ryškus šviesos spindulys.

Skaityti plačiau
Sh.Peresas buvo išskirtinio intelekto žmogus ir tikras litvakas – F.Kukliansky

Sh.Peresas buvo išskirtinio intelekto žmogus ir tikras litvakas – F.Kukliansky

Vilnius, rugsėjo 28 d. (BNS). Buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas) buvo išskirtinio intelekto žmogus, visada pabrėžęs savo ryšius su Lietuva, sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Mums, Lietuvos žydams, yra svarbu, kad jis buvo mūsiškis – mes jį visada laikėme litvaku, jis pats save laikė litvaku. Juk jis kilęs iš Višnevo, 70 kilometrų nuo vilniaus esančio Baltarusijos kaimelio, kuris tuo metu buvo Lietuvos teritorijoje. Mums labai malonu, kad mūsų tautietis buvo toks protingas, toks išsilavinęs, toks eruditas, kiekviena tema galėjo kalbėti būdamas jau garbaus amžiaus. Visa mūsų bendruomenė liūdi. Mes žinome, kad žmogaus gyvenimas turi ribas, bet kuomet susiduri su mirtimi, apima didelis liūdesys“, – BNS sakė F.Kukliansky.

Sh.Peresas viešėjo Vilniuje prieš trejus metus, pernai su juo susitiko ir Izraelyje viešėjusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet vasarį jam skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius.

Tai primindama F.Kukliansky sako, kad abu vizitai buvo itin šilti, kuomet „susitiko du nuoširdūs žmonės“.

Skaityti plačiau
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojauta

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojauta

Trečiadienis, rugsėjo 28 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą Izraelio Prezidentui Reuvenui Rivlinui ir visiems šios šalies žmonėms dėl buvusio Izraelio vadovo, Nobelio Taikos premijos laureato Shimono Pereso netekties.

„Vienas iš Izraelio Valstybės kūrėjų Prezidentas Shimonas Peresas buvo išmintingas, savo šalies ir jos piliečių klausimais gyvenantis politikas, šiuolaikiškas, žmonėms artimas ir juos telkiantis lyderis. Shimonas Peresas iki paskutinių gyvenimo dienų neapleido pareigos savo politine, viešąja ir švietėjiška veikla siekti dialogo, sutarimo ir taikos tarp Izraelio ir jo kaimynų, žydų, arabų ir visų regiono žmonių. Už tai Prezidentas užsitarnavo neprilygstamą pagarbą ir atminimą visame pasaulyje. Prašau priimti nuoširdžią mano ir visos Lietuvos žmonių užuojautą gerbiamo Shimono Pereso šeimai, artimiesiems ir visai Jūsų šaliai“, – rašoma Prezidentės užuojautos laiške.

Pasak šalies vadovės, ilgus metus savo šaliai su didžiuliu rūpesčiu ir atsakomybe tarnavęs Prezidentas Shimonas Peresas Izraelio žmonių atmintyje išliks kaip ypač gerbiamas ir mylimas vadovas, labai prisidėjęs prie modernaus šių dienų Izraelio susiformavimo.

Lietuvos vadovė taip pat šiltai prisiminė savo susitikimus ir pokalbius su Prezidentu Shimonu Peresu Izraelyje bei Vilniuje, visai netoli jo gimtinės.

Prezidentės spaudos tarnyba

Po Klaipėdą Šekelio keliu

Po Klaipėdą Šekelio keliu

Minint tarptautinę turizmo dieną, Klaipėdoje atidarytas naujas maršrutas – „PO KLAIPĖDĄ ŠEKELIU KELIU“. Šiandien maršrutą pirmą kartą pristato Klaipėdos apskrities turizmo gildija. Maršrutas sukurtas, bendradarbiaujant su Klaipėdos žydų bendruomene. Maršruto autorė Laurencija Budrytė – Ausiejienė. Maršruto sukūrimą dalinai finansavo Klaipėdos žydų bendruomenė iš VŠĮ Geros Valios Fondo lėšų .
Tik pasirodžius reklamai internete apie galimybę registruotis į pirmąją ekskursiją – visos vietos buvo iškart užimtos. Galime daryti išvadą, kad šio maršruto atsiradimas buvo reikalingas ne tik turistams, kurie atvyksta į Klaipėdą, bet ir miesto gyventojams.
Palangos savivaldybės turizmo informacijos centras paruošė lankstinuką: “ŽYDŲ ATMINTINOS VIETOS PALANGOJE”.

Nuotraukos

II Antakalnyje ir Ukmergėje skambėjo nužudytų žydų vardai

II Antakalnyje ir Ukmergėje skambėjo nužudytų žydų vardai

Senosiose žydų kapinėse ukmergiškiai perskaitė 2 336 vardus.

gzeme.lt

Minint Lietuvos žydų genocido dieną ir 75-ąsias mūsų šalies žydų žudynių metines rugsėjo 22 ir 23 dienomis miestuose ir miesteliuose buvo skaitomi Holokausto aukų vardai. Pilietinė iniciatyva VARDAI Lietuvoje vyko šeštus metus. Šiemet pirmą kartą prie jos prisijungė ir Ukmergė. Nužudytų žydų vardai skambėjo Pivonijos mikrorajono pakraštyje, senosiose žydų kapinėse, ir Lyduokių seniūnijos II Antakalnio kaime – apleistoje ir jokiu atminties ženklu nepažymėtoje vietoje, kur 1941-ųjų vasarą buvo surengtos 114 Ukmergės žydų žudynės.

„Džiaugiuosi, kad atsiliepėte ir susirinkote šioje vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo pirmosiomis dienomis buvo nužudyti iš Ukmergės kalėjimo atvežti žydai. Ši vieta iki šiol nėra pažymėta informacinėmis rodyklėmis, nėra įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Nei vietiniai gyventojai, nei seniūnijos atstovai apie šią vietą iki šiol nieko nebuvo girdėję…“ – penktadienį sakė Holokausto tyrinėtoja, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė.

Skaityti plačiau

LŽB raštas DĖL DIDŽIOSIOS SINAGOGOS ATSTATYMO

logo-lzb

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖ

Vilniaus miesto savivaldybės Merui                                                                                               2016-09-27 Nr.
p. Remigijui Šimašiui
Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius

LR Vyriausybės kancleriui p. Alminui Mačiuliui
Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

LR Kultūros ministrui p. Šarūnui Biručiui
J.Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius

LR Užsienio reikalų ministrui p. Linui Linkevičiui
J.Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Direktorei p. Dianai Varnaitei
Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius

 

DĖL DIDŽIOSIOS SINAGOGOS ATSTATYMO

Paskutiniu metu augant visuomenės susidomėjimui Lietuvos žydų (litvakų) istorija ir kultūros paveldu bei konkrečiai Vilniaus Didžiosios sinagogos vieta ir išlikusiais artefaktais, jaučiame pareigą dar kartą pristatyti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės požiūrį šio, Pasaulio žydų bendruomenei ypatingai reikšmingo, pastato išlikusių fragmentų išsaugojimo ir galimo atstatymo klausimu.

Kaip ne kartą esame deklaravę, palaikome visas prasmingas Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo ir istorijos įamžinimo iniciatyvas, tačiau nepritariame nepagrįstiems neišlikusių pastatų atstatymo projektams, kurie vykdomi prisidengus žydų vardu. Panašu, kad būtent tokia yra jau daugelį metų kai kurių valdžios institucijų ir galimai verslo struktūrų kuluaruose puoselėjama idėja atstatyti Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksą.

Skaityti plačiau
Mirė buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas

Mirė buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas

BNS

Buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas mirė trečiadienį, praėjus apie dviem savaitėms po patirto smarkaus insulto, pranešė jo asmeninis gydytojas.
93 metų Nobelio taikos premijos laureatas mirė apie 3 val. Izraelio (ir Lietuvos) laiku, naujienų agentūrai AFP sakė gydytojas Rafi Waldenas, kuris taip pat yra Sh.Pereso žentas. Insultą su kraujavimu jis patyrė rugsėjo 13 dieną. Vienas Izraelio valstybės tėvų Sh. Peresas, kuris buvo paskutinis tebegyvenantis iš Izraelį kūrusių valstybės tėvų, yra dirbęs beveik visuose aukščiausiuose savo šalies valdžios postuose. Jis dukart ėjo premjero pareigas, o daugiausiai reprezentaciniame prezidento poste dirbo 2007–2014 metais. Savo politinės karjeros pradžioje Sh. Peresas buvo griežtojo kurso šalininkas, tačiau vėliau ėmė karštai remti Artimųjų Rytų taikos pastangas.

Skaityti plačiau

Prezidentė apdovanos žydų gelbėtojus

Vilnius, rugsėjo 28 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį apdovanos beveik pusšimtį asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto.

Didžiajai daliai Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius skirtas po mirties.

Žydus gelbėjusiems asmenims prezidentė apdovanojimus skiria kasmet minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minima rugsėjo 23-iąją – 1943-iaisiais tądien sunaikintas Vilniaus getas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Spalio 2d. minėjimas Švenčionyse

Gerbiamieji,

2016 m. spalio 2 d. (sekmadienį) Švenčionyse vyks renginiai, skirti atminti 75 m. sukakčiai nuo Holokausto pradžios.
11 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Menoros
12 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija prie masinių žydų žudynių vietos.

svencionys

Norintys vykti LŽB transportu, prašome pranešti iki rugsėjo 28 d. 18 val.: Tel. +370 5 261 3003 arba info@lzb.lt

Pagarbiai,
LŽB administracija

Išrinkti 2016 m. Premijos už geriausią baigiamąjį mokslo darbą tautinių mažumų tematika laimėtojai

Išrinkti 2016 m. Premijos už geriausią baigiamąjį mokslo darbą tautinių mažumų tematika laimėtojai

Rugsėjo 14 d. Tautinių mažumų departamente susirinkusi Akademinė taryba prie Tautinių mažumų departamento išrinko šiemet įsteigtos Premijos už geriausią baigiamąjį mokslo darbą tautinių mažumų tematika laimėtojus.

Atsižvelgdama į Akademinės tarybos siūlymus, Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ĮV-57  Premijas už geriausią baigiamąjį mokslo darbą tautinių mažumų tematika skyrė:1-ojoje nominacijos grupėje 1-3 vietas pagal surinktų balų skaičių užėmusiems baigiamųjų bakalauro studijų darbų autoriams, kurių tarpe yra Julijana Leganovič („Lyginamasis požiūris apie Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenių raidą tarpukariu“).

2-ojoje nominacijos grupėje visiems dalyvavusiems magistro studijų baigiamųjų darbų autoriams: Rūtai Anulytei(„Istorinių žydų kapinių paveldosauga ir paveldotvarka Lietuvoje: praktika ir rekomendacijos“) Mantui Šikšnianui („Švenčionių žydai XIX a. viduryje – XX a. viduryje: štetlas, šabas šoa“).

Skaityti plačiau
Europos žydų kongreso pareiškimas dėl Hamas organizacijos

Europos žydų kongreso pareiškimas dėl Hamas organizacijos

Rugsėjo 26d. Europos žydų kongresas (EJC) išreiškė pasibaisėjimą Europos Teisingumo Teismui generalinio advokato pateikta rekomendacija, kuria siūloma pašalinti Hamas iš sankcijų sąrašo dėl techninės klaidos. Pašalinimas iš sąrašo reikštų, kad Hamas “turtui bus panaikintas areštas”.

“Tai nedora, kai Europos biurokratai žaidžia su žmonių gyvenimais dėl techninės smulkmenos, – pareiškė dr. Moshe Kantor, EJC prezidentas. Hamas žudė ir privedė prie skurdo daug milijonų žmonių, o šios organizacijos žudymo metodus dabar bus galima pateisinti ir žudyti dar daugiau, nes kažkas Europoje mano, jog nėra pakankamai įrodymų juos vadinti teroristine organizacija”.

“Reikia tik atversti “su pasididžiavimu” parašytą Hamas chartiją ir perskaityti, kad jie siekia kraujo, teroro ir trokšta žydų tautos genocido visame pasaulyje. Jei to nepakanka, kad organizacija ir jos veikla būtų vadinama teroristine, tuomet reikia samdytis arabų kalbos specialistus, kurie skaitys apie visas įvykdytas žmogžudystes, kurias jie vykdė metų metais.”

Generalinio Teismo teisėjai nusprendė, kad ES lyderiai pernelyg pasitiki žiniasklaidos pranešimais, o ne jų pačių tyrimu, priimdami sprendimą dėl turto įšaldymo ir dėl draudimo keliauti visiems “Hamas” nariams. “Mes raginame sureguliuoti šią problemą kartą ir visiems laikams, nes tai nėra eilinis teisinis argumentas, jis reiškia, kad suteikiamas leidimas ir duodamas kelias žmogžudystėms ir chaosui. Kol Europos žydai tebėra žudikų taikiniu, o Hamas iš tiesų yra pašalinamas iš teroru kaltinamų sąrašo, – tai bus baisiausias nerimą keliantis ženklas Europos žydams per 70 metų”, – pareiškė EJC vadovas dr. M.Kantor.

LRT radijas atsigręš į pamirštą Lietuvos žydų praeitį. Kviečiame klausyti

lrtradijas

Nuo rugsėjo 25 d. LRT radijas transliuoja dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Radijo žurnalistės pasakos iš devynių Lietuvos miestelių, kuriuose šiandien apie žydų gyvenimą byloja tik keletas išlikusių pastatų ir aštuntą dešimtį perkopusių miestelėnų vaikystės prisiminimai.

Pasakojimai per LRT radiją bus transliuojami kas antrą sekmadienį po 11 valandos žinių ir „Ryto garsuose“ antradieniais, 9.30 val. Pirmasis pasakojimas apie Molėtų štetlą rugsėjo 25-ąją.

Transliuotų laidų nuorodos pasiklausymui straipsnio pabaigoje.

Štetluose iki Antrojo pasaulinio karo žydai ir lietuviai sugyveno, kūrė ne tik savo gyvenimą, bet ir ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo, miestelių iškilimo ir ekonominės gerovės bei kultūros. Tačiau karas, Holokaustas, kurio metu buvo sunaikintos visų miestelių žydų bendruomenės, nevienareikšmiškas greta gyvenusių lietuvių vaidmuo, o vėliau ilgus dešimtmečius trukusi okupacija, pastūmėjo šią istorijos dalį užmarštin.

Deja, ne visi prisimenantieji žydų klestėjimo laikus nori apie tai kalbėti. Žmones vis dar kausto baimės, kaltės ar gėdos jausmas. Tuo metu Holokaustą išgyvenusiųjų palikuonys vis dažniau sugrįžta į jų tėvų, senelių ar prosenelių gimtąsias vietas ir iš naujo bando prisijaukinti daugelį metų tik blogus jausmus kėlusį kraštą. Kai kurie jų prisideda prie žydų-lietuvių santykių stiprinimo, kiti stengiasi išsaugoti savo protėvių atminimą.

Skaityti plačiau
Trisdešimties metrų tunelis Paneriuose,iškastas rankomis ir šaukštais

Trisdešimties metrų tunelis Paneriuose,iškastas rankomis ir šaukštais

manoteises.lt Jūratė Juškaitė

Šio amžiaus pradžioje Panerių apylinkes šalia Vilniaus naršė dokumentinio kino kūrėjai iš Izraelio. Ieškodami atsakymo į klausimą, kodėl vietiniai žmonės nieko nedarė, matydami tūkstantines kolonas žmonių, vedamas sušaudyti į Panerių mišką, į mišką jie atvežė ir Mordechai Zeidel. Priešingai nei vietiniai, 1943 m. M. Zeidel stovėjo pasmerktųjų mirti pusėje – į Panerius jis buvo atvesdintas naikinti anonimų, o kartais ir pažinotų žmonių ar net artimųjų kūnus. Daugiau nei du mėnesius M. Zeidel, kartu su dar aštuoniomis dešimtimis kalinių kabliais traukė kūnus iš masinėmis kapavietėmis paverstų duobių ir juos degino. Duobėse gulėjo apie 100 000 žmonių palaikai. Tiek pat laiko šaukštais bei rankomis dalis kalinių kasė ir trisdešimties metrų tunelį, kuris išvedė M. Zeidel į laisvę. Nors išgyveno tik vienuolika iš visų 40 pabėgime dalyvavusių žmonių, tačiau ši istorija tapo legenda.

Šiais metais tarptautinė mokslininkų grupė nustatė tikslią tunelio lokaciją bei jo kelią, o M. Zeidel pasakojimą apie pabėgimą bus galima pamatyti Limor Pinhasov Ben Yosef ir Yaron Kaftori Ben Yosef filme „Iš miško“, kurį rodys dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, šiemet pristatanti specialią Holokausto kine retrospektyvą.

Skaityti plačiau

Kruvini miestelių akmenys

lzinios.lt Aras Lukšas

943 metų rugsėjo 23 dieną naciai ir jų talkininkai galutinai likvidavo Vilniaus getą. Prieš 22 metus ši data oficialiai įteisinta kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šį kartą prisiminkime provincijos miestelių žydus, kurių bendruomenės buvo sunaikintos per pirmuosius keturis karo mėnesius. Keydan, Janeve, Vilkomir, Zager, Shadeve, Nayshtot-Tavrig… Ką reiškia šie keisti žodžiai? Turbūt ne kiekvienas pasakys, kad tai – Lietuvos miestelių vardai: Kėdainiai, Jonava, Ukmergė, Žagarė, Šeduva, Žemaičių Naumiestis. Būtent taip savo namus gimtąja jidiš kalba vadino šimtmečius čia gyvenę žydai. Daugelyje paminėtų vietovių jie sudarė pusę ar net didesnę dalį gyventojų. Tarkime, Ukmergėje prieš pat karą beveik pusė, o Jonavoje – net 80 proc. gyventojų buvo žydai: amatininkai ir prekybininkai, skardininkai ir pienininkai, advokatai ir gydytojai… 

 

Skaityti plačiau
Mirė Lietuvoje gimęs ir Holokaustą išgyvenęs žydų „keršytojas“ J. Harmatzas

Mirė Lietuvoje gimęs ir Holokaustą išgyvenęs žydų „keršytojas“ J. Harmatzas

BNS

Holokaustą išgyvenęs Josephas Harmatzas, vadovavęs ryžtingiausiam žydų mėginimui atkeršyti savo buvusiems kankintojams naciams, mirė būdamas 91 metų. Žinią apie J.Harmatzo mirtį pirmadienį patvirtino jo sūnus Ronelis.

J.Harmatzas buvo vienas iš nedaugelio tebegyvenančių žydų „keršytojų“, sumaniusių 1946 metais nunuodyti daug buvusių SS karininkų vienoje amerikiečių prižiūrimoje karo belaisvių stovykloje. Per tą pasikėsinimą buvo apnuodyti daugiau kaip 2,2 tūkst. vokiečių, bet, kiek žinoma, nei vienas jų nemirė.

Visgi šis aktas tapo vienijančiu ženklu ką tik susikūrusiai Izraelio valstybei – kad dienos, kai išpuoliai prieš žydus likdavo neatsakyti, jau baigėsi.

Skaityti plačiau

Izraelio prezidentas R.Rivlinas išreiškė užuojautą dėl L.Donskio mirties

Vilnius, rugsėjo 26 d. (BNS). Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pareiškė užuojautą mirusio filosofo Leonido Donskio sutuoktinei Jolantai Donskienei.

„Mes gedime su jumis ir su visais Lietuvos žmonėmis, kadangi pasaulis neteko įsimintino žmogaus, iškilaus filosofo, atsidavusio žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjo, tikro humanitaro ir išskirtinės politinės figūros, puikios asmenybės, visada besipriešinusios bet kokios formos smurtui“, – rašoma prezidento laiške, kuriuo pasidalino Izraelio ambasada.

R.Rivlinas pažymi, kad būdamas Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoju, L.Donskis daug prisidėjo išsaugant žydų kultūrą ir paveldą, taip pat skatino aukščiausias žmogiškąsias vertybes – toleranciją, meilę ir pagarbą kiekvienam individui.

Skaityti plačiau

Žydų Naujieji metai – Roš ha-Šana

Žydų Naujieji metai – Roš ha-Šana pagal žydų tikėjimą žymi pasaulio sukūrimo metines. Frazė Roš ha-Šana pažodžiui verčiama kaip “metų galva”.” Roš ha-Šana švenčiama pagal žydų kalendorių Tishrei  mėnesį  (kuris paprastai būna rugsėjį arba spalį pagal pasaulietinį kalendorių).

2016m. Rošha-Šana išvakarės spalio 2d. Visos žydų šventės prasideda išvakarėse. Žydų Naujieji metai – Roš ha-Šana yra šventinių atostogų metas. Taip pat ši šventė turi gilią dvasinę prasmę. Roš ha-Šana yra Teismo diena, kai Auščiausiasis braižo kiekvieno likimą, bet sprendimas priimamas per Jom Kipurą, po kelių dienų, kai žydai apmąsto savo veiksmus ir siekia atleidimo už savo nuodėmes, tikėdamiesi paveikti galutinį Dievo teismo sprendimą.

Rugsėjo 23 d. Kaune, IX forte vyko Holokausto aukų atminimui skirtas renginys.

Rugsėjo 23 d. Kaune, IX forte vyko Holokausto aukų atminimui skirtas renginys.

Prie masinių žudynių lauko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleiviai parodė jautrią meninę kompoziciją “Atminties kelias”. Apie svarbą niekada nepamiršti ne tik džiugių, bet ir skausmingų ar net gėdingų istorijos momentų kalbėjo Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė, direktorės pavaduotojas muziejininkystei Marius Pečiulis. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pabrėžė, kaip svarbu jaunam žmogui pažinti kitą kultūrą, kitą tautą, nes pažindamas jis supranta, kad kitos tautos atstovas yra toks pats žmogus kaip jis pats. G. Žakas nuoširdžiai dėkojo LSMU gimnazijos, kitų Kauno mokyklų moksleiviams, jų mokytojams, mokyklų bei Tolerancijos centrų vadovams, ugdantiems moksleivių pagarbą, toleranciją, atjautą, istorinę atmintį.
Skaityti plačiau