Ypatingas Šabas Kauno žydų bendruomenėje
Vokietijos ambasadorės J.E. Juttos Schmitz sveikinimas ir pagiriamieji žodžiai Bendruomenei
Su Chanuka sveikina Vilniaus žydų asociacijos Izraelyje vadovė Mickey Kantor
Kauno žydų bendruomenė sveikina savo narę Basią Šragienę su gimtadieniu
Kauno žydų bendruomenės Hesed klubo nariai švenčia savo narės Basios Šragienės gimtadienį. Geros ir pakilios, šventiškos nuotaikos užtaisu tapo vienos aktyviausių, ilgametės, visada jaunatviškos Basios Šragienės gimtadienis. Ponia Basia daugeliui yra energijos, atkaklumo, ryžto, pasiaukojimo, gebėjimo rūpintis ir šiltai bendrauti pavyzdys.
Ji yra KŽB tarybos narė, dalyvauja daugelyje Kauno žydų bendruomenės veiklų ir renginių, kai kuriuos jų ir organizuoja, apjungia skirtingų kartų ir pomėgių žmones, kaip buvusi gydytoja pasidalina žiniomis ir naudingais patarimais. Visa tai ir dar daug kitų gražių ponios Basios savybių savo sveikinimo žodžiuose paminėjo susirinkusieji, o visiems staigmena tapo KŽB nario klarnetisto Stasio Makštučio, parlėkusio trumpų atostogų iš studijų Lione, muzikinis pastišas – jautrios ir nuotaikingos, užburiančios klarneto melodijos.
Mazel Tov!
Sveikinimai nuo Dr.Yusufo K. Hamiedo iš Mumbajaus
Warm regards from Dr. Yusuf K Hamied
Cipla Limited
Mumbai Central
Laimingos Chanukos linki Carol Hoffman
Carol Hoffman, PhD
LitvakSIG President. SIG – Internet resource for Lithuanian-Jewish (“Litvak”) genealogy research worldwide.
Su Chanuka sveikina Europos žydų kongresas
Pasaulio žydų kongresas sveikina visus Chanukos proga
LŽB rabinas Šimšonas Danielis Izaksonas kviečia į paskaitą apie Chanuką
Ketvirtadienį gruodžio 22d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje 18.35 val. bus rabino paskaita, skirta Chanukos įstatymams ir papročiams. Ką uždegti? Kada uždegti pirmąją žvakę? Kur uždegti?
Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansambliui FAJERLECH – 45-eri metai!
Ansamblio „Fajerlech“ 45 – erių metų sukakčiai skirtas koncertas gruodžio 18d. vyko pilnutėlėje salėje, dainomis ir šokiais buvo pagerbti ansamblio kūrėjai, kurių veidus žiūrovai matė dideliame ekrane, greta scenos. Visi nusipelnę ansambliui per ilgus jo gyvavimo metus buvo pagerbti aplodismentais ir šiltais prisiminimais. Į koncertą susirinko Lietuvos žydų bendruomenės nariai, atvykę ne tik iš Vilniaus, bet ir iš visų regioninių bendruomenių. Visiems buvo jaudinančiai malonu girdėti jidiš – tėvų ir protėvių kalbą bei senas geras žydiškas melodijas. Ne vienam ašaros akyse pasirodė, daugelis pagalvojo, kaip gerai, kad gyvuoja toks Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblis, gimtadienio proga įrašęs savo repertuaro antrąjį diską. Nuoširdūs plojimai už darbą, už pastangas išlaikyti brangų žydų kultūros paveldą lydėjo kiekvieną pasirodymą. Ansamblis unikalus tuo, kad jį sudaro įvairaus amžiaus mėgėjai ir profesionalai, jis jungia atsidavusius, laiką aukojančius vaikus ir suaugusius, žydų litvakų kultūrai.
Šventinis Burbulų teatro pasirodymas JFS programos vaikams
Gruodžio 17 d. Vilniuje,Šokio teatre vyko šventinis Burbulų teatro iš Ukrainos pasirodymas.
“Muilo Opera” – tai pirmasis ir kol kas vienintelis šios trupės pasirodymas Lietuvoje, kuris apjungė humoro pasakėčią ir nuotaikingą muilo burbulų šou, pakerėjęs savo specialiais efektais.
Geros valios fondo dėka, šį nepakartojamą reginį galėjo išvysti ir Socialinio centro remiami vaikai. Šį kartą dalyviai atvyko ir iš Kauno. Į spektaklį susirinko net 50 Socialinio centro remiamų vaikučių su tėveliais.
Nuo sausio vyks hebrajų k. kursai!
Gerbiamieji bendruomenės nariai ir draugai,
Ilgai laukti hebrajų kalbos kursai netrukus vėl vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje!
Kusai vyks sekmadieniais, pirmasis užsiėmimas – sausio 8 d. 9.30 val.
Kursus ves Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. vyr. mokytoja Ruth Reches
Kursų kaina – 2 eurai už 2 akademines valandas. Pratybų knygos visiems besimokantiems!
Nepraleiskite puikios galimybės ir paskubėkite registruotis iki sausio 4 d. el. paštu:hebrewlietuva@gmail.com
Koncertas Elo Džolsono (Al Jolson) 130-osioms gimimo metinėms paminėti
Maloniai kviečiame į koncertą, skirtą
žymaus litvako, pasaulinio garso dainininko kino ir miuziklo aktoriaus
ELO DŽOLSONO (AL JOLSON)
130-osioms gimimo metinėms paminėti.2016 m. gruodžio 20 d. (antradienį) 19 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius ),
Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Dalyvauja ansamblis „VILNIAUS DIVERTISMENTAS“
Tomas Leiburas(fortepijonas), Žilvinas Malikėnas(smuikas), Ramunė Grigienė(smuikas),Ilona Meškėnienė(smuikas), Ernestas Ramelis(violončelė), Marius Leiburas(mušamieji), Eugenijus Mikšys(bosinė gitara), ansamblio vadovė – Vilniaus B. Dvariono X-etės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Karsokienė (violončelė)
Vokalistai:
Eglė Jurgaitytė, Dalius Garnys, Laima Domikaitė, Rasa Rapalytė
Renginio vedėja – Ieva Šataitė- Dailidienė
Al Jolson kūrybos ir gyvenimo kelią pristatys Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto lektorė Irena Karsokienė
Laukiame Jūsų!
Klaipėdos žydų bendruomenė organizavo labdaros akciją Klaipėdos vaikų ligoninėje
Jau penktus metus Klaipėdos žydų bendruomenė organizuoja labdaros akciją Klaipėdos vaikų ligoninėje. Žydų paprotys, kai Chanukos šventės metu vaikai gauna pinigėlių bei dovanų, kuriais jie būtinai turi dalintis. Savo dovanėles vaikai įteikė traumatologijos skyriuje gydomiems vaikams. Vaikų ligoninės Vyr. gydytoja Klaudija Bobianskienė papasakojo vaikams ir tėveliams apie vaikų ligoninę, parodė naujausią diagnostinę aparatūrą. Renginio metu padovanota sauskelnių naujagimių skyriui.
Gerbiame ir puoselėjame savo Chanukos tradicijas
Lietuva yra litvakų (mitnagdų, žydų ortodoksų) tradicijų šaknis turinti valstybė. Mūsų bendruomenė yra tiesioginė daugiau nei 600 m. skaičiuojančios žydų istorijos paveldėtoja ir Vilniaus Gaono tradicijų tęsėja.
Jei Lietuvos žydų muziejus pasirinko Gaono vardą, tai suprantame kaip mitnagdų tradicijų gerbimą. O gal kam nors parūpo pavadinimą pakeisti? Gerbkime savo tradicijas ir Chanukos metu. Menorą degti miesto aikštėje yra Chabado tradicija, litvakai tokio Chanukos šventimo nepropaguoja, jie kviečia visus į vienintelę Vilniaus sinagogą.
“Elektros lemputės dažniausiai naudojamos Chabado chasidų statomose didžiulėse Chanukos žvakidėse centrinėse ar kitose svarbiose miestų aikštėse. Šią tradiciją, kaip teigia Chabado šaltiniai, pradėjo septintasis Chabado rebė, rabis Menahemas Mendelis Šnejersonas, kuris 1974 metais išleido nurodymą statyti Chanukos menoras viešose erdvėse, ir pirmoji tokia buvo pastatyta Filadelfijoje (JAV). Po to Chabado chasidai visame pasaulyje ėmėsi tokių akcijų” -, rašo gerai į judaizmo istoriją įsigilinusi, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja, docentė dr. Aušra Pažėraitė.
„Radijo dokumentika“: Zarasų krašto žydus vienija meilė gimtinei ir tragiškas likimas
Sekmadienį 11.05 per LRT radiją. Kartojama antradienį “Ryto garsuose” po 9 valandos.
LRT radijas atsigręžia į pamirštą Lietuvos žydų praeitį. Galite klausyti laidos įrašą
„Zarasai mano širdyje užima labai šiltą vietą. Ten praleidau tikriausiai svarbiausius savo vaikystės metus“, – prisiminimais dalijasi žinomas komiksų dailininkas iš JAV Al Jaffee. Jo motiną, galima sakyti, pražudė meilė gimtajam kraštui. Biografinėje knygoje apie karikatūristą Al Jaffe, daugybė jo pieštų iliustracijų, kuriose prisiminimai iš Zarasų.Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonis neslepia nostalgijos Zarasų kraštui – ežerams, miškams ir lengvam, nerūpestingam gyvenimui. Tai vienija ir visuose miesteliuose kalbintus gyventojus, kurie patys kuria iniciatyvas primirštai istorijos daliai prisiminti.
Zarasai, Dusetos, Salakas, Antalieptė – visų šiuose miesteliuose gyvenusių žydų gyvenimas baigėsi Krakynės miške. Radijo Dokumentikoje žvilgsnis į visų šių, tarpusavyje susijusių, miestelių praeitį, ir kaip žydų bendruomenė prisimenama šiandien.
Vedėja Vita Ličytė
Netekome Dovo Levino, žydų istorijos tyrinėtojo
Gruodžio 3d. mirė Dovas Levinas, mokslininkas, žydų istorijos tyrinėtojas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl žinomo mokslininko netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Tebūnie šviesus Jo atminimas.
Profesorius Dovas Levinas buvo vienas žymiausių šiuolaikinių mokslininkų, tyrinėjusių Rytų Europos žydų bendruomenių istoriją. D. Levinas gimė Kaune (Kovno) 1925m. Vaikystėje gavo tradicinį žydų sionistų išsilavinimą, dalyvavo žydų jaunimo sionistiniame judėjime. Nacių okupacijos metu kalėjo Kauno gete kartu su savo šeima: tėvu Tzvi Hirshu Levinu ir mama Bluma Wigoder, bei su seserimis dvynėmis, – iš šeimos nė vienas neišgyveno, išskyrus Dovą. Kauno gete jis įstojo į pogrindinę organizaciją, siejusią viltis, atėjus laikui, pasipriešinti naciams, gelbėti žydus. 1943 m. jam pavyko pabėgti iš geto ir prisijungti prie partizanų, kovojusių prieš nacius. Atėjus sovietinei armijai, partizanai iš grupės Mirtis okupantams buvo perkelti į Vilnių. D. Levinas nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir keliauti į Palestiną. 1945 m.m. Iš Vilniaus išvyko pėsčiomis į Jeruzalę.1945m. pabaigoje D. Levinas atvyko į Izraelį, kur dalyvavo valstybės įkūrimo ir nepriklausomybės kovose. Mokėsi Hebrajų universitete Jeruzalėje, gavo istorijos mokslų daktaro laipsnį, tęsė mokslus Čikagos universitete su Fulbraito stipendija, tapo Šiuolaikinio žydų hebrajų Universiteto Jeruzalėje, Harmano instituto, Žodinės istorijos skyriaus direktoriumi. Per 50 metų jis įrašė daugiau nei 610 interviu apie Baltijos šalių žydų istoriją Antrojo pasaulinio karo metu. D. Levinui vadovaujant, 1960-ųjų pradžioje buvo pradėtos Holokaustą išgyvenusių žmonių apklausos, (ypač tų, kurie buvo suaugę karo metu), gyvų liudininkų tuomet buvo žymiai didesnis skaičius nei dabar. Šie pokalbiai transkribuoti ir archyvuoti, jie išliko kaip pirmieji gyvųjų liudijimai apie patirtą siaubą. Įrašai, sukurti per pastaruosius 60 metų, skatino mokslininkus tyrinėti nacizmo padarinius ir žydų istoriją. Taigi, ši žodine vadinama kolekcija – karo nusikaltimų liudytojų gyvenimo istorijos, kurios įamžino Holokausto aukų tragediją. Sukaupti archyvai yra neįkainojami mokslininkams, tyrinėjantiems Holokausto padarinius. D. Levinas – žinomas Rytų Europos žydų ypač Baltijos šalių žydų istorijos tyrinėtojas, paskelbė 520 straipsnių ir išleido 16 knygų hebrajų ir anglų kalbomis: Lithuanian Jewry’s Armed Resistance to the Nazis 1941-1945 (1985); Baltic Jews under the Soviets (1994); The Lesser of Two Evils: 1939-1941 (1995) and The Litvaks: A Short History of the Jews in Lithuania (2000).
LŽB Lektoriumas kviečia
Filmo apie Vais šeimos istoriją peržiūra (I serija 1935-1939 m.) vaidina Meryl Stryp ir Džeimis Vuds
2016-12-18; 12:00 val. sekmadienį Pylimo g. 4, Konferencijų salėje, 2 aukštas
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad mirė žydų gelbėtojas Antanas Poniškaitis. Šeštadienį gruodžio 17 d. jis pašarvotas Vilniuje Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo salėje.
Antanui Poniškaičiui ir jo šeimos nariams suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas, kurį Izraelyje esančio Holokausto atminimo centras Yad Vašem suteikė už žydų gelbėjimą Holokausto metu, rizikuojant savo ir šeimos narių gyvybe. Reikšdama užuojautą Antano Poniškaičio artimiesiems, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė taria pagarbos žodžius: “Tebūnie šviesus Antano atminimas.Telydi Jo vardą pagarba ir dėkingumas.”