Laiškas rabinui Krinsky

Laiškas rabinui Krinsky

Gerbiamas rabinai Krinsky,

Kaip Jums žinoma, Vilniaus choralinė sinagoga buvo uždaryta remontui. Dabar mes turime patvirtinti keletą  pagrindinių taisyklių, kurių Jums reikės laikytis po sinagogos remonto ir atnaujinimo. Mes pageidautume, kad Jūs žinotumėt, jog Jūsų atsisakymas laikytis šių taisyklių, privers mus neįleisti Jūsų arba kitų asmenų įeiti į pastatą ir dalyvauti apeigose, kaip nepaklususių šioms taisyklėms.

Minimos taisyklės yra čia:

  1. Vilniaus Choralinėje sinagogoje dirba oficialiai Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) paskirti rabinai.
  2. Bet kokiai religinei veiklai, kuri vykdoma sinagogoje, turi pritarti oficialiai dirbantys LŽB rabinai, o bet kokiai kitai veiklai turi pritarti Vilniaus Religinės žydų bendruomenės pirmininkas.
  3. Kiekvienas norintis surengti pobūvį, vestuvių ceremoniją, brit milah, paskaitą, mokymus, maitinimą, pasakyti kalbą, bar/bat mitzvah arba kokį kitą renginį, turi jį suderinti su oficialiai paskirtu bendruomenės rabinu ir gauti jo leidimą, patvirtintą iš anksto.
  4. Bet kokius maisto produktus turi apžiūrėti ir patikrinti oficialiai patvirtintas žydų bendruomenės rabinas, prieš juos įnešant į sinagogą.
  5. Visos maldaknygės ar mokymo medžiaga / knygos, vadovėliai turi būti apžiūrėtos ir joms įnešti gautas leidimas iš oficialaus bendruomenės rabino.

Kviečiame ateiti ir dalyvauti mūsų sinagogos apeigose visus judėjus, bet niekas negali atlikti jokių patarnavimų ar apeigų dalies, negavęs  leidimo iš oficialių bendruomenės rabinų. Tik LŽB rabinai turi teisę spręsti dėl Aliyos, Hazakos, Yorzeit ir visus su Tefillah susijusius klausimus pagal Lietuvos paprotinę teisę.

Bet kuris asmuo, kuris nesilaikys šių pagrindinių taisyklių, negali būti Vilniaus sinagogos (kaip ir bet kurios kitos sinagogos) maldininku.

Maloniai prašome patvirtinti, kad esate pasiruošęs laikytis minėtų taisyklių sinagogoje. Deja, kol esate neapsisprendęs to patvirtinti, mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik neleisti jums patekti į sinagogą.

Dėkojame už Jūsų supratimą ir lauksime Jūsų atsakymo.

Pasirašyta,

Rabinas Krelin

Rabinas Izakson

Prezidento Šimono Pereso tarnybos direktorė apie Pereso fenomeną

yona-bartal

Netekome Šimono Pereso, žmogaus turėjusio aiškią ateities viziją, – Nobelio taikos premijos laureato, svajonių ir veiksmų Prezidento. Viso pasaulio žmonės, atstovaujantys  įvairias gyvenimo sritis, valstybių vadovai, politikai, visuomenės nuomonės formuotojai, filosofai ir menininkai susirinko į Jeruzalę atiduoti Š.Peresui paskutinę pagarbą laidotuvių ceremonijoje. Gauta tūkstančiai užuojautos laiškų iš viso pasaulio, daug jų iš vietų, su kuriomis Izraelis nepalaikė jokių santykių.

Yona Bartal – Pereso “dešinioji ranka“, kuri lydėjo jį 21 metus kaip artimiausia patikėtinė. Partnerė, dalyvavusi svarbiausiuose įvykiuose, jautriausiuose susitikimuose, likdavusi užkulisiuose, priimant rekšmingus sprendimus. Yona dabar analizuoja Pereso “paslaptį” ir paaiškina, kodėl jis amžiams daugeliui lyderių išliks mentorius ir mokytojas.

Tai jo Paslaptis

“Šimonas Peresas reikalavo, kad visi palaikytų dialogą su rytojum, matytų savo akyse ateitį. Jis kalbėdavo apie vertybes ir moralę. Dabar mes turime tęsti jo viziją. “

Yona Bartal

Buvusi devintojo Izraelio Prezidento Šimono Pereso tarnybos direktorė.

Šiandien, praėjus mėnesiui po jo mirties, aš prisimenu, kas vyko dvidešimt vienerius metus be sustojimo ištisas paras  Izraelyje ir pasaulyje, kur aš sekiau paskui jį, stengdamasi žengti tokiais pat dideliais žingsniais ir panirti į jo Globalias idėjas.

Tarptautinė tolerancijos diena su Pasaulio tautų teisuoliais

Lapkričio 16 d. 14.00 val. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje bus minima Tarptautinė tolerancijos diena. Muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) vyks Rumunijos žydų gelbėtojams skirtos parodos „Pasaulio tautų teisuoliai“ atidarymas ir dokumentinio filmo „Seserys“ peržiūra. Renginys atviras visuomenei.

Rumunijos užsienio reikalų ministerijos ir Elie Wiesel nacionalinio Holokausto studijų instituto parengtą parodą pristatanti Rumunija šiemet pirmininkauja Tarptautiniam Holokausto aukų atminimo aljansui. Sveikinimo žodį parodos „Pasaulio tautų teisuoliai“ atidaryme tars iš Bukarešto atvyksianti dr. Ana Barbulescu, Elie Wiesel Nacionalinio Holokausto studijų instituto Rumunijoje mokslinių tyrimų vadovė, J. E. Danas Adrianas Balanescu, Rumunijos ambasadorius Lietuvoje, ir Markas Zingeris, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius.

Susitikimas su Leonu Kaplanu

Žydų kultūros ir informacijos centras, Mėsinių g. 3, Vilniuje šį ketvirtadienį, lapkričio 17 d. 18.15 val. 2016 rugpjūčio 29 d. Molėtuose vyko Holokausto aukų pagerbimo renginys, skirtas paminėti Molėtų žydų žudynes. Leono Kaplano šeima, kilusi iš Molėtų, neišvengė kraupios lemties. Ketvirtadienį Leonas pasakos apie šeimos likimą, tolimesnę būtį ir įnašą į Molėtų maršo organizavimą bei ateities planus. Susitikimas vyks lietuvių kalba

LŽB ir Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija kviečia

gimnastikaMielos mergaitės ir jų tėvai,

Pranešame, kad Lietuvos žydų bendruomenė su Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademija kviečia sportuoti ! Kviečiame 5-6 metų mergaites lankyti gracingą ir žavią mergaičių sporto šaką. Meninės gimnastikos užsiėmimai vyks nuo gruodžio 2 dienos, penktadieniais nuo 15 val. Treniruotės trukmė 1 val.

Užsiėmimams reikalinga apranga: aptempti marškinėliai, aptemptos timpos ir baltos kojinės. Taip pat reikia turėti šiltesnį megztinį, kol vyks apšilimas (kadangi salėje vėsu). Plaukai turi būti sušukuoti aukštai, kad netrukdytų treniruotės metu.

Kviečiame registruotis: natalijade@gmail.com

Kauno žydų bendruomenė dalyvauja pasauliniame Chalos kepimo projekte

Kauno žydų bendruomenė dalyvauja pasauliniame Chalos kepimo projekte

Chalų šventės akimirkomis dalinasi Kauno žydų bendruomenė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektą parėmė Lietuvos Kultūros taryba, šiemet ypatingą dėmesį skirdama žydiškos chalos kepimo tradicijos atgaivinimui įvairiuose Lietuvos regionuose.

Lapkričio 11 d. skirtingų kartų KŽB narės susirinko kepti chalų, visą procesą lydėjo ne tik susikaupimas ir atsakomybės jausmas, bet ir daug teigiamų emocijų. Gardžios, šviežutėlės, kvepiančios chalos po kelių valandų papuošė Šabato stalą. Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas įdomiai papasakojo apie chalos simboliką ir jos kepimo tradicijas. Malonu buvo tokį ypatingą vakarą sulaukti svečių iš Niujorko – ponia Asia, buvusi Kauno geto kalinė, su vyru ir sūnumi po daugelio metų atvyko į gimtąjį miestą ieškoti savo vaikystės ankstyvosios patirties, mamos pasakotų istorijų pėdsakų.

kchala2

Šabo chala Panevėžyje

Šabo chala Panevėžyje

Chalos kepimo projekte dalyvauja viso pasaulio žydai. Panevėžio žydų bendruomenė Šabato chalos kepimo šventę surengė lapkričio 11 d. Chalos kepime dalyvavo Panevėžio švietimo skyriaus atstovai, mokytojai, Panevėžio žydų bendruomenės nariai.
Nuo pat ryto buvo ruošiamasi chalos kepimui: supirkti būtini produktai – kiaušiniai, mielės, aliejus ,druska, aguonos. Pagrindinis ingredientas- tai aukščiausios kokybės miltai . Tešlos gamybai ypač tiko nuo pernai metų užsilikę košeriniai miltai. Buvo pasiūlyta įvairių receptų. Nuspręsta naudoti tradicinį receptą, nes Panevėžio m. žydų bendruomenėje elektrinė orkaitė nedidelė, nepritaikyta didesnių kiekių gamybai. Šeimininkė Virginija paruošė tešlą.
Administratorė Lina trumpai papasakojo apie chalos kepimo tradicijas žydų šeimose. Chala –tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona.Kiekviena šeimininkė chalą kepa savaip, bet galutinis rezultatas visada tas pats- labai skani palaiminta chala.

“The Shabbos Project” Vilniuje

“The Shabbos Project” Vilniuje

Linkėdami gero Šabo dalinamės nepaprastos chalų minkymo ir kepimo šventės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje akimirkomis. Vilnius kepė chalas ketvirtadienį, o penktadienio vakarą sėda prie šabo stalo. Gero Šabato! Shabbat shalom! A Guten Shabes! שַׁבָּת שָׁלוֹם

MIltų mūšis

MIltų mūšis

ghg

flrt

LRT TV tiesiogiai iš Chalos kepimo ceremonijos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.

Jaunoji kepėja

Jaunoji kepėja

Vakaro akimirkos

Šiais metais Lietuvos kultūros taryba taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose.

 

Nacionaliniai maldos pusryčiai kvietė nugalėti abejingumą

maldos-pusr-1

Nuotraukos j. Stacevičiaus, lrytas.lt

Maldos pusryčių metu invokaciją tarė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kalbas sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės kunigas Vitalijus Mockus, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijaus pavaduotojas Romualdas Krinickis.

maldos-pusr3

Savo asmenine patirtimi Nacionaliniuose maldos pusryčiuose pasidalino Holokaustą išgyvenęs Lietuvos žydų bendruomenės narys Tobijas Jafetas. Tradicija tapusiuose maldos pusryčiuose, kurių šiemetinė tema yra „Nugalint abejingumą“, dalyvaujantys religinių bendruomenių atstovai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai, jaunimas dalinosi mintimis apie tai, kaip skirtingų religijų ir konfesijų puoselėjamos bendros vertybės ir rodomas solidarumas gali prisidėti prie taikesnio ir saugesnio pasaulio kūrimo.

Prisiminimuose apie žydus kai kas sąmoningai nutylima

Prisiminimuose apie žydus kai kas sąmoningai nutylima

LRT Radijo laida „Radijo dokumentika“ Galite klausyti: Šeduva  http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013205901/radijo_dokumentika_2016_11_06_11_05

Anot istorijos mokslų daktarės Eglės Bendikaitės, tenka patirti, kaip dviprasmiškai žmonės kalba apie žydus: „Jie gali pasakoti, kad gyvenimas su žydų bendruomene buvo, jei ne idealus, tai bent jau geras, bet taip pat žmonės dar sako, neturintys supratimo, kodėl ta bendruomenė buvo išnaikinta.“

Iki Antrojo pasaulinio karo Šeduvoje, kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių, įvairiatautis ir įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelę dalį štetlų gyventojų, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.

 

Kviečiame į Isaijos Jurken ir Simonos Sirusaitės tapybos darbų paroda “AniMaamin”

paro4

Lapkričio 10d.  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje 3-iame aukšte pristatyta jaunų dalininkių Isaijos Jurken ir Simonos Sirusaitės tapybos darbų paroda  “AniMaamin” (išvertus iš hebrajų kalbos reiškia “aš tikiu”), skirta Lietuvos žydų genocido aukų dienai. Ši paroda – apie geto kalinių tikėjimą, jų viltį ir maldas, kurios švietė kaip žvaigždės, tamsiausiomis žydų istorijos dienomis. Apie autores:

IsaiahUrken (Isaija Jurkėn gimė 1989 m. Vilniuje), mokėsi 2009-2013 – Lietuvos Dailės akademijoje. Dabar ji – fotografijos ir medijos magistrė., surengusi nemažai parodų Lietuvoje, Baltarusijoje.

Simona Sirusaitė ( gimė 1990 metais Vilniuje), studijavo ir baigė Vilniaus Dailės Akademijos grafikos specialybę, dalyvavo A. Švegždos vardo piešinių konkurse / parodoje. 2016 metu rugsėjį su Isaiah Urken atidarė bendrą parodą ,,AniMaamin”.

Užuojauta

Lapkričio 10d. mirė Benjamin Mackevič, Vilniaus žydų bendruomenės

ir Socialinių programų departamento narys. (1923 08 21 – 2016 11 10) Žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia vėlionio artimuosius.

Užuojauta

Lapkričio 10 d. mirė Ana Lifšic, Socialinių programų departamento narė.
(1934 02 02 – 2016 11 10). Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia Anos artimuosius.