Jaschos Heifetzo salėje – pokalbis apie litvakus ir žymųjį smuikininką

Jaschos Heifetzo salėje – pokalbis apie litvakus ir žymųjį smuikininką

Pranešimas spaudai

 Įsibėgėjantis projektas „Hommage à Heifetz“ kviečia artimiau susipažinti su Lietuvos žydų kultūra. Vasario 9 d., šiandien, 17 val., Lietuvos žydų bendruomenės Jaschos Heifetzo salėje vyks diskusija „Vilnius, litvakų kultūra XIX–XX a. ir Jascha Heifetzas“. Jos metu bus kviečiama ne tik diskutuoti apie litvakų kultūros pėdsakus Lietuvos istorijoje ir vieną žymiausių visų laikų litvakų – smuikininką Jaschą Heifetzą, bet ir pasvarstyti apie Lietuvos žydų bendruomenę šiandien.

Tai jau ketvirtasis pokalbis, į kurį smalsius vilniečius kviečia projekto „Hommage à Heifetz“ organizatoriai. Vasario mėnesį „Natų knygyne“ (Totorių g. 20) įsikūrusiame „Heifetzo laundže“ jau vyko diskusijos temomis „ES Kultūros politika – vienybė įvairovėje ar kelias identiteto praradimo link?“, „Tautinių mažumų informacinis laukas – propaganda per kultūrą“ ir „Socialiai jautrių grupių pasiekimas per meną“. Šiandienos diskusijoje kalbėsis prelegentai Faina Kukliansky, Mindaugas Kvietkauskas, Eugenijus Laurinaitis, Leonidas Melnikas, Žilvinas Bieliauskas, Larisa Lempert ir Donatas Katkus. Jie prisimins, kokia gi buvo XIX–XX a. litvakų kultūra, diskutuos apie tai, kokią reikšmę jai, o ir šiandienos kultūriniam diskursui turi J. Heifetzas, žvilgtels į Lietuvos žydų situaciją mūsų dienomis. Diskusiją moderuoti pakviestas LMTA profesorius, žymus smuikininkas ir vienas tarptautinio J. Heifetzo smuikininko konkurso iniciatorių Jurgis Dvarionas.

„Kiek man žinoma iš knygų apie J. Heifetzą, jo pasiekimų paslaptis ne tik unikalus talentas bet ir praktika, praktika ir dar kartą praktika. Jo smuiko garsai nepavaldūs metams, jo gyvenimas ir pasiekimai nėra tipiški Vilniaus žydui, gyvenančiam carinės Rusijos sėslumo ribose. Tačiau J. Heifetzas pasiekė aukštumų, įėjo į pasaulio muzikinių pasiekimų viršūnę amžiams – mūsų garsusis bendratautis vilnietis, mūsų J. Heifetzas”, – mintimis apie žymųjį litvaką dalijosi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Skaityti plačiau

Pirmoji LŽB „Beigelių krautuvėlės“ klientė lankosi iki šiol

PalčinskaitėM2

„Beigelių krautuvėlė“ pažymi pirmąjį savo gimtadienį ir gerbdama visus savo lankytojus, kalbina ištikimiausią klientę, atėjusią pačią pirmą atidarymo dieną ir dažnai apsilankančią dabar, – Violetą Palčinskaitę, poetę, dramaturgę, scenaristę, vertėją ‒ ryškią asmenybę. Violeta Palčinskaitė – labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja. Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. 

„Aišku, lankausi “Beigelių krautuvėlėje” nuo pirmos dienos. Jauku kaip namie, o patys beigeliai labai primena vaikystės baronkas, kai mama perpjaudavo jas ir tepdavo sviestu. Švelniai atminty iškilo ir atgijo prisiminimai, paragavus pirmąjį beigelį. Svarbiausia, kad čia rasi tai, ko nerasi niekur kitur! Svarbu man čia būti todėl, kad visur kavinėse yra daugmaž vienoda, o čia gaminami tikri žydiško paveldo skanėstai sumanių šeimininkių dėka, kurios paveldėjo gaminimo žinias ir gali perduoti iš kartos į kartą, juk be jų nyksta paveldas. Prisimenu, kaip aš ieškodavau savo vaikystės skanėsto – nesaldžios baronkos, tačiau vis būdavo ne tas. Keliaudama po užsienio šalis, kartą beigelius aptikau Amerikoj, po to Izraelyje ir labai apsidžiaugiau. Todėl dabar asmeniškai man labai smagu, malonu ateiti į Vilniaus centre esančią “Beigelių krautuvėlę”, be to čia randu pačią geriausią kavą, kokią tik esu mieste gėrusi.

Atmosfera patinka, kavinė maža jauki, jautiesi kaip savo kambary. Aš ateinu dažnai, kai tik galiu ir nesvarbu, ar anksčiau vadinti “beigalach” pusryčiams, ar pietums yra skirti. Beigelį galiu valgyti ryte ir vakare. Man labiausiai patinka beigelio sumuštinis su lašiša,  šprotais, kita rūkyta žuvimi. Teiglachus mėgstu labiausiai, dar kokią viešnią iš užsienio ir  draugių iš Vilniaus atsivedu. Jos būna labai patenkintos. Įdomu, dar vakar  savo draugei priminiau apie geriausią kavą. Taip man atrodo, tegu eina visi ir paragauja, ir ne tik kavos“, – su šypsena pasakojo V.Palčinskaitė, paklausta, kuo ją traukia „Beigelių krautuvėlė“.PalčinskaitM

Šiuo metu V. Palčinskaitės laukia daug svarbių susitikimų su skaitytojais. Jos knyga “Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“ – dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Šilti, jaukūs vaikystės namai ir neturėtieji, prarastieji ‒ mamos Kalvarijoje. Sudėtingo sovietmečio laikotarpio liudijimas ir autoironiškas žvilgsnis į savo, rašytojos, kasdienybę, pasakojimai apie svarbias Lietuvos kultūros asmenybes.

Violeta Palčinskaitė vos spėja dalyvauti susitikimuose su skaitytojais: “Manęs  laukia skaitytojai, kurie balsuotų už mano knygą. Be to artėja Knygų mugė, todėl renginių, susitikimų daugėja, tik laiko šiandien pritrūksta užbėgti į „Beigelių krautuvėlę“.

Žydai – Lietuvos futbolo broliai

futbolas Makabi

Po Kauno L.F.L.S. ir Kauno “Makabi” futbolo rungtynių.1926 m. nuotrauka

Tarpukario Lietuvos futbolo raidai ir plėtrai įtaką darė žydų bendruomenė, kuri įvairiu laikotarpiu mūsų šalyje sudarė nuo 8 iki 13 proc. visų gyventojų. 1916 metais Vilniaus žydai pasekė tautiečių Varšuvoje pavyzdžiu ir įkūrė gimnastikos bei sporto sąjungą „Makabi“ (Jehuda Makabi buvo legendinis žydų kovos už laisvę simbolis). Vilniečių „Makabi“ aktyviai propagavo ne tik gimnastiką, kitas sporto šakas, bet ir futbolą. Pamišę dėl futbolo Tarpukariu laikinoji sostinė Kaunas ilgainiui tapo sportinės veiklos centru. 1919-aisiais čia buvo įkurta Lietuvos sporto sąjunga (LSS), po metų ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sporto sąjunga (LFLS). Netrukus žydai „Makabi“ sąjungą įsteigė ir Kaune.

Skaityti plačiau

Spaudos pranešimas

Jurbarko sinagoga

Vasario 9 d. 13 val. pasirašoma sutartis dėl Jurbarkui kuriamo Sinagogų aikštės memorialo

Vasario 9 d. 13 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius) bus pasirašoma sutartis tarp Jurbarko rajono savivaldybės, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Naujosios menininkų kolegijos CAN iš Izraelio dėl kuriamo projekto „Sinagogų aikštės memorialas“ įgyvendinimo. Sutartį pasirašys Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Naujosios menininkų kolegijos CAN atstovas Grigorijus Zundelovičius.

Memorialas, skirtas miestelio žydams atminti, stovės Jurbarke, Kauno gatvėje, kur anksčiau stovėjo viena gražiausių Europoje medinių sinagogų, jį kuria iš Lietuvos kilęs Izraelio skulptorius Davidas Zundelovičius. Sinagogų aikštės memorialas skirtas Jurbarke gyvenusiems žydams atminti. Skulptoriaus kuriamas memorialas vaizduoja Nemuno bangas ir medinę sinagogą. Jas ketinama nukalti iš pilko ir juodo bazalto. Memoriale bus iškalti kadaise Jurbarke gyvenusių žydų vardai ir pavardės bei juos gelbėjusių žmonių vardai. Įrašai bus daromi anglų ir hebrajų kalbomis.

Pasak Jurbarko rajono savivaldybės mero, kolegija taip pat apsiėmė surinkti lėšų šiam memorialui. „Žydai Jurbarke gyveno ilgą laiką, ir nėra jokio paminklo, jokios žymos, nors jie sudarė didesnę dalį bendruomenės“, – BNS sakė S. Mockevičius. Prieš Holokaustą Jurbarke gyveno 3–4 tūkst. žydų. Jurbarko rajono savivaldybės meras teigia, kad gyventojai nenorėtų kapinių memorialo, norima, kad tai būtų memorialas jaunimui, žmonėms, kad matytųsi bendruomenės bendras atminimo paminklas“. Pagal sumanymą, memorialas turi būti pastatytas per aštuonis mėnesius nuo sutarties pasirašymo. S. Mockevičius vylėsi, kad rudenį jis jau stovės Jurbarke.

Telefonas pasiteiravimui: +370 672 40942

Valdovų rūmuose – koncertas S. Sondeckiui atminti

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba

Valdovų rūmuose surengtas koncertas „Pašauktas muzikai“, skirtas profesoriui Sauliui Sondeckiui atminti. Pasaulio muzikos žvaigždės ir jaunieji talentai į Lietuvos sostinę atvyko pagerbti žmogaus, su kuriuo teko drauge koncertuoti, dirbti.
Dirigentas, pedagogas Saulius Sondeckis. ELTA nuotr.Dirigentas, pedagogas Saulius Sondeckis
Dirigento Sauliaus Sondeckio atminimo pagerbti atvyko žymūs muzikantai. Valdovų rūmuose Vasario 7d. grojo smuikininkas ZachAras Bronas, trimitininkas Sergejus Nakariakovas, pianistės Marija Mejerovič ir Julija Zilberkvit, maestro sūnus Paulius Sondeckis.

„Mes nebuvome artimai pažįstami, kai jis geru žodžiu užtarė ir labai man padėjo. Vėliau daugiau susidūriau su šiuo žmogumi, tada suvokiau, kokio tai gylio, milžiniška figūra. Per S. Sondeckį Lietuva man tapo artima šalimi“, – kalbėjo smuiko pedagogas, solistas Zakhar Bron.

„Gavosi taip, kad aš su juo baigiau ir muzikos mokyklą, ir konservatoriją, ir pas jį dirbau. Buvau su juo susijęs nuo 1957 metų iki pernai, tai labai didelis stažas. Nedaug tokių šeimų, kurios taip ilgai dirba“, – sakė smuikininkas Borisas Traubas.

Valdovų rūmuose su solistais groja orkestras, kuriame – Sauliaus Sondeckio ir jo žmonos Silvijos Sondeckienės mokiniai. Dirigentas Juozas Domarkas sako, kad praėjus metams po S. Sondeckio mirties, pervertinti jo indėlį į Lietuvos kultūrą būtų sunku. Svarbu prisiminti ir stiprybės jam teikusią šeimą.

„Aš net kartais pati pagalvoju, aš nežinau, kaip aš spėdavau. Spėdavau. O bendravimas, vyro reikalai aišku buvo labai svarbūs, reikėjo ir skirti laiko, paskui vyras kadangi mūsų solistai koncertuose buvo beveik ištisai bendramoksliai, tai tas bendravimas visą laiką buvo ir didelė draugystė, ir pas mus vakarieniavimai, restoranų mes nežinojom, restoranų geografijos. Visi eidavo pas mus ir kitaip nebuvo įsivaizduojama“, – prisiminė S. Sondeckienė.

Dirigentas S. Sondeckis buvo Lietuvos kamerinio orkestro įkūrėjas, jam vadovavo 44 metus, dirigavo daugiau nei trijuose tūkstančiuose koncertų, dirbo su žymiausiais pasaulio orkestrais.

Sveikiname Aleksandrą Rutenbergą su jubiliejumi!

Sveikiname Aleksandrą Rutenbergą su jubiliejumi!

Lietuvos žydų (ltvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina savo ištikimą narį Aleksandrą Rutenbergą 70-mečio proga, linki geros sveikatos ir jėgų!

Aleksandras – įdomus išsilavinęs žmogus – geras ekonomistas, prisidėjęs persitvarkymo laikotarpiu prie Lietuvos ekonomikos optimizavimo. 10 metų jis buvo Žydų kultūros paramos centro fondo direktorius. Fondą, kurio lėšomis restauruotas ir pertvarkytas Tolerancijos muziejus, rėmė Austrijos valstybė. Aleksandras yra iš žinomos Lietuvos žydų šeimos, jo tėvai išgyveno Holokaustą, ištvėrė getą ir koncentracijos stovyklą, todėl jis – neabejingas žydų paveldui, yra aktyvus LŽB Tarybos narys, dalyvauja „Makabi“ sporto klubo veikloje.

Linkime Jums, Aleksandrai, ir toliau prasmingo įdomaus gyvenimo, kad galėtumėt pasiekti, ko trokšta širdis.

Su gimtadieniu!

Susitikimas su Holokausto liudininke Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje

Susitikimas su Holokausto liudininke Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje

Vykdant tarptautinį projektą „Dialogo veidas” sausio 24 dieną Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje įvyko 7 ir 8 klasių mokinių susitikimas su Holokausto liudininke Sulamit Lev ir ją lydėjusia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Sekretoriato ir protokolo skyriaus vadove Monika Antanaityte. Susitikimą pradėję ir juos aplankiusius svečius pasveikinę mokiniai pademonstravo puikias Lietuvos žydų istorijos žinias, atliko kelias žydiškas dainas bei sušoko “Hava Nagila” šokį.

Sulamit

Skaityti plačiau

Netekome architekto Leonido Merkino

Vasario 7d. mirė Leonidas Merkinas.

Vilniaus žydų benduomenė skausmingai sutiko netikėtą žinią apie savo ilgamečio nario, talentingo architekto Leonido Merkino ( 1948 02 27 – 2017 02 07) netektį.

Gedime kartu su artimaisiais – sūnumis, dukromis bei žmona Tatjana. Sunkią netekties valandą užjaučiame šeimą.

Leonidas Merkinas projektavo ne vieną šiuolaikinį Vilniaus verslo centro pastatą.Tarp jo darbų – Savanorių prospekte esantis „Helios city“ kompleksas ir Vilniaus CUP.
Leonidas Merkinas 1971m. baigė Kauno politechnikos institutą, nuo 1992 m. dirbo architektu Miestų statybos ir projektavimo institute Vilniuje, 1992 m. su architektu S.Šarkinu sukūrė įmonę „Architektūros paletė“, tapo jos direktoriumi. Leonidas Merkinas dalyvavo daugelyje žinomų projektų, drauge su kitais architektas rekonstravo Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centrą Naugarduko g. 2001 m. Lietuvos žydų bendruomenės posėdžių salė antrame aukšte – taip pat rekonstruota pagal jo projektą.

Leonidas Merkinas bus pašarvuotas rytoj, vasario 8 d.Olandų laidojimo namuose (1 salėje) nuo 11.00 val. Karstas išnešamas 14.15 val. Laidojimas žydų kapinėse.

Apie amerikiečių Sandbergų šeimą, Sheryl Sandberg tėvus

Sandberg Sh su mama

Nuotraukoje: Sheryl Sandberg su mama Adele Frances Einhorn Sandberg dalyvauja JAV prezidento Baracko Obamos ir jo – žmonos surengtame priėmime

Prieš kelias dienas sužinojome, kad garsios pasaulio moters Sheryl Sandberg prosenelė yra vilnietė. Pasidomėjus Šeryl šeimos istorija, paaiškėjo, kad jos tėvai aktyviai dalyvavo kovoje už sovietinių žydų teisę emigruoti.

Sandbergų šeima

Sh. Sandberg gimė 1969 metais Vašingtone, ji buvo vyriausia trijų vaikų šeimoje. Tėvai – anglų kalbos mokytoja Adelė Einhorn ir garsus oftalmologas Džoelis Sandbergas, Jie -1970 -ujų metų aktyvūs kovotojai už sovietinių žydų teisę išvykti į Izraelį. 1975m. Sandbergai vyras ir žmona, buvo sulaikyti Moldavijos sostinėje Kišiniove, kur buvo atvykę susitikti su norinčiais išvykti, bet abu buvo išvaryti iš Sovietų sąjungos.

Nedaug žmonių prisimena sovietijoj spausdintas antisionistines knygeles milijoniniais tiražais, kuriose buvo smerkiami iš Vakarų siunčiami į Sąjungą “užsienio emisarai”, o iš tikrųjų: palaikyti žydus jų kovoje už žmogaus teises, padėti jiems morališkai ir labdara. Izraelio spauda yra rašiusi apie Džoelį Sandbergą, padėjusį sovietiniams žydams 1970-80 m. Gerai žinomas oftalmologas Dž. Sandbergas iš Majamio – vienas Amerikos bendruomenės aktyvistų, kovojusių už žmogaus teises Sovietų sąjungoje ir už laisvę emigruoti.

Sandberg Joel

Reikšmingu įvykiu tapo tuometinio Leningrado 16 “otkaznikų” (lietuvių k. 16 žydų disidentų, kuriems neleido emigruoti) grupės bandymas protestuoti, pagrobiant lėktuvą 1970m. Organizatoriai buvo nuteisti mirties bausme, kurią  po tarptautinės bendruomenės įsikišimo, sovietinė Rusijos valdžia pakeitė ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Šis procesas  subūrė JAV žydus dar stipriau remti sovietijoje gyvenančius žydus. Prisimindamas tą laikotarpį Dž.Sandbergas viename interviu kalbėjo, kad pagrindinis amerikiečių tikslas buvo padėti protestuojantiems prieš draudimą emigruoti ir tiems, kurie norėjo palikti Sovietų sąjungą. Pavyzdžiui,  Kijeve 1979m. buvo 2 tūkst. “otkaznikų”, po metų buvo išduoti leidimai išvykti tik 70-čiai žmonių, kai 3000 prašiusiųjų, leidimo negavo.

Skaityti plačiau

Žydų kalendoriaus ypatumai

Jewish-calendar-plate

Mėnesio pavadinimas hebrajiškai reiškia atsinaujinimą, ir tai yra giliai simboliška. Tokiu būdu kiekvienas jaunas mėnuo yra nauja pradžia, kuri liturgiškai palydima Hallel malda, kurioje šlovinamas dangaus kūnų Kūrėjas. Kita vertus, pagal Torą – tai pats pirmas įsakas, kurį gavo visa toji bendrija. Roš Chodeš yra paties kalendoriaus egzistavimo pamatas, kurio dėka įmanomas egzistavimas tiek kalendoriaus, tiek ir švenčių.

Aušra Požėraitė

Doc.dr. Aušra Pažeraitė

Midrašų rinkinyje Mekhilta de Rabbi Išmael skaitome Talmudo išminčių diskusiją, liečiančią eilutę iš praėjusio šabo skaitinių dalies Bo (Iš 12:2): „Šis Jaunas Mėnulis bus jums…  Rabis Išmaelis pasakė: „Mozė parodė Izraeliui jauną mėnulį ir pasakė: „Šitaip jis atrodys ir turėsite prisilaikyti jauno mėnulio per kartas“. Rabis Akiva pasakė: „Tai vienas iš trijų dalykų, kurie Mozei kėlė klausimų, ir į visus juos ha-Makom [vienas iš būdų Talmudo išminčiams nurodyti Kūrėją] – A.P.] rodė savo pirštu. Kaip antai: „Ir šitie jums bus nešvarūs… “ (Kun 11:29), ir kaip antai: „Ir šitaip veikia žvakidė [maase menora]“ (Sk 8:4). Kai kas sako, kad Mozei taip pat sunku buvo suprasti ir ritualinį skerdimą,  nes yra pasakyta: „Šitai yra, ką darysi ant altoriaus“ (Iš 29:38).

Vienas iš šiuolaikinių žydų minties istorikų, Danielius Boyarinas nurodo šį midrašą kaip vieną iš gausių pavyzdžių, kuris prikišamai, vos ne pirštu parodo, kokiu būdu šv. Augustinas buvo teisus, teigdamas, kad žydai Šventą Raštą skaito „kūniškai“. Tačiau kūniškumas šiuo atveju nereiškia prisirišimo prie materialumo ir kūniškumo dėl jo paties. Tai tam tikras metodas, būdas realizuoti dvasinį gyvenimą, religinį gyvenimą, atsiremiant į tai, kas yra čia pat, konkretu. Ravas Moše Rozenšteinas iš Kelmės, aiškindamas, kuo skiriasi pasaulio išminčiai nuo Toros išminčių, pateikė pavyzdį paukštelio, kuris kartą įskrido pro langą į vienus namus, nerado kelio išskristi atgal, nes pagal prigimtį, natūraliai, ieškojo kelio aukštai, kai tuo tarpu tereikėjo nusileisti žemyn. Taip ir pasaulio išminčiai, gali taip aukštai pakilti savo išmintimi, kad nuo jų tampa paslėpta tai, kas „žemai“, paprastos tiesos, kurios gali padėti rasti atsakymus. (Žinojimo pagrindai, I, 24).

Skaityti plačiau
Nuo parodos – iki meilės, supratimo ir žmogiškumo tarp žmonių ir tautų

Nuo parodos – iki meilės, supratimo ir žmogiškumo tarp žmonių ir tautų

Galina Romanova

Sausio 31 d. jauki Nalšios muziejaus salė buvo sausakimša: čia iškilmingai atidaryta visam pasauliui įdomi, o katalikams išvis ypatinga paroda – „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“. Į atidarymą atvyko Izraelio ambasados Vilniuje Misijos vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler, Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, savivaldybės tarybos nariai, kiti visuomenės veikėjai ir tiesiog švenčioniškiai.

Nalsia6

Apie tai, kaip Izraelio ambasadoje gimė idėja organizuoti tokią parodą ir išleisti ją „į kelionę“ po didžiuosius ir mažuosius Lietuvos miestus, papasakojo šios ambasados spaudos atstovė Liana Jagniatinskytė.

Meras Rimantas Klipčius pasidžiaugė tuo, kad visą laiką stiprėja draugystė tarp Izraelio ir Švenčionių rajono, tame tarpe – ir dažnai Švenčionių rajone viešinčio ambasadoriaus Amir Maimono dėka. Kalbant apie parodoje pavaizduotą Popiežiaus Pranciškaus vizitą Izraelyje, meras prisiminė šviesios atminties Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje, kaip tik „aušroje, kai mes išsivadavom“, turint omenyje atgautą nepriklausomybę . Meras savo optimistinę kalbą užbaigė gražiu gestu – gėlių ir suvenyrų apie Švenčionis įteikimu pirmąkart rajone viešėjusiai Efrat Hochstetler.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Vasario 6d. mirė Sara Kučkova, Vilniaus žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narė (1919 12 15 – 2017 02 06)
Bendruomenė dėl netekties užjaučia artimuosius.
V-asis tarptautinis J. Heifetz smuikininkų konkursas

V-asis tarptautinis J. Heifetz smuikininkų konkursas

V-asis tarptautinis J. Heifetz smuikininkų konkursas vyks 2017 metais vasario 13–19 dienomis Vilniuje. Jascha Heifetz vardo konkursas yra vienas iš reikšmingiausių muzikinių konkursų Vilniuje, puoselėjantis neblėstantį smuiko virtuozo muzikinį palikimą.

Jascha Heifetz

XX amžius muzikinei kultūrai dovanojo daug puikių smuikininkų. Šiame žvaigždyne pirmojo ryškumo žvaigžde spindi Jascha Heifetzas.

Gimęs 1901 m. daugelio tautų numylėtame, o žydų net „Lietuvos Jeruzale“ pramintame Vilniuje, smuikininkas visą gyvenimą atmintyje išsaugojo ne tik savo namų gyvenimo ir muzikavimo tradicijas, bet ir vaikystėje patirtą gyvybingą multikultūrinės terpės poveikį. Pradėjęs muzikos karjerą Kaune (1907 m.) kaip šešiametis vunderindas, Europinį pripažinimą pelnė Berlyne (1912 m.), o pasaulinę šlovę – Amerikoje, nuo 1917 m. jau tapusioje antrąja tėvyne. J. Heifetzo meistriškumas tapo etalonu, į kurį lygiuojasi visi šių laikų smuikininkai. Tačiau jo išskirtinis bruožas, pasak žymaus mokslininko Jurijaus Grigorjevo, – pasąmoninės senojo Vilniaus architektūros inspiracijos: architektonikos didybė, klasikinė darna, ekspresijos įvairovė.

Kadaise Georgas Bernardas Shaw, sužavėtas J. Heifetzo griežimo, perspėjo menininką: „Pasaulyje neprivalo egzistuoti tobulybė, nes dievai ima pavydėti ir ją sunaikina.“ Tačiau likimas buvo maloningas garsiajam artistui. Jo menas tapo ne tik amžininkų, bet ir visų šiandien išpažįstančių Muziką savastimi, o Vilnius pelnė šio didžiausiojo iš didžiausiųjų gimtojo miesto šlovę.

Profesorius dr. Jurgis Dvarionas

Skaityti plačiau
Europos jaunimo muzikos konkursų laureatai LDK valdovų rūmuose pažymėjo Jaschos Heifetzo 116-ąjį gimtadienį

Europos jaunimo muzikos konkursų laureatai LDK valdovų rūmuose pažymėjo Jaschos Heifetzo 116-ąjį gimtadienį

Vasario 2-ąją, per smuikininko Jaschos Heifetzo – 116-ąjį gimtadienį, Europos jaunimo muzikos konkursų laureatų koncertu LDK Valdovų rūmuose prasidėjo projektas „Hommage à Heifetz“, kurį finansuoja ES programa „Kūrybiška Europa“. Pirmąjį koncertą pradėjo jaunieji talentai iš Kinijos, Lietuvos, Švedijos ir Japonijos, grieždami auksinį Jaschos Heifetzo repertuarą su – Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Barkausko.

Susirinkusius sveikino ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, ji bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkojo konkurso organizatoriams, partneriams, rėmėjams ir konkurso dalyviams. Vasario 19 d. konkurso nugalėtojui bus įteiktas specialus Lietuvos žydų bendruomenės prizas.

Faina is Heifetz

„Vilniaus žydų bendruomenė Jašai Heifetzui jo karjeros pradžioje skyrė pirmąją stipendiją, kai jis dar nebuvo pasaulinio garso žvaigždė, šią tradiciją skirti paramą jauniems talentingiems žydams, tęsiama iki šiol. Jašos Heifetzo talentas, nepaprastas muzikinis švelnumas sužavėjo pasaulį,  sugriovė sienas ir nutiesė tiltus tarp skirtingų tautų ir religijų žmonių, o ir dabar jo vardo smuikininkų konkursas suartina žmones ir tautas, padeda atrasti ir atkleisti nuostabius talentus“.

Jaša Heifetzas grojo 1959 metais  Jungtinių Tautų organizacijos jubiliejiniame koncerte, o šiemet jau  jubiliejinį penktą kartą smuikininkai iš viso pasaulio savo talentu pagerbs šios didžios smuiko legendos atminimą.

Faina su Dvarion

Skaityti plačiau
LŽB Lektoriumas kviečia

LŽB Lektoriumas kviečia

Vasario 5d. sekmadienį 13 val. filmo apie Vais šeimos istoriją peržiūra   (V serija 1945 m.)

vaidina Meryl Stryp ir Džeimis Vuds.
Vasario 12d, sekmadienį 13 val. „Zygmundas Baumanas 1925-2017. Gyvenimas ir likimas“
Lektorė Basia Nikiforova

Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)

Jaredas Kushneris – prezidento Donaldo Trumpo žentas ir vyresnysis patarėjas yra litvakas.

Kušnerių šeima

Jaredas Kushneris – prezidento Donaldo Trumpo žentas ir vyresnysis patarėjas yra litvakas. Jo senelė iš Novogrudeko (lietuvių k. Naugarduko), Grodno apskrityje.  Baltarusijoje, gimusi 1923 vasario 27 – Reichel Rae Berkowitz Kushner – buvusi geto kalinė, kovotoja su nacizmu, bėgo iš Baltarusijos. JAV kilo protesto banga prieš prezidento D.Trumpo įsakymą, drausti kelių šalių pabėgėliams atvykti į JAV. Amerikiečių spauda prisimė garsius amerikiečius, kurių tėvai, seneliai patyrė pabėgėlio dalią. Jaredo Kushnerio močiutė taip pat patyrė pabėgėlės dalią. Litvakais vadinami žydai, gyvenę šalyse, kurios įėjo į istorinę LDK.

Kushnerių šeimos istorija traukia dėmesį, nes močiutei Rae Kušner taip pat buvo uždrausta kaip pabėgėlei atvykti po karo į JAV. Ji yra iš šeimos, kovojusios su naciais. Rae Kushner buvo antras vaikas iš keturių, ji gimė Baltarusijos mieste Novogrudek, kur gyveno klestinti žydų bendruomenė, gyventojų skaičius rodo, kad žydų buvo šiek tiek daugiau nei pusė miesto. Kai naciai įžengė į Novogrudeką, žydai dar netikėjo, kad vyks žudynės. Rae motina ir vyresnioji sesuo buvo nužudytos. Rae, jos tėvas ir sesuo buvo tarp laimingųjų geto kalinių, kurie sugebėjo iškasti 180 metrų ilgio tunelį ir naktį pabėgti. Bėgliai šliauždami tuneliu išėjo į laisvę, slapstėsi miške, gyveno pas kaimo moterį tvarte, kol pateko  pas garsius Baltarusijos partizanus – brolius Belskius. Keturi broliai Belskiai Tuvja, Azaelis, Zusis ir Aronas, kurie Antrojo pasaulinio karo metu ne tik kovojo su naciais, bet ir gelbėjo žydus, išvesdami juos iš geto į mišką, į savo stiprų kovingą būrį, kuris laikė užėmęs visą kaimą, pavadintą „Miško Jeruzale“ ir kėlė baimę naciams. Belskiai išgelbėjo daugiau kaip 1200 žydų: vyrų, moterų, senių ir vaikų. Tuvja Belskis sakydavo, kad „žydų gelbėjimas yra svarbiau už nacių kariuomenės naikinimą. Viena išgelbėta senutė žydė – svarbiau už 10 nacių“.

Kushner_Rae maza

   Rae Kushner užaugo  viduriniosios klasės žydų šeimoje. Tik trys šeimos nariai išgyveno Holokaustą: Rae Kushner, jos tėvas ir viena jos sesuo. Rae su savo seserimi ir tėvu gyveno miške devynis mėnesius, partizanų būryje dirbo virtuvėje, gamindavo maistą. Rae Kushner ir jos vyras Josephas, kurį dar iki karo ji sutiko Lenkijoje, jis gimė Vokietijoje, Kostrzyne prie Oderio, pažintį atnaujino, o karui pasibaigus, kai Baltarusiją išlaisvino Rusijos armija 1944m., ištekėjo. Po karo jie bandė bėgti į kelias šalis: buvusią Čekoslovakiją, Austriją, Vengriją, kol pasiekė perkeltųjų asmenų stovyklą Italijoje. Deja, jiems nepavyko rasti šalies, kuri juos priimtų, todėl pasiliko Italijoje, ten jie gyveno 3 1/2 metų, kol giminaičiai JAV padėjo jiems gauti vizas. Amerikoje  Josephas Kushneris ėmėsi nekilnojamojo turto verslo. Jam gerai sekėsi, o baigdamas savo karjerą, jis perdavė verslą – 4000-ių apartamentų turtą sūnui Charlesui. R. ir J. Kushneriai susilaukė keturių vaikų, vienas jų Charles Kušneris – Jaredo tėvas.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Vasario 3d. mirė Moisejus Fišmanas, Vilniaus žydų bendruomenės ir
Socialinių programų departamento narys (1924 05 07 – 2017 02 03).
Vilniaus žydų bendruomenė liūdi ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
LŽB 2017m. vasario mėnesio jubiliatai

LŽB 2017m. vasario mėnesio jubiliatai

Vilniaus žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:, švenčiantys savo jubiliejų:
Viktor Chramcov (1927 02 08)
Jefim Pesin (1937 02 10)
Jelizaveta Rodionova (1927 02 03)
Isaak Štargot (1937 02 12)
Šura Cechanovskaja (1932 02 15)
Vladimir Savenkov (1937 02 27)
Ravelis Kozlovas (1937 02 14)
Valentina Ivanuškina (1937 02 23)
Valerij Šulman (1942 02 20)
Inesa Fainštein (1947 02 21)
Aleksandras Rutenbergas (1947 02 07)
Kauno žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Feiga Tregerienė  (1927 02 17)
Maksimas Rudekas (1937 02 19)
Klaipėdos žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Michail Muruzov (1932 02 15)
Igor Zamanskij (1947 02 26)
Šiaulių žydų bendruomenės ir Socialinių programų departamento nariai:
Chaimas Šeras (1932 02 24)
Garold Vaisbrod (1937 02 13)
Socialinių programų departamento narys iš Raseinių:
Antanas Kaplanas (1937 02 22)
Socialinių programų departamento narys iš Nemenčinės:
Grigorijus Kušneris (1932 02 02)