Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Klubas “Dubi” kviečia vaikus į vasaros stovyklą
Kodėl žydai nevalgo juodųjų ikrų ir dar 10 įdomybių apie košerinę virtuvę
Daugumai žmonių košerinė virtuvė asocijuojasi su griežtais mitybos suvaržymais, pavyzdžiui, su atsisakymu vartoti kiaulieną ir draudimu maišyti mėsą su pieno produktais. Paprastai tuo mūsų žinios apie tai, ką valgo tikintys žydai, ir apsiriboja. Pateiksime keletą įdomių faktų, kurie praplės jūsų supratimą apie košerinę mitybą.
Žydai nevalgo krevečių, austrių, midijų ir kitų jūrų gėrybių. Su žuvimi taip pat nėra paprasta: negalima valgyti tų rūšių, kurios neturi pelekų ir žvynų, pavyzdžiui, šamo, eršketo. Atitinkamai eršketiniai ikrai (juodieji) yra netinkami košerinei mitybai, o lašišiniai (raudonieji ) laikomi košeriniais.
Leidžiama valgyti tų gyvūnų mėsą, kurie yra kramtantys arba atrajojantys ir turi porines kanopas, pavyzdžiui, karvių, avių, ožkų, briedžių. O gyvūnai, kurie turi tik vieną šių požymių (kiaulės ar triušiai), yra draudžiami.
Nauji Atminimo Akmenys Kaune
Kaune, prie pastato Vilniaus g. 72, kadaise priklausiusio Chaimui Basui, įdėti keturi nauji “Atminimo akmenys”. Vienintelė Holokaustą išgyvenusi šios šeimos ainė Rūta Glikman (Basaitė) taip įamžino savo tėvų, senelio ir broliuko atminimą. R. Glikman senelis ir tėvas vertėsi kailių, kepurių, skrybėlių prekyba, turėjo garsią Kaune įmonę, įkurtą XIX a. pabaigoje. Visa ponios Rūtos šeima žuvo Kauno gete: senelis Chaimas nacių buvo nužudytas 1941 m. rugpjūčio mėn., broliukas Eliazaras Vaikų akcijos metu, tėvai Tirca ir Leiba sudegė likviduojant Kauno getą. 9 mėn. Rūtą išgelbėjo šviesios atminties kauniečiai Jadvyga ir Alfonsas Babarskiai, vėliau apsigyvenę Marijampolėje. R. Glikman pastangomis jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.
Birželio 14 d. dokumentinio filmo „Seserys“ vakaras Kauno V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje
Birželio 14 d. 17.30 dokumentinio filmo „Seserys“ (2016) vakaras Kauno m. V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A.Mapu g. 18). Dalyvaus filmo autorės Danutė Selčinskaja ir Lilija Kopač bei filmo herojės – Danutė Pomerancaitė-Mazurkevič ir Aušra Petrauskaitė. Organizuojama kartu su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi ir Kauno žydų bendruomene.
Filmas „Seserys“ – 2017 m. „Sidabrinės gervės“ kino apdovanojimų nominantas. Filmas seka jaudinamą garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istoriją. Tai – pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, pirmąjį D. Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją Balį Simanavičių. Juosta filmuota autentiškose Kauno ir Vilniaus vietose.
Diana Varnaitė paskelbė įrašą grupėje Paveldosauga LT.
Prireikė beveik ketvirčio, kol pakruojiečiai tapo drąsiausiais Lietuvoje, galiausiai atsakiusiais į lemtingą pastatui klausimą sąžiningai – tu buvai seniausia, didžiausia ir puošniausia mūsų krašto žydų religinė šventovė beveik pusantro šimto metų, turi puošti Lietuvą bei liudyti jos istoriją dabar ir ateityje. Būtent dėl šio apsisprendimo, gegužės 19 d., po restauravimo ir tvarkybos darbų duris atvėrusi sinagoga, tiesa, dabar jau Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, tapo atvira visiems norintiems daugiau sužinoti apie mūsų žydiškąjį – litvakiškąjį pasaulį. Biblioteka, ypač vaikams, yra vienas geriausių pastato pritaikymų visuomenės reikmėms, nes joje visuomet šurmuliuos auganti ir sąmoningėjanti karta, vyks atviri koncertai, diskusijos, knygų pristatymai, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai… Visa tai, ką dabartis gali ir turi duoti ateičiai bei nepagražintam, nesusiaurintam, neišrankiotam istorijos supratimui. Delfi.lt rubrika „Žvilgsnis į Lietuvą“ grįžta pasižvalgyti po restauruotą Pakruojo medinę sinagogą
Kriminologas: neapykantos nusikaltimai nusitaiko į asmens tapatybę
Gelbėtojų šeimos laiškas LŽB pirmininkei ir visai bendruomenei
Nuoširdžiai dėkoju visai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir Jums asmeniškai už paramą žydų gelbėtojams Sabinai Agentavičienei ir Enrikui Mališauskui. Jie yra mano pusseserė ir pusbrolis, todėl dėkoju Jų ir savo vardu.
Jie yra pagyvenę, ligoti ir gana sunkiai verčiasi iš skurdžių pensijų. Todėl Jūsų parama šiems mano giminaičiams yra labai svarbi tiek materialiai, tiek ir moraliai. Jiems labai malonu žinoti, kad kažkada padėjo išgyventi kenčiantiems savo tėvynainiams žydams, o dabar Jų bendruomenė dar prisimena gelbėtojus.
Sėkmės Jums kilniuose Jūsų darbuose ir plačiuose užmojuose.
Britanijos žydai aktyviai balsavo prieš Jeremy Corbin
Britanijos žydai dabar turės suprasti, kad Korbyno (Jeremy Corbyn) įkopimas į valdžią prieš dvejus metus nebuvo proto aptemimas, kaip galvota. Dabar Korbyno kilimą Londone pristabdė, kaip rašo spauda, “Beigelių juostos” priemiesčiai su aktyviu žydų balsavimu. Jeigu Korbynas nebūtų toks neigiamas žydų atžvilgiu, žydų bendruomenė galėjo dar labiau pabloginti premjerės Theresos May rinkimų rezultatą.Londono spauda rašo, kad Leiboristų partijos lyderis Džeremy Korbinas (Jeremy Corbyn) jau seniai yra nekenčiamas asmuo britų žydų bendruomenėje. Jo aktyvumas, kovojant su Izraeliu, taip pat antisemitizmo banga, kurią jis sukėlė savo partijoje, iššaukė nervinę įtampą žydų tarpe.
Birželio 8 dieną vykę išankstiniai Didžiosios Britanijos parlamento rinkimai pateikė ne vieną staigmeną: ministrė pirmininkė Theresa May patyrė pažeminimą, Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbyn buvo pripažintas lūkesčių nepateisinančiu nevykėliu, o klausimas, kokia bus Didžiosios Britanijos vyriausybė ir kaip vyks būsimas išėjimas iš Europos Sąjungos, apskritai pakibo ore.
LŽB Socialinių programų departamento klubas „Abi Men Zet Zich” kviečia
2017 m. birželio 13 d. 13.00 val. susitikimas suRabinu Kalev Krelin (Pylimo g. 4, III J. Heifetzo salėje)
„Viskas, apie ką norėjote paklausti rabino“
2017 m. birželio 14 d. 12.00 val.
Meninio filmo „MOKINYS“: NETEISK IR NEBŪSI TEISIAMAS
peržiūra (Pylimo g. 4, III J. Heifetzo salė)
2017 m. birželio 16 d. nuo 12.00 iki 14.00 val. kviečiame pasivaišinti šiltomis Šabo Chalomis ir
kitais tradiciniais žydiškais saldumynais,
palinkėti vieni kitiems Šabat Šalom ir šilto taikaus savaitgalio
Pagarbiai programų koordinatorė Žana Skudovičienė +3706 78 81514
Tel Avivo Pride paradas birželio 9d.
Penktadienį 200.000 žmonių, įskaitant dešimtis tūkstančių turistų, susirinko į Tel Avivą kad dalyvauti ar stebėti vykstantį metinį gėjų paradą, kuris šiemet deklaruoja biseksualumą. Visi demonstrantai pasisako už žmogaus teises. Tel Avive sustiprinta apsauga, uždarytos pagrindinės gatvės.
Šimtai policininkų prižiūri tvarką ir įspėja visuomenę, nenešti jokių aštrių daiktų ar fejerverkų, nevesti gyvūnų ir nevažiuoti dviračiais. Pareigūnams leidžiama apieškoti dalyvius dėl menkiausio įtarimo, kad jie nesineštų ginklų.
Vilniuje praūžusi Izraelio mados savaitė sulaukė žinomų lietuvių dėmesio
Izraelio valstybės ambasada Lietuvoje šią savaitę paskyrė Izraelio madai. Penki progresyvūs jaunosios kartos Izraelio mados kūrėjai ir jų kūryba buvo pristatoma įvairiuose renginiuose. Izraelio mados savaitė kulminaciją pasiekė ketvirtadienį – tądien „Comfort Hotel“ parkingo erdvėje buvo surengtas madų šou.
„Tai dar viena galimybė pristatyti Izraelį mūsų draugams Lietuvoje. Mada labai įtakoja mūsų gyvenimą, o tuo pačiu atspindi mūsų tradicijas, aplinką ir pomėgius. Man didelė garbė bendradarbiauti su penkiais talentingais ir labai perspektyviais mados kūrėjais bei pristatyti juos Lietuvos visuomenei“, – pristatydamas Izraelio mados savaitę kalbėjo ambasadorius Amir Maimon.
Žydai ir lietuviai: gyvename šalia, bet ar artėjame vieni prie kitų?
Autorius: Ieva Elenbergienė
lzb.lt ir 15min.lt
Nors nemažai lietuvių, paklausti apie priešiškas nuostatas žydų atžvilgiu, pasakytų nieko panašaus savo aplinkoje nepastebintys, tyrimai rodo, kad antisemitinių stereotipų Lietuvoje turi daugiau kaip trečdalis gyventojų. Kaip tas trečdalis paveikia bendrapiliečių žydų kasdienybę, pokalbis su Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktoriumi Miša Jakobu.
– Priešiškumo apraiškas žydų atžvilgiu, kai su jomis tiesiogiai nesusiduri, išties kartais sunku pastebėti. Ką atsakytumėte tiems lietuviams, kurie mano, kad šito Lietuvoje „beveik nėra“? –
– Atsakymas vienareikšmiškas: antisemitizmas yra, buvo ir bus. Jis egzistuoja visame pasaulyje, net ir Izraelyje taip pat. Visiems turbūt teko girdėti, kaip ant kapų išrašoma svastika, nors galioja nerašytas įstatymas leisti mirusiesiems ilsėtis ramybėje. Įvairūs nekorektiški straipsniai pasirodo netgi tose šalyse, kur žydų išvis nėra nė kvapo. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Neapykanta mus lydi nuo labai senų laikų, ir išnaikinti antisemitizmą pavyktų nebent išnaikinus jį iš motinų pieno. Antraip galime rašyti, kalbėti, rodyti, ir vis tiek jo neišnaikintume. Labai svarbu, kaip šeimoje žiūrima į kitataučius apskritai, ne vien žydus, kaip šeimoje suprantama tolerancija ir pagarba žmogui. Svarbu nuo pat mažumės žinoti ir pajausti, kad mes visi esame Dievo vaikai. Ir kita sąlyga – mes galime ir turime būti skirtingi. Kiekviena tauta turi savo privalumų ir trūkumų. Kiekvienoje tautoje yra savų išgamų iš šviesuolių.
Tačiau tolerancija iš tikro auga. Negaliu nepastebė fakto, kad pro truputį, žingsnis po žingsnio, žmonės artėja vienas prie kito. Tarp jaunimo juo labiau, jaunimas supranta istorijos pasekmes ir tai, kad mes visi turime gyventi po vienu stogu. Laimei, mes tapome laisvi, ir mūsų žmonės dabar gali keliauti, susidaryti savo nuomonę. Vakaruose išvis laikoma labai neetiška net paklausti, kokios tu tautybės. Jau suprantama, kad žydai nėra žmonės su ragais, tai tiesiog išmintinga tauta, kurioje taip pat yra visokio plauko žmonių.
LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune
2017 birželio 4 d. Kaune, geriausiame Lietuvos plaukimo baseine ( Kauno m. daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas „GIRSTUTIS“) vyko LSK „Makabi“ plaukimo varžybos, kuriose dalyvavo plaukikai iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio. Sportininkai rungtyniavo 7-iose amžiaus grupėse. Varžybos buvo vykdomos 25 m. laisvu stiliumi ir 50 m. krūtine distancijose tarp moterų ir vyrų.
Po 2 pirmas vietas iškovojo vilniečiai Ksenija Tretjakova , Daniel Bedulskij , Robert Nikitin , Danielė Balčiūnaitė ir Vladimir Perepelica. Kauniečiai Dovidas Ganelinas, Aidas Ganelinas, Polina Vainer, Jolita Makštutienė ir Leonid Levin iškovojo po 1 pirmą vietą. Panevėžietis Albertas Savinčius laimėjo 2 pirmas vietas, Virginija Petkevičienė nugalėjo vienoje distancijoje.
Mirė žinomas žurnalistas litvakas Arje Londonas (2017 06 05)
Autorius: Dmitry Jakirevič (žydų kompozitorius ir poetas)
Jo gyvenimas blėso ne vienerius metus. Žodis “blėso” nelabai tinka, prisimenant šį ryškų temperamentingą litvaką. Teisybę pasakius, jo fizinė sveikata prastėjo, bet gyvybingas intelektas visą gyvenimą liepsnojo tarsi nacionalinis deglas. Kaip, beje, ir pirmą pažinties dieną, netgi jo nematydamas, bet tik girdėdamas jo aistringą balsą Maskvoje 80-aisiais metais, pajutau, kokia jis – ryški asmenybė.
Aš palyginau Arje su deglu, visų pirma turėdamas omenyje, jo dalyvavimą jidiš pasaulyje. Man rėžia ausį, kai žmonės sako “jidiš riteris” arba „atsidavęs“ , nes šie žodžiai skamba labai jau nežydiškai. Mano vaikystėje taip niekas nesakydavo. Juk būdavo žmonių, mokančių kalbą arba jos nemokančių, pastarieji atrodydavo keistokai.
Tačiau palaipsniui keistai ėmė atrodyti žmonės, mokantys “jidiš Wort”. Ypač žinant, kad berniukas užaugo Berlo Londono šeimoje, jis buvo pokario Kauno žydų mokyklos mokytojas, mokykla egzistavo iki 1948 m. Litvakai stipriai laikėsi mame-lošn, ( mamos kalbos). Net tapęs Kauno medicinos instituto studentu, gražus vaikinas Arje išliko aistringu gimtosios žydų kalbos skleidėju. Nebaigęs studijų, jis pasinėrė į stiprėjantį pogrindinį sionistų judėjimą, tačiau tiesai iškilus į dienos šviesą, jis buvo priverstas palikti institutą. Jis savo tikslą pasiekė, kai Izraelyje tapo “KOL Izrael” žydų (jidiš) programos vedėju ir redaktoriumi.
Jo temperamentą pažinau ne tik klausydamas naujienų pranešimus, atsiliepimus, komentarus ir daugybę programų įvairiomis temomis. Maždaug 80-aisiais jis būdavo, švenčių dienomis, skambindavo man į namus tiesiai iš radijo studijos su prašymu pasveikinti Izraelio tautą. Man buvo malonu, nors nelabai saugu.
Vienos laidos metu jis paprašė pakartoti žodžius, kuriais pagyrė aukštą žydų (jidiš) redakcijos laidų transliavimo lygį. Kai atvykau į Izraelį, supratau, kad ir ten, tada dar buvau Maskvoje, požiūris į mūsų kalbą keitėsi kaip į nereikšmingą, todėl mano vertinimas, žvelgiant iš toliau, galėjo reikšti redakcijos palaikymą.
Mes susitikome su Arje 1988 m. sausio rytą, kai beveik pirmuoju skrydžiu iš Bukarešto mano šeima atvyko į Izraelį. Apie tai “Izraelio balsas” sužinojo, nes mano draugai gavo pranešimą apie išvykimą iš Maskvos. Tuo metu žydų sugrįžimas į tėvynę Izraelį – Alija dar buvo retenybė ir tuo labiau tokių nepasitaikydavo trap jidiš kalbančio jaunimo, kuris sugebėtų pabėgti iš Sovietų Sąjungos.
Interviu iš karto įvedė mane į Izraelio žydų kultūros aktyvistų ratą. Prasidėjo skambučiai iš visos šalies: geras! Netrūko skambinančių ir kalbančių, dalyvaujančių kultūriniame gyvenime su mame-lošn. Svarbiausia, mes pradėjome drauge rengti laidas.
Dabar, jau praėjus beveik 30 metų, galime pabandyti analizuoti abstrakčiai mūsų bendradarbiavimą. Svarbiausia, noriu paminėti ritmą ir intensyvumą, kurį Arje sugebėdavo išlaikyti pokalbyje. Temos eteriui būdavo pasirinkamos įvairiais būdais: jis dažnai pasiūlydavo aktualiją. Temas siūlydavau ir aš. Ypatingą vietą mūsų eteryje užėmė ciklas “Kinstler-dor” (menininkų karta). Jis truko kelerius metus, dalinomės draugystės prisiminimais ir kalbėjom apie ryšius su iškiliais žydų kultūros veikėjais, su kuriais dirbom. Arje mano istorijose nebuvo pasyvus. Kiekvienai istorijai jis užduodavo klausimus, kurie pakeisdavo planuotą pasakojimą. Aš prisipažinsiu, jis suteikdavo spalvą istorijai. Įrašius kiekvieną programą, mes susėsdavome prie aparatūros ir tvarkydavome turinį ir trukmę. Nors šiose situacijose reikėdavo atsižvelgti į Arje temperamentą, bet turiu pasakyti, kad jo principai niekada neperžengdavo proto ribų. Arje programose skambėdavo mano eilėraščiai ir dainos, gerai, kad tuomet buvo kam jų klausytis. Ypač įsimintinos būdavo šventinės programos, po kurių mes sulaukdavome daug skambučių iš savo klausytojų.
Arje sveikata blėso daugelį metų. Manau, kad būtų tikslinga pastebėti, kad viskas sutapo su mūsų kalbos ir kultūros nykimu. Ir jo išėjimas tapo tragiškai simbolinis. Jis – pokario kartos atstovas, iš šios kartos prieš porą dešimtmečių tikėtasi žydiško paveldo išsaugojimo. Bet nenumaldomas likimas paliko mums mažai vilties, būta iš tiesų taurių entuziastų pastangų prisiminti ir išlaikyti šlovingus istorijos puslapius ir paveldą.
Šiandien kalbėjau telefonu su jo našle Ella London. Pasakiau jai, kad mes dažnai jį prisimenam ir prisiminsim. ERE zain ondeink!
lzb.lt dėkoja Pinhos Friedberg už suteiktą informaciją ir nuorodą
K. Škirpa: nepriklausomybės gelbėtojas ar nusikaltėlis žmonijai?
Andrius Kulikauskas, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius, www.DELFI.lt
Prasminga skaityti ir viešinti Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vado, 1941 m. sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko Kazio Škirpos (1895–1979) veiklos apžvalgą „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą 1939–1941“ ir jo dokumentų archyvą.
Kartu duodamas nurodymas išvaryti žydus. Šiais laikais tai vadinama etniniu valymu ir kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmonijai, bet ir anais netolimais laikais tai suvokta kaip baisenybė. K. Škirpa visiškai atsakingas už tokio tikslo kėlimą: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. […] Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti.“
Birželio 18d. Biržų žydų bendruomenės atminimo medžio “sodinimas”
Plungės Rajono Platelių Seniūnijos Medsėdžių Kaime (2 Km Nuo Platelių Miestelio Centro Alsėdžių Pusėn) birželio 18d. vyks Biržų žydų bendruomenės atminimo medžio “sodinimas”. Kviečiame dalyvauti.
LŽB Pirmininkę adv. Fainą Kukliansky sveikina Lietuvos advokatūra
Pirmininkę sveikina LR Užsienio reikalų ministras J. E. p. Linas Linkevičius
