ISTORIJA APIE ISTORIJĄ ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

ISTORIJA APIE ISTORIJĄ ARBA SAMUELIO BAKO SUGRĮŽIMAS

Prof.habil.dr. Markas Petuchauskas

Dabar, praėjus laiko tarpsniui nuo Samuelio Bako muziejaus atidarymo, norėčiau grįžti atgalios. Prisiminti, kaip prasidėjo šio pasaulinio garso tapytojo kelionė į Lietuvą. Prisiminti, ką aš patyriau. Juolab, kad šie potyriai prasideda 1943-aisiais metais.

Bakas turbūt  niekad neatsiverdavo tiek giliai, kaip savo įžangoje į lietuviškąjį knygos „Nutapyta žodžiais“ vertimą. Jis pasakoja, kaip jį „kankino“ Vilnius, kaip stengėsi jį užmiršti ir kaip niekad negalėjo to padaryti. Daugiau kaip pusę amžiaus dailininkas buvo uždėjęs tabu mintims apie Vilnių. Apie laimingos vaikystės miestą ir nužudytų artimųjų krauju persisunkusią žemę, į kurią niekad nekels kojos.

Drįstu teigti, kad bene pirmas po šešiasdešimties metų, netikėtas priminimas apie Vilnių buvo Pinkas. Itin malonu, kad apie Pinką pirmąkart Bakui priminė 1997 m. žurnalas „Krantai“ (nemokėdamas kalbos, dailininkas apsiriko pagalvojęs, kad tai Lietuvos kultūros ministerijos leidinys). Specialus žurnalo trečias numeris – tai mano 1994-aisiais įsteigto Lietuvos žydų kultūros klubo leidinys. Žurnalas buvo rengiamas mano iniciatyva, klubo lėšomis ir skirtas Tarptautinėms meno dienoms Vilniaus geto teatrui atminti. Lietuvos Nacionalinio muziejaus bendradarbė Simona Likšienė parašė žurnale apie muziejuje saugomą Pinką ir patalpino knygos viršelio puslapį. Pinkas – tai Civilinių įrašų knyga, kurią tvarko Chevra Kadiša (Šventoji bendruomenė, besirūpinanti laidotuvėmis ir mirusiųjų registravimu). Pinkas buvo pradėtas 1880-ųjų įrašais, o paskutinysis pažymėtas 1903-aisiais. Priverstinių darbų metu rūšiuodamas bei atrinkdamas vokiečiams dokumentus ir knygas, Avromas Suckeveris rado šią knygą ir slapčiomis įnešė į getą. Didysis žydų poetas kartu su bičiuliu Šmerlu Kačerginskiu padovanojo Pinką Bakui ir paprašė berniuką užpildyti piešiniais tuščius knygos puslapius. Taip gimė mažojo vunderkindo piešinių serija. Du piešiniai patalpinti ir Simonos Likšienės rašinyje „Krantuose“. Tame pačiame žurnalo numeryje paskelbėme ir ištrauką iš Suckeverio knygos „Fun Vilner geto“. Tai bene ryškiausias Samuelio Bako portretas. Nutapytas Suckeverio plunksna, išpranašavusia iškilaus žydų dailininko gimimą. Pasakojimas nuspalvintas jaudulio ir humoro. „Kas yra ekspresionizmas?“- paklausė berniukas rašytojo. Klausimas, prisipažįsta Suckeveris, išmušė jį iš vėžių, o paaiškinimo berniukas nesuprato. „Žinote, ką,- nutraukė jis mane.- Nupieškite tai. – Nemoku, brangusis… – Kaip galima nemokėti nupiešti dalyko, kurį žinai?- gūžtelėjo pečiais devynmetis. Tą vakarą aš supratau, kad greta visų Vilniaus geto keistenybių atsirado dar viena.“

Grįžtu į 1943 metus. Mes su motina nuėjome į surengtos kovo mėnesį Geto teatre dailės parodos atidarymą. Pirmą kartą pamačiau mažąjį Baką. Čia aš, dvylikametis vaikinukas, pamačiau ir pirmuosius Samuelio piešinius, kurie įsiminė visam gyvenimui.

Skaityti plačiau

Limudas

Limmud Lietuva 2018 vasario 9-11 d.

Mieli draugai,

Ar pasiilgote Limmudo? Šiais metais jis bus dar geresnis, todėl kviečiame registruotis jau dabar!

Edukacinė  judaizmo konferencija LIMMUD LIETUVA 2018
viešbutyje VILNIUS GRAND RESORT  vyks jau VASARIO 9-11 D. !

LIMMUD LIETUVA 2018 – tai:

Trys turiningos susitikimų su draugais ir bendraminčiais dienos;

Puikūs lektoriai iš Pabaltijo, Izraelio, Rusijos ir kt. šalių

Speciali programa mažiesiems Limmudo dalyviams

Kaina – 100 eur.*

REGISTRACIJA TIK INTERNETU – https://www.lzb.lt/limmud-lietuva-2018/
Rūpimais klausimais galite susisiekti el. paštu limmudlietuva@lzb.lt

    
Sveikiname Ireną Veisaitę su jubiliejiniu gimtadieniu!

Sveikiname Ireną Veisaitę su jubiliejiniu gimtadieniu!

Irenai Veisaitei – 90 metų. Visų gerbiama, dėstytoja, mokslininkė, teatrologė. Legenda ne tik studentų tarpe. Pasitempusi, elegantiška su įgimtu komunikabilumu, plačia erudicija, kalbų mokėjimu ir vidine motyvacija Irena, būdama tarp žmonių visada greitai užmezga šiltą pokalbį.

Irenos Veisaitės biografijoje yra daug skaudžių išgyvenimų, kurie jos nepalaužė. Žydų bendruomenei įsiminė Irenos pasakyti žodžiai: „Kol bus gyvas nors vienas antisemitas, aš būsiu žydė“. Pati daug skausmo vaikystėje patyrusi, Antrojo pasaulinio karo metu metu Kauno gete neteko mamos. Jos antrąja mama tapo Stefanija Ladigienė, kuri išgelbėjo ją, paimdama į savo namus, kur, nepaisydama rizikos, paslėpė ir priglaudė. Iki šiol žydų gelbėtojus Irena vadina šventais žmonėmis, kuriems Lietuva nesugeba pastatyti paminklo.

Viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų, tolerancijos skatintoja, Irena Veisaitė yra žinoma visuomenės veikėja, asmenybė, pelniusi Sugiharos fondo Metų žmogaus apdovanojimą, Barboros Radvilaitės apdovanojimą už nuopelnus kultūrai ir švietimui, taip pat apdovanota Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja. Vilniaus pedaagoginiame institute ji dėstė kursus: Vakarų Europos literatūra, Vokiečių literatūra, XX amžiaus teatro istorija, yra įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (valdybų) narė. 2012 m. Gėtės institutas apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

Miela Irena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, daug džiaugsmingų ir laimingų dienų! Tegu Jūsų širdis nesensta.

                    Linkime gyventi iki 120!

Dėl viešosios tvarkos trikdymo į Vilniaus Choralinę sinagogą buvo iškviesti policijos pareigūnai

Šiandien, rytinės maldos (Šacharit) metu, į Vilniaus Choralinę sinagogą buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Susirinkusiems melstis ir skaityti Torą, šiurkščiai pažeisdamas sinagogos rimtį ir viešąją tvarką, vartodamas necenzūrinius žodžius ir įžeidimus, trukdė Vilniaus m. savivaldybės mero patarėjas Danielius Lupshitzas. Dėl šio asmens veiksmų stiprinti apsaugą sinagogoje bei pasitelkti policijos pagalbą tikintiesiems tenka nebe pirmą kartą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kategoriškai atsiriboja ir smerkia sąmoningas provokacijas tikinčiųjų atžvilgiu.

Toks elgesys sinagogoje yra netoleruotinas ir rodo milžinišką nepagarbą visiems jos lankytojams, todėl tikimės, kad įvykis bus atitinkamai vertinamas kompetentingų teisėsaugos institucijų.

Apgailestaujame, kad susirinkusiems buvo sutrukdytas Toros skaitymas ir malda.

Holokaustą tyrinėjanti psichologė: iš karo žmonės pasisėmė stiprybės

manoteisės.lt  Izabelė Švaraitė

Ruth Reches, Jono Kliučiaus nuotr.

Be psichologinės perspektyvos Holokausto suvokimas nėra visavertis – tokiu požiūriu vadovaujasi Mykolo Romerio universiteto doktorantė Ruth Reches, analizuojanti žydų genocidą išgyvenusiųjų patirtis. Dauguma tokio pobūdžio tyrimų akcentuoja neigiamas šios istorinės traumos pasekmes, tačiau ji ieško teigiamų veiksnių, leidusių žmonėms gyventi toliau.

Holokaustas – ne individuali trauma

Lietuvoje psichologai nagrinėja istorinių traumų, tokių kaip tremtis, sovietinės represijos ir karai, pasekmes, tačiau R. Reches yra viena pirmųjų, prisilietusi prie Holokausto išgyvenimų. Mokslininkė kalbino tiek Izraelyje, tiek Lietuvoje gyvenančius žydus, kuriems pavyko išlikti. Ilgalaikių traumų analizė leidžia įvertinti pamatines katastrofos pasekmes, be to, R. Reches atlikti interviu kai kuriems tyrimo dalyviams veikė kaip terapija – apie savo vaikystę karo metu jie apskritai pasakojo pirmą kartą.

Į savo gyvenimo pasakojimą įjungti trauminę patirtį nėra lengva – tam reikia ne tik asmeninių, bet ir visuomenės pastangų. Pastaroji turi sutarti dėl istorinės tiesos atstatymo. Jei socialinė aplinka neigia trauminį įvykį, apie jį nekalba arba naudoja kitus gynybinius mechanizmus, aukos taip pat neatsivers ir užgniauš prisiminimus.

R. Reches pabrėžia, kad Holokaustą išgyvenusiųjų trauminės patirties integravimas priklausė nuo gyvenamosios vietos, kurią jie pasirinko po karo. Didelė dalis žydų po karo negrįžo į Lietuvą, o emigravo į Izraelį, kuriame jie turėjo susikurti naują tapatumą.

1949 m. Izraelyje gyveno apie 350 tūkst. nuo genocido nukentėjusių žydų – jie sudarė trečdalį šalies piliečių. Besikuriant naujai valstybei, šie žmonės buvo priimti ne itin palankiai. Tuo metu vyravo nuomonė, jog Europoje žydai nesipriešino savo tautos naikinimui. Formavosi naujas „žydo – kovotojo, naujos valstybės statytojo“ identitetas, tad „neherojiški“ elementai nebuvo pageidaujami – išgyvenusiųjų  patirtys neatitiko bendros Izraelio vizijos. 

Skaityti plačiau

#WeRemember 2018

Šią akciją, antrus metus iš eilės organizuoja Pasaulio žydų kongresas (World Jewish Congress) ,aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.

#WeRemember 2018 metais: Sausio 8 d. – Sausio 27 d.

Viskas, ką Jums reikia padaryti – nusifografuoti su  užrašu #weRemember arba #mesprisimename ir patalpinti nuotrauką į socialinius tinklus, naudojant grotažymę #weRemember

Sausio 24 – 27 d. vyks tiesioginė akcijoje dalyvaujančių nuotraukų transliacija ant Aušvičo – Birkenau koncentracijos stovyklos sienos.

Praeitais metais ši akcija pasiekė 25 milijonus žmonių visame pasaulyje ir net 1 milijonas – aktyviai prisijungė platindami solidarumo žinią.

Kauno žydų bendruomenės naujienos

Pradėdama Naujuosius, 2018-uosius, metus, Kauno žydų bendruomenė prisimena gruodžio mėnesį ne tik kaip nuspalvintą šventinėmis nuotaikomis ir linksmybėmis, bet ir kaip turtingą renginių, organizuotų tiek pačios bendruomenės, tiek jos bičiulių ir partnerių.
Žaliakalnio žydų kapinėse paminėtos Lietuvos estrados pradininko, deja, labai anksti Anapilin išėjusio, Danieliaus Dolskio gimimo metinės, prisiminta jo gyvenimo istorija ir dainos, skambančios iki šių dienų.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”, išleistas 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis, bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Kauno žydų bendruomenei. Leidinio pagrindu tapo 2016 m. spalio 27–29 d. Kaune įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“ metu nagrinėti klausimai, jame publikuojami trylikos autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, straipsniai. Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei: vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija ir istorinės atminties išsaugojimu.
Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko puikus koncertas “Iš litvakų paveldo”, inicijuotas  keturių jaunų, bet jau gerai žinomų, vienų ryškiausių Lietuvos atlikėjų: smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Gleb Pyšniak, pianisto Roberto Lozinskio (kauniečio, J. Naujalio gimnazijos auklėtinio) ir vibrafonininko Mariaus Šinkūno.  Muzikantai pristatė savo bendrą kūrinį – albumą “Aerograma”, kuriame skamba specialiai projektui sukurtas Anatolijaus Šenderovo kūrinys, taip pat Aaron Copland, Joseph Achron, George Gershwin , Benny Goodman, Jascha Heifetz, Viačeslavo Ganelino, Leopold Godowsky kūriniai – Lietuvos žydų muzikos deimantai, apimantys šimtą metų inspiracijos, kūrybinės energijos ir palaimos.

Sugiharos namai pakvietė į parodos Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m. atidarymą, žymintį Sugiharos namų (Vaižganto g. 30, Kaunas) pastato renovacijos pabaigą. Parodoje pristatomi dramatiški Lietuvai ir pasauliui metai, dramatiškas Lietuvos valstybingumo praradimas, pasakojama apie pastangas rūpintis gausėjančiais karo pabėgėliais, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką bei kontekstą, kuriame Lietuvos diplomatai užsienyje ir užsienio diplomatai Lietuvoje, visų pirma Nyderladų konsulas Janas Zwartendijkas ir Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, 1940 m. vasarą iki paskutinio savo rezidavimo Lietuvoje momento išdavinėję “gyvybes vizas”.
Skaityti plačiau

Rašytojų klube Mindaugo Kvietkausko – poeto, literatūrologo, vertėjo pagerbimas

2018 m. sausio 6 d. 17.00 val. Rašytojų klube Rašytojų sąjungos premijos laureato Mindaugo Kvietkausko pagerbimo vakaras.

Mindaugas Kvietkauskas – poetas, literatūrologas, kritikas, vertėjas. VU Lietuvių literatūros katedros dėstytojas. Nuo 2008 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.
Nuo 2006 m. kasmet organizuoja literatūros studentų ir dėstytojų seminarą „Literatūros salos“, nuo 2008 m. – Klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. M.Kvietkauskas studijavo judaiką (jidiš kalbą ir literatūrą) Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre. Jis išleido A.Suckeverio poezijos knygą, vertė ir kitų poetų kūrybą, rašiusių jidiš kalba.

Dalyvaus rašytojai Danutė Kalinauskaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Mindaugas Kvietkauskas, vertėja, lietuvių literatūros tyrinėtoja dr. Beata Kalęba, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė ir kiti.
Renginį ves Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

              Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pirmoje pokalbio su Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi dalyje kalbėjomės apie turtingą tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. Antroji pokalbio dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą, kai štetlo pasaulis buvo sunaikintas. Tik pažinę buvusį gyvenimą, gebėsime suvokti šio žiauraus nusikaltimo mastus. Tik tada suvoksime šviesą tų žmonių, kurie padėjo ir gelbėjo savo artimą, ir tamsą tų, kurie dalyvavo pražudant savo kaimynus ir perimant jų turtą.

Kuriant laidą panaudoi kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Skaityti plačiau
Sveikiname Borisą Nachumovą sulaukus 70-mečio!

Sveikiname Borisą Nachumovą sulaukus 70-mečio!

Borisas Nachumovas –  ilgametis žydų bendruomenės narys, žinomas inžinierius-architektas, vienas tvariosios, aplinką tausojančios statybos Lietuvoje, pradininkų.

Sveikindami su jubiliejiniu gimtadieniu, linkime Jums, Borisai, stiprios sveikatos, gerų kūrybinių idėjų ir ilgiausių metų!

Mazel Tov!

Knygos „Izraelis ir jo žmonės” pristatymas

Kviečiame į knygos „Izraelis ir jo žmonės” pristatymą kartu su autore Živile Juonyte!

Živilė Juonytė – Izraelio visuomenės ir politikos specialistė, straipsnių ir paskaitų apie Izraelį autorė, kurį laiką gyveno Izraelyje, su aukščiausiu pagyrimu baigė magistro studijas Jeruzalės Hebrajų universitete, savanoriavo Izraelio kariuomenėje pagal užsieniečiams skirtą programą.

 

Pristatymo metu kalbėsime apie šiltus prisiminimus ir įdomiausius, stebinančius ar įkvepiančius dalykus, kuriuos autorė aprašė savo knygoje apie Izraelį.

Pašnekesyje taip pat dalyvaus kelionių guru – agentūros „Jerulita” vadovas Daniel Gurevich, o autorė maloniai atsakys į susirinkusiųjų klausimus.

Renginio metu taip bus galima įsigyti knygą.

Susitikime jau sausio 11 d. 18 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Heifetzo salėje (III a.)

Izraelis ir jo žmonės – knygos puslapis socialiniame tinkle „Facebook”.

Hebrajų kalbos kursai pažengusiems

 

Kviečiame į hebrajų kalbos kursus!
Kursų pradžia jau sausio 7 d.

Šiuo metu renkame pažengusių grupes:

2 lygio (pažengusių) pamokos vyks antradieniais 17.30 arba sekmadieniais 9.30 val.

3 lygio (dar labiau pažengusių) pamokos vyks sekmadieniais 11.15 val.

Kursus ves Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos hebrajų k. mokytoja metodininkė Ruth Reches.

Kursų kaina – 2 eurai už 2 akademines valandas.

Nepraleiskite puikios galimybės ir paskubėkite registruotis el. paštu:ruthreches@gmail.com

Aplankyta griūvanti Alantos sinagoga (papildyta)

Sausio 3 d. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, JAV ambasadorė Anne Hall kartu su  Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi, Molėtų rajono meru Stasiu Žviniu ir Kultūros paveldo departamento atstovu Alfredu Jomantu vyko apžiūrėti išlikusios Alantos medinės sinagogos, kuri įtraukta į Kultūros vertybių registrą.  Visų apsilankiusių nuomone, pastatą reikėtų skubiai restauruoti kaip išlikusį žydų paveldą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė. Apžiūrėję sinagogą, svečiai Alantos seniūnijoje diskutavo apie jos išsaugojimą ir reikalingą skubų šio pastato restauravimą. Apie diskusiją rašoma Molėtų rajono savivaldybės tinklapyje:

  „Mums visiems labai svarbu, kad istorija būtų atgaivinta, atkurtos visos istorijai reikšmingos ir svarbios vietos. Šiandien kalbame ne apie žydų, o apie Lietuvos paveldą. Tai jūsų istorija, tai yra mano istorija”, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
„Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros paveldo departamentas nuveikė didžiulį darbą inicijuodamas sinagogų, bažnyčių, kitų svarbių istorinių pastatų restauravimą. Tai – iš tiesų įspūdinga. Čia – vienas iš pastatų, kurio restauracijos laukiame, nes žinau, kad daug amerikiečių ieško kelių atgal į Lietuvą. Tai ir lietuvių, ir žydų išeiviai iš Lietuvos”, – susitikimo metu kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.
Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys teigė, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra ir vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone, o Izraelio amabasadorius prašo būti šios problemos sprendimo lyderiu. „Nors tai yra visų mūsų bendra atsakomybė, tačiau tenka apgailestauti, kad šiandien savivaldybė iš savo biudžeto tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui. Kiek bendruomenė išgali, tiek sinagoga yra prižiūrima”, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
„Net tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai”, – susitikimo metu sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenė jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir pateikė paraišką Alantos sinagogos tvarkybos darbų finansavimui, tačiau paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daug daugiau, negu valstybė gali paremti, ir pinigai pirmiausia yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla bei yra aiški jų paskirtis.

Daugiau nuotraukų

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė

    Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą. Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Skaityti plačiau