Kauno žydų bendruomenės naujienos

Pradėdama Naujuosius, 2018-uosius, metus, Kauno žydų bendruomenė prisimena gruodžio mėnesį ne tik kaip nuspalvintą šventinėmis nuotaikomis ir linksmybėmis, bet ir kaip turtingą renginių, organizuotų tiek pačios bendruomenės, tiek jos bičiulių ir partnerių.
Žaliakalnio žydų kapinėse paminėtos Lietuvos estrados pradininko, deja, labai anksti Anapilin išėjusio, Danieliaus Dolskio gimimo metinės, prisiminta jo gyvenimo istorija ir dainos, skambančios iki šių dienų.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje muziejuje pristatytas mokslinių straipsnių rinkinys „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”, išleistas 2017 m. lietuvių ir anglų kalbomis, bendradarbiaujant Kauno IX forto muziejui, Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir Kauno žydų bendruomenei. Leidinio pagrindu tapo 2016 m. spalio 27–29 d. Kaune įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Lokalinė Holokausto raidos analizė nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse“ metu nagrinėti klausimai, jame publikuojami trylikos autorių, tarp kurių yra ir visuotinį pripažinimą pelnę Holokausto istorijos tyrėjai, mokslininkai iš Estijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, straipsniai. Platų probleminį tyrimų lauką apimantis mokslinių straipsnių rinkinys yra aktualus ne tik akademinei, bet ir plačiajai visuomenei: vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams, taip pat visiems besidomintiems istorija ir istorinės atminties išsaugojimu.
Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko puikus koncertas “Iš litvakų paveldo”, inicijuotas  keturių jaunų, bet jau gerai žinomų, vienų ryškiausių Lietuvos atlikėjų: smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Gleb Pyšniak, pianisto Roberto Lozinskio (kauniečio, J. Naujalio gimnazijos auklėtinio) ir vibrafonininko Mariaus Šinkūno.  Muzikantai pristatė savo bendrą kūrinį – albumą “Aerograma”, kuriame skamba specialiai projektui sukurtas Anatolijaus Šenderovo kūrinys, taip pat Aaron Copland, Joseph Achron, George Gershwin , Benny Goodman, Jascha Heifetz, Viačeslavo Ganelino, Leopold Godowsky kūriniai – Lietuvos žydų muzikos deimantai, apimantys šimtą metų inspiracijos, kūrybinės energijos ir palaimos.

Sugiharos namai pakvietė į parodos Šiaurės Kasablanka: Kaunas 1939 – 1940 m. atidarymą, žymintį Sugiharos namų (Vaižganto g. 30, Kaunas) pastato renovacijos pabaigą. Parodoje pristatomi dramatiški Lietuvai ir pasauliui metai, dramatiškas Lietuvos valstybingumo praradimas, pasakojama apie pastangas rūpintis gausėjančiais karo pabėgėliais, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką bei kontekstą, kuriame Lietuvos diplomatai užsienyje ir užsienio diplomatai Lietuvoje, visų pirma Nyderladų konsulas Janas Zwartendijkas ir Japonijos konsulas Čiunė Sugihara, 1940 m. vasarą iki paskutinio savo rezidavimo Lietuvoje momento išdavinėję “gyvybes vizas”.

Istorinę Kauno Žaliakalnio rajono erdvę šalia J. Jablonskio vardo gimnazijos papuošė prasmingas mažosios architektūros objektas – skulptoriaus Mindaugo Šnipo (architektas Tauras Budzys) paminklas vienam iš Lietuvos valstybės kūrėjų, kalbininkui Jonui Jablonskiui, kuris, anot prof. Vytauto Landsbergio, buvo ne tik lietuvių kalbos tyrinėtojas, bet ir jos gydytojas, ugdytojas, sodininkas, rūpintojas, taisyklių atradėjas ir daugelio nepaprastai reikalingų naujų žodžių kūrėjas. Hebrajų kalbos žinovams tai turėtų kelti asociacijas su hebrajų kalbos gaivintoju bei puoselėtoju litvaku E. Ben Yehuda. Žydų bendruomenei svarbu ir tai, kad J. Jablonskio dukra Ona Jablonskytė Landsbergienė, akių gydytoja, daug nuveikusi gydydama sergančiuosius trachoma, dariusi retas akių operacijas, Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjo nuo mirties žydus, slėpė persekiojamus žmones, išgelbėjo mažeikietę vaikų gydytoją Frumą Gurvičienę, jos dukras Belą ir Etą Gurvičiūtes bei kitus žydų tautybės asmenis. 1992 m. rugsėjo 22 d. po mirties Lietuvos Respublikos apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o Yad Vashem muziejus 1995 m. jai suteikė Pasaulio Tautų Teisuolės vardą.
 
Paskutiniu 2017 m. renginiu salone “Jaukūs namai” tapo knygos “Izraelis ir jo žmonės” pristatymas, kuriame dalyvavo jos autorė Živilė Juonytė ir knygą išleidusios leidyklos “Aukso pieva” atstovės. Įtraukiantis Živilės pasakojimas, daug kam nauji netikėti faktai, įdomūs pristatymo moderatorės klausimai peraugo į šiltą tikrų Izraelio bičiulų pašnekesį. Beje, viena iš renginį globojusio salono šeimininkių Asta Kavaliauskaitė buvo rugsėjo mėn. vykusios Sugiharos savaitės iniciatorė ir organizatorė, siekianti suartinti Lietuvos, Izraelio ir Japonijos valstybes ir žmones, o knygos autorė Živilė Juonytė – viena aktyviausių projekto “Beigelių krautuvėlė” savanorė. 
Pabaigai mintys apie knygą ir jos autorę:
”Kiekvienam, norinčiam iš arčiau pažinti Izraelio valstybę ir visuomenę, ši knyga – svarbi pakeleivė. Izraelis mums nėra tik tolima šalis – joje gyvena didžiulė litvakų bendruomenė, susijusi su Lietuva. Kartu tai ir valstybė, kuri, kaip ir nepriklausoma Lietuva, yra tikras geopolitinis stebuklas, gimęs nepaisant visų priešiškų faktorių. Mudviejų pažintis atskleidė, kaip nuoširdžiai, aistringai ir giliai Živilė stengėsi pažinti šią šalį. Neabejoju, kad parašyti tokią knygą Živilė yra tinkamiausia autorė.”
Bernardinai.lt vyr. redaktorius 
Donatas Puslys

?

?