Abos Kovnerio – žydų rašytojo ir kovotojo 100-mečio minėjimas

Praradimas ir atsinaujinimas, aukos dalia ir pasipriešinimas, sunaikinimas ir atgimimas: nedaug rašytojų sugebėjo papasakoti  apie sunkų žydų gyvenimą ir XX a. žudynių anomaliją,  kaip pats Aba Kovneris (1918-1987).

Pirmoji didžioji šio žmogaus biografija, kurią parašė Izraelio istorikė Dina Porat, laimėjo Nacionalinį Žydų knygos apdovanojimą. Jis skirtas už sugebėjimą perteikti istoriją ir atgaivinti atmintį.

Aba Kovneris gimė kovo 14, 1918 Ašmenoje, 50 km nuo Vilniaus. Išvykus gyventi į Izraelį, jis dažnai pristatomas kaip Izraelio poetas ir prozininkas. Lietuvos žydai Abą Kovnerį prisimena kaip Vilniaus geto pogrindžio kovotoją, partizaną, poetą, rašiusį hebrajų ir jidiš kalbomis.

1927m. A.Kovneris su tėvais persikėlė i Vilnių, kur iki 1935m. mokėsi privačioje hebrajų gimnazijoje “Tarbut”. Šiuo metu tame pastate yra įsikūrusi Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė. Kovneris užaugo Vilniuje, “Lietuvos Jeruzalėje”.

Mokydamasis hebrajų kultūros mokyklose, jis gavo tradicinį išsilavinimą ir modernų literatūrinį, pradėjo rašyti poeziją.  1939 m. dar besimokydamas gimnazijoje, jis priimamas laisvu klausytoju į Stepono Batoro universiteto Menų  fakultetą.1940m. sovietmečiu jis dalyvavo nelegalioje sionistų veikloje.Jo kitas lavinimas vyko intensyvioje žydų jaunimo judėjimo aplinkoje, kur jis tapo Sionistų socialistinės grupės Hashomer Hatzair lyderiu. („Jaunoji gvardija”). Šios lyderystės netrukus laukė nepakeliamai skausmingas išbandymas.

Skaityti plačiau

LŽB POZICIJA: AR ŽYDŲ METAI APSIEIS BE ŽYDŲ? [Patikslinta]

Pranešimas spaudai
2018 m. kovo 13 d.

LŽB POZICIJA: AR ŽYDŲ METAI APSIEIS BE ŽYDŲ?

Šiandien LR  Seime bus svarstomas 2019-ųjų metų paskelbimo Žydų metais klausimas. Ką apie tai galvoja Lietuvos žydų bendruomenė, panašu, jog domina tik žiniasklaidos atstovus, bet ne Žydų metų projekto iniciatorius.

Iniciatyvos autoriai jokioje šio klausimo stadijoje nesikonsultavo su didžiausia Lietuvos žydus vienijančia organizacija, kas skatina mus kvestionuoti šio projekto turinį ir idėjos nuoširdumą.  Lakoniškame įstatymo projekte neatsispindi nieko, ko valstybėje neturėtų vykti kiekvienais metais, tačiau galima suponuoti lėšų numatymą specialiai komisijai (-oms) steigti. Tikimės, kad projekto sėkmės atveju bus išvengta dar vienos komisijos, kuri užsiimtų  moksleivių “ekskursijomis” Holokausto aukų kapavietėse Šabato metu, sudarymo.

 Neturėjus galimybės susipažinti su idėjos autorių planais ir ketinimais, savotiškai tokia iniciatyva primena praėjusių laikų atavizmą  — žuvies dieną ketvirtadieniais. Kitomis dienomis liaudžiai žuvis netiekiama, o Šimtmečio metais  — žydų klausimas nepatogus ir neįdomus?  Verta paminėti, kad būtent 2018-ieji žymi eilę Lietuvai ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbių datų  — bendruomenės atsikūrimo 30-metį, Lietuvos Sionistų, parėmusių Lietuvos valstybingumo siekius, susivienijimo 100-metį, Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsiais metines, Vienintelės Vilniuje veikiančios sinagogos 115-os metų sukaktį. Todėl kviečiame pradėti Žydų metus šiais, Valstybės atsikūrimo Šimtmetį žyminčiais metais, kartu su Lietuvos žydų bendruomene.

Lietuvos žydų bendruomenė vertina valstybės progresą sprendžiant įvairias mums aktualias problemas, tačiau politinis žongliravimas žydų klausimu net nedalyvaujant žydų bendruomenei nėra tinkama priemonė užtikrinti efektyvų lietuvių ir žydų tautų dialogą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius
T:+370 5 261 3003
 info@lzb.lt
 www.lzb.lt

Metų kaunietės rinkimų finalininkė Bella Shirin

Metų kaunietės rinkimų finalininkė Bella Shirin

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas  Žakas sveikina didelio miestiečių palaikymo sulaukusią ir  Metų kaunietės rinkimų finalininke tapusią Bellą Shirin. Į Kauną iš Izraelio gyventi sugrįžusi Bella, įsitraukė į aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą, tapo Kauno kaip Europos kultūros sostinės ambasadore ir savo entuziazmu, pozityvumu, meile Lietuvai ir noru suvienyti skirtingas tautas bei puoselėti daugiakultūrį Kauno gyvenimą, meile Lietuvai sulaukė daugelio simpatijų ir pripažinimo.
Stambulo konvencijos priešininkai pasitelkė Holokausto vaizdus

Stambulo konvencijos priešininkai pasitelkė Holokausto vaizdus

Nuotraukoje: Facebook.com/Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis ir Dovilė Šakalienė su plakatu, palaikančiu Stambulo konvencijos priėmimą

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė griežtai sureagavo į Laisvos visuomenės instituto platinamą filmuką, kuris, jos teigimu, iškraipo Stambulo konvencijos idėjas. „Manau, kad naudojimasis Aušvico nuotraukomis ir kalbėjimas apie Holokaustą tokiame kontekste yra Holokausto menkinimas“, – pabrėžė B.Sabatauskaitė. „Nekalbama apie konvenciją faktais, o kuriami mitai, išreiškiama nepagarba visų Holokausto aukų atžvilgiu“, – pridūrė ji.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė pastebėjo, kad konvencija užtikrintų pagalba visiems žmonėms smurto atveju, nepaisant jų religijos, lyties ar seksualinės orientacijos. „Nieko kito šita konvencija nereglamentuoja, nes dabar bandoma sakyti, kad neva konvencija įves ar tai trečią lytį, ar tai įteisins lyties keitimo operacijas… Bet konvencija yra aiškiai apibrėžta. Ji taikoma smurtui prieš moteris, stabdant smurtą šeimoje“, – sakė B.Sabatauskaitė, pridurdama, kad konvencijoje vartojama socialinės lyties sąvoka nėra nauja.

„Gender sąvoka naudojama net Lietuvos konstitucijos angliškame vertime nuo 1992 metų“, – pabrėžė ji. B.Sabatauskaitė pasakojo, kad konvencijoje aptariami naujai susiformavę vaidmenys, elgsena, pabrėžia būtinybę naujai kalbėti apie tarpusavio pagarbą šeimoje. „Kokios šeimos bebūtų, ar tokios, kuriose vyras ir moteris, ar vienišas tėvas, ar vieniša mama, kai kuriais atvejais gal du vyrai ir dvi moterys, tai konvencija viso labo kalba apie pagarbų elgesį. Šeimų sandara neperdaroma, nenurodoma, kokios jos turi būti. Konvencijoje pabrėžiama svarba kalbėjimo su vaikais apie pagarbų santykį šeimoje.

Lietuvos žydų bendruomenė palaiko Lietuvos žmogaus teisių centro poziciją ir teigiamai vertina Stambulo konvencijos ratifikavimo iniciatyvą tuo pačiu laikydama Laisvos visumenės instituto manipuliavimą Holokausto tema neadekvačiu, menkinančiu ir žeidžiančiu Holokausto aukų atminimą.

15min.lt

Skaityti plačiau

Užuojauta

Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Socialinių programų departamento vadovą Michailą Segalį dėl mylimo senelio mirties.

Užuojauta

Kovo  9d. mirė Lipmanas Orlovičius, Klaipėdos žydų bendruomenės narys
(1939 06 09 – 2018 03 10)
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėl netekties nuoširdžiai užjaučia žmoną Emą ir vaikus.
Pesach laisvės ir išsivadavimo šventė

Pesach laisvės ir išsivadavimo šventė

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą rusų kalba.
Rusų kalba skaitykite žemiau.

Trumpasis paskaitos turinys:

– Kaip žydai tapo vergais Egipte;
– Kokiais būdais egiptiečiai kankino žydus;
– Mozė – žydų tautos vadas;
– Žydų išsigelbėjimo priežastys;
– Kaip D- vas nubaudė egiptiečius: 10 Egipto bausmių;
– Paruošimas PESACHo šventei: kodėl reikia atsikratyti nuo raugo;
– PESACHo šventinimas:
* Macos;
* 4 vyno bokalai;
* Būtinieji PESACHo stalo komponentai
Registracija >>goo.gl/JbypwU

RUS
ПЕСАХ – ПРАЗДНИК ИЗБАВЛЕНИЯ И СВОБОДЫ (на русском языке)

Skaityti plačiau

Laukiam Pesacho šventės ir macos

Gerbiami LŽB Socialinių programų departamento klientai!

Nuo 2018 m. kovo 15 d. – iki kovo 29 d.

LŽB Socialinių programų departamento klientai MACĄ gali atsiimti  nuo

nuo 11.00 iki 15.00 val.

kompiuterinėje klasėje  (I – ame aukšte)

Darbo dienomis!

       

ABOS KOVNERIO 100 – osios gimimo metinės

Gerbiamieji bendruomenės nariai,
2018 m. kovo 14 d. 13 val. kviečiame į legendinio žydų pasipriešinimo kovų dalyvio ABOS KOVNERIO atminimo lentelės atidengimo ceremoniją,
kuri vyks prie LŽB Konferencijų salės (Pylimo g. 4, II a.)

Dalyvauja:
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky
Vilniaus geto partizanė Fania Brancovskaja
Prof. Pinchos Fridberg – apie Abą Kovnerį jidiš kalba

Po ceremonijos kviečiame trumpam susitikimui Konferencijų salėje.

LRT TV KULTŪRA filme – restauruotos senosios Lietuvos sinagogos

„Atspindžiai. Pakruojo sinagoga“

Lietuvoje pamažu atgimsta vertingas žydų sinagogų paveldas. Nors miesteliuose, buvusiuose štetluose nebeliko nei vieno žydo, jų sinagogos kai kur dar tebestovi. Drąsesni ir protingi merai bei miestelių bendruomenė, skatinami Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos žydų bendruomenės imasi restauruoti šiandien jau tapusį neįkainojamą, per Holokaustą sunaikintų žydų paveldą. Sinagogos atgimsta ir tarnauja miestelių kultūros reikmėms.

LRT TV KULTŪRA rengia filmų ciklą „Atspindžiai“, skirtą paveldui. Šiame puslapyje rasite nuorodą ir galėsite žiūrėti filmą apie restauruotas sinagogas. Filmo pradžioje matysite seniausią iki šių dienų išlikusią 2017m. restauruotą medinę sinagogą Lietuvoje. Sinagoga veikė pagal paskirtį iki Antrojo pasaulinio karo, kai Holokaustas sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę. Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkybą ir pritaikymą kultūros ir viešosioms reikmėms įgyvendino Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Projektą finansavo Islandija, Lichenšteinas ir Norvegija. Restauratorų darbai atlikti puikiai, sinagogos interjere dominuoja žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas.

Po Pakruojo sinagogos filme taip pat matysite restauruotas Kauno ir Joniškio sinagogas.

Rabino pamoka

Šią savaitę perskaičiau straipsnį apie neseniai atliktą mokslinį tyrimą, kuriame teigiama, kad žmogaus laimėjimai labiau priklauso nuo jo sėkmės, o ne nuo talentų ir protinių sugebėjimų.

O kas Toroje apie tai rašoma?

“Šešių dienų darbas turėtų būti atliktas, o septintąją dieną – šeštadienį – Šabatas  Visagaliui”.

Kyla klausimas, kodėl sakoma, kad “reikia dirbti”, o ne “šešias dienas dirbti”? Atsakymas suteikia mums labai stiprų impulsą, kuris iš esmės gali pakeisti mūsų gyvenimą, jei mes tikrai apie tai galvojame.

Tora tvirtina, kad mūsų darbų sėkmė priklauso tik nuo Visagalio palaiminimo.

Jis nori , kad mes dirbtume  natūraliai, bet tuo pačiu metu, realus galutinis rezultatas priklauso nuo to, ar mes prisimename ir suvokiame, kad tik Jis mums garantuoja sėkmę, o juk dažnai remiamės savo talentais, pastangomis, kitais dalykais.

Štai kodėl Tora mums praneša: šešias dienas darbas turi būti dirbamas. Tai reiškia, kad prireiks pastangų ir laiko, tačiau pagrindinis mūsų dėmesys ir rūpestis turėtų būti sutelktas į mūsų misiją gyvenime, ar mes gyvename kaip žydai.

Skaityti plačiau
Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžyje kartu su miesto žydų bendruomene

Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžyje kartu su miesto žydų bendruomene

Kovo 8 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio miesto Dailės galerija organizavo koncertą, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, tolerancijai ir moterų dienos šventei.  Dailes galerijos salėje  koncertavo  Lietuvoje puikiai žinomi atlikėjai: smuikininkai Borisas Traubas ir Boris Livschiz (Šveicarija), pianistė Rūta Mikelaitytė – Kašubienė.

Renginyje dalyvavo Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas, mero pavaduotojas Petras Luomanas, tarybos nariai Alfonsas Petrauskas, Kęstutis Lukoševičius, Savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė.

Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Atsidėkodamas už gerą koncertą, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių, pasveikino visus susirinkusius su  šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo. Ši pavasario šventė negali nedžiuginti! . Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai Borisas Traubas ir Boris Livschiz susirinko bendruomenės patalpose pagerbti moterų. Skambėjo sveikinimo žodžiai. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje, pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą Tarptautinei moters dienai.  Visus džiugino nuoširdi atmosfera.

Šventės rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė.

 

         

Sporto klubo “Makabi“ plaukimo čempionato nuostatai

                                                    LIETUVOS SPORTO KLUBO “MAKABI”

                                                           PLAUKIMO   ČEMPIONATO

                                                                       N U O S T A T A I                                   

                                                VARŽYBŲ TIKSLAI  IR  UŽDAVINIAI

Populiarinti plaukimo  sportą  LSK „Makabi“  narių  tarpe

Atrinkti geriausius  plaukikus  dalyvauti  tarptautinėse  Makabiadose

VARŽYBŲ VIETA  IR  LAIKAS

         Varžybos  vykdomos  2018 m. kovo  18 d. 11-13 val. Kauno  m. daugiafunkciniame  sporto  ir  pramogų  komplekse  „GIRSTUTIS“, esančiame  Kovo  11-osios g. 26, Kaunas. Dalyvių  atvykimas  iki 10.30.                                                                                     

VARŽYBŲ DALYVIAI

             Varžybose  gali  dalyvauti  visų  amžiaus  grupių  plaukikai, kurie  po  paraiškų pristatymo  bus  suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes. Kiekvienas  dalyvis  gali  startuoti 2 distancijose.

Dalyvavimo mokestis: po 1999 m. gimusiems imtinai  – 3 eurai,  iki 1998 m. gimusiems  imtinai – 5 eurai.

Paraiškos  pateikiamos, nurodant dalyvio gimimo metus,  elektroninį paštą ir mob.telefono numerį  el.paštu  makabilita.duskes@gmail.com  iki 2018 m. kovo  13 d. 24 val.

Vilniuje  varžybų  koordinatorius  Daniel Dubrovin: 8  687 83005, dubrovinas@yahoo.com

  • VARŽYBŲ PROGRAMA  IR  APDOVANOJIMAS
  • 25 m. laisvu  stiliumi
  • 50 m. krūtine

    Visi  varžybų  dalyviai  apdovanojami  atminimo  medaliais.

Grupių  prizininkai  apdovanojami  specialiais  prizais.

LSK  „Makabi“  vykdantysis  direktorius M. Duškesas

Prezidentė apdovanojo konkursuose įvertintus muzikus

Pagerbtas ir Kauno žydų bendruomenės  narys klarnetininkas Rokas Makštutis.

Trečiadienis, kovo 7 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėkos raštus tarptautiniuose konkursuose nugalėjusiems Lietuvos muzikams.

Šiemet valstybės vadovė apdovanojo 30 konkursų nugalėtojų. Laureatų gretose – 29 solistai ir 1 ansamblis, užėmę pirmąsias vietas arba iškovoję didžiuosius prizus konkursuose Austrijoje, Italijoje, Japonijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse.

Daugiausia konkursų laimėjo jaunieji Lietuvos akordeonistai, dainininkai ir pianistai. Garbingų apdovanojimų sulaukė ir jaunieji dirigentai, koncertmeisteriai, kanklininkai, taip pat grojantys pučiamaisiais instrumentais.

Pasak šalies vadovės, į šalies muzikos padangę ateina jaunoji muzikų karta, kuriai suteiktos visos galimybės siekti dar daugiau ir toliau tam, kad Lietuva būtų girdima, matoma ir žinoma visame pasaulyje.

Sveikindama laureatus Prezidentė pabrėžė, kad šie pasididžiavimą keliantys laimėjimai – ne tik dėl įgimtų gabumų – absoliučios klausos ar kitų išskirtinių savybių. Svarbiausia – mokėjimas dirbti, siekti savo tikslo ir visada eiti tik į priekį. Šalies vadovė taip pat padėkojo muzikus ugdantiems pedagogams, kurių dėka auga puiki, laisvoje Lietuvoje gimusi muzikų karta. Prezidentė palinkėjo atkaklumo, darbštumo, sėkmės ir kad naujajame valstybės šimtmetyje jaunųjų muzikų vardai vis garsiau skambėtų mūsų šalies ir pasaulio muzikos salėse.

Prezidentės spaudos tarnyba

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad kovo 8d. mirė Vera Dveira Štok, Klaipėdos žydų bendruomenės narė (1925 04 06 – 2018 03 08).

Nuoširdžiai užjaučiame dukrą Genią.

Užuojauta

Kovo 5d. mirė Mere Leja Zagin, Vilniaus žydų bendruomenės narė (1927 05 29 – 2018 03 05)
Šią sunkią netekties valandą, mirus brangiai žmonai ir mamai nuoširdžiai užjaučiame vyra Chaimą ir sūnų Levą.