

Raimondo Savicko parodos atidarymas!


Trečiasis Vilniaus Tarptautinis vaikų ir jaunių šachmatų turnyras „Baltijos kelias“, kurį organizavo ir jame dalyvavo Garis Kasparovas, Pasaulio šachmatų fondo įkūrėjas, vienas stipriausių visų laikų šachmatininkų, vyko Reval Blu Hotel Lietuva konferencijų salėje balandžio 13d. Į vaikų turnyrą susirinko šachmatininkai iki 10 metų. Prie konferencijų salės, į kurią žaidimo metu, nieko neįleido, būriavosi mamos ir tėvai, laukdami savo atžalų.
Pasveikinti Garo Kasparovo į turnyrą atėjo FIDE meistras Boris Rositsan, elitinio šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ vadovas. Klubas pastoviai organizuoja turnyrus Lietuvos žydų (litvakų) benruomenėje.
Vilniaus turnyro varžybos organizuotos, siekiant populiarinti šachmatų sportą moksleivių tarpe, didinti jų užimtumą, susidomėjimą loginiais žaidimais, vaikų ir jaunių šachmatų žaidimo meistriškumą, atkaklumą ir atsakomybę už priimtus sprendimus.
Augustinas Bazilius, 9-metis Lietuvos šachmatų čempionas su savo mokytoju B.Rositsanu, šiuo metu ruošiančiu Augustiną Pasaulio šachmatų čempionatui Ispanijoje ir Europos čempionatui, kuris vyks šiemet Rygoje.
2018 m. gegužės 13 d. 12 val. Lietuvos žydų bendruomenės salėje, Pylimo g.4, Vilnius įvyks Lietuvos sporto klubo “Makabi” ataskaitinė konferencija.
Darbotvarkėje numatyta – valdymo organų ataskaita ir 2018 m. veiklos pristatymas,.
LSK”Makabi”taryba

Yom Ha Shoa, Holokausto aukų pagerbimo dieną Lietuvos žydų bendruomenė susirinko į J.Heifetzo salę, sirenos gausmo klausydami, atsistoję pagerbė nužudytų žydų atminimą.
Nuotraukoje:Holokaustą išgyvenę Fania Brancovska ir Šapsai Cholem.
Smuiko garsais ir malda už aukas prasidėjo liūdna ceremonija. Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisiminė savo šeimos artimiausius žmones, kurių palaikai guli Kaktiškėse.
Uždegdama žvakę, ji jidiš kalba išvardino visus gimines, nužudytus per Holokaustą. Po to žvakes uždegė geto kalinė Mina Frišman ir Kauno getą bei Dachau koncentracijos stovyklą išgyvenęs Šapsai Cholem, buvusi Vilniaus geto kalinė ir pasipriešinimo dalyvė Fania Brancovska, Vilniaus geto 120 kalinių išvedusio per kanalizacijos požemius, Šmuelio Kaplinskio dukra Ruta Kaplinsky.
Izraelio ambasadorius Amir Maimon žvakę uždegė už didvyriškai pasipriešinusius Holokaustui, už išsigelbėjusius vaikus, už drąsius kovotojus, sukilėlius. Ambasadorius prisiminė Varšuvos getą, kur šiandien, tuo pačiu metu, kai LŽB vyksta minėjimas, Lenkijoje Izraelio prezidentas Reuven Rivlin dalyvavo Varšuvos geto žydų sukilimo 75-mečio ceremonijoje. Sukilimas truko nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki gegužės 16 d. Jį numalšino SS daliniai.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 240 tūkstančių žydų. Beveik kiekviename miestelyje ar gyvenvietėje buvo įsikūrusi žydų bendruomenė.

Balandžio 9 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vokietijos, Japonijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriams ir atsakingiems darbuotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovams, Vilniaus jurbarkiškių draugijos nariams bei žiniasklaidai buvo pristatytas unikalus paminklas – Sinagogų aikštės memorialas, skirtas Jurbarko žydų bendruomenei atminti. Memorialo projektą pristatė CAN New Artists Collegium (Izraelis) vadovas, monumento autorius, žinomas skulptorius Davidas Zundelovičius (David Zundelovitch) ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje prasidėjo dokumentiniu filmu „Manoji Vilne“ apie šimtmečius gyvavusį, per Holokaustą išnykusį Vilniaus žydų pasaulį.
Balandžio 10d. Jašos Heifetzo salėje vykusioje filmo peržiūroje dalyvavo režisierius Saulius Beržinis, montažo režisierius Vytautas Gradeckas, fotografas Rimantas Dichavičius. “Manoji Vilnė” – filmas-dokumentas, pasakojantis apie Vilniaus miesto žydų kultūrinį gyvenimą, likimą. Filme skambėjo kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo muzika. Vakaro metu buvo pristatyta grafiko Ovidijaus Talijūno paroda „Manologas“- kiekvienas paveikslas – jidiš abėcėlės viena raidė ir jos įsivaiduojama prasmė.
Dingusio pasaulio vaizdai, plaukiantys ekrane, su žmonėmis, namais, kapinėmis, sinagoga,- priminė iki Holokausto buvusį Lietuvos Jeruzalės gyvenimą ir žūtį, juk prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilnius buvo vadinamas dvasiniu žydų centru. Todėl Yom Ha Shoa išvakarėse, pagerbdami Holokausto aukas, klausėmės fotografo Rimanto Dichavičiaus, kuris spėjo užfiksuoti dar tai, kas liko Vilniuje po Holokausto – Olandų g. buvusias žydų kapines. Kapinės buvo sunaikintos 1965m.
Antkapiai virto statybine medžiaga, o apie 10 ha žemės per kelis dešimtmečius užžėlė mišku. Dabar teritorija tvarkoma ir turėtų būti įpaminklinta.
Buvusių kapinių vieta Vilniuje – tik aidas tik šešėlis, menki trupiniai To, ko jau nebėra. Nei žmonių, nei kapų. Jie visi virto skalda, tiltų ir namų pamatais, laiptais… Tai įvyko 1965 metais – ramiai, tyliai – kaip visi atlikti juodieji darbai. Šios fotografijos buvo darytos net nenujaučiant tuo metu , kad kiekvienas žvilgsnis per objektyvą taps vieninteliu vaizdžiu liudijimu, skaudžiu dokumentu.
Tokiu pat dokumentu, liudijusiu apie žydų gyvenimą, filme rodomi namų griuvėsiai su jidiš kalba užrašytais žodžiais, prieš 30 metų filmuoti, Holokaustą išgyvenę, vilniečiai žydai, kurie kalba apie savo šeimų praradimą gimtąja jidiš. Jei ne Holokaustas, turbūt ir šiandien Vilniaus gatvėse skambėtų jidiš…
Filmo kadruose slenka tarpukario Vilniaus vaizdai su Šnipiškių kapinių nuotraukomis, kapines sunaikinti ketinta dar 1930 m., bet išgelbėjo žydų protestai, tačiau po Holokausto, sovietmečiu jau nebuvo kam protestuoti ir kapinės ant Neries kranto buvo nušluotos, net žymės neliko, tik paminkliniai akmenys buvo įmūryti įvairiose Vilniaus vietose.
Pasak menininko, kūrusio fotografijas, Rimanto Dichavičiaus – kapinės – daugiaprasmis simbolis. „Antkapiniai paminklai – tai dar subtilesnis žemiškas klodas. Žmogus gyvena žmoguje, jo atminty, jo širdy, pradėtų darbų tąsoje. Kam statyti paminklus, įdėti tiek triūso, meilės, kūrybos, jei atėję kiti, juos sunaikins, kaip mes sunaikiname iš kitų paveldėtą palikimą?
Kas suskaičiuos visas aukas, skriaudas ir praradimus, kai net akmenys paverčiami dulkėmis. Tai vyks tol, kol kiekvienas suprasim paprastą ir amžiną Tiesą – Naikini Atmintį – uždarai sau Kelią į Ateitį.“
Kviečiame aplankyti parodą, kurios metu Jums patikusius darbus galėsite ir įsigyti!

Unikali galimybė nemokamai pamatyti dokumentinį filmą
“MANOJI VILNĖ”
Filmo peržiūra vyks rytoj, antradienį, balandžio 10 d. 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Jašos Heifetzo salėje.
Filmo peržiūroje dalyvaus režisierius Saulius Beržinis, montažo režisierius Vytautas Gradeckas, fotografas Rimantas Dichavičius.
“Manoji Vilnė” – filmas-dokumentas, pasakojantis apie Vilniaus miesto žydų kultūrinį gyvenimą, likimą.Vakaro metu bus pristatoma grafiko OVIDIJAUS TALIJŪNO paroda M A N O L O G O S
Minint Holokausto atminimo dieną (Jom Ha-Šoa) balandžio 11 d. 17.30 val. kviečiame į muziejaus Tolerancijos centrą (Naugarduko g. 10/2, Vilnius), kur vyks dokumentinio filmo „Irenos Sendlerowos istorija“ peržiūra ir susitikimas su istoriku dr. Marcinu Urynowicziumi. Renginys organizuojamas drauge su Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutu Vilniuje.
Dmitri Levkovich (fortepijonas) Ukraina, Kanada
Balandžio 4d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje į „SUGRĮŽIMŲ“ koncertą susirinko labai daug žmonių, publikos šūksniai „Bravo“, gėlės ir ilgai trunkantys plojimai rodė susižavėjimą atlikėjais. Prieš koncertą LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo Liucijai Stulgienei, Muzikų rėmimo fondui, kuris kartu su žydų bendruomene, remiant Geros valios fondui organizavo tris koncertus ir Jašos Heifetzo salėje (trečias koncertas vyks balandžio 17d., sekite skelbimus). Ypatinga šventė publikai buvo dar ir dėl to, kad koncerte dalyvavo puiki temperamentinga ir su publika bendraujanti pianistė iš Izraelio Irena Friedman. Tenka tik apgailestauti, kad jos nepasveikino Izraelio ambasadorius.
Koncerte grojusi pianistė Irena Friedland savo karjerą plėtoja kaip solistė ir kamerinės muzikos atlikėja. Ji dalyvavo daugelyje festivalių, kamerinės muzikos koncertų ir rečitalių Lietuvoje, Izraelyje, Prancūzijoje, JAV ir kitose šalyse. Grojo su pagrindiniais orkestrais Izraelyje. Pianistė jau daug metų dalyvauja kaip lektorė, tyrinėjanti įvairių garsų ir vizualinių menų sąveiką. Cikle, pavadintame „Matyti muziką ir girdėti spalvas”, tapybos ir skulptūros raida yra perteikiama jai pačiai skambinant fortepijonu.
Koncerte dainavo tenoras Juris Jope, Latvijos nacionalinio teatro solistas, Latvijos nacionalinio dramos teatro aktorius, kuris šiuo metu baigia dar ir mokslus Lietuvos Muzikos akademijoje. Jis aktyviai dalyvauja Latvijos muzikiniame gyvenime, dirba su žymiais Latvijos kompozitoriais.
Austėja Lukaitė – profesionali dainininkė, universali artistė nes iš šiuolaikinio muzikos solisto, aktoriaus reikalaujama visko – ir gebėjimo šokti, vaidinti, dainuoti, ir būti gražia. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą studijavusi mergina vaidina „Domino“ teatre ir dainuoja miuzikle, nusifilmavo keliuose lietuviškuose ir užsienio filmuose, reklamose, vaidino LNK seriale „Kriminalistai“, dalyvauja televizijos muzikiniuose projektuose.
Akompanavo pianistė Gražina Zalatorienė. Koncertą vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis.