Lietuvos žydų bendruomenė sveikina Izraelį ir gieda Hatikvah.
Am Yisrael Chai!
Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Tegyvuoja Nepriklausomybės 70-metį šiandien švenčiantis Izraelis!
Izraeliui 70 metų! Ekonominės ir dvasinės sėkmės istorija
David Harris Amerikos žydų komiteto Vykdantysis direktorius
Šį mėnesį Izraelis švenčia savo 70-metį. Leiskite man išdėstyti savo kortas ant stalo – aš nesu nešališkas, kai kalbama apie Izraelį. Jau šimtmečius žydai visame pasaulyje meldėsi už sugrįžimą į Sioną. Mes – tie, kurie girdėjo tas maldas, esame laimingi. Valstybės įkūrimas 1948 metais; numatytas vaidmuo – žydų namų ir prieglobsčio svajonės išsipildymas, žydai, iš kur jie bebūtų, visa širdimi priėmė demokratijos ir teisinės valstybės principus; šios valstybės moksliniai, kultūriniai ir ekonominiai laimėjimai yra neįprastai įspūdingi laimėjimai.
Kai sakoma, kad Izraelio kaimynai bandė nuo pirmos dienos šalį sunaikinti, 70-ties metų istorija tampa dar svarbesnė. Jokia kita šalis nesusidūrė su tokiu triuškinančiu puolimu prieš jos išgyvenimą, nepatyrė tarptautinio amoralaus niekinimo, neriboto tarptautinio demonizavimo. Tačiau Izraelis niekada nepasidavė tvirtovės mentalitetui, niekada neatsisakė gilaus troškimo išlaikyti taiką ir pasiryžimą su beprecedente rizika siekti šios taikos, kaip tai padarė 1979 m. Egiptas, Jordanija -1994 m.; 2005 m. Izraelis vienašališkai pasitraukė iš Gazos ruožo; ir tikėkimės vieną dieną derybose su palestiniečiais, kai jų vadovybė pagaliau priims Izraelio egzistavimą ir žydų apsisprendimo teisėtumą.
Pranešimas dėl Mažosios „Makabiados“
Lietuvos Sporto Klubas ” Makabi ” yra Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenės (toliau- LŽB) asocijuotas narys.
Po keturių regioninių žydų bendruomenių (Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių ir Ukmergės) vadovų pareiškimo dėl nepasitikėjimo LŽB vadovybe, kurį galima suprasti ir kaip nepasitikėjimą Lietuvos Sporto Klubo vadovais, turime pareikšti, kad minėta keturių LŽB narių pozicija neatspindi LŽB asociacijos narių, kurių iš viso yra 28, daugumos nuomonės.
Susidarius tokiai situacijai, organizuoti Mažąją Makabiadą Klaipėdoje būtų netikslinga, nes tai klaidintų Lietuvos žydus ir galėtų būti suprantama kaip Klaipėdos žydų bendruomenės pozicijos palaikymas.
Artimiausiu metu pranešime apie naują Mažosios Makabiados datą bei vietą.
Lietuvos sorto klubo “Makabi prezidentas Semionas Finkelšteinas
WJC Deklaracija skirta Izraelio valstybės 70-mečiui
Pasaulio žydų kongresas (WJC) antradienį Jeruzalėje įteikė Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui oficialią “Deklaraciją apie žydų diasporos įsipareigojimą Izraelio valstybei, Izraelio valstybės paskelbimo 70-ties metų proga”.
Po deklaracija yra ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky parašas. Deklaraciją pasirašė 83 žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.
Pasaulio žydų kongresas inicijavo ir priėmė šią precedento neturinčią deklaraciją šešiuose žemynuose esančių žydų bendruomenių vardu kaip Žydų Diasporos manifestą, išreiškiantį “didžiulį pasididžiavimą ir susižavėjimą žymiais ir įkvepiančiais Izraelio pasiekimais per pastaruosius septynerius dešimtmečius, kaip nepalaužiamą įsipareigojimą “tvirtą paramą Izraeliui, žydų tautos valstybei ir žydų tautos svarbiausiam centrui”.
Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis sakė: “Pasaulio žydų kongresas, atstovaujantis 100 žydų bendruomenių šešiuose žemynuose, yra tvirtai įsipareigojęs Izraelio valstybei ir jos piliečiams. Šis manifestas yra mūsų pažadų deklaracija toliau ginti ir skatinti žydų valstybę, padėti ir užtikrinti ryškią bei saugią jos ateitį “.
Deklaracija, sukurta pagal pirmąją Izraelio Nepriklausomybės deklaraciją. Ją Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui pristatė Pasaulio žydų kongreso delegacija, kuriai vadovavo WJC generalinis direktorius Robertas Singeris ir WJC pagrindinės programos atstovai, WJC – žydų diplomatinis korpusas – būsimi žydų bendruomenių lyderiai visame pasaulyje.
Priėmus deklaraciją, Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pasakė: “Mūsų, žydų tautos santykių pagrindas yra paprastas, visiems suprantamas, visada svarbiausias ir vyraujantis: mūsų abipusė atsakomybė už vieni kitus, įsipareigojimas saugumui, laisvei ir gerovei kiekvieno mūsų tautos nario atžvilgiu. Šis įsipareigojimas turi būti stipresnis už bet kokius nesutarimus. Mūsų iššūkis – stiprinti tarpusavio ryšius kaip vertybę, kurią turime saugoti be jokių diskusijų. Mūsų santykiai turi visada būti pagrįsti žydų egzistavimo dvasia, misija, kuri yra Izraelio valstybės įsipareigojimas žydų tautai. Džiaugiuosi galėdamas priimti šią jaudinančią deklaraciją, visiems suprantamą įrodymą abipusės atsakomybės, kurios niekada neturėtume pamiršti.”
DEKLARACIJA
Maskvoje lankėsi Lietuvos žydų bendruomenės delegacija
Jau kelerius metus Rusijos žydų kongresas, kuris yra Maskvoje, organizuoja įvairių šalių Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtus renginių ciklus, kartu su užsienio valstybių ambasadomis.
Šiais metais labdaros fondas “Rusijos žydų kongresas” kartu su Lietuvos ambasada Rusijoje organizavo renginį, skirtą Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuoliams, kurie rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo pasmerktus mirti žydus. Į renginį buvo pakviesti atstovai iš Lietuvos žydų bendruomenės bei Pasaulio Tautų Teisuolių artimieji.
Lietuvos delegacijoje: Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. Remigijus Motuzas, Pasaulio Tautų Teisuolio Kazio Griniaus giminaitis Kauno miesto Kazio Griniaus vardo progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Leonidas Melnikas ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas – LŽB Tarybos narys Gennadyj Kofman. Renginio atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. R. Motuzas. Jis pabrėžė, kad šiandien Lietuva švenčia 100 metų valstybingumo atkūrimo sukaktį, o Izraelis – 70 metų. Kiekvienais metais, pažymint Holokausto dieną, Lietuvoje šalies Prezidentė apdovanoja Lietuvos žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Žydų gelbėtojai, nepabūgę jiems grėsusio pavojaus, kartu su savo artimaisiais, draugais ar bendraminčiais pasipriešinę okupaciniam režimui ir išgelbėjo ne vienam savo kaimynui, draugui, pažįstamam gyvybę.
Startuoja puslapis, pristatantis asmeniškas Holokausto metu nukentėjusių žmonių istorijas
„Arbatą gerdavome „žiūrėjimo būdu“: ant siūlo buvo pririšamas gabaliukas cukraus ir žiūrėdami į jį siurbčiodavome arbatą. Nuo to arbata netapdavo saldesnė, bet visi pralinksmėdavome“, – savo prisiminimuose rašo Tamara Lazersonaitė, profesoriaus, klinikinės psichologijos pradininko Lietuvoje Vladimiro Lazersono duktė. Tariamai saldintą arbatą Vladimiras Lazersonas su šeima gėrė Kauno gete“, – taip naujai startavusiame puslapyje atminimoakmenys.lt p
Klinikinės psichologijos pradininkas Lietuvoje kartu su žmona gydytoja Regina Lazersoniene-Safochinskaite buvo įkalinti Kauno gete, vėliau išvežti į koncentracijos stovyklas, kur ir mirė. Holokaustą išgyveno tik du iš trijų Lazersonų vaikų.
“Sugrįžimai” su smuikininku Atis Banku ir Viktorija Korčinskaja – Kogan
Jašos Heifetso salėje šiemet balandį buvo surengti trys “Sugrįžimų” ciklo koncertai.„Sugrįžimai“ – unikalus Lietuvos festivalis, Lietuvos muzikų rėmimo fondo profesionaliai organizuojamas jau dvidešimt metų. Festivalio dalyviai, laukiami ir šlovinami pasaulio scenose, sugrįžta į gimtąją šalį!
Šį kartą klausėmės Toronte gyvenančio kauniečio, nuostabaus smuikininko Atis Banko, baigusio Lietuvos valstybinę konservatoriją, studijavusio Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje ir pianistės Viktorijos Korčinskajos – Kogan.
Jų programoje: O. Respighi, A.Navako, I. Achrono, Ganelino, M. Bronner, M. Weinbergo ir A. Šenderovo kūriniai.
Tvarkomos Užupio senosios žydų kapinės
Patariamoji paveldo klausimų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtais
Užupio senųjų žydų kapinių teritorijos sutvarkymo projektiniais pasiūlymais bei autorine kompozicija ARKA, sukurta iš buvusių išniekintų žydiškų antkapių,
sovietmečiu paverstų laiptų pakopomis.
Kompozicijos ARKA autoriai: architektė Viktorija Sideraitė Alon, kūrybininkas Albinas Šimanauskas, architektė-konsultantė Anna Perelmuter. Simbolio autorius – Samuelis Bakas.
Patariamoji paveldo klausimų tarptautinė grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės padedanti profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus:
Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.
Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė.
Sergejus Kanovičius – poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas.
James E. Young – Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.
Samuel Kassow – Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.
Lyudmila Sholokhova – Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė.
Sergey Kravtsov – Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Ekspertai vienbalsiai palaikė autorių siūlomą žydų kapinių įpaminklinimo koncepciją ir pateikė nemažai naudingų patarimų, kurie bus panaudoti plėtojant projektą.
Šią savaitę numatoma Užupio senųjų žydų kapinių projektinius pasiūlymus aptarti su Vilniaus miesto meru bei savivaldybės administracijos specialistais.
Vėliau projekto idėjos ir vizualizacijos bus pristatytos plačiajai visuomenei.
Užuojauta
Liūdime pranešdami, kad balandžio 16d. mirė Libė Pesė Lempert (1930 05 23 – 2018 04 16).
Nuoširdžiai užjaučiame sūnų Ilją Lempertą, marčią Larą Lempertienę ir anūkus dėl Libės Pesės Lempert netekties.
Trečiasis Vilniaus Tarptautinis vaikų ir jaunių šachmatų turnyras
Trečiasis Vilniaus Tarptautinis vaikų ir jaunių šachmatų turnyras „Baltijos kelias“, kurį organizavo ir jame dalyvavo Garis Kasparovas, Pasaulio šachmatų fondo įkūrėjas, vienas stipriausių visų laikų šachmatininkų, vyko Reval Blu Hotel Lietuva konferencijų salėje balandžio 13d. Į vaikų turnyrą susirinko šachmatininkai iki 10 metų. Prie konferencijų salės, į kurią žaidimo metu, nieko neįleido, būriavosi mamos ir tėvai, laukdami savo atžalų.
Pasveikinti Garo Kasparovo į turnyrą atėjo FIDE meistras Boris Rositsan, elitinio šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ vadovas. Klubas pastoviai organizuoja turnyrus Lietuvos žydų (litvakų) benruomenėje.
Vilniaus turnyro varžybos organizuotos, siekiant populiarinti šachmatų sportą moksleivių tarpe, didinti jų užimtumą, susidomėjimą loginiais žaidimais, vaikų ir jaunių šachmatų žaidimo meistriškumą, atkaklumą ir atsakomybę už priimtus sprendimus.
Augustinas Bazilius, 9-metis Lietuvos šachmatų čempionas su savo mokytoju B.Rositsanu, šiuo metu ruošiančiu Augustiną Pasaulio šachmatų čempionatui Ispanijoje ir Europos čempionatui, kuris vyks šiemet Rygoje.
Izraelio 70-mečiui skirtas koncertas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje
LSK “Makabi” ataskaitinė konferencija gegužės mėnesį
2018 m. gegužės 13 d. 12 val. Lietuvos žydų bendruomenės salėje, Pylimo g.4, Vilnius įvyks Lietuvos sporto klubo “Makabi” ataskaitinė konferencija.
Darbotvarkėje numatyta – valdymo organų ataskaita ir 2018 m. veiklos pristatymas,.
LSK”Makabi”taryba
Koncertas iš ciklo “Sugrįžimai”Jašos Heifetzo salėje balandžio 17d.
Yom Ha Shoa aukų pagerbimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje
Yom Ha Shoa, Holokausto aukų pagerbimo dieną Lietuvos žydų bendruomenė susirinko į J.Heifetzo salę, sirenos gausmo klausydami, atsistoję pagerbė nužudytų žydų atminimą.
Nuotraukoje:Holokaustą išgyvenę Fania Brancovska ir Šapsai Cholem.
Smuiko garsais ir malda už aukas prasidėjo liūdna ceremonija. Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisiminė savo šeimos artimiausius žmones, kurių palaikai guli Kaktiškėse.
Uždegdama žvakę, ji jidiš kalba išvardino visus gimines, nužudytus per Holokaustą. Po to žvakes uždegė geto kalinė Mina Frišman ir Kauno getą bei Dachau koncentracijos stovyklą išgyvenęs Šapsai Cholem, buvusi Vilniaus geto kalinė ir pasipriešinimo dalyvė Fania Brancovska, Vilniaus geto 120 kalinių išvedusio per kanalizacijos požemius, Šmuelio Kaplinskio dukra Ruta Kaplinsky.
Izraelio ambasadorius Amir Maimon žvakę uždegė už didvyriškai pasipriešinusius Holokaustui, už išsigelbėjusius vaikus, už drąsius kovotojus, sukilėlius. Ambasadorius prisiminė Varšuvos getą, kur šiandien, tuo pačiu metu, kai LŽB vyksta minėjimas, Lenkijoje Izraelio prezidentas Reuven Rivlin dalyvavo Varšuvos geto žydų sukilimo 75-mečio ceremonijoje. Sukilimas truko nuo 1943 m. balandžio 19 d. iki gegužės 16 d. Jį numalšino SS daliniai.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 240 tūkstančių žydų. Beveik kiekviename miestelyje ar gyvenvietėje buvo įsikūrusi žydų bendruomenė.
Sinagogų aikštės memorialas – istorijos puslapis, žymintis šimtmečius trukusį žydų bendruomenės gyvenimą Jurbarke
Balandžio 9 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vokietijos, Japonijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriams ir atsakingiems darbuotojams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovams, Vilniaus jurbarkiškių draugijos nariams bei žiniasklaidai buvo pristatytas unikalus paminklas – Sinagogų aikštės memorialas, skirtas Jurbarko žydų bendruomenei atminti. Memorialo projektą pristatė CAN New Artists Collegium (Izraelis) vadovas, monumento autorius, žinomas skulptorius Davidas Zundelovičius (David Zundelovitch) ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje bus minima Yom Ha Shoa, Holokausto aukų atminimo diena
Yom Ha Shoa minėjimas LŽB prasidėjo filmu “Manoji Vilne”
Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje prasidėjo dokumentiniu filmu „Manoji Vilne“ apie šimtmečius gyvavusį, per Holokaustą išnykusį Vilniaus žydų pasaulį.
Balandžio 10d. Jašos Heifetzo salėje vykusioje filmo peržiūroje dalyvavo režisierius Saulius Beržinis, montažo režisierius Vytautas Gradeckas, fotografas Rimantas Dichavičius. “Manoji Vilnė” – filmas-dokumentas, pasakojantis apie Vilniaus miesto žydų kultūrinį gyvenimą, likimą. Filme skambėjo kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo muzika. Vakaro metu buvo pristatyta grafiko Ovidijaus Talijūno paroda „Manologas“- kiekvienas paveikslas – jidiš abėcėlės viena raidė ir jos įsivaiduojama prasmė.
Dingusio pasaulio vaizdai, plaukiantys ekrane, su žmonėmis, namais, kapinėmis, sinagoga,- priminė iki Holokausto buvusį Lietuvos Jeruzalės gyvenimą ir žūtį, juk prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilnius buvo vadinamas dvasiniu žydų centru. Todėl Yom Ha Shoa išvakarėse, pagerbdami Holokausto aukas, klausėmės fotografo Rimanto Dichavičiaus, kuris spėjo užfiksuoti dar tai, kas liko Vilniuje po Holokausto – Olandų g. buvusias žydų kapines. Kapinės buvo sunaikintos 1965m.
Antkapiai virto statybine medžiaga, o apie 10 ha žemės per kelis dešimtmečius užžėlė mišku. Dabar teritorija tvarkoma ir turėtų būti įpaminklinta.
Buvusių kapinių vieta Vilniuje – tik aidas tik šešėlis, menki trupiniai To, ko jau nebėra. Nei žmonių, nei kapų. Jie visi virto skalda, tiltų ir namų pamatais, laiptais… Tai įvyko 1965 metais – ramiai, tyliai – kaip visi atlikti juodieji darbai. Šios fotografijos buvo darytos net nenujaučiant tuo metu , kad kiekvienas žvilgsnis per objektyvą taps vieninteliu vaizdžiu liudijimu, skaudžiu dokumentu.
Tokiu pat dokumentu, liudijusiu apie žydų gyvenimą, filme rodomi namų griuvėsiai su jidiš kalba užrašytais žodžiais, prieš 30 metų filmuoti, Holokaustą išgyvenę, vilniečiai žydai, kurie kalba apie savo šeimų praradimą gimtąja jidiš. Jei ne Holokaustas, turbūt ir šiandien Vilniaus gatvėse skambėtų jidiš…
Filmo kadruose slenka tarpukario Vilniaus vaizdai su Šnipiškių kapinių nuotraukomis, kapines sunaikinti ketinta dar 1930 m., bet išgelbėjo žydų protestai, tačiau po Holokausto, sovietmečiu jau nebuvo kam protestuoti ir kapinės ant Neries kranto buvo nušluotos, net žymės neliko, tik paminkliniai akmenys buvo įmūryti įvairiose Vilniaus vietose.
Pasak menininko, kūrusio fotografijas, Rimanto Dichavičiaus – kapinės – daugiaprasmis simbolis. „Antkapiniai paminklai – tai dar subtilesnis žemiškas klodas. Žmogus gyvena žmoguje, jo atminty, jo širdy, pradėtų darbų tąsoje. Kam statyti paminklus, įdėti tiek triūso, meilės, kūrybos, jei atėję kiti, juos sunaikins, kaip mes sunaikiname iš kitų paveldėtą palikimą?
Kas suskaičiuos visas aukas, skriaudas ir praradimus, kai net akmenys paverčiami dulkėmis. Tai vyks tol, kol kiekvienas suprasim paprastą ir amžiną Tiesą – Naikini Atmintį – uždarai sau Kelią į Ateitį.“
- Talijūno darbų paroda vyks iki gegužės 10 d., J.Heifetzo salės fojė, III a. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Vilnius
Kviečiame aplankyti parodą, kurios metu Jums patikusius darbus galėsite ir įsigyti!
Gedimino Kirkilo LR Seimo pirmininko pavaduotojo sveikinimas Pesacho šventės proga
