Lapkričio 19 dieną  Šiaulių apskrities žydų bendruomenės iniciatyva atverstas dar vienas primirštas Šiaulių miesto istorijos puslapis, menantis pramoninkų Frenkelių šeimą, jos reikšmę Šiaulių pramonei ir apskritai miesto raidai. Gausiai susirinkę žydų bendruomenės, savivaldybės atstovai, “Aušros” muziejaus darbuotojai, svečiai iš Kauno, Klaipėdos dalyvavo atidengiant pirmąją lentelę su naujos Frenkelių gatvės pavadinimu (buvusi Elnio g.). Lentelė pakabinta ant pastato pažymėtu 23 numeriu.

Renginyje dalyvavo ir susirinkusius šiltai pasveikino Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, priminęs bendrą žydų ir lietuvių gyvenimo tarpsnį ir bendrą istoriją, kurią privalome gerbti. Apie tai kalbėjo ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis,  rabinas Kalev Krelin, LR seimo narys Stasys Tumėnas, LZB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, bei kiti garbus svečiai.

Nuoširdžiai ačiū istorikui Andriui Kvedarui – už netikėtą ir labai informatyvią ekskursiją, apžvelgiant žymiųjų Chaimo ir Jokūbo Frenkelių istoriją.

Vie­nas iš idė­jos ini­cia­to­rių gat­vę pa­va­din­ti vi­sos Fren­ke­lių gi­mi­nės var­du bu­vo vi­ce­me­ras Do­mas Griš­ke­vi­čius. Jis ti­ki­no, kad „Sa­vi­val­dy­bė dar tu­rės bend­ra­dar­biau­ti su šio­je te­ri­to­ri­jo­je esan­čiais vers­lo su­bjek­tais, kad jie kuo grei­čiau pa­si­keis­tų ir sa­vo len­te­les“ su nau­jos gat­vės pa­va­di­ni­mu, – rašoma „Šiaulų krašte“. Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė, pa­sak D. Griš­ke­vi­čiaus, mo­kė­jo už len­te­lės pa­ga­mi­ni­mą, nes „už na­mo nu­me­rio len­te­lę mo­ka jos sa­vi­nin­kas“. Vi­ce­me­ras vi­lia­si, kad „mies­to biu­dže­te at­si­ras ma­ža ei­lu­tė“, kad bū­tų pa­da­ry­ti Ch. Fren­ke­lio odų fab­ri­ko „da­bar­ties ir praei­ties že­mė­la­piai tu­ris­tams“.

Lapkričio 14d. vyko Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamasis posėdis, skirtas Lietuvos žydų paveldui. Posėdis vyko Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, dalyvaujant komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Svarstyti 3 svarbūs klausimai.

1. Dėl papildomų lėšų skyrimo ir teritorijos išplėtimo  Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui (VVGŽM).
2. Žydų paveldo klausimai.
3. Dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo.

Posėdyje Seimo narys Emanuelis Zingeris pasiūlė rezoliuciją dėl Didžiosios sinagogos atstatymo. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pareiškė kitokią nuomonę, ją motyvuodama LŽB pirmininkė  Faina Kukliansky pasakė, kad Lietuvos žydai neprašo ir niekada neprašė Lietuvos valstybės lėšų Didžiąjai sinagogai atstatyti. Be to šiuo metu LŽB studijuojamos kitokios priemonės ir problematika, kadangi Lietuvos valstybė (ar Vyriausybė?) pavedė LŽB parengti studiją apie žydų paveldą.

Šiuo metu niekas kitas Lietuvoje neužsiima žydų paveldu, – tik LŽB su valstybinių institucijų pagalba. Tai yra tiesioginė Lietuvos žydų bendruomenės pareiga: kontroliuoti esamo paveldo būklę, tariantis su Lietuvos ir pasaulio paveldosaugos specialistais. Visi archeologiniai kasinėjimai žydų paveldo vietose buvo atliekami su Geros valios fondo ir LŽB lėšomis.

Lietuvoje išlikusios visos sinagogos priklauso LŽB, kuri kartu su vietos savivaldybėmis rūpinasi jų atstatymu. LŽB nuomone, Didžiosios sinagogos sakralinę vietą panaudoti  pagal paskirtį nėra jokios galimybės ir poreikio, nes tiek žydų, kurie ten melstųsi, Lietuvoje nėra. (Be to valstybė nėra tiek turtinga, kad skirtų pinigus sinagogų atstatymui.)

LŽB pasiūlė Seimo Kultūros komiteto posėdyje atidėti svarstymą, kol bus atlikta studija apie Didžiosios sinagogos atstatymą ir esamų liekanų įamžinimą.