Lietuvos žydai sveikina su Lietuvos kariuomenės 100-mečiu!

Lietuvos žydai sveikina su Lietuvos kariuomenės 100-mečiu!

Lietuvos žydai sveikina Lietuvą su Atkurtos Lietuvos kariuomenės šimtmečiu. Tai ir Lietuvos žydų šventė.  Prisimename ir didžiuojamės kariais savanoriais žydais, Lietuvos laisvės kovų dalyviais,  kurie prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919-1921 m. Gerbiame žydų karių pilietiškumą, jų atsidavimą ir tarnystę Lietuvai. Jie savo krauju ir gyvybėmis įrodė, kad žydų bendruomenė buvo tvirtai pasirinkusi kartu su lietuviais kurti demokratinę Lietuvos Resspubliką ir drąsiai saugoti savo valstybę.

Su Lietuvos kariuomenės šimtmečiu!

Kauno žydų bendruomenės susitikimas su moksleiviais

Kauno žydų bendruomenės susitikimas su moksleiviais

Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 kuruoja edukacinę programą 15-18 m. moksleiviams „Kauno iššūkis“.

Programa „Atminties biuras“ siekia moksleivius sudominti daugiakultūre ir daugiataute Kauno atmintimi bei istorija. Moksleiviai turi užduotį – sugalvoti jaunimo ir vyresnės kartos, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės senjorų, bendradarbiavimo projektą. Moksleiviai skatinami pažinti miesto istoriją per gyvus jos liudininkus ir kartu išsiaiškinti, ką jie patys galėtų pasiūlyti vyresnei kartai, kokie galėtų būti kartų bendravimo būdai.

Susitikimo su Kauno žydų bendruomene metu moksleiviai turėjo galimybę susipažinti ir gyvai pabendrauti su bendruomenės nariais, išgirsti jų gyvenimo istorijas, jaunieji projekto dalyviai buvo ne tik susidomėję, bet ir sujaudinti bei sušildyti bendruomenės moterų šiluma.

Tikimės, kad šis susitikimas – naujos, gražios draugystės pradžia.

 

Užuojauta

Lakpkričio 21d. mirė Arkadij Kac (1947 – 2018).
Dėl skaudžios netekties reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai Zinaidai, dukrai Marijai, seseriai  ir visiems artimiesiems.
Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Populiarus internetinis kelionių po Lietuvą žemėlapis www.Lietuvon.lt papildytas nauja lankomų objektų grupe – štetlais – vietovėmis, kuriose didelę dalį gyventojų iki Holokausto sudarė žydai.

Nuo šiol čia rasite nuolat atnaujinamus lokalius ir regioninius žydų paveldo maršrutus [nuoroda – https://www.lietuvon.lt/stetlai], kuriuos plėtoja ir siūlo savivaldybių turizmo informacijos centrai, muziejai, bibliotekos bei individualūs kelionių entuziastai.

Projektą įgyvendino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su svetainės www.Lietuvon.lt autoriumi Karoliu Žukausku.

Projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Geros valios fondas.

Šiauliuose pagaliau yra Frenkelių šeimos garbei pavadinta gatvė

Šiauliuose pagaliau yra Frenkelių šeimos garbei pavadinta gatvė

Lapkričio 19 dieną  Šiaulių apskrities žydų bendruomenės iniciatyva atverstas dar vienas primirštas Šiaulių miesto istorijos puslapis, menantis pramoninkų Frenkelių šeimą, jos reikšmę Šiaulių pramonei ir apskritai miesto raidai. Gausiai susirinkę žydų bendruomenės, savivaldybės atstovai, “Aušros” muziejaus darbuotojai, svečiai iš Kauno, Klaipėdos dalyvavo atidengiant pirmąją lentelę su naujos Frenkelių gatvės pavadinimu (buvusi Elnio g.). Lentelė pakabinta ant pastato pažymėtu 23 numeriu.

 

Renginyje dalyvavo ir susirinkusius šiltai pasveikino Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, priminęs bendrą žydų ir lietuvių gyvenimo tarpsnį ir bendrą istoriją, kurią privalome gerbti. Apie tai kalbėjo ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis,  rabinas Kalev Krelin, LR seimo narys Stasys Tumėnas, LZB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, bei kiti garbus svečiai.

Nuoširdžiai ačiū istorikui Andriui Kvedarui – už netikėtą ir labai informatyvią ekskursiją, apžvelgiant žymiųjų Chaimo ir Jokūbo Frenkelių istoriją.

Vie­nas iš idė­jos ini­cia­to­rių gat­vę pa­va­din­ti vi­sos Fren­ke­lių gi­mi­nės var­du bu­vo vi­ce­me­ras Do­mas Griš­ke­vi­čius. Jis ti­ki­no, kad „Sa­vi­val­dy­bė dar tu­rės bend­ra­dar­biau­ti su šio­je te­ri­to­ri­jo­je esan­čiais vers­lo su­bjek­tais, kad jie kuo grei­čiau pa­si­keis­tų ir sa­vo len­te­les“ su nau­jos gat­vės pa­va­di­ni­mu, – rašoma „Šiaulų krašte“. Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė, pa­sak D. Griš­ke­vi­čiaus, mo­kė­jo už len­te­lės pa­ga­mi­ni­mą, nes „už na­mo nu­me­rio len­te­lę mo­ka jos sa­vi­nin­kas“. Vi­ce­me­ras vi­lia­si, kad „mies­to biu­dže­te at­si­ras ma­ža ei­lu­tė“, kad bū­tų pa­da­ry­ti Ch. Fren­ke­lio odų fab­ri­ko „da­bar­ties ir praei­ties že­mė­la­piai tu­ris­tams“.

Izraelio menininkų kolonijos narį Simoną Karczmarą įkvėpė vasaros XX a. pradžios Dieveniškėse

Izraelio menininkų kolonijos narį Simoną Karczmarą įkvėpė vasaros XX a. pradžios Dieveniškėse

Simono Karczmaro   paveikslas „Parkas“.

Lapkričio 22 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma paroda “Simon Karczmar: nuo Dieveniškių iki Cfato”. Šio litvakų menininko tapyba ir grafika, gerai žinoma meno gerbėjams Izraelyje ir Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje pristatoma pirmą kartą.

Produktyviausi Simono Karczmaro (1903–1982) kūrybos metai prasidėjo jau brandžiame amžiuje. Jaunystėje studijavęs dailę Paryžiuje, S. Karczmaras pragyvenimui pasirinko ne menininko karjerą, o užtikrintas pajamas garantavusį darbą kailių pramonėje. Tik sulaukus 57-erių atsiradusi alergija kailiams ir mylinčios žmonos padrąsinimas paskatino S. Karczmarą sugrįžti prie savo tikrojo pašaukimo – kūrybos.

Simono Karczmaro medžio raižinys „Pienininkas Toivė“ 

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai pamėgins drauge sukurti mini spektakliuką, paremtą tradicinėmis žydiškomis pasakomis. Spektaklis neįprastas ne tik tuo, kad jo išraiška paremta šviesos ir šešėlių žaismu, bet ir tuo, kad jo metu negalima vartoti žodžių. Spektaklio režisierė tiki, kad sąmoningas atsisakymas įprastų žodinių savo minčių ir jausmų išreiškimo būdų gali paskatinti atidžiau ir kantriau žvelgti į aplinką ir mus supančius žmones. O tai gilina empatijos jausmą, ugdo kūrybiškumą. Užsiėmimo metu dalyviai aptars spektaklio siužetą, dailininkės padedami kurs scenografiją ir šešėlines lėles, drauge su režisiere ir aktoriais išbandys įvairius personažo garsinimo „be žodžių“ būdus.

Verslas su Iranu – branduolinio monstro maitinimas

Verslas su Iranu – branduolinio monstro maitinimas

Amir Maimon, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje, DELFI.lt

Irano susitarimas, iš kurio pasitraukė JAV, nebuvo veiksminga Irano atgrasymo nuo branduolinės programos priemonė. Bet dėl visuotinių sankcijų Vakaruose turi būti susitarta kuo greičiau, kitu atveju pasekmės – tragiškos visam pasauliui.

Irano čiuptuvai siekia žymiai toliau nei Artimieji Rytai. Pastarosiomis savaitėmis saugumo pajėgos keliose Europos šalyse sulaikė Irano atstovus, kurie planavo teroro išpuolius Europos žemėje. Pažangios režimo technologijos sujungtos su finansiniu ir agentų rėmimu visame pasaulyje, sustiprina pasaulinę grėsmę, kurią Irano režimas kelia esminėms Vakarų laisvėms ir vertybėms.

Užuojauta

Lapkričio 19d. mirė Riva Feigina (1928 – 2018). Skausmo dieną
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai reiškia užuojautą vaikams ir artimiesiems.
Seimo Kultūros komitetas svarstė žydų paveldo klausimus

Seimo Kultūros komitetas svarstė žydų paveldo klausimus

Lapkričio 14d. vyko Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamasis posėdis, skirtas Lietuvos žydų paveldui. Posėdis vyko Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, dalyvaujant komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Svarstyti 3 svarbūs klausimai.

  1. Dėl papildomų lėšų skyrimo ir teritorijos išplėtimo  Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui (VVGŽM).
  2. Žydų paveldo klausimai.
  3. Dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo.

Posėdyje Seimo narys Emanuelis Zingeris pasiūlė rezoliuciją dėl Didžiosios sinagogos atstatymo. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pareiškė kitokią nuomonę, ją motyvuodama LŽB pirmininkė  Faina Kukliansky pasakė, kad Lietuvos žydai neprašo ir niekada neprašė Lietuvos valstybės lėšų Didžiąjai sinagogai atstatyti. Be to šiuo metu LŽB studijuojamos kitokios priemonės ir problematika, kadangi Lietuvos valstybė (ar Vyriausybė?) pavedė LŽB parengti studiją apie žydų paveldą.

Šiuo metu niekas kitas Lietuvoje neužsiima žydų paveldu, – tik LŽB su valstybinių institucijų pagalba. Tai yra tiesioginė Lietuvos žydų bendruomenės pareiga: kontroliuoti esamo paveldo būklę, tariantis su Lietuvos ir pasaulio paveldosaugos specialistais. Visi archeologiniai kasinėjimai žydų paveldo vietose buvo atliekami su Geros valios fondo ir LŽB lėšomis.

Lietuvoje išlikusios visos sinagogos priklauso LŽB, kuri kartu su vietos savivaldybėmis rūpinasi jų atstatymu. LŽB nuomone, Didžiosios sinagogos sakralinę vietą panaudoti  pagal paskirtį nėra jokios galimybės ir poreikio, nes tiek žydų, kurie ten melstųsi, Lietuvoje nėra. (Be to valstybė nėra tiek turtinga, kad skirtų pinigus sinagogų atstatymui.)

LŽB pasiūlė Seimo Kultūros komiteto posėdyje atidėti svarstymą, kol bus atlikta studija apie Didžiosios sinagogos atstatymą ir esamų liekanų įamžinimą.

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lapkričio 15d. surengtą prisiminimų vakarą, skirtą pianistei, koncertmeisterei, legendinei pedagogei Nadeždai Dukstulskaitei (1912-1978) pradėjo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, pats mokęsis pas N. Dukstulskaitę „Ąžuoliuko“ mokykloje.

Renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi, pianistas doc. Robertas Bekionis, “Ąžuolų” klubo Vyrų choras (meno vadovas prof. Povilas Gylys) prof. Silvija Sondeckienė, violončelininkas Valentinas Kaplunas, operos solistas tenoras Rafailas Karpis.


Praėjo 40 metų nuo legendinės pianistės mirties. Į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salę paminėti šviesaus atminimo pedagogės, susirinko žydų bendruomenės nariai, profesionalūs muzikai ir buvę „Ąžuoliuko“ choro dainininkai, dabar jau „Ąžuolų“ chore dainuojantys, solidūs, garsūs įvairių profesijų vyrai, kurie uždainavo taip jautriai, tarsi jų būtų klausiusi pati mokytoja Nadežda Dukstulskaitė.

„Ąžuolų“ choro vadovas Povilas Gylys, dainavęs berniukų chore „Ąžuoliukas” ir gyvenime pasirinkęs choro dirigavimo specialybę, išaugęs iki žinomiausių Lietuvos choro meno vadovų, kelerius metus dirbo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteriu ir dirigentu. Jis prisiminė tuos laikus, kai H.Perelšteinas ir N. Dukstulskaitė kūrė „Ąžuoliuką“. Pianistė akomponavo mažylių chorui. „Savo elegancija ir muzikavimu ji pakylėdavo vaikų dainavimą į aukštą lygį, – prisiminė P. Gylys. Ir dabar „Ąžuoliukas“ gyvuoja, o „ Ąžuolų“ choras jį remia kaip galėdamas“.

Geto patirtys Avromo Suckeverio memuaruose

Danielė Ūselytė, Bernardinai.lt

Avromas Suckeveris (1913-2010) – vienas įžymiausių XX a. jidiš kalbos poetų, tiesiogiai išgyvenęs Holokaustą, kaip vienas iš kultūrinės rezistencijos lyderių, atsiminimuose[1] Iš Vilniaus geto[2] liudija autentiškas savo patirtis.

Šie tekstai parašyti iškart po tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių ir 1946 m. buvo išleisti Maskvoje. Dėl šios priežasties toks memuarinis pasakojimas tampa istoriją liudijančiu šaltiniu, kuris išryškina autoriaus sąmonėje esančius vis dar gyvus įspūdžius. Netiesiogiai, per tam tikras situacijas, netgi ironizuojant, perteikiamos nuotaikos ir būsenos – neviltis, baimė, pažeminimas, tačiau ir begalinis noras išlikti, kovoti iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Pasipriešinimas remiasi intensyvia kūryba ribinėje situacijoje, tikint jos galia įtvirtinti žmogiškąją egzistenciją ir tuo būdu yra grindžiamas istorinis naratyvas, kuriame skleidžiasi poezijos rašymo galimybės tragišku momentu.