Dėl iš Gazos vykdomo Izraelio apšaudymo JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad JAV palaiko Izraelį 100% , nes šalis gina savo piliečius. Prezidentas perspėja Gazą, kad raketos tik sukels daugiau nelaimių ir ragina palestiniečius pasinaudoti suteikiama taikos galimybe.
Šiais metais Kauno žydų bendruomenės nariai Pesach šventė “iš peties” visą savaitę, įvairiose erdvėse ir įvairiomis sudėtimis: rinkosi į rabino Šolom Ber Krinskio organizuotus Sederius, jidiš kalbos bei Hesed klubus, šventinį Šabatą.
Visus šiuos susitikimus vainikavo tradicinė nuotaikinga vakaronė, kurios dalyviai, minėdami žydų tautos išvadavimo, atbundančio pasaulio, laisvės šventę, azartiškai varžėsi viktorinoje, linksmame švaraus macų valgymo konkurse, šėlo skambant uždegančioms, “Fajerlach” muzikantų Michailo ir Leonardo atliekamoms žydiškoms melodijoms.
Smagu, kad šventėje dalyvavo ne tik kauniečiai, bet ir KŽB nariai, gyvenantys kituose miestuose. Beje, nors viktorinos nugalėtoju tapo kaunietis, jau ne pirmą kartą puikias žydų tradicijų, kultūros žinias pademonstravęs Arūnas Pečkis, kitus prizus susirinko svečiai: Jevgėnijus Piliuginas iš Jonavos, Algimantas Smolenskas iš Vilkijos bei jaunasis Davidas Jančius iš Vilniaus. Pakili nuotaika ir bičiuliškas bendravimas apjungė tiek seną, tiek jauną šventės dalyvį, sustiprino bendruomeniškumą ir norą būti kartu, kai kurie, dar šventei nepasibaigus, teiravosi, kada vėl susirinksime.
Šventės išlaidos apmokėtos LŽB socializacijos programos ir GVF lėšomis 
Hebrajų – anglų dienos kalbų stovykla Vilniuje – tai mažiausiems skirta vasaros stovykla, kurioje smagių pamokėlių metu vaikai galės lavinti hebrajų ir anglų kalbų įgūdžius, žaisti su bendraamžiais bei pasinerti į nuostabų ir intriguojantį pažinimo pasaulį!
Skiriama 6-11 metų vaikams.
Stovyklos laikas – birželio 10–14 d., nuo 8:00 iki 17:00.
Rytais vaikų laukia 4 akademinės valandos hebrajų ir anglų kalbų užsiėmimų. Atsižvelgiant į vaikų amžių bei turimas kalbos žinias, grupiniuose kalbos užsiėmimuose lavinami visi keturi kalbiniai gebėjimai: klausymas, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas.
Popietinė veikla ir ekskursijos orientuotos į kūrybingumo ugdymą, socialinės bei kultūrinės aplinkos pažinimą. Edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse vaikai su vadovais atliks kūrybines užduotis.
Į stovyklos kainą įskaičiuoti užkandžiai ir pietūs, išvykos.
LRT.lt Naujienos
Holokausto aukų atminimo dieną JAV žydų organizacija „Rambam Mesivta“ kviečia protestuoti dėl generolo Jono Noreikos ir Lietuvos Holokausto vertinimo. Gegužės 2 dieną akcija rengiama prie Lietuvos konsulato Niujorke.
Jono Noreikos anūkė Silvia Foti reikalauja Lietuvos „panaikinti visus jos seneliui suteiktus apdovanojimus“ ir kviečia lietuvius pasirašyti peticiją.
Gegužės 2 d. vyksiantis protestas prasidės 13 val. vietos laiku (20 val. Lietuvos laiku). Rabinas Zevas Meiras Friedmanas pranešime spaudai paskelbė, kad maždaug „200 mokinių iš „Rambam Mesivta“ vidurinės mokyklos mitinguos prie Lietuvos konsulato“ ir protestuos prieš „nuolatinį Lietuvos Holokausto įvykių iškraipymą.“
Organizacijai priklauso 1991 m. JAV įsteigta religinė žydų mokykla.
Mokyklos direktorius rabinas Zevas Meiras Friedmanas su savo mokiniais jau yra rengęs protestus šalia Lenkijos ambasados JAV. Jis taip pat skatino savo mokinius prisijungti prie Izraelio ginkluotųjų pėjėgų.
Jono Noreikos anūkė Silvija Foti 2018 m. liepą JAV portale „salon.com“ publikavo prieštaringą pranešimą, kuriame teigė, kad jos „senelis nebuvo prieš nacius kovojantis didvyris, o buvo žiaurus kolaborantas.“
Jos pranešimas sukėlė aršias diskusijas apie Holokausto palikimą Lietuvoje. Tema vėl sulaukė kontroversiškų reakcijų dėl Jono Noreikos, dar žinomo kaip Generolas Vėtra, vertinimo.
Taip pat skaitykite: Ką Lietuvai reiškė nacių okupacija? Naujausia išvada įžiebė ugnį
Balandį į Europos Parlamentą kandidatavęs, advokatu apsiskelbęs Stanislovas Tomas suniokojo J. Noreikos atminimo lentą Vilniuje. Tiesiogiai transliuojamas įvykis atgaivino diskusijas apie J. Noreiką ir atkreipė dėmesį į iki tol mažai susidomėjimo sulaukusią S. Tomo rinkiminę kampaniją.
2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido ataskaitą, kurioje buvo vertinamas J. Noreikos galimas dalyvavimas masinėse žydų žudynėse.
Lietuvos žydų bendruomenė šią ataskaitą pavadino „Holokausto revizionizmu“.
Tuo tarpu Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančios stiprinti Lietuvos nevyriausybinės organizacijos parašė atvirą laišką, kuriame kalbama apie dėl J. Noreikos didėjančią įtampą Lietuvos visuomenėje.
Darbo aprašymas:
teikti lankomosios priežiūros paslaugas namuose senyvo amžiaus žmonėms.
Reikalavimai:
ne žemesnis nei vidurinis išsilavinimas;
geros rusų kalbos žinios;
puikūs bendravimo įgūdžiai su senyvo amžiaus žmonėmis;
sąžiningumas, atsakingumas, darbštumas, nekonfliktiškumas, geranoriškumas;
sugebėjimas spręsti konfliktines situacijas;
lojalumas labdaringai veiklai bei žydų tradicijoms.
Naudingi įgūdžiai: socialinio darbo patirtis; patirtis prižiūrint senyvo amžiaus žmones.
Mes jums siūlome:
visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą;
darbo SIM kortelę;
mėnesinį transporto bilietą;
mokymus bei kvalifikacijos kėlimo galimybes;
galimybę užsidirbti papildomai dirbant savaitgaliais ar naktimis.
Atlyginimas: pagal išdirbtų valandų skaičių.
Gyvenimo aprašymą (CV) su nuoroda “Lankomosios priežiūros darbuotojas” prašome siųsti el. paštu: michails@lzb.lt arba atnešti adresu Pylimo g. 4, Vilnius. Numeris pasiteiravimui: 8 5 261 72 44. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Vilniuje, Paneriuose, ketvirtadienį pagerbtas Holokausto aukų atminimas.
Kaip BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, prie Panerių memorialo Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, bendruomenė ir išsigelbėjusieji iš geto padėjo gėlių, sukalbėta malda, prie masinių žudynių duobių padėti akmenukai.
Anot F. Kukliansky, šįkart atsisakyta vadinamojo Gyvųjų maršo – tradicinės procesijos nuo geležinkelio stoties iki masinių žudynių vietos Panerių miške, nekviesti ir Lietuvos aukščiausi vadovai, nes norėta šią sukaktį paminėti kukliau rengiantis didesniems renginiams Kaune ir Šiauliuose.
„Nenorime daryti labai didelio renginio, nes liepos 14 dieną laukia Kauno geto likvidavimo metinės, Šiauliuose metinės bus minimos 15 dieną, rugsėjo 23-ią bus valstybės minima diena. Nusprendėme apsieiti be kalbų, pabūsime patys“, – sakė ji.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Paneriuose, naujausių istorinių tyrimų duomenimis, galėjo būti nužudyta nuo 50 tūkst. iki 70 tūkst. žmonių, daugiausia – žydų.
Panerių miško pušys mena, koks siaubas čia vyko.
Ką byloja žydų sąmojų ir aforizmų išmintis?!
Lektorė Natalja Cheifec kviečia pasinerti į neišsenkamą žydų tautosakos lobyną! Sužinokite apie štetlų – mažųjų žydų gyvenviečių buitį ir kasdienybę. Pažinkite, kokie žydų tarpusavio santykiai, jų santykiai su valdžia ir kitomis tautomis.
Renginys nemokamas, prašome registruotis >>http://bit.ly/2WkMFV4
Paskaita vyks 2019-05-07, nuo 18.00 iki 19.30 val. Lietuvos Žydų bendruomenės III aukšte, Jašos Heifeco salėje. Mūsų adresas: Pylimo g. 4, Vilnius.
Minėjimo renginiai Izraelyje prasideda 8 val. su valstybine ceremonija Jad Vasheme;
Ketvirtadienį bus skelbiama tylos minutė, visoje šalyje 10 val. ryto 2 minutes kauks sirenos, taip pat vyks Gyvųjų maršas į Aušvicą. Holokaustą išgyvenusiųjų giminės ir draugai padės gėles Jad Vašeme prie koncentracijos stovyklų pavadinimų.
Izraelis trečiadienį vakare pradėjo minėti nacionalinę Holokausto atminimo dieną su iškilmingom ceremonijomis, kuriose pagerbiami šeši milijonai žydų, nacių nužudytų per Antrąjį pasaulinį karą. Kasmet vykstantis atminimo renginys yra viena iš iškilmingiausių Izraelio nacionalinių pagerbimo dienų. Miestuose ir mokyklose vyks ceremonijos, bus uždegamos žvakės, televizijos ir radijo programos transliuos prisiminimus apie Holokaustą. Jeruzalėje, Yad Vashemo Holokausto memoriale ir muziejuje oficialiame valstybiniame renginyje uždegami šeši deglai, dalyvaujant išgyvenusiems Holokaustą ir Izraelio vadovams
2019 m. gegužės 3-4 dienomis vyksiančioje antrojoje Tarptautinėje kultūros paveldo pažinimo, tvarkybos ir technologijų parodoje Heritas – ypatingas dėmesys Lietuvos žydų paveldui.
Gegužės 3 d. parodos organizatoriai, bendradarbiaudami su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, pakvies apsilankyti restauruojamoje Zavelio Germaizės ir Dovydo Levinsono sinagogoje (Gėlių g. 6, Vilnius).
Parodą lydinčio seminaro programoje gegužės 3 d. 14 val. Europos Humanitariniame universitete, Vilniuje, Savičiaus g. 17 bus diskutuojama LŽB paveldosaugininko Martyno Užpelkio pasiūlyta tema „Lietuvos žydų paveldas – žydų bendruomenės ar/ir vietos bendruomenių reikalas?“ Gegužės 4 d. 15.30 numatyta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojos Rūtos Anulytės paskaita „Lietuvos žydų kapinių įatmintinimo ir įpaveldinimo problematika“.
Paroda Heritas suburia dirbančius kultūros paveldo srityje ar tiesiog juo besidominčius, kviečia megzti ryšius, bendrauti, bendradarbiauti, pažinti kultūros paveldą per edukacines programas ir kūrybinius užsiėmimus, pritaikytus ir vaikams, ir suaugusiems.
Daugiau apie renginį žr. www.heritas.lt.
Balandžio 27 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė šventė Pesach. Renginio dalyvius pasveikino bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer. Frida Šteinienė perskaitė maldą, uždegė žvakes, o Svetlana Žilina trumpai priminė Pesach šventės atsiradimo istoriją, kodėl jos metu valgoma maca, ką simbolizuoja specialioje lėkštėje padėti krienai, kiaušinis, vištos kakliukas, karti žolė, tirštas saldus mišinys .
Ant šventinio stalo buvo pateikti tradiciniai patiekalai: įdarytas karpis, vištienos kepenėlės, silkė, sultinys su macekneidale ir chrenzale, maca, saldumynai, pagaminti iš macos bei macos miltų.
Šventės metu skambėjo gyva žydiška muzika ir dainos, kurias dalyviams dovanojo Vadim Kamrazer. Vyravo puiki nuotaika. Linksma buvo ir mažiems, ir dideliems.
Dėkojame rėmėjams
ir LŽB SPD už galimybę organizuoti tokias linksmas šventes.
15min.lt Lilijos Valatkienės nuotr. / A.Skliutauskaitės drobės žavi improvizacijos laisve ir virtuoziškumu
Šiandien svečiuojamės pas tapytoją, grafikę, lėlininkę Adasą Skliutauskaitę. Gyvenimas jai nepašykštėjo skausmo, praradimų, nusivylimų. Tarytum už visa tai, lyg kaltę norėdamas išpirkti, likimas apdovanojo talentu, optimizmu, humoro jausmu ir ilgaamžiškumu. Gegužės 5 dieną menininkei Adasai Skliutauskaitei sukanka 88 metai.
„Genialiai dailininkei, gerai bičiulei ir neprilygstamai keikūnei su nuoširdžiausiu susižavėjimu ir dėkingumu“, – toks įrašas puikuojasi Grigorijaus Kanovičiaus dedikuotoje knygoje Adasai Skliutauskaitei, iliustravusiai jo romaną „Žvakės vėjyje“.
Eta Gurvičiūtė buvo aktyvi bendruomenės narė, ilgą laiką dirbo LŽB medicinos konsultaciniame centre. Dabar Eta yra Senjorų socialiniuose globos namuose.
Mieloji Eta, Lietuvos žydų bendruomenė linki Jums geros sveikatos ir tiek širdies šilumos, kiek jos atidavėt kitiems, todėl mes Jus visada prisimename ir nuoširdžiai sveikiname su gražiu gimtadieniu. Skubantys metai tegu Jums atneša gerų jausmų, stiprios sveikatos ir šypsenų.
Mazel Tov!
Linkime gyventi iki 120!
Holokausto aukų pagerbimo dienai skirti renginiai vyks gegužės 2 dieną.
Bendruomenės nariai norintys dalyvauti Holokausto aukų pagerbime Panerių memoriale, gali vyktį LŽB autobusu, kuris išvyks iš Bendruomenės 11h00. Registracija nėra būtina, autobuse yra 45 vietos.
Visus kviečiame prisijungti prie 18h00 vyksiančio aukų atminimui skirto koncerto bendruomenės Jašos Heifetzo salėje:
Julija Sadaunykaitė (fortepijonas) ir Paulius Gefenas (fleita) atliks M.Ravel, A.Šenderovo, F.Mendelssohn, C.Debussy ir Ibert kūrinius.
Turbūt kiekvienas vaikystėje norėjo išmokti kurti animacinius filmukus. Tokią svajonę išpildė LŽB ,,Ilano” vaikų klubas kartu su Milana ir Jurijum Rozovskiu. Sekmadienį, balandžio 28 d. jie pakvietė vaikus į užsiėmimą kurti animacinį filmą. Klubas „Ilan“ tapo tikra studija – kūrybine dirbtuve!
Buvo nuspręsta „ekranizuoti“ žinomą pasaką „Ropė“. Tiesa, papildant pasaką įvairiais personažais ir patiems tapti pasakos herojais.
Milana ir Jurijus pasakojo bei rodė vaikams, ką ir kaip padaryti, kad animacinių filmų personažai judėtų, šypsotųsi arba liūdėtų. Vaikai įdėmiai klausėsi, piešė, karpė, dažė ir pozavo būsimam filmui.
Milana Rozovskaya atsakė į mūsų klausimus:
– Milana, šis užsiėmimas yra jūsų iniciatyva?
– Animacijos kūrimas yra mano svajonė nuo pat vaikystės. Tai darau savo laisvalaikiu (tai ne mano profesija). Esu dizainerė, bet aš visada užsiėmiau animacija. Kol neturėjau vaikų, dabar jau turiu tris, vesdavau vaikų animacijos būrelį. Per metus mes sukūrėme gerus, rimtus filmus, dalyvavome įvairiuose festivaliuose. Vaikai sumontuodavo, patys garsino. O dabar, kai mano vaikai užaugo (6-eri, dveji metai ir dabar turiu dar šešių mėnesių), einame į žydų bendruomenę. Mums visiems čia patinka! Taigi, mano vyras ir aš nusprendėme daryti tai, ką veikiame su vaikais namuose ir tai, ką aš dariau būrelyje.
– Milana, jūs turite nuostabią šeimą, vaikus, kada randate laiko?
– Aš taip pat turiu laiko dirbti! (juokiasi) Ir laisvalaikiu kuriu, filmukai – tai mano svajonė. Atsiranda laiko, nes turiu gerą vyrą, jis man visur padeda. Trumpai tariant, darome viską kartu. Mes turime savo įmonę. Atliekame tokius užsakymus, kuriuos galima dirbti namuose ir su vaikais. Pavyzdžiui, vaikų kavinės interjeras. Mūsų vaikai mums padeda, piešia ką nors, projektuoja.
– Milana, dažnai matau jus klubo „Ilan“ užsiėmimuose.
– Prisimenu, kad vaikystėje taip pat čia ateidavau. Tai unikali vieta! Čia ne tik mūsų vaikai išmoksta kažką nauja, jie kuria, bet ir mes – tėvai taip pat. Tai labai puiku, kad yra tokia galimybė. Man labai šito trūko, nes aš mokiausi rusų mokykloje, o ne žydų. Todėl mano vaikai neabejotinai eis į žydų mokyklą ir praleis gerai laiką žydų bendruomenėje. Tai puiku!
Kūrybos akimirkos.
Maloniai kviečiame LŽB asociacijos narių atstovus (delegatus) dalyvauti Konferencijoje. Su išsamesne numatomos Konferencijos medžiaga galima susipažinti LŽB buveinėje, Pylimo g. 4, Vilnius.
Su giliu liūdesiu pranešame apie Pasaulio teisuolio Vlado Drupo mirtį, jaunystėje gelbėjusį žydus. Gelbėtojas ir lakūnas, skridęs iki paskutinės minutės. Tebūnie drauge su kitais Pasaulio teisuoliais aukštybėse.
Nuotraukoje: 2015 m.: V.Drupas savo lėktuve „Z 326A“. Bebaimis lakūnas jau 50 metų danguje atlieka aukštojo pilotažo figūras.
Per Holokaustą padėjęs išsigelbėti dešimčiai žydų, kaunietis Vladas Drupas jokiu būdu nesijautė esąs didvyris. Teko traukte traukti iš jo prisiminimus apie 1943–1944 m. įvykius Šiauliuose ir jo apylinkėse, kur virė kruopščiai nuo vokiečių slepiama kova už pavienių žydų, jų šeimų išlikimą.
Apie V.Drupą rašė Virginija Skučaitė dienraštyje kauno.diena.lt 2016m. Tai viena paskutinių publikacijų apie drąsųjį Pasaulio teisuolį:
,,Sparnuotas senjoras, jaunystėje gelbėjęs žydų gyvybes” 2016-10-03 Virginija Skučaitė
Nepažinojo žydų
“Karo pradžioje mokiausi Šiaulių gimnazijos penktoje klasėje. Vokiečiai, įsikūrę Šiauliuose, nedelsdami uždraudė žydams, paženklintiems geltonomis žvaigždėmis, vaikščioti šaligatviais. Aš anuomet nieko nežinojau apie jaunus žydus, nes mūsų gimnazijos buvo atskiros. 1943 m. vokiečiai pradėjo medicininį Šiaulių jaunimo patikrinimą, rengdami juos karinei tarnybai. Buvo patikrinta ir mano sveikata, paimtas pasas, tačiau vokiečių nustatytu laiku neatėjau į jaunuolių surinkimo punktą. Žinoma, nervinausi, nežinodamas, kaip reikės pasirodyti rudenį mokykloje be asmens dokumento. Tačiau man padėjo bendraklasis Bradauskas – jis per savo dėdę kunigą, dirbusį kažkokiame miestelyje, parūpino man naują pasą. Ši aplinkybė vėliau turėjo didžiulės reikšmės, man padedant žydams išsigelbėti nuo pražūties”, – teigė V.Drupas, anuomet gyvenęs Šiauliuose, pas savo viengungį dėdę Juozą Dapkų, kurio siuvykla garsėjo visame mieste.
Parūpino naują pasą
Minėtoje siuvykloje tarpukariu lankydavosi daug žydų. Įsteigus getą, ne vienas jų prašė J.Dapkaus pažymėjimo, kad dirba jo siuvykloje. “Dėdė išdavė keliolika tokių pažymėjimų, tuo apsaugodamas žydus nuo sunkių prievartinių darbų, suteikdamas jiems galimybę legaliai išeiti už geto ribų į “darbą”. Tarp tokių siuvyklos žydų buvo Leo ir Minos Remenų šeima, kurios sūnus buvo slapstomas pas jų šeimos auklę. Aš tapau tarpininku tarp Remenų šeimos narių. Kartą pamaniau, kad galėčiau per anksčiau minėtą klasės draugą gauti naujus dokumentus panašiai į lietuvaitę M.Remen – jos plaukai buvo šviesūs. Greičiausiai, nubalinti peroksidu. Bendraklasiui supyniau istoriją apie pusseserę Mariją Ramanauskaitę, kurią vokiečiai nori išvežti darbams ir jai, kaip ir man anksčiau, buvo reikalingas asmens dokumentas, nes senasis buvo iš jos paimtas. Bendraklasis patikėjo – gavo pasą, ir Mina tapo Marija Ramanauskaite”, – pasakojo V.Drupas, kartu prisiminęs ir tai, kad padėjo gete gyvenantiems Remenams apsirūpinti maisto produktais.
Įkurdino pas mamą “1944 m. L.Remenas paprašė manęs išvežti žmoną Miną, kuriai parūpinau naują pasą, į saugią vietą. Aš nupirkau du bilietus į keleivinio traukinio, važiavusio į Radviliškį, vagono kupe. Čia patyriau didelį stresą, nes į kupe užėjo vokiečių karininkas lakūno uniforma ir pradėjo kalbinti Miną. Aš jam paaiškinau, kad mano pusseserė nekalba vokiškai. Vokietis dėl to labai apgailestavo, nors iš tiesų Mina puikiai kalbėjo vokiškai. Radviliškyje aš nuvedžiau ją pas savo mamą ir pasakiau, kad šiai žydei reikia laikino prieglobsčio, kad visiems reikėtų aiškinti, jog Mina yra mano pusseserė. Mama sutiko. Po mėnesio prie Minos prisijungė iš geto kažkokiu būdu ištrūkęs jos vyras Leo, jo brolis, tėvas su motina bei dvi Minos pusseserės – visi jie išvažiavo į Žemaitiją pas kažkokį valstietį, kurio nepažinojau”, – pasakojo V.Drupas.
Madrichės dengia Sederio stalą.
Į vaikų Sederį LŽB susirinkę mažieji su mamom, madrichėm ir darželio „Salvija“ vadovėm, šventė pagal tikrąją Sederio eigą. Margarita Koževatova, „Salvijos‘ darželio direktorė, LŽB ,,Dubi”, klubo vadovė vaikams papasakojo apie žydų išėjimo iš Egipto vergijos istoriją, jiems suprantama forma. Vaikai susikaupę žiūrėjo animacinį filmą apie išėjimą, sėdėdami prie gražiai padengto Sederio stalo. Kiekvienam buvo padėta tradicinė Keara lėkštutė su šventės maistu.
Po filmo vaikai atsistojo ir visi suvaidino išėjimą, imituodami sunkią kelionę pagal muzikos vadovės Jelenos Andrejevos nurodymą. Mažųjų linksmi veidai rodė, kad jiems įdomu. Po to visi smagiai dainavo išmoktas Pesacho dainas. Jiems padėjo madrichės Avital, Elzė, Liora, jos atsakinėjo ir į smalsių vaikų klausimus.
Sudainavę dainą apie macą, šventės dalyviai ragavo tradicinį Sederio maistą, prisimindami kaip protėviams bėgant iš Egipto, tešla dar nespėjo pakilti, kepė tokią duoną, kokią turėjo. Vaikai vaišinosi ne tik maca, bet ir paragavo bulvių košę, mirkydami į kartų vandenį, primenantį kaip žydams vergijoje buvo kartu. Visi ragavo šventės rengėjų išvirtą sultinį su macos kukuliais.
Po to vaikai ieškojo Afikomano, be kurio negalima užbaigti Sederio. Žinoma, Afikomanas yra iškeičiamas į dovanas!
1953-1956 m. Elina Bystritskaja buvo Vilniaus Rusų dramos teatro aktorė. Aktorės tėvas – Bystritsky Abraomas – karo gydytojas. Palaidotas Vilniaus Žydų kapinėse. Motina – Bystritskaja Ester taip pat palaidota Vilniaus Žydų kapinėse.
Rusijos teatro ir kino žvaigždė Elina Bystritskaja mirė eidama 92-uosius metus po sunkios ir ilgos ligos.
Elina gimė karo gydytojo šeimoje 1928 metų balandžio 4 dieną Kijeve., jos tėvas Abraomas Bystritsky svajojo, kad dukra taps gydytoja arba mokytoja. Ji gavo medicinos išsilavinimą, tapo akušere ginekologe ir net sugebėjo priimti 15 naujagimių, tačiau suprato, kad medicina ne jai. Nepaisant artimųjų prieštaravimo, ji įstojo į Kijevo teatro institutą. Būdama nepaprasto grožio, ji nebuvo bendraamžių mylima, ją vadindavo „mėlynąja kojine“ už neįveikiamą charakterį ir griežtumą, gautą su motinos auklėjimu. Elina buvo iš tiesų graži, ji turėjo daugybę gerbėjų. Baigus studijas, Bystritskaja dėl konfliktų ir šmeižto, negalėjo iš karto rasti darbo.
Ji pradėjo dirbti Vilniaus rusų dramos teatre. Šlovė atėjo, suvaidinus filme ,,Tykusis Donas” (1957-1958). Šis filmas gavo Oskarą. Netrukus talentinga aktorė buvo perkelta į Mažojo teatro trupę Maskvoje. Ji sėkmingai vaidino filmuose, bet dėl nepakantumo ir konfliktų patyrė įvairių nemalonumų, ilgainiui jos nebekviesdavo filmuotis.
Sukūrusi šeimą, ji su vyru gyveno Maskvoje 27-erius metus pasiturintį gyvenimą, vaikų neturėjo, o sužinojusi apie jo neištikimybę, išsiskyrė.
Vyresniame amžiuje Bystritskaya apsigyveno Maskvos priemiestyje, šalia garsių ir žinomų žmonių, su kuriais palaikė draugiškus ryšius, jai patikdavo priiminėti svečius. Nuo 1978 m. ji buvo Ščepkino institute ir GITIS instituto dėstytoja . Nepaisant visų likimo negandų, karo laikų vaikystės, problemų asmeniniame gyvenime, aktorė save laikė laimingu žmogumi. Ji išliko labai graži ir vyresniame amžiuje, net būdama beveik 90 metų, atrodė jaunesnė. Elinos Bystritskajos žavinga šypsena ir akys išduodavo draugišką ir išmintingą moterį.
Nuotraukoje: į šventę renkasi žydų bendruomenė. Visos nuotraukos fotografuotos iki prasidedant šventei.
Lietuvos žydų bendruomenė pakvietė švęsti Sederį į Vilniaus senamietyje esančią Rotušę. Istorinio pastato atmosfera šiai šventei suteikė dar daugiau iškilmingumo. Pagrindinėje salėje antrajame aukšte ir dideliame šoniniame kambaryje buvo paruošta apie 40 stalų, kiekvienas su 10 vietų. susirinko apie 400 žmonių.
Sederyje dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas, Choralinės sinagogos rabinas Sholom Ber Krinsky, Rebbetzin Nechama Dina Krinsky ir vienas jų vyresniųjų sūnų vadovavo žvakių uždegimui, Agados skaitymui ir Kidušui, paaiškinęs ypatingas taisykles, kada pirmoji Pesacho diena švenčiama per Šabatą. Šiemet į Sederio šventę susirinko pats didžiausas skaičius žydų bendruomenės narių, lyginant su pastaraisiais dešimtmečiais.
Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visam Vilniaus Rotušės personalui už bendradarbiavimą.
