Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Jaunimo dėmesiui!
LSK „Makabi“ 2019 m. kulkinio šaudymo pistoletais (revolveriais) varžybų nuostatai
- VARŽYBŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI:
- Populiarinti šaudymo sportą ir aktyvų laisvalaikį, plėtoti sportinius ryšius Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) , ugdyti dėmesingumą, atsakingumą, kruopštumą, bei išaiškinti taikliausius šaulius.
- VARŽYBŲ ORGANIZATORIAI
- LSK „Makabi“
- VšĮ „Šaudymo sporto klubas GSKA“
- VARŽYBŲ SĄLYGOS:
- Varžybų dalyviai ir jų grupės:
Varžybų dalyviai yra suskirstyti pagal amžiaus grupes:
- Jaunių grupė nuo 13 iki 18 metų
- Suaugusiųjų vyrų grupė nuo 19 m.
- Suaugusiųjų moterų grupė nuo 19 m.
-
- Varžybų vieta
Varžybos vyks VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudykloje (www.saudymoklubas.lt), esančioje Mindaugo 42 (įvažiavimas iš Punsko g.), Vilniuje.
3.3 Varžybų data, laikas ir trukmė:
2019-11-24 (sekmadienį) nuo 10:00 iki 14:00 Varžybų ginklų kalibrai:
Šaudymo varžybose bus rungtyniaujama išvardintų kalibrų koviniais trumpavamzdžiais ginklais: 6,35 mm; 7,6 – 7,65 mm; 9×18 mm (9mm Para; 9 mm Luger); 10×22 mm (.40S&W) ir 11,43×23 mm (.45ACP) pistoletais(revolveriais).
Varžybų dalyviai rungsis naudodamiesi VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ suteiktais koviniais ginklais: pistoletais (revolveriais).
- Taikinių tipas, forma ir dydis:
Varžomasi, šaudant į krūtinės formos 39,5×39,5 cm (39,5×25,4 cm; 18,2×14,3 cm; 4 cm) juodai-baltos spalvos taikinius (forma Nr.4) su atžymėtu 10 taškų ploto centru.
- Šaudymo rungčių atstumas:
Varžybų dalyviai visuose varžybų etapuose rungsis 20 m šaudymo distancijos atstume.
Šovinių ir šūvių į taikinius bei taikinių skaičius:
Rungčiai bus skiriami 25 šoviniai, iš kurių pirmieji 5 (penki) – bandomieji ir 20 (dvidešimt) įskaitiniai. Šiam tikslui kiekvienam varžybų dalyviui bus skiriami 2 (du) taikiniai: atskirai bandomiesiems ir atskirai įskaitiniams šūviams.
Šaudymo rungčių eiliškumas ir tvarka:
Rungties metu kiekvienas varžybų dalyvis turės galimybę išbandyti ginklo taiklumą iššaudamas (-a) į taikinį 5 (penkis) bandomuosius, t. y. neįskaitinius, šūvius. Iššovus į taikinį bandomuosius šūvius, taikinys pakeičiamas.
Pakeitus taikinį kiekvienas varžybų dalyvis (-ė), į jam/jai skirtą ir varžybų dalyvio bei teisėjų kolegijos parašais pažymėtą taikinį, iššaus 20 (dvidešimt) įskaitinių šūvių, kurių rezultatą tikrins ir varžybų protokole fiksuos bei sumuos, o vėliau paskelbs varžybų teisėjų kolegija.
- Šaudymo rungties trukmė (laiko limitai) kiekvienam varžybų dalyviui:
Nors kiekvieno varžybų dalyvio (-ės) šaudymo laikas nėra itin griežtai ribojamas, tačiau, siekiant racionaliai naudoti varžybų laiką, kiekvienam varžybų dalyviui nustatomi tokie laiko limitai:
- 5-ms bandomiesiems šūviams 3 min.
- 20 –čiai įskaitinių šūvių 15 min.
* Tam, kad negaištume laiko, parašykite Jums patogų šaudymo laiką (varžybų intervale) bei vardą ir pavardę į šį paštą – olgablium@gmail.com visų laikas bus paskelbtas po registracijos uždarymo.
- SAUGAUS ELGESIO SU GINKLAIS IR SAUGUMO VARŽYBŲ METU UŽTIKRINIMAS:
4.1 Varžybų dalyviai savarankiškai susipažįsta su jiems pateiktomis VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudymo saugos taisyklių ir šių varžybų nuostatų reikalavimais.
4.2 Kiekvienas varžybų dalyvis, atvykęs į VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudyklą prieš varžybų atidarymą, individualiai patvirtina, susipažinęs su saugaus elgesio ir šaudymo saugos reikalavimais ir varžybų nuostatais, pasirašydamas šios šaudyklos instruktažo registracijos žurnale,
4.3 Varžybų dalyviai, atvykę į šaudyklą, pasirašydami patvirtina susipažinę su saugaus šaudymo taisyklėmis ir viso renginio metu griežtai laikosi VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ šaudymo saugos taisyklių reikalavimų.
4.4 Varžybų metų šaudymo saugos taisyklių reikalavimų laikymąsi tiesiogiai kontroliuoja VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“ instruktoriai – varžybų arbitrų kolegijos nariai „ugnies linijoje“: Anatolijus Kapustinas ir Aleksėjus Šlyčkovas.
4.5 Varžybų dalyviai privalo besąlygiškai klausyti, nedelsiant ir tiksliai vykdyti „ugnies linijos“ arbitrų komandas: „Į vietas“; „užtaisyt ginklą“; „ugnis“; „nutraukti ugnį“; „apžiūrėti ginklą“ (arba „ginklą apžiūrai“); „padėti ginklą“; „prie taikinių“; „pakeist taikinius“ bei kitus arbitrų nurodymus varžybų metu.
Varžybų svečiai (žiūrovai) taip pat privalo besąlygiškai klausyti, nedelsiant ir tiksliai vykdyti visus arbitrų jiems duotus nurodymus. Arbitrų nurodymų nevykdantis svečias (žiūrovas) gali būti pašalintas iš varžybų vietos.
4.6 Varžybų dalyviams, svečiams (žiūrovams) draudžiama dalyvauti varžybose, ar stebėti jas būnant apsvaigus nuo alkoholio ar vaistų, varžybų metu vartoti alkoholinius gėrimus, stipriai veikiančio ir/ar slopinančio poveikio ar kitokius, panašaus poveikio preparatus, triukšmauti, rungčių metu vaikščioti ugnies linijoje, trukdyti šaudantiems varžybų dalyviams, ar arbitrų darbui, o taip pat rūkyti šaudyklos patalpose.
4.7 Varžybų dalyviams draudžiama be arbitrų komandos užtaisyti ginklą, pradėti savarankiškai šaudyti ar eiti prie taikinių, nukreipti užtaisytą ginklą ne į taikinį arba į kitus asmenis.
4.8 Visi kulkinio šaudymo koviniais ginklais varžybose dalyvaujantys asmenys, arbitrai bei renginio organizatoriai ir svečiai, siekdami užtikrinti asmeninį saugumą bei viešosios renginio tvarkos užtikrinimą, privalo dėvėti ne iškilmėms, bet šaudymo varžyboms tinkamą tvarkingą aprangą bei apavą.
4.9 Aukščiau paminėti asmenys asmeninio saugumo bei viešosios renginio tvarkos užtikrinimui negali dėvėti kamufliažinės aprangos, marškinėlių/palaidinės be rankovių, per trumpų marškinėlių, sijonų, suknelių, marškinėlių su gilia iškirpte, šortų, apiplyšusių (plėšytų) kelnių ir/ar marškinių, kelnių ir/ar marškinių su skylėmis ar lopais, bet kokios aprangos su netinkamo turinio užrašais, atviros avalynės (pvz.: įvairaus tipo basučių, sandalų), aukštakulnių batelių, netinkamų sportiniam renginiui arba galinčių sukelti įvairiaprasmių interpretacijų.
4.10 Už grubų varžybų nuostatų pažeidimą ir/ar šaudymo saugos taisyklių reikalavimų ir/ar elgesio su ginklu taisyklių pažeidimą varžybų dalyvis diskvalifikuojamas ir pašalinamas iš varžybų vietos.
Dėmesio: diskvalifikuotas asmuo šalinamas iš varžybų, o jo rezultatai anuliuojami.
- VARŽYBŲ DALYVIŲ REGISTRACIJA IR STARTINIS MOKESTIS
Privaloma išankstinė, individuali varžybų dalyvių registracija iki 2019-11-22 24:00
Varžybų dalyvio mokestis 20 (dvidešimt) eurų: 10 eurų moka pats dalyvis, 10 eurų moka LSK „Makabi“
Kreiptis: olgablium@gmail.com
- VARŽYBŲ NUGALĖTOJŲ NUSTATYMAS IR APDOVANOJIMAS :
6.1 Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo medaliais.
6.2 Kiekvienos rungties prizininkai apdovanojami taurėmis.
Teisėjai: Anatoly Kapustin – daugkartinis Lietuvos čempionas ir rekordininkas, šaudymo sporto meistras. Aleksej Šlyčkov – daugkartinis Lietuvos čempionas, šaudymo sporto meistras.
LSK „Makabi“ prezidentas VšĮ „Šaudymo sporto klubas GSKA“ prezidentas
Semionas Finkelšteinas Anatoly Kapustin
LŽB vyko seminaras mokytojams TOLI ir susitikimas su studentais iš Vokietijos
Savaitės pradžia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje prasidėjo itin aktyviai. TOLI seminaras mokytojams, Fanios Brancovskajos susitikimas net su 45 moksleiviais bei studentais iš Vokietijos bei savaitės trukmės stovykla vaikams.
Seminarą 32 mokytojams iš Lietuvos surengė Niujorke įsteigtas Olgos Lengyel institutas Holokausto tyrimams ir žmogaus teisėms. Pirmadienį renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę pabendrauti su japonų diplomato Čijūnės Sugiharos sūnumi Nobuki Sugihara, kuris pasakojo apie tėvo veiklą, gelbėjant šimtus žydų. Iki ketvirtadienio truksiančiame seminare mokytojai klausysis paskaitų, aplankys Panerių memorialą, kitas apie holokaustą pasakojančias vietas.
Savo ruožtu, Lietuvos žydų bendruomenė mokytojams įteikė parodos „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite“ katalogą-knygą.
Tuo metu, kai 32 mokytojai J. Heifetzo salėje klausėsi paskaitų, aukštu žemiau į susitikimą su Fania Brancovskaja susirinko dar gausesnis būrys jaunimo. Šią savaitę Lietuvoje lankosi 45 studentai ir moksleiviai žydai iš Vokietijos, kuriems holokaustą išgyvenusi F. Brancovskaja pasakojo apie savo vaikystę Vilniuje, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metais, kaip jai pavyko išgyventi gete.
Trečiasis renginys, irgi truksiantis visą savaitę, vaikų rudens atostogų stovykla “Amehaye 2019”, į kurią susirinkę vaikai dalyvauja edukaciniuose ir sporto užsiėmimuose, ekskursijose bei smagiai ir naudingai leidžia laiką draugų būryje.
Miunchene žydų kongreso vykdomojo komiteto posėdyje apdovanojimas įteiktas Angelai Merkel
MiUNICHENAS
Pasaulio žydų kongreso (WJC) prezidentas Ronaldas S. Lauderis pirmadienį pagerbė Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerę Angelą Merkel WJC Teodoro Herclio apdovanojimu, kuriuo pagerbiami iškilūs pasaulio asmenys, skleidžiantys ir gerbiantys modernaus sionizmo tėvo T. Herclio idealus saugesniam ir tolerantiškesniam žydų pasauliui. WJC prezidentas Ronaldas S. Lauderis pasakė: „Antisemitizmas nėra žydų problema – tai vokiečių problema“. Apdovanojimo ceremonija vyko Miuncheno žydų bendruomenės centre. Priimdama apdovanojimą, kanclerė Merkel kalbėjo: “Žydų gyvenimas Vokietijoje turi būti remiamas ir saugomas“.
Miunchene spalio 27–29 d. vykusio žydų kongreso vykdomojo komiteto posėdyje dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Nuotrauka iš iškilmingos vakarienės, kurioje svečius priėmė Pasaulio žydų kongreso vadovas Ronaldas S. Lauderis & Dr. Charlote Knobloch, Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Taip pat dalyvavo kiti garbingi svečiai.
Lietuvos sporto klubo “Makabi” plaukimo čempionato nuostatai
N U O S T A T A I
VARŽYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Populiarinti plaukimo sportą LSK „Makabi“ narių tarpe
- Atrinkti geriausius plaukikus dalyvauti tarptautinėse Makabiadose ir atstovauti LSK „MAKABI“ tarptautinėse varžybose
- VARŽYBŲ VIETA IR LAIKAS
Varžybos vykdomos 2019 m. lapkričio 17 d. 11-13 val. Vilniaus m. Vilniaus moksleivių sveikatos centre, esančiame Žirmūnų g. 37, Vilnius. Dalyvių atvykimas iki 10:30
- VARŽYBŲ DALYVIAI
Varžybose gali dalyvauti visų amžiaus grupių plaukikai, kurie po paraiškų pristatymo bus suskirstyti pagal amžiaus grupes. Kiekvienas dalyvis gali startuoti 2 distancijose.
Dalyvavimo mokestis: po 2000 m. gimusiems imtinai – 3 eurai, iki 1999 m. gimusiems imtinai – 5 eurai.
Paraiškos pateikiamos el. paštu pagal pateiktą lentelę olgablium@gmail.com, nurodant dalyvio gimimo metus, el. pašto adresą ir mob. telefono nummailto:artiom.perp@gmail.comerį, iki 2019 m. lapkričio 14 d. 24 val.
- VARŽYBŲ PROGRAMA IR APDOVANOJIMAS
- 25 m. laisvu stiliumi
- 50 m. krūtine
Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo dovanomis.
Grupių prizininkai apdovanojami specialiais prizais.
Lietuvos Sporto Klubo „Makabi“ Prezidentas
Semionas Finkelšteinas
LSK „Makabi“ vykdantysis direktorius
Artiom Perepelica
Nechamos Lifšicaitės, jidiš dainininkės legenda
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus Kauno miesto muziejuje pristato parodą, skirtą žymios jidiš dainininkės Nechamos Lifšicaitės (1927–2017), gimusios ir savo muzikinį kelią pradėjusios Kaune, atminimui.
Pirmą kartą paroda pavadinimu „Nechama“ buvo eksponuota 2017 m. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Kaune paroda papildyta Nechamos muzikiniu pasakojimu – koncertine programa, sukurta Tel Avive – „Melodijos iš mano tėvo namų“.
Nechamos tėtis Judelis Lifšicas dirbo hebrajų kalbos mokytoju Kauno žydų Tarbut (hebr. „Kultūra“) gimnazijoje, vėliau – gydytoju Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje ir Kauno karo ligoninėje. J. Lifšicas tapo pirmuoju Nechamos muzikos mokytoju – mokė griežti smuiku ir dainuoti jidiš bei hebrajų kalbomis. Po karo Nechama mokėsi tuometinėje Kauno konservatorijoje, vėliau LTSR konservatorijoje Vilniuje ir savo muzikinę karjerą pradėjo kaip operos solistė. Tačiau tradicinės žydų melodijos ir dainos, su kuriomis ji užaugo tėvų namuose, nuolat skambėjo merginos atmintyje ir širdyje, todėl tėvo paraginta ji grįžo prie savo muzikinių ištakų, su bendraminčiais bičiuliais poetais bei kompozitoriais pradėjo kurti muzikinę programą jidiš kalba.
Žmonės, lankę jos koncertus šiapus ir anapus geležinės uždangos, vadino Nechamą „žydų lakštingala“, „nutildytu Sovietų Sąjungos žydų balsu“. Nechama savo balso, žodžių, gestų magija scenoje atkūrė fenomeną, tai, ką du totalitariniai režimai buvo nugramzdinę į praeitį – tradicinį žydų gyvenimą miestuose ir miesteliuose. Jos asmenyje klausytojai regėjo ir rabiną, ir batsiuvį, kepėją ir siuvėją. Dainininkė tapo viena pirmųjų kūrėjų, išdrįsusių gaivinti Holokausto atmintį. Jos progamoje skambėjo melodijos iš Vilniaus ir Kauno getų. Net ir 1969 m. išvykusi gyventi į Izraelį, dainininkė niekada nepamiršo Lietuvos ir vos tik šalis paskelbė apie Nepriklausomybės atkūrimą, Nechama Lifšicaitė atvyko su koncertine programa į tėvų žemę.
Šią parodą Nechamos Lifšicaitės šeima taip pat skiria Kauno geto ir Lietuvos žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolių atminimui.
Parodos kuratorė – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus ir Holokausto ekspozicijos muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė.
Parodos rengėjas – Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Parodos rėmėjai – Nechamos Lifšicaitės šeima, Geros valios fondas.
Paroda veiks Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) iki gruodžio 5 d.
/Kauno miesto muziejaus informacija/
Nuotraukose parodos atidarymo, kurio aktyvia organizatore buvo dainininkės dukra Roza Litay ir į kurį gausiai susirinko Kauno žydų bendruomenės nariai, miesto kultūrininkai, o taip pat žmonės, žavėjęsi Nechamos Lifšicaitės talentu ir šiltai ją prisimenantys, akimirkos.
Straipsnis apie parodą dienraštyje “Kauno diena”:
Užuojauta
Liūdna žinia mus pasiekė – spalio 25d. mirė Ričardas Baltusevičius. (1965 – 2019)
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosiu, reiškiame užuojautą broliui Robertui Baltusevičiui.
Holokaustą išgyvenusio Jehošua istorija: kai kraštiečiai virto budeliais ir gelbėtojais
Eglė Krištopaitytė
Su Jehošua Šochotu susitinkame Izraelyje, kuriame jis gyvena jau nuo 1972-ųjų. Apie vaikystėje išgyventus siaubus jis pasakoja ramiai ir itin sklandžia lietuvių kalba. Jehošua istorija puikiai iliustruoja laikotarpio sudėtingumą: 15 lietuvių šeimų rizikavo gyvybėmis, kad išgelbėtų jo šeimą, tačiau kraštiečiai lietuviai prisidėjo ir prie žudynių.
„Vežė valstiečiai. Lietuviai“
Jehošua mama Reizl, prisimindama Pirmojo pasaulinio karo patirtis, labiausiai bijojo bombardavimo. Todėl nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, ji visą naktį siuvo sau ir vaikams kuprines. Susikrovusi mantą, šeima pėsčiomis išėjo į netoli Telšių esantį ūkį ieškoti prieglobsčio.
„Kitą dieną ūkyje atsirado baltaraiščiai – grupė jaunų vyrukų. Vienas nešėsi kulkosvaidį ir savo vyresniojo paklausė: ar nereikia žydams kulkosvaidžio? Nuotaika buvo tokia, kad mus visus vietoj sušaudys, ir reikalas baigtas“, – genocido pradžią prisimena Jehošua.
Tačiau mirtis žydų laukė vėliau – buvo duotas įsakymas juos nuvežti į Rainių dvarą, kur buvo įkurta stovykla.
Vepriškis skulptorius pastatė paminklą miške nužudytam žydui gydytojui
Dar viena unikali istorija, kai privačių asmenų iniciatyva pagerbiama istorinė atmintis ir nekaltos Antrojo pasaulinio karo aukos.
Ukmergės rajone, šalia Veprių miestelio miške penktadienį atidengtas atminimo akmuo ant žydų gydytojo Abraomo Karlinskio kapo, kuris iki šiol buvo niekaip nepažymėtas. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Leonidas Melnikas, Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, vietos gyventojai.
Paminklo autorius – Vepriuose gyvenantis skulptorius Viktoras Žentelis, kuris atminimo akmenį gydytojo žūties vietoje pastatė savo iniciatyva ir lėšomis.
Anot skulptoriaus, vietiniai žinojo, kad miške Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo nužudytas ir palaidotas žydas. Nors kapas nebuvo pažymėtas, toje vietoje nuolat degdavo žvakutės.
Pasak Veprių seniūnijos, pradėjus domėtis, rinkti istorinę medžiagą, prie kurios prisidėjo Ukmergės kraštotyros muziejus ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, paaiškėjo, kad 1941 metų rugsėjo mėnesį miške, šalia Veprių Kalvarijų tako, buvo šaltakraujiškai nušautas Ukmergėje garsus žydas gydytojas A. Karlinskis. Pasakojama, kad gydytoją gerbiančių žmonių dėka, jam pavyko ištrūkti iš Ukmergės geto ir judėti Jonavos link. Deja, prie Pageležių jį sučiupo vietiniai žmonės ir įsodinę į vežimą atvežė arčiau Veprių.
Ona Žentelytė pasakojo, kad jos motina ne kartą dalinosi prisiminimais, kad išvydusi vežime sėdintį gydytoją suprato, kad su juo ketinama susidoroti ir bandė budelius stabdyti. Pagrasinę moterį ir jos vienerių metų dukrą Oną nušauti, nusikaltėliai pasitraukė į šalią esantį mišką, kur gydytoją nužudė ir užkasė.
Pokario metais vepriškiai žūties vietą aptvarkydavo, stabteldavo pasimelsti. Viena jų, Marytė Traskauskienė, kuriai dabar 92-eji, sakė, kad nuo vaikystės žinojo, jog čia palaidotas žydas gydytojas, todėl visada toje vietoje padėdavo gėlių, uždegdavo žvakutę.
Tačiau pries keletą metų skulptorius V. Žentelis pastebėjo, kad lieka vis mažiau vietinių gyventojų prisimenančių šią tragišką istoriją ir nutarė ant gydytojo kapo pastatyti paminklą.
Melnikas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu dėkojo skulptoriui už iniciatyvą ir parodytą pagarbą, taip pat visiems vepriškiams, kurie ilgus dešimtmečius rūpinosi A. Karlinskio atminimo išsaugojimu. “Holokaustas – tai ne tik tragiški skaičiai su daug nulių, tai atskiri likimai, konkretūs žmonės. Mes turime žinoti visų aukų vardus bei pavardes ir niekada jų nepamiršti”, – kalbėjo profesorius.
Jis pridūrė, kaip svarbu, kad gydytojo gyvenimu ir tragiška žūtimi susidomėjo Lietuvos televizijos laida “Daiktų istorijos”, kurios dėka dar daugiau žmonių sužinos apie A. Karlinskį, Veprius ir skulptorių V. Žentelį.
Karlinskis gimė 1892 metais Kybartuose, mokėsi Varšuvoje, dirbo gydytoju Ukmergėje, buvo miesto tarybos narys.
Kaune moksleiviams pristatytas Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“
Spalio 23 d. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas dalyvavo susitikime
su Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos vienuoliktokais. Susitikimo metu buvo
pristatyta unikali knyga – Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“.
Penkiolikmečio geto metraštininko literatūrinis paminklas Holokausto kančiai, jidiš
kultūrai, vilčiai ir tikėjimui.
Ši knyga – tai 1944 m. liepą buvusio Vilniaus geto teritorijoje, vieno Dysnos gatvės
namo palėpėje, rastas penkiolikmečio berniuko dienoraštis. Icchoko Rudaševskio
(1927-1943) užrašai – pasaulyje gerai žinomas ir svarbus Holokausto istorijos šaltinis.
Nuo labiausiai pasaulyje žinomo Amsterdamo žydaitės Anos Frank dienoraščio jis
skiriasi tuo, jog fiksuoja ne tik privatų gyvenimą, bet ir visos žydų bendruomenės kovą
už išlikimą.
Šabas ,,Tarp draugų”
Šabo vakarą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sutiko „Tarp draugų“. Taip buvo pavadintas šventinis humoro vakaras su garsiu Ukrainos aktoriumi, iš „Teatro Podolėje“, populiariu televizijos laidų vedėju ir šou režisieriumi Valerijumi Čigliajevu. Vakarą organizavo LŽB programų vadovė Žana Skudovičienė.
Geriausias anekdotų pasakotojas „Žmogus – šventė“ pristatė ne tik įdomiausius klasikinius žydų juokelius ir anekdotus, bet ir linksmas istorijas iš savo ir teatro gyvenimo, dalijosi prisiminimais apie savo draugą – animatorių, režisierių ir scenaristą Davidą Cherkaską.
„Aš esu labai dėkingas nuostabiam „ Lobių salos “ režisieriui, mano draugui, deja, jau mirusiam, Davidui Cherkaskui už tai, kad jis man padovanojo nuostabų pirato vaidmenį. ,,Dėde Piratai! Ar tu toks? Mane taip vadina ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Iš tikrųjų su šiuo animaciniu filmu užaugo ne viena karta “, – pasakojo V. Čigliajevas. Valerijus pažadėjo kitą kartą atvežti dokumentinį filmą, kurį jis sukūrė drauge su savo kolegomis apie D. Čerkaską.
O dabar pora Valerijaus Čigliajevo anekdotų:
Odesos žydė vaikšinėjo Deribasovskajos gatve, vesdama už rankų du mažus savo sūnelius. Pakeliui sutinka pažįstamą moterį.
– Labas Sara Abramovna. Kokie mieli kūdikiai! O kiek jiems metų?
– Ginekologui – šešeri, o advokatui – ketveri.
*****
Žydė mama kviečia sūnų: – Izia, eik namo!
– Mama, ar aš sušalau?
– Ne, tu nori valgyti!
Tora ir 10 Dievo įsakymų – kviečiam į paskaitą
Lapkričio 6 d. 18.00 val. maloniai kviečiame į Nataljos Cheifec paskaitą.
Jūs sužinosite:
10-ties Visagalio įsakymų esmę
Kokia bausmė gresia pažeidus įsakymą
Aštuonias įstatymo “NEVOK” prasmes
Kas yra žudikas judaizme
Kurio įsakymo nevykdymo pasekmės yra nepataisomos.
Registruokites >>http://bit.ly/2WkMFV4
Apie visa tai Jums papasakos bei į Jūsų klausimus atsakys edukatorė Natalja Cheifec. Paskaita vyks Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenės 2-me aukšte, konferencijų salėje. Mūsų adresas – Pylimo g-ve, 4. Trukmė iki 1.5 val.
Dalinamės informacija apie kvietimą į Yad Vashem seminarą
Svarbi informacija:
Seminaro dalyviams suteikiamas apgyvendinimas. Skrydį į Izraelį ir kelionę iš ir į oro uostą turi apsimokėti pats dalyvis, kuris laimėjo seminaro organizatorių atranką.
EUJS – Europos žydų studentų sąjunga kviečia dalyvauti edukaciniame seminare Yad Vašem Jeruzalėje, Izraelyje. Apgyvendinimąs, paskaitas bei vietos ekskursijas apmoka organizatoriai. Aplikuokite iki lapkričio 3 d. Sėkmės! http://bit.ly/2Pg4ovY
Ir šoko vaikai Kauno gete per Simchat Torą šventę…
Ištrauka iš Beerot Yitzhak Švietimo fondo, pavadinto Gaono Yitzhak Zilber vardu, leidinio, kuriame pristatomi prisiminimai apie Kauno getą.
„… Kovno (Kaunas) gete buvo suburta jaunuolių grupė Toros mokymams, grupė pavadinta „Tiferet Bachurim“. Ją organizavo rabinas Shimon Segal ir broliai Abels. Susirinko 40 paauglių nuo dvylikos iki penkiolikos metų. Šie vaikai rinkosi į žodines pamokas, vėliau gete atsirado knygos. Stebuklas,- kasdien nuolat jaučiant pavojų gyvybei, gete įkuriama „beit midrash“ (švietimo įstaiga).
Nuotraukoje: Kauno geto vaikai (Yad Vashem archyvas).Tuomet rabinas Yitzhakas Elkhananas Gebralteris buvo vienas iš tų paauglių. Jis dalyvavo visose Tiferet Bachurim pamokose, gerokai vėliau parašęs šį pasakojimą apie tų baisių dienų įvykius….
Kai kurie paaugliai buvo našlaičiai, alkani, nematę duonos gabalo. Tačiau per Simchat Toros šventę visi pamiršo bėdas ir rūpesčius, sunkumus ir našlaičių likimą, jie valgė skurdų maistą, šoko, džiaugėsi Tora. Kai kurie savo gyvenime nebuvo jautę tokio džiaugsmo, kurio ypač trūko gete…Tate, ich dank dir, Tate ich leib dir .„Tėve (dangiškasis), dėkoju Tau. Tėve, aš garbinu Tave, nes esu žydas … nes myliu tave“. Mes giedojome šią dainą, liedami ašaras, kartodami ją vėl ir vėl. Giedojome tikėjimo giesmę tuo metu, kai dauguma Lietuvos žydų jau buvo nužudyti!
Mes, žydai paaugliai, nežinojome, kas nutiks mums po valandos, ypač berniukams, vaikams, kuriuos pirmiausia žudydavo vokiečiai. Girdėjome, kad Šiaulių gete vyko „vaikų akcija“ ir kad Vilniaus getas jau buvo sunaikintas. Bet vis tiek giedojome dainą Visagaliui: ,,dėkojame Tau, kad gimėme žydais, ir mes už tai Tave mylime. Dėl Tavęs mus kasdien žudo“. Ši giesmė sukėlė drebulį mūsų širdyse, ypač todėl, kad gete buvo kalbama, kad naikinant Kelmės žydus, jie giedojo būtent šią giesmę.
Vienas iš išgyvenusiųjų pasakojo, kad Kelmės lietuvis žudikas prisiminė, kaip žydai po vaikščiojimo sinagogoje su Toros ritiniais rankose, išėjo šokti į gatves su Tora. Tas monstras pareikalavo, kad pasekėjas, rabinas Geršonas Miyadnikas paimtų Toros ritinį ir mirtų su juo.
Taip ir įvyko. Tačiau vietoj nevilties staiga visi Kelmės gyventojai žydai, vedami mirti, pradėjo šokti ir dainuoti, o kartu su jais ir rabinas Danielis Movshowitzas. Jie dainavo „Ashrein, ma tov helkeinu … „Mes laimingi, koks nuostabus mūsų likimas … Tėve, ačiū tau“. Ši daina dainuojama, švenčiant „Simchat Torą“.
Jie dainavo: „Tu mus pasirinkai … mylėjai mus ir norėjai mūsų tarnystės“, jie vis kartojo „Mylėjai mus“. Rabinas Geršonas Miyadnikas šoko su Toros ritiniais ir nužudytas krito į duobę su Toros ritiniu rankose.
Maldoje „Av Arahamim“ yra žodžiai: „Džiaukitės visos tautos, šlovinkit Jo tautą, žmones! Nes jis atkeršys už savo tarnų kraują, atkeršys priešams “. Nuo tada daina „Ashrain, ma tov Helkeinu“ mums tapo ypatingai reikšminga. Ir dabar, kai ją girdžiu, drebu …Daugelis berniukų buvo alkani, tačiau šoko ir šypsojosi iš visų jėgų su nuoširdžiu džiaugsmu. Su tuo palaimingu džiaugsmu, atsikračius pavojų, esame vis dar gyvi …Staiga tikro džiaugsmo ir giesmių metu atvyko policininkas, vietinis žydas su savo draugais ir labai nustebo. Argi gete įmanomas toks džiaugsmas? Ypač tarp vaikų, kurių dauguma buvo našlaičiai? Ravas Šimonas Segalas šiuos žydus nuvedė į šokėjų ratą šokančių aplink „bimą“. Šis policininkas pradėjo šokti ir nebeišėjo – juk tokios dienos gete dar nebuvo. „Izraelio tauta gyva!“
Arkadijus Vinokuras. Teisinė valstybė? Nejuokinga
Šiandienos Lietuva niekaip nesugeba pagimdyti politinių vizionierių, pasiruošusių keisti ydingą toleranciją teisiniam nihilizmui visuomenėje. Kaip kitaip paaiškinti prezidento Gitanos Nausėdos nenorą griežtai sukritikuoti nacionalistų savivalę? Regis, valstybę vėl apima teisinis paralyžius kaip tais „gerais“ violetinių nusikaltėlių laikais.
Keisti ydingas nuostatas visuomenėje reikia neeilinės drąsos. Ypač, kai dalis baimės užguitų piliečių vis dar ieško stiprybės autoritarinės Lietuvos praeityje. Žvelgiant į trisdešimties metų Lietuvos visuomenės laisvėjimo procesą, negalima nematyti, kad šis procesas įstrigo. Nė viena Lietuvos politinė partija per tuos metus taip ir nesugebėjo pažvelgti į kruviną 1941–1944 metų Lietuvos istoriją be baimės tiesai. Nė viena politinė partija nesugebėjo pateikti alternatyvos prieškariniam autoritariniam nacionalizmui, kuriam svetima pagarba teisinės valstybės principams.
Kai Giesmėje kalbama apie sėmimąsi stiprybės iš praeities, tai akivaizdu, kad ji kiša koją šiuolaikinio piliečio demokratinio ir humanistinio identiteto formavimui. Kai semiamasi stiprybės iš autoritarizmo, kurio pagrindas yra iš baimės kilusi pagarba vadui, netenka stebėtis, kad Lietuvoje vis neatsiranda drąsių politikų ir tiek pat drąsių valstybės tarnautojų – biurokratų (su viena kita išimtimi) nebijančių ginti teisinės valstybės pagrindus.
Arkadijus Vinokuras. Ambrazevičius-Brazaitis nebuvo nei išteisintas, nei reabilituotas
Tai savo laiške LR premjerui Sauliui Skverneliui teigia JAV Kongreso narys Bradas Shermanas. Jis prašo premjero pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis 1975 m. buvo JAV Kongreso ir JAV Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos reabilituotas bei išteisintas. Būtent tai veik 10 metų teigia Genocido centras. Anot kongresmeno, ši nuomonė yra niekinė, prieštaraujanti JAV teisės aktams.
Laiške B. Shermanas vienareikšmiškai teigia, kad Genocido centro (LGGRTC) išvados apie buvusio LLV vadovo išteisinimą ir reabilitaciją neturi jokio teisinio pagrindo. Anot jo, tyrimas 1974 metais buvo nutrauktas mirus žmogui ir dėl dokumentų galimai rodančių J. Ambrazevičių-Brazaitį dalyvavus Holokausto nusikaltimuose stokos. Tačiau 1979 m. JAV Teisės departamente buvo įsteigtas nauja skyrius, kuris, atsiradus naujai informacijai, toliau tyrė 60 nacių nusikaltėlių, emigravusių į JAV.
F.Kukliansky siūlo numatyti atskirą atsakomybę antisemitiniams nusikaltimams
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, jog pastaruoju metu atsirandant vis daugiau antisemitinių grafičių, Baudžiamasis kodeksas galėtų būti papildytas atsakomybe už vandalizmo aktus, nukreiptus prieš žydus.
„Anglijoje antisemitizmas išskiriamas į atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Nežinau, ar Lietuvoje kas nors piešia prieš totorius nukreiptus užrašus. O svastika yra segmentas, kuris primena Holokaustą, kuriuo buvo išnaikinta bendruomenė. Tai aišku, kad turi būti susirūpinta būtent šitais nusikaltimais. Jei mums yra rodomas toks išskirtinumas iš antisemitų pusės, tai gal turi būti parodytas išskirtinumas ir iš valstybės“, – tvirtino ji.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad ir dabar kodekso nuostatos leidžia taikyti atsakomybę dėl tautinės ar religinės nesantaikos kurstymo, todėl tokia nuostata būtų perteklinė. F.Kukliansky BNS tvirtino, kad per pastarąjį mėnesį Vilniuje, Šiauliuose bei Kauno rajone, Akademijoje, užfiksuoti net penki tokie atvejai – piešiamos svastikos, perbraukta Dovydo žvaigždė, Šiauliuose subjaurotas paminklas XX a. žydų pramonininkui Chaimui Frenkeliui.
Biedno maistas-turtuolio delikatesas: Sukkot valgiai
Ypatingą reikšmę per Sukotą žydai teikia maistui. Šventės patiekalai nebūna prabangūs, bet sotūs ir gardūs. Ant Sukoto stalo visada patenka įdarytų patiekalų: balandėlių, suktinukų, įdarytos žuvies.
„Patiekalai turi būti tokie, kad išvaizda primintų Toros ritinėlį, kuriame labai susiglaudę lapas prie lapo“, – aiškino D.Rūkaitė.
Šiemet per Sukotą Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir svečiai irgi mėgavosi įdarytu patiekalu – kepta kimšta silke su marinatu, kurią Beigelių krautuvėlės kepėja R.Portnaja ruošė pagal mamos receptą. Taip pat R.Portnaja patiekė nuostabaus saldoko skonio tradicinį litvakų patiekalą – „flaumen cimes“. Tai jautienos troškinys su slyvomis, kurį kulinarė virė net apie 10 valandų, kad mėsa būtų minkštutėlė ir tiesiog kristų nuo kaulų!
Pedagogas Miša Jakobas apie žydišką auklėjimą: svarbu nepalikti vaiko vieno, nes jei paliksi, ateis kiti LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt 2019.10.19 15:14
LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt 2019.10.19
Miša Jakobas / D. Umbraso/LRT nuotr.
Nuolankumas priveda prie pataikavimo, o pataikauti nėra reikalo, dėl to Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas yra prieš nuolankumą. Vis dėlto, pasak jo, pagarba tėvų žodžiui turi būti, o kaip išugdyti pagarbą? „Viskas atsinešta iš šeimos, todėl reikia būti ypač atidiems, ką kalbame, kaip elgiamės“, – LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ sako jis.
M. Jakobą kalbina LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.
– Sakėte, kad gimėte laimingų tėvų šeimoje.
– Tokį dalyką atradau visai neseniai. Jeigu atsigręžčiau į savo tėvų gyvenimą, po karo jie buvo labai laimingi. Pirmiausia mano mama buvo laiminga dėl to, kad pasisekė išgyventi Holokaustą ir išlįsti iš rūsio. Ji 4 metus slėpėsi, kad nebūtų išduota, į lauką išeidavo tik nakties metu. O tėvelis, tuometinės 16-osios divizijos karys, grįžo iš fronto gyvas.
Manau, kad jie buvo baisiai laimingi vien dėl to, kad išliko gyvi. Matyt, dėl to ir aš esu laimingas, kad jie buvo laimingi. Pokarinė karta išmoko džiaugtis bet kokia vertybe, daiktu, tarkime, pirmuoju spalvotu pieštuku, plunksna su žvaigždute, suvalgytu šokoladiniu saldainiu. Drįstu konstatuoti, kad gimėme laimingi. Nors buvo nepritekliaus, mokėjome džiaugtis, ko šiandien trūksta.
– Sutiksiu, kad daiktų turime labai daug, bet žinių – mažai. Reikėtų sukeisti šias pozicijas. Daiktams, mano galva, išleidžiame labai daug lėšų. Visa tai reikalinga – duok Dieve, kad visi turėtume kuo geresnių dalykų, bet prioritetas turėtų būti vaiko žinios ir suteikti jam galimybę už savo žinias nusipirkti – ne dovanoti, o nusipirkti.
– Nuo mažų dienų žydų šeimose yra skiepijamas atsakomybės jausmas: atsakomybė už pasakytą žodį, už duotą pažadą, už tai, kas šiandien tau yra svarbiausia. Iki kol baigiau mokyklą, buvo atsakomybė už išsilavinimą.
Visi mes skubame, o auklėjant vaikus skubėti negalima: mes padarome didžiulę klaidą, jei skubame, neturime kantrybės, sustojame pusiaukelėje.
Prisiminkime, mūsų tėvai buvo mažamoksliai, baigę 4 klases. Tai jie kompensavo savo gyvenimiška išmintimi. Mes buvome tikrai geri vaikai, mums buvo įskiepytas svarbus dalykas: turi mokytis ir viską daryti labai gerai. Objektyvas visada buvo nukreiptas į mus, žydų vaikus: kaip elgiamės, mokomės.
– Vaikai nėra natūraliai paklusnūs tėvams. Kaip išugdyti vaiko paklusnumą, nuolankumą?
– Aš esu prieš nuolankumą. Nuolankumas priveda prie pataikavimo, o pataikauti nėra reikalo. Bet susikalbėjimas, pagarba mamos ir tėvo žodžiui buvo įskiepyta.
Prieštarauti tėvams buvo nemadinga. Aišku, savaip maištaudavome, nebuvome angelai, bet įsijungdavo tėvų auklėjimo filosofija. Paprastai kalbant – tėvo ir mamos žodis būdavo šventas.
– Jūs dabar vadovaujate mokyklai. Daugelis tėvų skundžiasi, kad tokios pagarbos nėra. Iš kur tai ateina? Gerbti nepriversi.
– Kaip mes, mokytojai, sakome: viskas atkeliauja iš šeimos. Jeigu tarp suaugusiųjų nėra pagarbos, susiklausymo – visa tai mato mūsų vaikai. Viskas atsinešta iš šeimos, todėl reikia būti ypač atidiems, ką kalbame, kaip elgiamės.
Bet yra greitas gyvenimo tempas, visi mes skubame, o auklėjant vaikus skubėti negalima: mes padarome didžiulę klaidą, jei skubame, neturime kantrybės, sustojame pusiaukelėje. <…> Tada atsiranda atotrūkis.
Aš, pasižiūrėjęs į vaiko veidą, pasakysiu, ar jis laimingas, ar ne. Laimę išduoda žmogaus akys.
– Kaip sumažinti atotrūkį?
– Nepalikti jo vieno. Jeigu tu neateisi, ateis kiti, o dažniausiai tie kiti – ne tokie, kaip tu. Jie galbūt blogesni ir pasiglemš tavo vaiką į savo pusę.
– Kai pradėjote savo karjerą, ką galvojote žinąs apie vaikus ir supratote, kad nežinojote?
– Prieš 50 metų pradėjęs savo darbą galvojau, kad visi viską žino. Visų baisiausia buvo, kad aš galvojau, jog aš viską žinau. Pasirodo, aš nieko nežinojau ir nieko nesupratau.
Mane mokė gyvenimas, mano auklėjamų vaikų tėvai. Tais laikais buvo būtina aplankyti savo auklėtinius namuose. Tas vizitas labai daug reiškė: mes matėme, kokia yra šeima, tvarka šeimoje. Jeigu ten primėtyta bulvių lupenų ir blogas kvapas virtuvėje, puikiai supratau, ko noriu iš to vaiko. Galiu ne reikalauti, bet paprašyti, pamokyti, nukreipti, kad jis galbūt turėtų būti kitoks.
Šiandien mes nežinome, kaip gyvena šeimos. Gerai, kad yra patyrusių pedagogų ir vadovų. Aš, pasižiūrėjęs į vaiko veidą, pasakysiu, ar jis laimingas, ar ne. Dažnai klausiu, kas atsitiko, kodėl tu nuliūdęs. Nelaimingas vaikas sėdi kampe, nebendrauja, per pertraukas nežaidžia su kitais. Laimę išduoda žmogaus akys.
– Žydų bendruomenėje labai įprasta, kad vaiką auklėja bendruomenė. Jį gali ir pagirti, ir pamokyti.
– Gyvendami mažame miestelyje, kur žydiškų šeimų nebuvo daug, mes labai gražiai bendravome, eidavome vieni pas kitus į svečius. Atsimenu, kad mano draugo tėvas visada manęs klausdavo: kaip tau sekasi? Kaip tu mokaisi? Aš drąsiai viską papasakodavau.
Jis visada surasdavo komplimentą, mane pagirdavo: „Koks tu visada tvarkingas.“ Nors mūsų rūbeliai buvo tragiški, bet tai būdavo malonu, kitą kartą dar labiau pasistengdavai. Eidavai pamatyti dėdę Mendelį, kuris atkreipdavo dėmesį. To pasigendu.
Visas pokalbis – laidos įraše.
Laimės dieta. Apie laimę protėvių patirtį perduoti naujajai kartai: vaikus mylėti reikia mokėti
Volume 89%
Parengė Indrė Česnauskaitė.
Kviečiame švęsti Simchat Torą šventę
