Nausėda: Lietuvos žydų sunaikinimas Šoa metu yra didžiausias praradimas mano šaliai ir visai Europai

Nausėda: Lietuvos žydų sunaikinimas Šoa metu yra didžiausias praradimas mano šaliai ir visai Europai

LRT.lt

„Noriu išreikšti giliausią pagarbą milijonams Šoa metu nužudytų žydų. Lenkiu galvą, pagerbdamas tų dviejų šimtų tūkstančių, kurie buvo mano tėvynainiai, atminimą. Lietuvos žydų tragedija Šoa yra Lietuvos tragedija“, – Yad Vashem knygoje, skirtoje šių metų pasauliniam Holokausto minėjimui, publikuojamos Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos mintys.

„Neturime galios prikelti nekaltas aukas – vyrus, moteris vaikus. Vargu ar galime palengvinti skausmą tų, kurie prarado savo šeimos narius, savo mylimuosius. Net ir praėjus 75 metams kančios vis dar jaučiamos – jos gyvos. Yra vienintelis dalykas, kurį galime ir privalome padaryti. Tai yra gerbti Šoa aukų atminimą. Galime tai daryti kiekvienas atskirai – uždegti žvakutę ir sukalbėti maldą. Galime įsipareigoti ieškoti istorinės tiesos. Vienintelis būdas susitaikyti su istorija – išsiaiškinti ir garsiai paskelbti tiesą“, – rašoma prezidento žodyje.

Anot prezidento, ilgus metus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvai buvo draudžiama sakyti tiesą. Net ir pasibaigus sovietinei epochai, žmonėms vis dar buvo sunku kalbėti apie Šoa ir bandyti suprasti, kaip tokia tragedija galėjo įvykti.

„To meto tyla – tikra ar primesta – meta šešėlį ant lietuvių ir žydų santykių. Lemiamas posūkis šiuo atžvilgiu įvyko 1995 m. Tuometis Lietuvos prezidentas apsilankė Izraelyje, kad atsiprašytų už tų lietuvių, kurie kartu su naciais brutaliai žudė, ujo ir žemino žydus, veiksmus. Tiesa, kurią nors ir sunku priimti, buvo pasakyta. Nepriklausoma ir demokratinė Lietuva pripažino savo istorinę atsakomybę žydų bendruomenės atžvilgiu. Prasidėjo darbas su istorine atmintimi. Jis turi būti tęsiamas ir užbaigtas“, – įsitikinęs prezidentas.

Matydamas tiek alyvmedžių pasaulio tautų teisuolių (hebr. Chasidei Umot HaOlam) sode, prezidentas didžiuojasi tais lietuviais, kurie rizikavo gyvybe, kad išgelbėtų savo kaimynus žydus. Taip pat prezidentas G. Nausėda dėkoja Yad Vashemui už Pasaulio tautų teisuolio programą.

„Skausmingos pamokos sunkios mums visiems. Tačiau kuo geriau jas išmoksime, tuo vertesnės jos bus. Lietuvos žydų sunaikinimas Šoa metu yra didžiausias praradimas mano šaliai ir visai Europai. Šią pamoką išmoksime tik ryžtingai kovodami su antisemitizmu, tiek senuoju, tiek ir naujuoju. Tai reiškia ugdydami tolerantišką pilietį atviroje valstybėje. Tai reiškia atstatydami teisybę. Tai reiškia užtikrindami, kad tokia žmonijos tragedija daugiau niekada nebepasikartotų“, – rašoma prezidento žodyje.

Savo kalbą jis užbaigia žodžiais „Daugiau niekada“.

LRT.lt primena, kad antradienį prezidentas paskelbė, kad persigalvojo ir nevyks į Pasaulinį Šoa forumą, kuris vyksta ketvirtadienį. Vietoje savęs atstovauti Lietuvai siunčia Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Apie tai, kad nedalyvaus Izraelyje organizuojamame renginyje, pirmasis pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Žydų aukas pirmadienį prezidentas pagerbs Lenkijoje, Aušvico–Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.

LŽB Lektoriumas kviečia

Įterptasis vaizdas 1

Sausio 26d. 13 val. Pylimo g. 4, 306k (3 aukšte)

Vyks lektoriumo paskaita su Roza Bielauskiene.

Tema: Babilono nelaisvė ir grįžimas į  Izraelio žemę

Jeruzalėje vykstančiame Holokausto metinių minėjimo viršūnių susitikime Izraelis įsitraukia į Europos ginčus dėl Holokausto

Jeruzalėje vykstančiame Holokausto metinių minėjimo viršūnių susitikime Izraelis įsitraukia į Europos ginčus dėl Holokausto

JTA pranešimas

Nuotraukoje: Jad Vashemo Holokausto memorialinio muziejaus, esančio Jeruzalėje, vaizdas . Dešimtys pasaulio lyderių susirinko  paminėti 75-ąsias Aušvico išvadavimo metines. (foto Moshe Shai)

JERUZALĖ (JTA) – svarbus pasaulio lyderių susibūrimas Jeruzalėje, kurio tikslas – pabrėžti pasaulio pasiryžimą išmokti Holokausto pamokas, sukėlė prieštaringų ginčų, dar neprasidėjus. Susitikime Izraelyje buvo stojančių į mūšį dėl istorinių diskusijų, vis dar tebesitęsiančių Europoje. Dalyvaujantys 46 prezidentai, įžymūs veikėjai, vyriausybių vadovai ketina diskutuoti Izraelio sostinėje per penktąjį Pasaulio Holokausto forumą – renginį, kurį organizavo prezidentas Reuvenas Rivlinas, Yad Vashemas ir Izraelio užsienio reikalų ministerija, jis skirtas 75-osioms Aušvico išvadavimo metinėms paminėti.

Renginyje dalyvaus Vokietijos ir sąjungininkų vadovai, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Moshe Kantor, tvirtino, kad renginio tikslas yra „aptarti moralinę pasaulio būklę, ištirti pilietinės visuomenės situaciją ir kartu dirbti siekiant pašalinti grėsmes ir pavojus“. Tačiau ši žinia prieštarauja įvykių sukeltam susiskaldymui. Supykęs dėl Putino ketinimo sakyti kalbą, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad pasitrauks iš minėjimo ir dalyvaus savo renginyje Aušvice, jei jam nebus leista kalbėti. Yad Vashem nuomonė: „ypač svarbu“ kalbėti sąjungininkų lyderiams, kurie „išlaisvino Europą“. Lenkija ir Rusija palaiko įtemptus santykius, kuriuos apsunkina kruvina praeitis. Gruodžio mėn. Putinas apkaltino Lenkiją bendradarbiavus su Vokietija 1938 m. Sausio mėn. prezidentas Duda apkaltino Rusiją tuo pačiu, sakydamas kalbą Lenkijos žydų lyderiams, kad 1939 m. Rusija kartu su nacistine Vokietija užpuolė Lenkiją ir „prisidėjo“ prie Europos žydų žudynių.

Ginče dėl dabartinio minėjimo kartojasi panaši kova kaip 2015 m., kai Lenkija atsisakė pakviesti Putiną dalyvauti atminimo renginyje Aušvico koncentracijos stovykloje pietų Lenkijoje. Vėliau Putinas buvo pakviestas atvykti į alternatyvų renginį, kurį Prahoje surengė Mošė Kantor, Europos žydų kongreso vadovas, renginys sukėlė aršius Čekijos žydų protestus. „Nei Rusija, nei Lenkija nėra nekaltos kalbėdami apie Antrąjį pasaulinį karą ar Holokaustą“, – sakė Tel Avivo universiteto istorikas Havi Dreifuss. Ši ceremonija, turėjusi skatinti diskusijas apie Holokaustą ir antisemitizmą, tapo politinio konflikto dėl istorijos platforma. Vengrijoje kilęs ginčas, kaip paaiškinti šalies bendradarbiavimą su Vokietija, daugeliui metų atidėjo Holokausto muziejaus atidarymą Budapešte.

Lietuva Jeruzalėje minima kaip įsivėlusi į bandymus perrašinėti karo ir Holokausto istoriją, siekdama “išlaisvinti savo piliečius nuo padarytų Holokausto nusikaltimų“.

Nataljos Cheifetc paskaita apie vyro ir moters santykius judaizme rusų kalba

Nataljos Cheifetc paskaita apie vyro ir moters santykius judaizme rusų kalba

На русском языке НИЖЕ
Sulaukus didelio susidomėjimo, kartojame Nataljos Cheifetc paskaitą apie vyro ir moters santykius judaizme rusų kalba.
Užsukite, laukiame jūsų sausio 22 d. nuo 18.00 val. Konferencijų salėje II aukšte, Pylimo g. 4, Vilnius.
REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4

По многочисленным просьбам мы повторяем лекцию ОТНОШЕНИЯ МЕЖДУ МУЖЧИНОЙ И ЖЕНЩИНОЙ В ТРАДИЦИОННОМ ИУДАИЗМЕ на сей раз на русском языке.
Вам предстоит узнать:
• Какова цель создания еврейской семьи; каков смысл брачного ритуала; как распределяются роли между мужем и женой?
• Секреты долговечности традиционной еврейской семьи; почему муж и жена всегда влюблены друг в друга?
• Что такое ритуальная чистота брачных отношений ?
• Какое поведение в семье противоречит повелениям Торы?
• Как выполнять заповедь почитания родителей без ущерба для мира между мужем и женой?
• Всегда ли надо прислушиваться к советам жены?
• Какие причины являются вескими для немедленного развода?
• Почему праматери еврейского народа Сара, Ривка и Рахель долгое время были бездетными?

Užsukite, laukiame jūsų sausio 22 d. nuo 18.00 val. Konferencijų salėje II aukšte, Pylimo g. 4, Vilnius.
REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4
#NataljosPaskaita
Vieta: Pylimo g. 4, Konferencijų salė IIa
Iliustarcija: Cubist Jewish Wedding Ceremony by Ari Roussimoff

G.Nausėda į Holokausto minėjimą Izraelyje nevyks, žydų aukas pagerbs Aušvice

G.Nausėda į Holokausto minėjimą Izraelyje nevyks, žydų aukas pagerbs Aušvice

Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė nevykti į Holokausto minėjimą Izraelyje, o žydų aukas kitą pirmadienį pagerbs Aušvice Lenkijoje, antradienį pranešė Prezidentūra. Šalies vadovas sprendimą pakeitė paskutinę akimirką – dar pirmadienio rytą buvo skelbiama, kad šalies vadovas dalyvaus ceremonijoje Jeruzalėje.

G.Nausėda šiuo sprendimu seka kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu – jos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė kvietimo į Jeruzalę, nes jam, priešingai nei Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nebuvo numatyta teisė pasakyti kalbą.

Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pareiškimas

Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pareiškimas

Prieš Naujuosius metus Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasiūlė sukurti parlamentinę rezoliuciją, skelbiančią, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą, nes šalis buvo okupuota sovietų, o vėliau nacių Vokietijos. A.Gumuliauskas  nusprendė atleisti Lietuvą nuo Holokausto siaubo, nes ją okupavo Rusija ir Vokietija! Seimo narys Gumuliauskas nėra aiškus antisemitas (iš tų, kurie gyvena Lietuvoje) – jis yra humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Jo pirmieji tyrimai sovietmečiu turėjo teigiamą poveikį Lietuvos komunistų partijai.

Matyt, 1987 m. jis nemanė, kad per trejus metus viskas bus apversta aukštyn kojomis: užuot gyrus komunizmą, reikės rasti kitokį veiksmą,  norint išsiskirti ir nutiesti kelią į Seimą, juk žydus visada galima kuo nors apkaltinti. Antisemitizmas visais laikais buvo populiarus Lietuvoje. 2016 m. mokytas profesorius buvo išrinktas į parlamentą.

Šių metų pabaigoje įvyks dar vieni Seimo rinkimai ir galimybė jam išsiskirti, pasiūlius parlamentinę rezoliuciją, leidžiančią Lietuvai ir lietuviams išsilaisvinti nuo Holokausto, per kurį žuvo 95% Lietuvos piliečių, gyvenusių iki  nužudymo. Jie buvo geri lietuvių kaimynai ištisus  600 metų. Holokausto metu lietuvių žudikai buvo „pranašesni“ savo darbe, todėl į Lietuvą buvo vežami žudyti Lietuvos žydai iš kitų Rytų Europos šalių. Nesunku žudyti kūdikius ir moteris. Lietuvių žudikų žiaurumas buvo tokio lygio, jog sukrėtė net nacių SS kariškių veteranus, kurie buvo patyrę žmogžudžiai.

Pirmaisiais nacių okupacijos mėnesiais lietuviai sunaikino didžiąją dalį žydų, o iš anksčiau skelbtos informacijos žudikų būta tūkstančiai kurie dalyvavo ir vykdė žmogžudystes 214-oje Lietuvos vietovių. Kai kurie iš jų pasižymėjo ir vėliau tarnavo naciams kaip apsauginiai ir žydų žudikai koncentracijos bei naikinimo stovyklose, taip pat ir Aušvice.

Kuriame etape naujasis Lietuvos antisemitizmas nori balsuoti dėl parlamento rezoliucijos, iškreipiančios istoriją? Juodoji dėmė visada bus prisiminta ir jos negalima ištrinti jokia rezoliucija! Žudikai negali būti jokios demokratijos herojais. Mes nepamiršime ir neatleisime. Visuomenės veikėjai ir Lietuvos vyriausybė tyli – jokio pasmerkimo ir jokių demonstracijų. Tyla tarsi antspaudas prilygsta patvirtinimui.

Lietuvos valstybės vadovai nenori nagrinėti situacijos esmės ir sako, kad  pasiūlymas nebuvo užregistruotas Seime, todėl šiuo metu nėra ką svarstyti. Ar apsišvietęs pasaulis pasirengęs priimti tokį nebylų Lietuvos vadovų pasiaiškinimą? Kai bus pasiūlyta rezoliucija, mes jos pakeisti nebegalėsime. Turime nedelsdami imtis veiksmų, kad panaikintume pasiūlymą, ir privalome tai padaryti iš visų jėgų ir galių.

Fašizmas Vokietijoje prasidėjo tuo pačiu metodu 1934 metais ir niekas  net nebandė sustabdyti augančio antisemitizmo aktyvumo. Galite apie tai sužinoti iš to meto Niurnbergo rezoliucijų. Daugybė tais laikais tylėjusių galėjo pakeisti padėtį. Tyla prilygsta patvirtinimui.

Kviečiame jus prisijungti prie Izraelio litvakų asociacijos demonstracijos, kuri  vyks prie Lietuvos ambasados  Izraelyje, 12 Aba Hillel, Ramat Gan, 2020 m. sausio 24 d., penktadienį, 11:00 val.

Jūsų dalyvavimas yra labai svarbus mums visiems – privalome perduoti aiškią žinią Lietuvos vadovams, išrinktiems pareigūnams, kad mes padarysime viską, kas būtina, kad nedelsdami sustabdytume šią rasistinę ir antisemitinę rezoliuciją, įskaudinančią išgyvenusių Holokaustą asmenų ir jų šeimų, tų daugiau nei 200 000 žydų, nužudytų Lietuvoje Holokausto metu atminimą. Kvieskite į demonstraciją draugus, artimuosius, ir neabejingus žmones, kuriems rūpi kova su antisemitizmu ir kurie nori matyti gražesnę ir geresnę mūsų vaikų ateitį.

Lietuvos žydų asociacija Izraelyje 

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Nuotraukoje kalinio žetonas privalomas nešioti Vilniaus geto kaliniams nuo 1943 m. pavasario. 

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Pranešimas spaudai

2020-01-20

Vilniaus žydų muziejuje – paroda iš Aušvico, Izraelio kino seansas ir istoriniai pokalbiai

Prieš 75 metus, sausio 27-ąją, buvo išlaisvinti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai, o nuo 2005-ųjų ši diena paskelbta Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia kartu minėti šią dieną ir atminti visus, nukentėjusius nuo antisemitizmo apraiškų. Šiemet, minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus kaip niekad svarbu kalbėtis ir diskutuoti ne tik apie žydus, kūrusius Lietuvą, tačiau ir apie bendrą skaudžią tautiečių istoriją bei šviesesnę visuomenės ateitį.

Sausio 27 d. muziejaus Holokausto ekspozicija (Pamėnkalnio g. 12, Vilnius) kvies nemokamai apsilankyti ekspozicijoje ir sudalyvauti ekskursijose lietuvių k. (12.00 val.) ir anglų k. (14.00 val.). Ekskursijos dalyviai sužinos apie žydų gyvenimą Lietuvoje iki Holokausto ir kaip jis pasikeitė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgirs apie Holokausto aplinkybes ir raidą Lietuvoje, ginkluoto ir dvasinio pasipriešinimo Vilniaus ir Kauno getuose svarbą.

Norintys turės galimybę aplankyti malinos – geto slėptuvės – instaliaciją, kurioje išgirs Icchoko Rudaševskio dienoraščio fragmentus. Į nemokamas ekskursijas su gidu reikalinga registracija el.p. sarune.sedereviciute@jmuseum.lt

 

 Tądien 18.00 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g.10/2, Vilnius), bendradarbiaujant su Izraelio ambasada Lietuvoje bus rodomas Amichai Greenberg filmas „Testamentas“ (hebrajų k. su liet. sub.). 2017 m. „Testamentas“ Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai” ir pelnė specialųjį prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu. Izraelio režisieriaus filmas pasakoja apie Holokausto tyrėją Yoel, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.

Sausio 30 d. 14.00 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/), muziejui bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, į Lietuvą atvyksta paroda iš valstybinio Aušvico-Birkenau muziejaus. Paroda „Nacistinės Vokietijos Aušvico koncentracijos stovykla“ suteikia istorinį kontekstą iki koncentracijos stovyklos įsteigimo, jos atsiradimo procesą bei atskleidžia ten vykusių žiaurumų mastą. Renginio partneriai: Tarptautinė komisija nacių ir komunistinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Paroda veiks iki 2020 m. kovo mėn. 15 d.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tikslas – saugoti paveldą, mokytis iš istorijos ir kurti bendrą ateitį, todėl ne tik sausio 27 d., bet ir visus metus kviečiame visuomenę pažinti istoriją, meną, dalyvauti diskusijose, edukaciniuose užsiėmimuose, paskaitose, kino seansuose bei parodose.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Kubiliūtė

Komunikacijos koordinatorė

Tel. 8 623 57 560

  1. p. gintare.kubiliute@jmuseum.lt
Žydų gimnaziją palikęs Miša Jakobas sudėliojo taškus, kodėl Lietuvos švietimas skęsta bėdose

Žydų gimnaziją palikęs Miša Jakobas sudėliojo taškus, kodėl Lietuvos švietimas skęsta bėdose

LRT.lt Aida Murauskaitė

Vos prasidėjus sausiui, 70 metų matematikos mokytojas ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas jau ėjo į naują darbą, neturintį nieko bendra su mokykla. Bet turintį bendra su žydais ir matematika. Jis – Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius.

– Po pusšimčio metų palikote mokytojo darbą ir gimnaziją, kurią prieš tris dešimtmečius pats ir kūrėte. Kaip priėmėte tokį sprendimą?

– Sprendimas pribrendo dar praėjusį rugsėjį – tuomet jau norėjau palikti mokyklą. Bet jaučiau atsakomybę, supratau, kad tai sudėtingas laikotarpis, juk mokslo metų pradžia, tad susilaikiau. Iš mokyklos išėjau paskutinę praėjusių metų dieną – gruodžio 31-ąją.

Vis dėlto man 70 metų, aš jau nebe jaunuolis. Esu nuėjęs nemažą gyvenimo kelią. Būsiu atviras su jumis: pajutau, kad kartais kartoju mintis, suprantu, kad tai jau esu sakęs. Būdamas savikritiškas pagalvojau, gal kam nors esu nebeįdomus? Didžiausi kritikai yra tavo mokiniai, jie atsimena kur kas daugiau nei tu pats.

Dar vienas principas, kurio šventai laikausi, – mokytojas yra artistas. O artistui svarbu laiku nulipti nuo scenos. Aidint aplodismentams.

Noriu padėkoti savo vaikams, kurie, matyt, įvertinę, ką visi padarėme man vadovaujant, mane gražiai išlydėjo. Esu jiems labai dėkingas.

Neseniai sutikau du savo mokinius. Turėjau nemažai problemų dėl jų, jie ne kartą yra buvę mano kabinete. Vienas iš jų taip nuoširdžiai su manimi pasisveikino ir palinkėjo man sėkmės. Kitas pribėgo prie manęs – aš niekada iki tol nebuvau matęs jo besišypsančio – padavė man ranką, nusišypsojo. Supratau, kad, nepaisant nieko, esu jam nesvetimas, kad kažką jam palikau.

– Žydai garsėja patarlėmis. Kokia patarle ar priežodžiu apibūdintumėte dabartinę savo jauseną?

– Žydai, kai, apsaugok Dieve, miršta žmogus, sako: „Padėjo šaukštą.“ Aš šitą posakį interpretavau savaip ir, išeidamas iš mokyklos, kolegoms pasakiau: „Aš padedu šaukštą.“ Supraskite, išeinu, baigiau savo darbus.

– Kaip jūs dabar, po pusšimčio metų gyvenimui stojus į kitokią vėžę, gyvensite?

– Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug gražių laiškų gaudavau ir gaunu pastaruoju metu. Mane sujaudino vieno tėvelio laiškas. Jis rašo: „Gerbiamas direktoriau, šiandien atvežiau savo dukrelę į mokyklą, jūsų lange buvo šviesu. Deja, šviesą ten uždegė kitas žmogus.“

Kitas tėvelis paskambino ir sako: „Vis netikėjau, kad jūs išeisite, bet tai tapo realybe. Jūs – pedagogikos ikona.“

Kai ruošiausi išeiti, visiems sakiau, kad būsiu namie, dar daugiau skaitysiu knygų, kelsiuosi, kada norėsiu. Savo pašnekovų veiduose matydavau lengvą šypsenėlę, jų akys sakė, kad to niekada nebus.

Ir išties. Su mokykla atsisveikinau visai neseniai, o jau dirbu kitur. Nuo sausio pradžios esu Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius.

Turėjau keletą pasiūlymų. Bet apsvarstęs nuėjau šiuo keliu. Nežinau, kokia iš mano darbo bus nauda, bet aš stengiuosi, nes blogai dirbti aš nemoku.

Tai labai rimtas iššūkis. Aš labai myliu Lietuvą, sakau tai be jokio patoso. Ir labai noriu, kad dvi valstybės, kurių istorija susipynusi, kartais panaši, kartais skirtinga, draugautų, kad būtų sulaužyti stereotipai.

– Beveik 50 metų dirbote mokytoju. Kodėl kadaise rinkotės šį kelią?

– Mokytojas, gydytojas ir dvasininkas priklauso išskirtiniam luomui. Vien pagal kūno kalbą, veido išraišką, net aprangą gali nuspėti, kad tas žmogus – mokytojas.

Man teko laimė – mane mokė dar Smetonos laikų pedagogai. Jie man buvo pavyzdys vien savo kalbos gražumu, jie nuspėjo mano ateitį, sakė: „Miša, tu gali būti arba mokytoju, arba advokatu.“

Kodėl? Pirmiausia, o tai yra labai svarbu mokytojui, išsiskyriau gera iškalba, nebijojau auditorijos.

Studijas baigiau Šiauliuose, mat šis miestas netoli nuo namų, Telšių. Važiuoti į Vilnių 1967 metais buvo gana sudėtinga, mat mūsų šeima sunkiai vertėsi. Be to, aš – namų, mamos vaikas, netroškau bėgti toli.

Šiandien galiu pasakyti savo mėgstamą frazę – esu dėkingas Dievui ir likimui, kad buvau mokytojas, kad tapau žydų gimnazijos direktoriumi. Visada norėjau padaryti ką nors gera visiems, ką nors gera žydų tautai. Man atrodo, kad man pasisekė.

Nesu didvyris, bet džiaugiuosi, kad Vilniaus žydų bendruomenės vaikai turi savo mokyklą, kur gali save realizuoti, sužinoti apie savo tautą, kultūrą, papročius. Mano vaikystėje tokios galimybės buvo ribotos. Gavau tik tai, ką man davė senelis. Mes visi buvome uždaryti geležiniame narve, o tai buvo skaudu, ypač žinant, kokia turtinga yra žydų kultūra, kiek daug pasauliui ji davė.

Žydai, kai, apsaugok Dieve, miršta žmogus, sako: „Padėjo šaukštą.“ Aš šitą posakį interpretavau savaip ir, išeidamas iš mokyklos, kolegoms pasakiau: „Aš padedu šaukštą.“

Labai džiaugiuosi, kad Lietuva tapo nepriklausoma, mat tik tada mes visi galėjome atsikvėpti, tapome laisvi. Žydai, gyvenantys Lietuvoje, taip pat tapo laisvi.

Kartais kritikuojame, verkiame, esame kažkuo nepatenkinti, bet nereikia pamiršti, kokie buvome, ką turėjome ir ką dabar įgijome per palyginti neilgą laiką – 30 metų.

– Žydų gimnazija kūrėsi kartu su Lietuvos nepriklausomybe. Nėsyk nesudvejojote tuomet, kad tokios mokyklos reikia?

– Lietuvoje gyvenantys žydai troško laisvės. Jiems laisvė buvo būtinybė. Dalis artimųjų buvo išsiveržę iš Sovietų Sąjungos ir gyveno nebe Lietuvoje. Jie buvo tapę keitimo objektu: kai Sovietų Sąjunga dėl ko nors susitardavo su Amerika, tada sakydavo, kad porciją žydų išleis.

Giminės atitrūko nuo mūsų. Manėme, kad taip bus amžiais. Kamavo jausmas, kad niekada daugiau nesusitiksime. Ir štai išaušo diena, kai mums visiems pasakė: jūs – laisvi. Tuomet įvyko stebuklas.

Mes nesame penktoji kolona. Kai kam nepatinka, kai kas nenori, kad mes su lietuviais draugiškai sugyventume.

Mes, žydai, nuolat apie tai kalbame. Kalbame, kai atvažiuoja mano seserys, kurių turiu dvi, kalba mano tėvas, kuriam 94 metai ir kurį aš aplankau Izraelyje.

Žydai gyveno smetoninėje, nepriklausomoje Lietuvoje, jie galėjo daryti biznį, turėti savo mokyklas, teatrus. Jie nepamiršo, kas nutiko, kai penkiasdešimčiai metų mus uždarė.

Mes visur dalyvavome – ir prie Seimo rūmų ėjome, ir vėliavas kėlėme. Mes nesame penktoji kolona. Pastaruoju metu norima visus mus prilyginti enkavėdistams, kagėbistams, kalbėti apie neištikimybę Lietuvai. Kai kam nepatinka, kai kas nenori, kad mes su lietuviais draugiškai sugyventume.

Kuriant mokyklą buvo visokių nuotaikų: ar ir kokių vaikų ateis, ko mes mokysime, kokią kalbą pasirinkti – jidiš ar hebrajų. Bet svarbiausia, kad 1989-aisiais tiek Vilniaus, tiek respublikinė valdžia palaikė mus, sakė, kad būtinai Lietuvoje turi būti žydų mokykla. Jie rėmė mus patalpomis, knygomis. Niekur nebuvo pasakyta „ne“, niekas neuždarė durų.

Iš pradžių pas mus rinkosi ir suaugusieji – vakarais jie mokėsi hebrajų kalbos, istorijos. Tuomet buvau pavaduotojas, o direktorius buvo Simas Levinas.

Kai pradėjau vadovauti, turėjome dvylika mokinių – pirmokų. Po truputį išaugome iki gimnazijos.

– Žydų gimnazijoje mokosi toli gražu ne vien žydai. Kada duris atvėrėte ir kitiems Vilniaus vaikams?

– Vilnius – ne Niujorkas. Greitai išgirsti, kas kur veikia.

Mano vektorius – akademinis mokymas, man nerūpi dainos, šokiai, estrada. Pasakiau tėvams ir vaikams, kad mūsų kelias yra mokslas. Tai sena žydų tradicija. Aš pats gerai mokiausi, žinojau, kad pirmiausia – namų darbai, o tik po to – į lauką.

Maloniai kviečiame apsilankyti Minos Levitan-Babenskienės kūrybos parodoje „ATMINTIS“

Maloniai kviečiame apsilankyti Minos Levitan-Babenskienės kūrybos parodoje „ATMINTIS“

Sausio 23 d., ketvirtadienį, 18.00 val. LDS parodų salėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) atidaroma Minos Levitan-Babenskienės gobelenų ir pastelių paroda „ATMINTIS“,
skirta dailininkės senelio Zusmano Levitano atminimui.

Ši paroda praėjusiais metais buvo eksponuota Jurbarko krašto muziejuje,
pagerbiant 1941 m. liepos 3 d. Jurbarke per pirmąsias masinės žydų žudynes sušaudytą dailininkės senelį.

Mina Levitan-Babenskienė – viena iš nedaugelio menininkų Lietuvoje, dirbanti vien kūrybinį darbą. Jos kūrybiškumas yra fenomenalus, ji visiškai atsidėjusi kūrybai – tai jos buvimo šiame pasaulyje būdas.

Kokiais principais ir kokiomis plastinėmis formomis kuria M. Levitan- Babenskienė? Pagrindiniai menininkės kūrybos plastiniai elementai – erdvė ir struktūra.
Subtiliais pustoniais formuojami bekraštės erdvės toliai, spindintys žvaigždynų šviesa. Begalybė pripildoma tylos, ramybės ir susitaikymo.

Tai giliai įprasminti kūriniai, kuriuose originaliai ir savitai transformuojamos gamtos formos. Meninis išgyvenimas išsakomas sukauptai, prislopintais tonais. M. Levitan-Babenskienė savo darbuose subtiliai naudoja faktūras – organiška meninė visuma gaunama gretinant nugludintus bei reljefiškus erdvinius plotus. Su nepaprastai jautriu meniniu skoniu menininkė žaidžia plastinėmis formomis ir spalvomis. Erdvė ir struktūra susijungia į vientisą meninę visumą. Spalvos prislopintos, minorinės. Tai trijų ar keturių spalvų akordas, ne buitinio pasaulio besikeičiančios spalvos, bet išgrynintos, lyg milijonus metų derintos mineralinių junginių dermės.

M. Levitan-Babenskienė turėjo puikią mokyklą – anuometiniame Vilniaus dailės institute ji studijavo pas prof. J. Balčikonį, prof. S. Veiverytę. Atsiskleisti M. Levitan-Babenskienės kūrybinei individualybei padėjo aktyvus dalyvavimas Vilniaus meniniame gyvenime, kelionės po užsienio muziejus, galerijas, plenerai, parodos užsienyje. Svarbi jos kūryboje ir tūkstantmetė kultūrinė izraelitų tradicija. Iškiliausi Lietuvos žydų menininkai, tik perėmę savo tautos meninį, kultūrinį palikimą, pasijutę savos tautos nariais, tapo ryškiomis individualybėmis (G. Kanovičius, A. Šenderovas ir kt.).

Būdamas šalia Minos Levitan-Babenskienės kūrinių, jauti stiprią, kreipiančią harmonijon jų energiją. Ji tolima buitinio pasaulio sumaiščiai. Laikraščiai spausdina nerimastingas žinias – pasaulio miestuose sprogsta bombos, žūsta žmonės, griūva dangoraižiai.

Man regis, menininko paskirtis šiuo nerimastingu metu – kurti harmoningą meną, skleisti humanistines idėjas, tiesti susitaikymo tiltus tarp religijų, tautų.
Prie šio proceso prisideda ir M. Levitan-Babenskienės kūriniai – jie kviečia susimąstymui, ramybei ir vilčiai.

Aloyzas Stasiulevičius

Paroda LDS parodų salėje veiks iki vasario 21 d.

Pagarbiai
Lietuvos dailininkų sąjunga

tel. (370 5) 2622557
fax. (370 5) 2621986
info@ldsajunga.lt
www.ldsajunga.lt

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad sausio 20d. mirė Boris Berin (1927 – 2020)
Nuoširdžią  užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

„Šiandien galbūt ne daugelis bėra gyvų žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, ir mes tik galime įsivaizduot, kiek mes netekome, kiek kartų po to gyvensiančių mes netekome, nes visos jos galėjo prisidėti ir prie Lietuvos, ir prie viso pasaulio raidos“, – lankydamas Plungės rajone esantį atminimo sodą sakė šalies vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad šis sodas – įtaigiai įgyvendinta unikali idėja, įamžinanti gausias žydų bendruomenes, kurios gyveno Lietuvoje. „Unikali idėja, įgyvendinta tikrai įtaigiai, ji įamžina tas gausias žydų bendruomenes, gyvenusias Lietuvoje, ir kartu parodo, kiek daug jos davė mums“, – teigė G. Nausėda. Lietuvos teritoriją primenančiame sode įamžinti ir garsūs litvakai, kilę iš Lietuvos. „Iš tų žmonių, kurie kilo iš Lietuvos, aš dabar į kairę pasižiūriu, matau Dovydą Volfsoną – žmogų, kuris davė pavadinimą Izraelio valstybės pinigams, nes šekelis, kaip paaiškino man sodo šeimininkas, buvo sionistų organizacijos mokestis taip vadinamas – šekeliu, ir kuomet susikūrė žydų valstybė, ji perėmė šitą pavadinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Hermanas Kalenbachas – Mahatmos Gandžio artimas draugas, kilęs iš Rusnės. Vėlgi, žmogus, daręs didelę įtaką Mahatmai Gandžiui“, – teigė jis. „Iš tikrųjų, neeilinė bendruomenė, kuriai lenkiu galvą ir kartu su jais apgailestauju, nors turbūt tai nėra tinkamas žodis, tiesiog liūdžiu ir išgyvenu tą tragediją, kuri įvyko prieš daugybę metų, bet turbūt ir šiandien ji tebėra kaip ta atvira kraujuojanti žaizda“, – pridūrė prezidentas. G. Nausėda taip pat sakė, kad derėtų suteikti litvakams galimybę įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” surengė ekskursiją į Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE parodą ,,Romantizmo amžius”

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” surengė ekskursiją į Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE parodą ,,Romantizmo amžius”

Užupyje įsikūrusiame Lietuvos meno pažinimo centre TARTLE lankytojai kviečiami gyvai susipažinti su Lietuvos meno vertybėmis ir istoriniais artefaktais nuo pagonybės laikų kultūrinio palikimo iki šiuolaikinio meno. Centro tikslas – puoselėti, surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą, o svarbiausia – padaryti jį prieinamą visuomenei. TARTLE steigėjai – VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ ir kolekcininkas Rolandas Valiūnas.

Antroji paroda lankytojus kviečia XIX a. pažinti per dailės istoriją. Šis laikotarpis visų pirma siejamas su romantizmu, pastangomis išsaugoti istorinę atmintį, tradicijų puoselėjimu, pasipriešinimo kovų aktualizavimu, tautos herojų ir dvasios lyderių kultu. Kita vertus, romantinis XIX a. požiūris į kultūrinį gyvenimą, kartu ir į meninę kalbą, perteikia ne tik istoriją, bet ir mitus. Derinant šiuos aspektus ekspozicijoje siekiama atskleisti laikotarpio dvasią ir į tai, kas atrodo jau puikiai pažįstama, pažvelgti kitaip. Parodoje pristatomi XIX a. Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Šalia mažiau žinomų autorių žiūrovai ras ir tokių garsenybių, kaip Pranciškus Smuglevičius, Juozapas Oleškevičius, Edvardas Matas Riomeris, Albertas Žametas, Mykolas Elvyras Andriolis ir kiti.

Centras unikalus tuo, kad su Lietuvos istorija galima susipažinti interaktyviai per meno prizmę, tai yra gyvai apžiūrint originalius skirtingų laikotarpių meno eksponatus. Kolekcijoje pristatomi istorinės Lietuvos menininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, nes nesvarbu, kokia kalba jie kalbėjo ar iš kurio pasaulio krašto yra kilę – jų darbai yra neatskiriami nuo Lietuvos istorinio ir kultūrinio konteksto.

Užuojauta

 Sausio 12d. mirė Elina Malomuž (1962 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Olgai ir mamai Natalijai.
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.
Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

„Claubergas į gimdą suleidžia kažkokio balto, į cementą panašaus skysčio ir daro rentgeno nuotraukas. Jo tikinimu, taip bandąs išrasti lipidolio pakaitalą. Neva Vokietijoje tyrimams rentgenu nerekomenduojama naudoti jodo kaip kontrastinės medžiagos. Nežinau, ar tai tiesa, galimas dalykas, kad savo eksperimentais jis kažkaip siekia sukelti nevaisingumą“, – rašoma knygoje „Galutinė stotis – Aušvicas“.

 

„Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia užrašyti ant popieriaus“, – apie vienintelę tokią – nuo pradžios iki galo Aušvico koncentracijos stovykloje parašytą knygą – sakė Eddy de Windo sūnus Melcheris de Windas.

Prabėgus daugiau nei 70 metų nuo pirmo leidimo pasirodymo, leidykla „Alma littera“ pirmą kartą lietuvių kalba išleido knygą „Galutinė stotis – Aušvicas“. Pasakojime apie gyvenimą koncentracijos stovykloje – susipina žvilgsnis į daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą siaubo pasaulį bei meilės istorija r

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad sausio 15d. eidamas 77-uosius mirė Vladimir Vachman, ilgametis, aktyvus bendruomenės narys. (1943 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai ir vaikams.
A. Vachmanas gimė 1943 m. rugsėjo 24 d. nacių okupuotame Kijeve. Jis išgyveno tik todėl, kad buvo paslėptas, kol sovietų kariuomenė išlaisvino Ukrainos sostinę. Tiesą sakant, pirmą kartą jis iš tikrųjų pamatė saulę ir dangų tik tą dieną.V. Vachmanas yra gerai žinomas Vilniaus kolekcininkams ir knygų mylėtojams, o „Obzor“ skaitytojai jį pažįsta iš vertimų iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Vertimai paskelbti ,,Obzor” laikraštyje ir interneto svetainėje www.obzor.lt. Vladimiras Vachmanas amžinai liks mūsų širdyse kaip atsakingas bendražygis, visada pasirengęs padėti kitam.
Laikraščio „Obzor“ redakcija, Pinchos Fridbergas, profesorius
Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Žydai kasa sau kapų duobes prieš egzekuciją

Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas valstietis Arūnas Gumuliauskas ėmėsi rengti projektą, kuris, jei bus priimtas, turėtų skelbti, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Iniciatyva sukėlė daug diskusijų visuomenėje, o jos autorius, anksčiau teigęs, kad lietuvių tauta negali turėti tokio pat požiūrio į Holokaustą kaip Vakarų Europoje, panašu, keičia nuomonę ir teigia, kad jo rengiamos rezoliucijos pagrindu taps Europos Parlamento (EP) 2009 ir 2019 m. priimtos rezoliucijos dėl istorinės atminties.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sako vienareikšmiškai vertinti rezoliucijos projekto negalinti dėl informacijos trūkumo.

„Mes apie tą projektą žinome tik iš spaudos, todėl vertinti yra labai sunku, nes nežinome, kas iš tikrųjų jame parašyta“, – Alfa.lt sakė LŽB pirmininkė.

Jos teigimu, Lietuvos žydų diaspora niekada nesiekė primesti atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo metu įvykdytus nusikaltimus visai lietuvių tautai. „Didžiausia projekto blogybė ta, kad jis surašytas tokiu būdu, jog mes turime aiškintis, kad mes niekada nesakėme, jog visi lietuviai žudė žydus. Mes niekada nekalbėjome apie kolektyvinę atsakomybę, todėl toks projektas, mūsų supratimu, yra perteklinis – jis neturi pagrindo. Neturėtume net pradėti diskusijų tuo klausimu – jis  paprasčiausiai yra perteklinis“, – vertino F. Kukliansky.

Anksčiau komentuodama situaciją Izraelio leidiniui „Jerusalem Post“ F. Kukliansky sakė esanti nusivylusi dėl nereagavimo į A. Gumuliausko pasiūlymus.

„Kažkas turi išdrįsti apie tai kalbėti. Kai kas nori priimti įstatymą parlamente, todėl susitelkime į problemą ir sustabdykime jį. Niekas neturėtų bandyti inicijuoti nieko panašaus“, – sakė F. Kukliansky.

„Jei visi tyli ir šypsosi, tai žydams primena tą pačią situaciją, kokia buvo prieš karą“, – Izraelio žurnalistams kalbėjo LŽB pirmininkė.

A. Gumuliauskas savo ruožtu patikino, kad sausio 14 d. projektas Seime svarstomas nebus, o visuomenė su juo galės susipažinti tuomet, kai bus baigtas: „Reikia laukti, kol aš užregistruosiu, ir tik tada bus galima susipažinti. O dabar jis yra šlifuojamas, visos teisinės nuostatos ir pan., dar laukia darbas, jis vyksta, bet dar nėra užbaigtas“, – sakė Seimo narys.

Žurnalistai ne taip suprato

Anksčiau atsakydamas į portalo 15min.lt klausimus LKVIAK pirmininkas teigė, kad „mes tokio pat požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti“, tačiau Alfa.lt susisiekus su parlamentaru šis ėmė tikinti, kad jo rengiama rezoliucija su Holokaustu nesusijusi, o dėl visko kalti jį neteisingai supratę žurnalistai.

„Šis dokumentas nėra apie Holokaustą. Šis dokumentas yra apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje. Nes žurnalistai interpretuoja labai laisvai, ir tai, sakyčiau, sukelia tokią neigiamą reakciją. Noriu akcentuoti, kad tai nėra nutarimas, tai yra rezoliucija, kad dokumentas dar yra rengiamas, ir tai nėra konkrečiai apie Holokaustą ir žydus, o apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje“, – sakė A. Gumuliauskas.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

2019 m. gruodžio 28 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai praleido įsimintiną popietę jaukioje Menojos dailės studijoje, kurioje visi dalyvavusieji buvo supažindinti su keramikos technika bei turėjo puikią progą patys sukurti savo svajonių keraminį žiedą/žvakidę, papuošiantį jų namus.


Labai ačiū Menojos dailės studijai už nuostabią pamoką, malonias pažintis, naujas patirtis, jaukią atmosferą, padrąsinimus bei pagalbą kuriant savo darbelius! Dalinamės jaukios Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių popietės, praleistos Menojos dailės studijoje, akimirkomis bei sukurtais be galo gražiais keraminiais žiedais/žvakidėmis.

Jerusalem post reaguoja į A.Gumuliausko ketinimus parengti Seimo nutarimo projektą, kad „Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste“.

Jerusalem post reaguoja į A.Gumuliausko ketinimus parengti Seimo nutarimo projektą, kad „Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste“.

Ninth Fort – Nazi Genocide Site – Kaunas – Lithuania
(photo credit: ADAM JONES/WIKIMEDIA COMMONS)
Lithuania’s Jewish community and members of the expatriate Lithuanian Jewish community in Israel have expressed serious concern about possible legislation in the parliament in Vilnius which would declare that the Lithuanian state and people did not collaborate in the murder of Jews during the Holocaust.
Member of the Lithuanian parliament Arunas Gumuliauskas and chairman of its State Historical Memory Committee said last month that he would propose legislation to declare that the Lithuanian state did not participate in the murder of Jews because it was an occupied nation, first by the Soviet Union, and then by Nazi Germany.
The legislation is yet to be submitted to the parliament however, and the parliament goes into recess this Wednesday.
Gumuliauskas’s proposal which he said was being prepared by the committee, also claimed that the Lithuanian people could not have participated in the murder of Jews since Lithuanians were “an enslaved people” during World War II.
The putative legislation suggested by Gumuliauskas, who used to work as a professor of history, has been strongly denounced however as an attempt to whitewash Lithuania’s record during the Holocaust.
Holocaust scholar and director of the Simon Wiesenthal Center’s Israel office Efraim Zuroff said such legislation would be a “disgusting attempt to whitewash Lithuanian complicity in Holocaust crimes which was enormous,” and that the country had “undoubtedly one of the worst records of collaboration with the Nazis during the Holocaust.”

According to the United States Holocaust Memorial Museum, some 220,000 Jews of Lithuania’s prewar Jewish population of 250,000 were murdered in the Holocaust.
Speaking to The Jerusalem Post, Jewish Community of Lithuania chairwoman Faina Kukliansky said that she was disappointed by the lack of reaction to Gumuliauskas’s proposals.
“Someone needs to speak out. There is someone who wants to pass a law in the parliament so let’s focus on the issue and stop him. No one else should try to initiate anything similar,” said Kukliansky.
“If everyone is silent and smiling – it reminds Jews [of] the same situation as before the war.”
Kukliansky also insisted that the Jewish community had never accused Lithuania as a state or the entire Lithuanian people of collaboration with the Nazis, something she said she is now being accused of.
“These crimes were committed by individuals, not all Lithuanians. The Jewish community never blamed all Lithuanians were responsible. Mr. Arunas Gumuliauskas attempts once more to accuse Jews of accusing all Lithuanians. It was not a collective effort, but there were people who participated in killing Jews during Holocaust,” she said.
Last month, the chairman of the Association of Lithuanian Jews in Israel, Arieh Ben Ari, sent a strongly worded letter to the Lithuanian Ambassador to Israel, Lina Antanaviciene, protesting Gumuliauskas’s proposed legislation.
“No other country had such a high percentage of its Jewish population annihilated,” wrote Ben Ari, noting that some 95% of Lithuania’s Jews were murdered in the Holocaust.
“To what degrading level must a professor, chair of a distinguished committee, stoop in order to present such a recommendation to parliament?”
Antanaviciene noted that she had been informed by officials in the Lithuanian parliament that a draft resolution had not yet been registered and that no text for such a resolution has been prepared or submitted.
“Let me assure you that we are fully aware and share your concerns on the seriousness of the sensitive  issues, raised in your letter,” wrote the ambassador.