Žydų gimnaziją palikęs Miša Jakobas sudėliojo taškus, kodėl Lietuvos švietimas skęsta bėdose

Žydų gimnaziją palikęs Miša Jakobas sudėliojo taškus, kodėl Lietuvos švietimas skęsta bėdose

LRT.lt Aida Murauskaitė

Vos prasidėjus sausiui, 70 metų matematikos mokytojas ir buvęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas jau ėjo į naują darbą, neturintį nieko bendra su mokykla. Bet turintį bendra su žydais ir matematika. Jis – Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius.

– Po pusšimčio metų palikote mokytojo darbą ir gimnaziją, kurią prieš tris dešimtmečius pats ir kūrėte. Kaip priėmėte tokį sprendimą?

– Sprendimas pribrendo dar praėjusį rugsėjį – tuomet jau norėjau palikti mokyklą. Bet jaučiau atsakomybę, supratau, kad tai sudėtingas laikotarpis, juk mokslo metų pradžia, tad susilaikiau. Iš mokyklos išėjau paskutinę praėjusių metų dieną – gruodžio 31-ąją.

Vis dėlto man 70 metų, aš jau nebe jaunuolis. Esu nuėjęs nemažą gyvenimo kelią. Būsiu atviras su jumis: pajutau, kad kartais kartoju mintis, suprantu, kad tai jau esu sakęs. Būdamas savikritiškas pagalvojau, gal kam nors esu nebeįdomus? Didžiausi kritikai yra tavo mokiniai, jie atsimena kur kas daugiau nei tu pats.

Dar vienas principas, kurio šventai laikausi, – mokytojas yra artistas. O artistui svarbu laiku nulipti nuo scenos. Aidint aplodismentams.

Noriu padėkoti savo vaikams, kurie, matyt, įvertinę, ką visi padarėme man vadovaujant, mane gražiai išlydėjo. Esu jiems labai dėkingas.

Neseniai sutikau du savo mokinius. Turėjau nemažai problemų dėl jų, jie ne kartą yra buvę mano kabinete. Vienas iš jų taip nuoširdžiai su manimi pasisveikino ir palinkėjo man sėkmės. Kitas pribėgo prie manęs – aš niekada iki tol nebuvau matęs jo besišypsančio – padavė man ranką, nusišypsojo. Supratau, kad, nepaisant nieko, esu jam nesvetimas, kad kažką jam palikau.

– Žydai garsėja patarlėmis. Kokia patarle ar priežodžiu apibūdintumėte dabartinę savo jauseną?

– Žydai, kai, apsaugok Dieve, miršta žmogus, sako: „Padėjo šaukštą.“ Aš šitą posakį interpretavau savaip ir, išeidamas iš mokyklos, kolegoms pasakiau: „Aš padedu šaukštą.“ Supraskite, išeinu, baigiau savo darbus.

– Kaip jūs dabar, po pusšimčio metų gyvenimui stojus į kitokią vėžę, gyvensite?

– Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug gražių laiškų gaudavau ir gaunu pastaruoju metu. Mane sujaudino vieno tėvelio laiškas. Jis rašo: „Gerbiamas direktoriau, šiandien atvežiau savo dukrelę į mokyklą, jūsų lange buvo šviesu. Deja, šviesą ten uždegė kitas žmogus.“

Kitas tėvelis paskambino ir sako: „Vis netikėjau, kad jūs išeisite, bet tai tapo realybe. Jūs – pedagogikos ikona.“

Kai ruošiausi išeiti, visiems sakiau, kad būsiu namie, dar daugiau skaitysiu knygų, kelsiuosi, kada norėsiu. Savo pašnekovų veiduose matydavau lengvą šypsenėlę, jų akys sakė, kad to niekada nebus.

Ir išties. Su mokykla atsisveikinau visai neseniai, o jau dirbu kitur. Nuo sausio pradžios esu Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdomasis direktorius.

Turėjau keletą pasiūlymų. Bet apsvarstęs nuėjau šiuo keliu. Nežinau, kokia iš mano darbo bus nauda, bet aš stengiuosi, nes blogai dirbti aš nemoku.

Tai labai rimtas iššūkis. Aš labai myliu Lietuvą, sakau tai be jokio patoso. Ir labai noriu, kad dvi valstybės, kurių istorija susipynusi, kartais panaši, kartais skirtinga, draugautų, kad būtų sulaužyti stereotipai.

– Beveik 50 metų dirbote mokytoju. Kodėl kadaise rinkotės šį kelią?

– Mokytojas, gydytojas ir dvasininkas priklauso išskirtiniam luomui. Vien pagal kūno kalbą, veido išraišką, net aprangą gali nuspėti, kad tas žmogus – mokytojas.

Man teko laimė – mane mokė dar Smetonos laikų pedagogai. Jie man buvo pavyzdys vien savo kalbos gražumu, jie nuspėjo mano ateitį, sakė: „Miša, tu gali būti arba mokytoju, arba advokatu.“

Kodėl? Pirmiausia, o tai yra labai svarbu mokytojui, išsiskyriau gera iškalba, nebijojau auditorijos.

Studijas baigiau Šiauliuose, mat šis miestas netoli nuo namų, Telšių. Važiuoti į Vilnių 1967 metais buvo gana sudėtinga, mat mūsų šeima sunkiai vertėsi. Be to, aš – namų, mamos vaikas, netroškau bėgti toli.

Šiandien galiu pasakyti savo mėgstamą frazę – esu dėkingas Dievui ir likimui, kad buvau mokytojas, kad tapau žydų gimnazijos direktoriumi. Visada norėjau padaryti ką nors gera visiems, ką nors gera žydų tautai. Man atrodo, kad man pasisekė.

Nesu didvyris, bet džiaugiuosi, kad Vilniaus žydų bendruomenės vaikai turi savo mokyklą, kur gali save realizuoti, sužinoti apie savo tautą, kultūrą, papročius. Mano vaikystėje tokios galimybės buvo ribotos. Gavau tik tai, ką man davė senelis. Mes visi buvome uždaryti geležiniame narve, o tai buvo skaudu, ypač žinant, kokia turtinga yra žydų kultūra, kiek daug pasauliui ji davė.

Žydai, kai, apsaugok Dieve, miršta žmogus, sako: „Padėjo šaukštą.“ Aš šitą posakį interpretavau savaip ir, išeidamas iš mokyklos, kolegoms pasakiau: „Aš padedu šaukštą.“

Labai džiaugiuosi, kad Lietuva tapo nepriklausoma, mat tik tada mes visi galėjome atsikvėpti, tapome laisvi. Žydai, gyvenantys Lietuvoje, taip pat tapo laisvi.

Kartais kritikuojame, verkiame, esame kažkuo nepatenkinti, bet nereikia pamiršti, kokie buvome, ką turėjome ir ką dabar įgijome per palyginti neilgą laiką – 30 metų.

– Žydų gimnazija kūrėsi kartu su Lietuvos nepriklausomybe. Nėsyk nesudvejojote tuomet, kad tokios mokyklos reikia?

– Lietuvoje gyvenantys žydai troško laisvės. Jiems laisvė buvo būtinybė. Dalis artimųjų buvo išsiveržę iš Sovietų Sąjungos ir gyveno nebe Lietuvoje. Jie buvo tapę keitimo objektu: kai Sovietų Sąjunga dėl ko nors susitardavo su Amerika, tada sakydavo, kad porciją žydų išleis.

Giminės atitrūko nuo mūsų. Manėme, kad taip bus amžiais. Kamavo jausmas, kad niekada daugiau nesusitiksime. Ir štai išaušo diena, kai mums visiems pasakė: jūs – laisvi. Tuomet įvyko stebuklas.

Mes nesame penktoji kolona. Kai kam nepatinka, kai kas nenori, kad mes su lietuviais draugiškai sugyventume.

Mes, žydai, nuolat apie tai kalbame. Kalbame, kai atvažiuoja mano seserys, kurių turiu dvi, kalba mano tėvas, kuriam 94 metai ir kurį aš aplankau Izraelyje.

Žydai gyveno smetoninėje, nepriklausomoje Lietuvoje, jie galėjo daryti biznį, turėti savo mokyklas, teatrus. Jie nepamiršo, kas nutiko, kai penkiasdešimčiai metų mus uždarė.

Mes visur dalyvavome – ir prie Seimo rūmų ėjome, ir vėliavas kėlėme. Mes nesame penktoji kolona. Pastaruoju metu norima visus mus prilyginti enkavėdistams, kagėbistams, kalbėti apie neištikimybę Lietuvai. Kai kam nepatinka, kai kas nenori, kad mes su lietuviais draugiškai sugyventume.

Kuriant mokyklą buvo visokių nuotaikų: ar ir kokių vaikų ateis, ko mes mokysime, kokią kalbą pasirinkti – jidiš ar hebrajų. Bet svarbiausia, kad 1989-aisiais tiek Vilniaus, tiek respublikinė valdžia palaikė mus, sakė, kad būtinai Lietuvoje turi būti žydų mokykla. Jie rėmė mus patalpomis, knygomis. Niekur nebuvo pasakyta „ne“, niekas neuždarė durų.

Iš pradžių pas mus rinkosi ir suaugusieji – vakarais jie mokėsi hebrajų kalbos, istorijos. Tuomet buvau pavaduotojas, o direktorius buvo Simas Levinas.

Kai pradėjau vadovauti, turėjome dvylika mokinių – pirmokų. Po truputį išaugome iki gimnazijos.

– Žydų gimnazijoje mokosi toli gražu ne vien žydai. Kada duris atvėrėte ir kitiems Vilniaus vaikams?

– Vilnius – ne Niujorkas. Greitai išgirsti, kas kur veikia.

Mano vektorius – akademinis mokymas, man nerūpi dainos, šokiai, estrada. Pasakiau tėvams ir vaikams, kad mūsų kelias yra mokslas. Tai sena žydų tradicija. Aš pats gerai mokiausi, žinojau, kad pirmiausia – namų darbai, o tik po to – į lauką.

Skaityti plačiau
Maloniai kviečiame apsilankyti Minos Levitan-Babenskienės kūrybos parodoje „ATMINTIS“

Maloniai kviečiame apsilankyti Minos Levitan-Babenskienės kūrybos parodoje „ATMINTIS“

Sausio 23 d., ketvirtadienį, 18.00 val. LDS parodų salėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) atidaroma Minos Levitan-Babenskienės gobelenų ir pastelių paroda „ATMINTIS“,
skirta dailininkės senelio Zusmano Levitano atminimui.

Ši paroda praėjusiais metais buvo eksponuota Jurbarko krašto muziejuje,
pagerbiant 1941 m. liepos 3 d. Jurbarke per pirmąsias masinės žydų žudynes sušaudytą dailininkės senelį.

Mina Levitan-Babenskienė – viena iš nedaugelio menininkų Lietuvoje, dirbanti vien kūrybinį darbą. Jos kūrybiškumas yra fenomenalus, ji visiškai atsidėjusi kūrybai – tai jos buvimo šiame pasaulyje būdas.

Kokiais principais ir kokiomis plastinėmis formomis kuria M. Levitan- Babenskienė? Pagrindiniai menininkės kūrybos plastiniai elementai – erdvė ir struktūra.
Subtiliais pustoniais formuojami bekraštės erdvės toliai, spindintys žvaigždynų šviesa. Begalybė pripildoma tylos, ramybės ir susitaikymo.

Tai giliai įprasminti kūriniai, kuriuose originaliai ir savitai transformuojamos gamtos formos. Meninis išgyvenimas išsakomas sukauptai, prislopintais tonais. M. Levitan-Babenskienė savo darbuose subtiliai naudoja faktūras – organiška meninė visuma gaunama gretinant nugludintus bei reljefiškus erdvinius plotus. Su nepaprastai jautriu meniniu skoniu menininkė žaidžia plastinėmis formomis ir spalvomis. Erdvė ir struktūra susijungia į vientisą meninę visumą. Spalvos prislopintos, minorinės. Tai trijų ar keturių spalvų akordas, ne buitinio pasaulio besikeičiančios spalvos, bet išgrynintos, lyg milijonus metų derintos mineralinių junginių dermės.

M. Levitan-Babenskienė turėjo puikią mokyklą – anuometiniame Vilniaus dailės institute ji studijavo pas prof. J. Balčikonį, prof. S. Veiverytę. Atsiskleisti M. Levitan-Babenskienės kūrybinei individualybei padėjo aktyvus dalyvavimas Vilniaus meniniame gyvenime, kelionės po užsienio muziejus, galerijas, plenerai, parodos užsienyje. Svarbi jos kūryboje ir tūkstantmetė kultūrinė izraelitų tradicija. Iškiliausi Lietuvos žydų menininkai, tik perėmę savo tautos meninį, kultūrinį palikimą, pasijutę savos tautos nariais, tapo ryškiomis individualybėmis (G. Kanovičius, A. Šenderovas ir kt.).

Būdamas šalia Minos Levitan-Babenskienės kūrinių, jauti stiprią, kreipiančią harmonijon jų energiją. Ji tolima buitinio pasaulio sumaiščiai. Laikraščiai spausdina nerimastingas žinias – pasaulio miestuose sprogsta bombos, žūsta žmonės, griūva dangoraižiai.

Man regis, menininko paskirtis šiuo nerimastingu metu – kurti harmoningą meną, skleisti humanistines idėjas, tiesti susitaikymo tiltus tarp religijų, tautų.
Prie šio proceso prisideda ir M. Levitan-Babenskienės kūriniai – jie kviečia susimąstymui, ramybei ir vilčiai.

Aloyzas Stasiulevičius

Paroda LDS parodų salėje veiks iki vasario 21 d.

Pagarbiai
Lietuvos dailininkų sąjunga

tel. (370 5) 2622557
fax. (370 5) 2621986
info@ldsajunga.lt
www.ldsajunga.lt

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad sausio 20d. mirė Boris Berin (1927 – 2020)
Nuoširdžią  užuojautą reiškiame velionio vaikams.
Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Prezidentas apie Holokaustą: galime tik įsivaizduoti, kiek kartų netekome

Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Litvakų atminimo sode ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galima tik įsivaizduoti, kiek kartų šalis ir pasaulis neteko dėl Holokausto.

„Šiandien galbūt ne daugelis bėra gyvų žmonių, kurie išgyveno Holokaustą, ir mes tik galime įsivaizduot, kiek mes netekome, kiek kartų po to gyvensiančių mes netekome, nes visos jos galėjo prisidėti ir prie Lietuvos, ir prie viso pasaulio raidos“, – lankydamas Plungės rajone esantį atminimo sodą sakė šalies vadovas. Jis taip pat pridūrė, kad šis sodas – įtaigiai įgyvendinta unikali idėja, įamžinanti gausias žydų bendruomenes, kurios gyveno Lietuvoje. „Unikali idėja, įgyvendinta tikrai įtaigiai, ji įamžina tas gausias žydų bendruomenes, gyvenusias Lietuvoje, ir kartu parodo, kiek daug jos davė mums“, – teigė G. Nausėda. Lietuvos teritoriją primenančiame sode įamžinti ir garsūs litvakai, kilę iš Lietuvos. „Iš tų žmonių, kurie kilo iš Lietuvos, aš dabar į kairę pasižiūriu, matau Dovydą Volfsoną – žmogų, kuris davė pavadinimą Izraelio valstybės pinigams, nes šekelis, kaip paaiškino man sodo šeimininkas, buvo sionistų organizacijos mokestis taip vadinamas – šekeliu, ir kuomet susikūrė žydų valstybė, ji perėmė šitą pavadinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Hermanas Kalenbachas – Mahatmos Gandžio artimas draugas, kilęs iš Rusnės. Vėlgi, žmogus, daręs didelę įtaką Mahatmai Gandžiui“, – teigė jis. „Iš tikrųjų, neeilinė bendruomenė, kuriai lenkiu galvą ir kartu su jais apgailestauju, nors turbūt tai nėra tinkamas žodis, tiesiog liūdžiu ir išgyvenu tą tragediją, kuri įvyko prieš daugybę metų, bet turbūt ir šiandien ji tebėra kaip ta atvira kraujuojanti žaizda“, – pridūrė prezidentas. G. Nausėda taip pat sakė, kad derėtų suteikti litvakams galimybę įsitraukti į Lietuvos gyvenimą.

Skaityti plačiau
Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” surengė ekskursiją į Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE parodą ,,Romantizmo amžius”

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” surengė ekskursiją į Lietuvos meno pažinimo centro TARTLE parodą ,,Romantizmo amžius”

Užupyje įsikūrusiame Lietuvos meno pažinimo centre TARTLE lankytojai kviečiami gyvai susipažinti su Lietuvos meno vertybėmis ir istoriniais artefaktais nuo pagonybės laikų kultūrinio palikimo iki šiuolaikinio meno. Centro tikslas – puoselėti, surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą, o svarbiausia – padaryti jį prieinamą visuomenei. TARTLE steigėjai – VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ ir kolekcininkas Rolandas Valiūnas.

Antroji paroda lankytojus kviečia XIX a. pažinti per dailės istoriją. Šis laikotarpis visų pirma siejamas su romantizmu, pastangomis išsaugoti istorinę atmintį, tradicijų puoselėjimu, pasipriešinimo kovų aktualizavimu, tautos herojų ir dvasios lyderių kultu. Kita vertus, romantinis XIX a. požiūris į kultūrinį gyvenimą, kartu ir į meninę kalbą, perteikia ne tik istoriją, bet ir mitus. Derinant šiuos aspektus ekspozicijoje siekiama atskleisti laikotarpio dvasią ir į tai, kas atrodo jau puikiai pažįstama, pažvelgti kitaip. Parodoje pristatomi XIX a. Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Šalia mažiau žinomų autorių žiūrovai ras ir tokių garsenybių, kaip Pranciškus Smuglevičius, Juozapas Oleškevičius, Edvardas Matas Riomeris, Albertas Žametas, Mykolas Elvyras Andriolis ir kiti.

Centras unikalus tuo, kad su Lietuvos istorija galima susipažinti interaktyviai per meno prizmę, tai yra gyvai apžiūrint originalius skirtingų laikotarpių meno eksponatus. Kolekcijoje pristatomi istorinės Lietuvos menininkai, neatsižvelgiant į jų tautybę, nes nesvarbu, kokia kalba jie kalbėjo ar iš kurio pasaulio krašto yra kilę – jų darbai yra neatskiriami nuo Lietuvos istorinio ir kultūrinio konteksto.

Užuojauta

 Sausio 12d. mirė Elina Malomuž (1962 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Olgai ir mamai Natalijai.
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.
Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

Liudininkė papasakojo apie nacių ginekologinius eksperimentus konclageryje: šiurpu lyg pragare

„Claubergas į gimdą suleidžia kažkokio balto, į cementą panašaus skysčio ir daro rentgeno nuotraukas. Jo tikinimu, taip bandąs išrasti lipidolio pakaitalą. Neva Vokietijoje tyrimams rentgenu nerekomenduojama naudoti jodo kaip kontrastinės medžiagos. Nežinau, ar tai tiesa, galimas dalykas, kad savo eksperimentais jis kažkaip siekia sukelti nevaisingumą“, – rašoma knygoje „Galutinė stotis – Aušvicas“.

 

„Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus lagerį, tapo varomąja jo gyvenimo jėga, savo istoriją paskatinusia užrašyti ant popieriaus“, – apie vienintelę tokią – nuo pradžios iki galo Aušvico koncentracijos stovykloje parašytą knygą – sakė Eddy de Windo sūnus Melcheris de Windas.

Prabėgus daugiau nei 70 metų nuo pirmo leidimo pasirodymo, leidykla „Alma littera“ pirmą kartą lietuvių kalba išleido knygą „Galutinė stotis – Aušvicas“. Pasakojime apie gyvenimą koncentracijos stovykloje – susipina žvilgsnis į daugeliui mūsų nematytą ir nepažintą siaubo pasaulį bei meilės istorija r

Skaityti plačiau

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad sausio 15d. eidamas 77-uosius mirė Vladimir Vachman, ilgametis, aktyvus bendruomenės narys. (1943 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai ir vaikams.
A. Vachmanas gimė 1943 m. rugsėjo 24 d. nacių okupuotame Kijeve. Jis išgyveno tik todėl, kad buvo paslėptas, kol sovietų kariuomenė išlaisvino Ukrainos sostinę. Tiesą sakant, pirmą kartą jis iš tikrųjų pamatė saulę ir dangų tik tą dieną.V. Vachmanas yra gerai žinomas Vilniaus kolekcininkams ir knygų mylėtojams, o „Obzor“ skaitytojai jį pažįsta iš vertimų iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Vertimai paskelbti ,,Obzor” laikraštyje ir interneto svetainėje www.obzor.lt. Vladimiras Vachmanas amžinai liks mūsų širdyse kaip atsakingas bendražygis, visada pasirengęs padėti kitam.
Laikraščio „Obzor“ redakcija, Pinchos Fridbergas, profesorius
Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Lietuvos atsakomybę dėl Holokausto neigiančios rezoliucijos iniciatorius: buvau ne taip suprastas

Žydai kasa sau kapų duobes prieš egzekuciją

Margarita Vorobjovaitė | Alfa.lt

Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) pirmininkas valstietis Arūnas Gumuliauskas ėmėsi rengti projektą, kuris, jei bus priimtas, turėtų skelbti, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Iniciatyva sukėlė daug diskusijų visuomenėje, o jos autorius, anksčiau teigęs, kad lietuvių tauta negali turėti tokio pat požiūrio į Holokaustą kaip Vakarų Europoje, panašu, keičia nuomonę ir teigia, kad jo rengiamos rezoliucijos pagrindu taps Europos Parlamento (EP) 2009 ir 2019 m. priimtos rezoliucijos dėl istorinės atminties.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sako vienareikšmiškai vertinti rezoliucijos projekto negalinti dėl informacijos trūkumo.

„Mes apie tą projektą žinome tik iš spaudos, todėl vertinti yra labai sunku, nes nežinome, kas iš tikrųjų jame parašyta“, – Alfa.lt sakė LŽB pirmininkė.

Jos teigimu, Lietuvos žydų diaspora niekada nesiekė primesti atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo metu įvykdytus nusikaltimus visai lietuvių tautai. „Didžiausia projekto blogybė ta, kad jis surašytas tokiu būdu, jog mes turime aiškintis, kad mes niekada nesakėme, jog visi lietuviai žudė žydus. Mes niekada nekalbėjome apie kolektyvinę atsakomybę, todėl toks projektas, mūsų supratimu, yra perteklinis – jis neturi pagrindo. Neturėtume net pradėti diskusijų tuo klausimu – jis  paprasčiausiai yra perteklinis“, – vertino F. Kukliansky.

Anksčiau komentuodama situaciją Izraelio leidiniui „Jerusalem Post“ F. Kukliansky sakė esanti nusivylusi dėl nereagavimo į A. Gumuliausko pasiūlymus.

„Kažkas turi išdrįsti apie tai kalbėti. Kai kas nori priimti įstatymą parlamente, todėl susitelkime į problemą ir sustabdykime jį. Niekas neturėtų bandyti inicijuoti nieko panašaus“, – sakė F. Kukliansky.

„Jei visi tyli ir šypsosi, tai žydams primena tą pačią situaciją, kokia buvo prieš karą“, – Izraelio žurnalistams kalbėjo LŽB pirmininkė.

A. Gumuliauskas savo ruožtu patikino, kad sausio 14 d. projektas Seime svarstomas nebus, o visuomenė su juo galės susipažinti tuomet, kai bus baigtas: „Reikia laukti, kol aš užregistruosiu, ir tik tada bus galima susipažinti. O dabar jis yra šlifuojamas, visos teisinės nuostatos ir pan., dar laukia darbas, jis vyksta, bet dar nėra užbaigtas“, – sakė Seimo narys.

Žurnalistai ne taip suprato

Anksčiau atsakydamas į portalo 15min.lt klausimus LKVIAK pirmininkas teigė, kad „mes tokio pat požiūrio, kaip Vakarų Europoje, į Holokaustą negalime turėti“, tačiau Alfa.lt susisiekus su parlamentaru šis ėmė tikinti, kad jo rengiama rezoliucija su Holokaustu nesusijusi, o dėl visko kalti jį neteisingai supratę žurnalistai.

„Šis dokumentas nėra apie Holokaustą. Šis dokumentas yra apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje. Nes žurnalistai interpretuoja labai laisvai, ir tai, sakyčiau, sukelia tokią neigiamą reakciją. Noriu akcentuoti, kad tai nėra nutarimas, tai yra rezoliucija, kad dokumentas dar yra rengiamas, ir tai nėra konkrečiai apie Holokaustą ir žydus, o apie Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus Lietuvoje“, – sakė A. Gumuliauskas.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Menojos dailės studijoje

2019 m. gruodžio 28 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai praleido įsimintiną popietę jaukioje Menojos dailės studijoje, kurioje visi dalyvavusieji buvo supažindinti su keramikos technika bei turėjo puikią progą patys sukurti savo svajonių keraminį žiedą/žvakidę, papuošiantį jų namus.


Labai ačiū Menojos dailės studijai už nuostabią pamoką, malonias pažintis, naujas patirtis, jaukią atmosferą, padrąsinimus bei pagalbą kuriant savo darbelius! Dalinamės jaukios Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių popietės, praleistos Menojos dailės studijoje, akimirkomis bei sukurtais be galo gražiais keraminiais žiedais/žvakidėmis.

Jerusalem post reaguoja į A.Gumuliausko ketinimus parengti Seimo nutarimo projektą, kad „Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste“.

Jerusalem post reaguoja į A.Gumuliausko ketinimus parengti Seimo nutarimo projektą, kad „Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste“.

Ninth Fort – Nazi Genocide Site – Kaunas – Lithuania
(photo credit: ADAM JONES/WIKIMEDIA COMMONS)
Lithuania’s Jewish community and members of the expatriate Lithuanian Jewish community in Israel have expressed serious concern about possible legislation in the parliament in Vilnius which would declare that the Lithuanian state and people did not collaborate in the murder of Jews during the Holocaust.
Member of the Lithuanian parliament Arunas Gumuliauskas and chairman of its State Historical Memory Committee said last month that he would propose legislation to declare that the Lithuanian state did not participate in the murder of Jews because it was an occupied nation, first by the Soviet Union, and then by Nazi Germany.
The legislation is yet to be submitted to the parliament however, and the parliament goes into recess this Wednesday.
Gumuliauskas’s proposal which he said was being prepared by the committee, also claimed that the Lithuanian people could not have participated in the murder of Jews since Lithuanians were “an enslaved people” during World War II.
The putative legislation suggested by Gumuliauskas, who used to work as a professor of history, has been strongly denounced however as an attempt to whitewash Lithuania’s record during the Holocaust.
Holocaust scholar and director of the Simon Wiesenthal Center’s Israel office Efraim Zuroff said such legislation would be a “disgusting attempt to whitewash Lithuanian complicity in Holocaust crimes which was enormous,” and that the country had “undoubtedly one of the worst records of collaboration with the Nazis during the Holocaust.”

According to the United States Holocaust Memorial Museum, some 220,000 Jews of Lithuania’s prewar Jewish population of 250,000 were murdered in the Holocaust.
Speaking to The Jerusalem Post, Jewish Community of Lithuania chairwoman Faina Kukliansky said that she was disappointed by the lack of reaction to Gumuliauskas’s proposals.
“Someone needs to speak out. There is someone who wants to pass a law in the parliament so let’s focus on the issue and stop him. No one else should try to initiate anything similar,” said Kukliansky.
“If everyone is silent and smiling – it reminds Jews [of] the same situation as before the war.”
Kukliansky also insisted that the Jewish community had never accused Lithuania as a state or the entire Lithuanian people of collaboration with the Nazis, something she said she is now being accused of.
“These crimes were committed by individuals, not all Lithuanians. The Jewish community never blamed all Lithuanians were responsible. Mr. Arunas Gumuliauskas attempts once more to accuse Jews of accusing all Lithuanians. It was not a collective effort, but there were people who participated in killing Jews during Holocaust,” she said.
Last month, the chairman of the Association of Lithuanian Jews in Israel, Arieh Ben Ari, sent a strongly worded letter to the Lithuanian Ambassador to Israel, Lina Antanaviciene, protesting Gumuliauskas’s proposed legislation.
“No other country had such a high percentage of its Jewish population annihilated,” wrote Ben Ari, noting that some 95% of Lithuania’s Jews were murdered in the Holocaust.
“To what degrading level must a professor, chair of a distinguished committee, stoop in order to present such a recommendation to parliament?”
Antanaviciene noted that she had been informed by officials in the Lithuanian parliament that a draft resolution had not yet been registered and that no text for such a resolution has been prepared or submitted.
“Let me assure you that we are fully aware and share your concerns on the seriousness of the sensitive  issues, raised in your letter,” wrote the ambassador.
Izraelyje iškrauti lietuviški košeriniai kviečiai – procesą prižiūrėjo 13 rabinų

Izraelyje iškrauti lietuviški košeriniai kviečiai – procesą prižiūrėjo 13 rabinų

Tikimasi, kad lietuvių bendradarbiavimas su šios valstybės verslininkais tęsis – šiemet planuojama į šią šalį išplukdyti kelis laivus naujojo derliaus košerinių ekstra klasės kviečių, rašoma pranešime.

Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas pasakoja, kad kviečių pardavimui į Izraelį bendrovė ruošėsi nuo 2019 metų vasaros pradžios. Tam, kad kviečiai būtų pripažinti košeriniais, reikėjo atlikti tam tikras procedūras. Košeriniais gali būti pripažinti žieminiai kviečiai, tačiau pagal reikalavimus jie turi neturėti sąlyčio su kitokiais grūdais. Tai privalo užtikrinti ir tai patvirtina speciali Izraelio tarnyba (angl. Office of Rabbi Landa). Dar neprasidėjus vasarinių kviečių javapjūtei, žieminių kviečių talpyklos elevatoriuje buvo užplombuotos dalyvaujant rabinui ir „Agrokoncerno grūdų“ atstovui. Po kelių mėnesių, prieš kraunant laivą, rabinas talpyklas atvėrė ir 24 val. per parą kontroliavo grūdų pervežimą automobiliais ir geležinkeliu iki pat jūrų uosto.
Uoste prieš grūdus kraunant į laivą šis taip pat buvo nuodugniai patikrintas. Procese dalyvavo 13 rabinų, iš viso buvo plombuojama ir atplombuojama 11 elevatorių bei uosto talpyklos, taip pat kiekvienas vagonas ar grūdus vežantis automobilis. Tam, kad lietuviški grūdai gautų košerinio maisto sertifikatą, teko labai švariai išvalyti elevatoriaus ir jūrų uosto talpas, taip pat techniką, kuri krauna grūdus.

Košeriniai grūdai negali turėti sąlyčio su kitokiais grūdais, todėl visos talpos buvo išvalytos taip, kad ten nebūtų užsilikę net mažiausio grūdelio iš anksčiau.

Skaityti plačiau
Ukraina pasitraukė iš JT Palestinos teisių komiteto

Ukraina pasitraukė iš JT Palestinos teisių komiteto

Ukraina pasitraukė iš JT Palestinos neatimamų teisių komiteto. Izraelio užsienio reikalų ministerija palankiai įvertino Ukrainos valdžios institucijų sprendimą, pagal kurį JT Palestinos komitetas yra „anti-Izraelio anachronizmas“. Izraelis paragino likusius komiteto narius taip pat pasitraukti iš jo, skelbia jewish.ru.

JT Palestinos komitetas buvo įkurtas 1975 m. Nuo tada jo įgaliojimai kasmet buvo pratęsiami. Oficiali struktūros užduotis yra parengti programą, kuria būtų įgyvendinamos palestiniečių teisės, būtent teisė į nacionalinę nepriklausomybę, suverenitetą ir Palestinos pabėgėlių grąžinimą. Komitetas yra autorius daugelio anti-Izraelio rezoliucijų, kurių kai kurias priėmė JT Generalinė asamblėja. Struktūrą sudaro 25 JT valstybės narės, įskaitant Baltarusiją. Izraelio ambasadorius Ukrainoje Yoelis Lyonas „Jerusalem Post“ sakė, kad Izraelis reguliariai ragina draugiškus komiteto narius pasitraukti iš jo. Pasak diplomato, Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis priėmė sprendimą dėl Ukrainos pasitraukimo prieš ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizitą Kijeve praėjusį rugsėjį.

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą: Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Natalja Cheifec kviečia į paskaitą: Žydų šeimos ilgaamžiškumo paslaptys

Naujųjų metų edukacinį sezoną atidaro senųjų metų populiariausia Nataljos Cheifec paskaita apie vyro ir moters santykius judaizme.

Talmude rašoma: kai dievobaimingas vyras išteisina nedorą moterį, jis tampa nedoras, bet kai nedorėlis veda dievobaimingą moterį, jis tampa dievobaimingu.
Sužinokite daugiau apie žydų –  moters it vyro santykius judaizme kartu su lektore Natalja Cheifec. Ji atskleis žydiškos šeimos tvirtybės paslaptis bei skubių skyrybų aplinkybes, pasakos apie žydų vestuves, meilės sampratą judaizme, žydžių moterų vaisingumo stebuklus.
Užsukite, laukiame jūsų sausio 15 d. nuo 18.00 val. Konferencijų salėje II aukšte, Pylimo g. 4, Vilnius.

REGISTRUOKITĖS >>http://bit.ly/2WkMFV4

#NataljosPaskaita

Nausėda: kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė vykdė Holokaustą?

Nausėda: kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė vykdė Holokaustą?

Paulina Levickytė,
ELTA
Prezidentas Gitanas Nausėda plačiau nekomentavo parlamentaro Arūno Gumuliausko inicijuojamos Seimo rezoliucijos, kuri pripažintų, kad Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta Holokauste nedalyvavo, nes tuo metu buvo okupuota. Pasak prezidento, pirmiausia ši rezoliucija turi būti įregistruota Seime.
„Kas kaltina, kad Lietuva kaip valstybė, kaip tauta vykdė Holokaustą? Ar yra tokie kaltinimai? Tiesą sakant, aš neturiu čia ką pridėti, juolab kad jokio nutarimo projekto, kuris būtų svarstomas Seime, aš ir nematau. Nežinau, gal jis bus kada nors pateiktas. Jeigu bus pateiktas, tuomet ir kalbėsime, dabar tokio projekto tiesiog nėra, todėl aš važiuoju į Izraelį dalyvauti Holokausto minėjimo renginyje (…) Reikia žiūrėti rezoliuciją, koks bus jos turinys, kokia bus jos potekstė, tuomet bus ir mūsų reakcija“, – LRT radijui sakė G. Nausėda. ELTA primena, kad Seimo narys A. Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Parlamentaras pažymi, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas.

ELTA primena, kad Seimo narys A. Gumuliauskas rengia Seimo nutarimo projektą, kuris numato, kad okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta nedalyvavo žydų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą. Parlamentaras pažymi, kad atskiri asmenys prisidėjo prie Holokausto, bet dėl to turi spręsti tik teismas. Prezidentas G. Nausėda sausio 22-23 dienomis vyks į Izraelį, kur dalyvaus 5-ajame pasauliniame Holokausto atminimo forume. 1995 metais Izraelyje tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, kreipdamasis į Kneseto narius, paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie žudė žydus.

Užuojauta

Užjaučiame Vitalijų Neugasimovą, pedagogą, dainininką,  žinomą vokalinės a cappella grupės „Quorum“ įkūrėją ir meno vadovą   dėl žmonos Saulės Neugasimovos mirties. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu reiškia nuoširdžią užuojautą visai šeimai dėl skaudžios ir netikėtos netekties.

Mielieji draugai, atsisveikinti su Saulute galima bus šeštadienį, nuo 9 iki 13 valandos, Lakrimoje, Kalvarijų 67.

Atsakymas į p. Rutos Bloshtein laišką dėl Šnipiškių kapinių

Atsakymas į p. Rutos Bloshtein laišką dėl Šnipiškių kapinių

Autorius Geršonas Taicas

 Yra trys karūnos: Toros karūna, Šventiko karūna ir Karaliaus karūna.

Gero vardo  karūna – visų aukščiausia .

 Rabinas Šimonas ha’Cadikas (Šimonas Teisuolis)

Šnipiškių kapinėse  buvo laidojama nuo 1487 m. iki 1831 m.  t. y. 344 metus, – tai dešimt  Vilniaus žydų kartų, gyvenimo trukmė tuomet buvo labai trumpa. Dauguma palaidotų – nekalti vaikai, mirę nuo ligų. Po vaikų sekė jų tėvai, Šnipiškių kapinėse palaidoti žydai siuvėjai, batsiuviai, gatvės pardavėjai, prekeiviai, vežikai, dailidės, kepėjai, kaminkrėčiai, melomedai, nedaug rabinų ir kitų profesijų žmonės. Žydų gyvenimas buvo pavojingas, vargingas ir sunkus. Pagalvės, paklodės ir antklodės niekados neišdžiūdavo nuo žydų ašarų ir prakaito.

Aš manau kad Šnipiškių žydų kapinėse palaidota žymiai daugiau negu 100 000 žmonių, epidemijos, karai, badas ir gaisrai sutrumpindavo nelengvą vilniečių gyvenimą. 1655 m. liepos 29  per vieną dieną rusų kariuomenė  Vilniuje sunaikino visą žydų bendruomenę: nuo 3000 iki 5000 žydų, o iš viso žuvo 25000 Vilniaus gyventojų. Liko gyvi tie Vilniaus žydai, kurie spėjo pasitraukti iš miesto. Visas Vilnius buvo apiplėštas, sugriautas ir sudegintas. Po to  dar pusė likusių vilniečių mirė iš bado.

Jūs, p. R. Bloshtein savo peticija ir straipsniais suklaidinote dešimtis tūkstančių žmonių. Jūs neparašėte, kad beveik visos kapinės sunaikintos sovietų laikais, kai pastatytas atviras “Žalgirio” baseinas ir Sporto rūmai, o  nepriklausomoje Lietuvoje pastatyti  “Mindaugo” apartamentai. Man ir jums taip pat yra žinoma, kad Sporto rūmuose buvo pajungta  kanalizacija, elektros ir šilumos tinklai bei veikė  tualetai. Ką reiškia instaliacija – išoriniai elektros, šilumos tinklai arba kompleksinė instaliacija pastate? Taip pat jūs suklaidinote garbingus žmones, rašydama neva apie antkapius, kurie pasirodo visame mieste. Tai labai reti ir vienetiniai atvejai ir tie radiniai nieko nekeičia. Jūs taip pat klaidinote visus  žmones, rašydama kad projekte numatyta nauja statyba, tai esą bus išniekinta dar nauja dalis senų kapinių, iš tikrųjų projekte turi būti numatyta tik sporto rūmų rekonstrukcija. Jūs savo atsakyme  nė vienu žodžiu nepaminėjote buvusio  Jeruzalės aškenazių  ortodoksų  vyriausiojo rabino ir dajano  Itzhako Kolitzo, buvusio pagrindinio Halachos arbitro laidojimo klausimais. Nepaminėjote ir  jo sprendimo dėl žydų kapinių užstatymo Hamburgo rajone – Ottensene. Ar tai galėtų reikšti, kad jūs ir jūsų kompanija sutinka  su I. Kolitzo sprendimu?

Profesorius Sidas  Leimanas  nuodugniai tyrinėjo daugelį metų Šnipiškių kapinių istoriją, kapaviečių planus, epitafijų tekstus ir atliko svarbų mokslinį darbą. Manau, kad visas  pasaulis, ne tik vilniečiai turi jam padėkoti už šį žygdarbį. Galima įkurti specialią ekspoziciją, kur bus informacija apie žymius rabinus ir mokslininkus:  jų biografijos ir epitafijos ant  paminklų, išverstos į lietuvių ir anglų kalbas. Taip pat galima išleisti knygą su vertimu, kurios dizainas primintų senovines knygas. Kapaviečių planai yra labai netikslūs,  kapinių paviršiaus reljefas yra pasikeitęs, todėl surasti, kur yra ar kur kieno buvo palaikai,- neįmanoma.

Butaforiniai ar kičo paminklai  kapinių teritorijoje, nors kapinės ne teatro scena ir ne sandėlis, kuriame sukrauti be jokios tvarkos butaforiniai paminklai, neaišku ant kieno palaikų po atviru dangumi . Ar jūs norite atlikti visų palaikų ekshumaciją ir pagal DNR nustatyti kieno jie? Aš manau, kad utopija  statyti  butaforinius ir kičo paminklus kapinėse, tai yra ne žydiškas skonis.   Absurdiška tokių paminklų statyba dar kartą taps kapinių fiziniu ir moraliniu išniekinimu.

Ar jūs su kompanija planuojate ekshumaciją ir Vilniaus Gaono bei jo giminių perlaidojimą iš Sudervės žydų kapinių į Šnipiškių kapines? Visas žydų pasaulis  prisimena ir visada atsimins garsiuosius Vilniaus rabinus ir mokslininkus.

Ar gerbiami prof. J. Parasonis ir P. Fridberg reikalauja nugriauti sporto rūmus? Pagal p. R. Bloshtein aš ,,ištraukiau“ žodžius dėl Sporto rūmų nugriovimo iš konteksto ?

 Prof. Josifas Parasonis (Alfa.lt) 

Nesiūlau griauti Sporto rūmų, nes jie yra architektūros ir konstrukcinių sprendinių požiūriu mūsų statybos raidos paveldas. Žinau, kad Vilniuje yra ir daugiau ne vien žydų kapinių sunaikinta, jų vietoje taip pat praktiškai ne perlaidojant stovi pastatai (Santuokų rūmai), įrengtos gatvės (Rasų kapinės).  Pasitelkime ir jų atstovus, sudarykime bendrą komisiją (darbo grupę) Šnipiškių kapinių teritorijos deramo sutvarkymo projektui parengti ir Sporto rūmų pastato tinkamai funkcinei paskirčiai parinkti.

Prof. Pinchos Fridberg (Times of Israel) 

Tai dar nereiškia, kad dabar apleistus sovietinio meto laikų Sporto rūmus, užimančius dalį kapinių teritorijos, reikia palikti kaip yra. Juos galima panaudoti Lietuvos žydų 700 metų istorijos muziejui. Pavyzdžiu čia galėtų būti puikus naujas Varšuvos Žydų muziejus.

Viskas, ką jūs paskelbėte pasauliui,  neturi nieko bendro su esama padėtimi Šnipiškių kapinėse, tai – grynas melas, žydų paveldo profanacija ir neapykantos propaganda. Jums reikia kuo skubiau atšaukti savo peticiją  ir atsiprašyti visų pasirašiusiųjų. Manau, kad Jūs ir jūsų kompanija galėtų padaryti kažką teigiamo,  racionalaus ir konstruktyvaus žydams ir Lietuvai.

Kol kas jūs tik kiršinate žydus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Aš jau pradėjau manyti kad už jūsų propagandinės kampanijos, kyšo materialinio intereso ausys. Kažkas už šią kampaniją moka ir tikisi materialinės naudos.

Aš manau kad dabar viskas skaitytojams  aišku, diskusija baigta.

Susitarė dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos: į pirmąjį renginį žada pakviesti 2023-aisiais

Susitarė dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos: į pirmąjį renginį žada pakviesti 2023-aisiais

lrytas.lt Pranešimas spaudai, Turto banko nuotraukos

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai susiderino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams bei kitiems kultūriniams renginiams techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius. Susiderinti esminiai pastato rekonstrukcijos sprendiniai Šnipiškių kapinių teritorijoje ir Šnipiškių kapinių teritorijos sutvarkymo sprendiniai.

Pasirašant susitarimą dalyvavo Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas Herschelis Gluckas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos atstovas, projekto architektas Sigitas Kuncevičius ir kiti su projektu susiję asmenys. Turto banko nuotr

Techninio projekto sprendiniai yra parengti vadovaujantis Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos zonos paveldosaugos sąlygomis, patvirtintomis 2009 m. protokolu, pasirašytu tarp Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos žydų bendruomenės ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kitiems kultūriniams renginiams projektiniams pasiūlymams. Jiems 2016 m. pritarė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas. „Džiugu, kad pavyko sutarti šiuo mūsų valstybei ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbiu klausimu. Šis sutarimas leidžia nedelsiant pradėti Kongresų centro rekonstravimo darbus, kartu užtikrinant deramą pagarbą senųjų Šnipiškių kapinių atminimui“, – teigia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Pasirašant dalyvavo Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, rabinas Abrahamas Ginsbergas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas Herschelis Gluckas, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos atstovas, projekto architektas Sigitas Kuncevičius ir kiti su projektu susiję asmenys. Kaip teigia Turto banko generalinis direktorius M. Sinkevičius, pasiektas susitarimas ne tik padės tvirtą pagrindą projekto įgyvendinimui, tačiau yra ir sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo, apsaugant istorinį paveldą, pavyzdys. „Nors projektu siekiama ekonominių tikslų – paversti Vilnių Baltijos šalių konferencijų centru, tačiau pasiektas susitarimas yra ir sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo pavyzdys, demonstruojantis pagarbą mirusiems ir apsaugantis tokį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje palikusių žydų paveldą. Sutarus dėl esminių projekto sprendinių ir proceso, atveriamas kelias techninio projekto užbaigimui, operatoriaus atrankai ir rekonstrukcijos darbams“, – sako M. Sinkevičius.

„Šis projektas yra esminis, kuris padės sustabdyti gyvenamosios statybos ir bet kokių statinių plėtrą kapinių teritorijoje, papildant 2009 m. susitarimą. Dar daugiau – tai užtikrins kapinių apsaugą ir padės išvengti bet kokios grėsmės kapinėms ar jų išniekinimui ateityje“, – teigia Europos žydų kapinių išsaugojimo komitete vykdomasis direktorius, rabinas A. Ginsbergas. Jis komiteto ir Rabinų tarybos vardu reiškia padėka visiems, prisidėjusiems prie šio susitarimo pasiekimo. Susiderinti esminiai rekonstrukcijos projekto sprendiniai, architektūriniai, konstrukcijų, komunikacijų, žemės sklypo ir darbų organizavimo planai. Taip pat jame įtvirtinta, kad Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai dalyvaus įgyvendinant projektą, taip užtikrinant žydų atminimo ir kultūros paveldo išsaugojimą. Vystant Vilniaus kongresų centrą, 2020-aisiais Turto bankas planuoja paskelbti komplekso operatoriaus konkursą. Atsirinktas operatorius valdys centrą ir užtikrins nenutrūkstamą veiklą jame. Taip pat kitąmet planuojama atsirinkti generalinį rangovą pastato rekonstrukcijai. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje. Vilniaus kongresų centras veiklą vykdys rekonstravus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus (Rinktinės g. 1). Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra pripažintas kultūros paveldo objektu, todėl jis rekonstruojamas, neprarandant jo saugotinų kultūrinių savybių.

 

Skaityti plačiau
Sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. DALYVAUKIME!

Sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. DALYVAUKIME!

Augant antisemitizmui JAV ir kitose šalyse, sausio 6 d. pirmadienį Amerikos žydų komitetas – AJC paskelbė Žydų pasididžiavimo diena – #JewishandProud Day. Prisijunkite prie mūsų visame pasaulyje vykstančiame žydų pasididžiavimo kampanijoje.

Apsirenkite pabrėždami savo žydiškumą. Kipą dėvėkit su pasididžiavimu! Nesvarbu, ar kipa, ar kas nors kita, – kas aiškiai rodo, kad esate žydai. Mes raginame jus viešai parodyti savo žydiškumą. Paskelbkite savo pasididžiavimo nuotrauką „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“, naudodami žymą #JewishandProud ir pridėkite #JewishandProud rėmelį prie savo „Facebook“ profilio nuotraukos. Jei norite, pridėkite sakinį, paaiškinantį, kodėl didžiuojatės, kad esate žydas, žydė.

Atspausdinkite AJC #JewishandProud ženklą arba pasidarykite savo, naudodami #JewishandProud, ir paskelbkite savo nuotrauką su ženklu socialinėje žiniasklaidoje. Užpildykite žemiau esančią formą ir praneškite mums, kodėl esate #JewishandProud. Sausio 6 d. „AJC“ svetainėje ir socialinėje žiniasklaidoje pasidalinsime geriausiu atsakymu.

Esate ne žydai? Nesivaržykite naudotis  žyma, atsispausdinkite ir nusifotografuokite naudodami #JewishandProud Ally ženklą, pridėkite #JewishandProud Ally rėmelį prie savo „Facebook“ profilio nuotraukos ir pasidalinkite, kodėl palaikote žydų bendruomenę.

On Monday, January 6, join Jews around the world in wearing a kippah, a Magen David necklace, a t-shirt with Hebrew writing on it, or anything that’s identifiably Jewish. Post it on your social media, download and take a picture with the #JewishandProud sign, and tell us what being Jewish means to you.

Of course, people of all faiths are also invited to participate by posting their messages of support on social media, adding the #JewishandProud Ally frame to their Facebook profile picture, or sharing their message at AJC.org/JewishandProud.

Let’s make the world a better place by wearing our Judaism – and our support for all Jews – as a badge of honor.

Sincerely,

Daniel Elbaum
AJC Chief Advocacy Officer