SANTAKA
Ilonai santakos puslapiai_antras bandymas
Geležinkelio miestas ir nutylėta tragedija: kaip Rūdiškėse atgaivinama žydų istorija
Ant buvusios gaisrinės – Vilkaviškio žydų gyvenimą menančios nuotraukos
Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet
Prieš 5 metus įvyko garsusis Molėtų žydų atminties maršas. Dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. Rašytojas Marius Ivaškevičius sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui. Susirinko keli tūkst. palaikančiųjų.
Apie Molėtų žydų atminties maršą parašė žymiausi pasaulio laikraščiai: The New Times, The Washington Post, Frankfurter Allgemeine Zeitung, The Jerusalem Post, Psrzegląd Baltycki. Tokie renginiai nepalieka vietos abejingumui, užmarščiai. „Reikia aiškiai pasirinkti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės – ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams,“ – teigė atminties maršo dalyviai.
Būtina kartoti maršą. Rugpjūčio 29 d. buvo nužudyti visi Molėtų žydai. Tą „sūdną“ dieną jie konvojaus priežiūroje turėjo nueiti paskutinę 2 km savo gyvenimo atkarpą: nuo sinagogos iki broliško kapo duobės. Būtina priminti sau ir pasauliui, kad mums brangus nekaltai nužudytų žmonių atminimas, kad mes nesitapatiname su žydų holokausto vykdytojais ir bendrininkais, kad mes atstovaujame tą šviesiąją visuomenės dalį, kuriai svetimas antisemitizmas, kad pritariame 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos deklaracijai dėl kovos su antisemitizmu.
13.30 val. Paminklo žydų sinagogų vietoje atidengimas (priešais savivaldybės aikštę). Dalyvauja Aurimas Širvys.
14 val. Molėtų žydų atminties maršo mitingas savivaldybės aikštėje. Renginio vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvauja Molėtų meras Saulius Jauneika, Tzvi Kritzer, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Donatas Puslys.
15–16 val. Eisena į holokausto vietą
16 val. „Kadiš“ malda su Vilniaus choralinės sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom prie Molėtų žydų holokausto aukų kapo. Dalyvauja Leonas Kaplanas, Donatas Katkus
Muzikinę kompoziciją „Nežudyk“ atlieka Arkadijus Gotesmanas,
Petras Vyšniauskas ir Dmitrijus Golovanovas
19 val. Dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“
(apie Molėtų žydų žudynes ir maršą) peržiūra Molėtų kultūros centre. Dalyvauja Ilja Bereznickas
Kontaktinis asmuo – Viktorija Kazlienė, +37068214595, info@moletumuziejus.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dailės studija kviečia į savaitgalio plenerą “Vasaros atspindžiai rudens glėbyje”.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės dailės studija kviečia į savaitgalio plenerą “Vasaros atspindžiai rudens glėbyje”.
Pleneras vyks Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 2- 5 dienomis.
Meno vadovas dailininkas Raimondas Savickas.
Detalesnė informacija telefonu +37067881514 ir el. paštu zanas@sc.lzb.lt
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Heifeco salėje įvyko Dr. Jon Seligman paskaita “Didžioji Vilniaus sinagoga – radiniai iš praeities ir ateities vizija”.
Paskaitos metu LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky Dr. Seligman įteikė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalį už nuopelnus puoselėjant Lietuvos žydų tradicijas, švietimą ir kultūros paveldą.
Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai
PRANEŠIMAS SPAUDAI
Vilnius, 2021 m. rugpjūčio 25 d.
Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai
Rugpjūčio 26 d., 12 val., Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimų vietoje (Vokiečių g. 13 A) bus pristatomi naujausi archeologiniai radiniai ir tyrimų rezultatai. Pristatyme žiniasklaidai dalyvaus archeologinius tyrimus remiančios Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovai bei jungtinės kultūros paveldo tyrimų komandos iš Lietuvos, Izraelio ir JAV nariai: grupės vadovas Dr. Jon Seligman, paveldo ekspertas Zenonas Baubonis ir archeologas Justinas Račas.
Pasak archeologų, penktą sezoną vykdomi kasinėjimai įrodo, kad po žeme išlikę daug svarbių elementų, todėl tolesni Vilniaus Didžiosios Sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai padėtų geriau įprasminti šią vietą ir visuomenei atskleisti jos kultūrinę reikšmę. Šių metų archeologiniai kasinėjimai koncentravosi į svarbiausios Didžiosios Sinagogos dalies tyrimą: buvo pilnai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir Bima (centrinė religinių apeigų vieta).
Atliekant kasinėjimus, šalia Aron Kodešo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinės grindų mozaika – toks pat piešinys buvo rastas ir prie 2019 metais atidengtos Bimos. Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII a. gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir Bimos rekonstrukcijai ir puošybai. Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII a. pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.
„Nuoseklūs Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimai vyksta jau penktą sezoną. Kiekvieną vasarą jungtinė tyrėjų komanda atidengia po naują Didžiosios Sinagogos detalę, liudijančią apie šio pastato reikšmę. Šiemet ypač jaudinantis momentas – pagaliau pamatėme prieš daugiau kaip 60 metų nugriautos sinagogos centrinę dalį, svarbiausias ir švenčiausias jos vietas. Ant atidengtų grindų piešinio stovėjo ne vienas rabinas ir žydų tautos lyderis“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir tyrimus remiančio „Geros valios fondo“ vadovė.
Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, VšĮ „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.
Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta XVII a., 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl įspūdingas 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę 2 metrus. Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais. Antro pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo, tačiau nepasinaudota galimybe jį restauruoti ir išsaugoti. Didžiosios Sinagogos pastatas buvo galutinai nugriautas 1955-1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.
Kontaktai žiniasklaidai:
Michail Segal – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilnius, Lietuva, +37065075939, info@lzb.lt
Dr. Jon Seligman – Izraelio senienų tarnyba, Jeruzalė, Izraelis, jon@israntique.org.il
Zenonas Baubonis ir Justinas Račas – Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Vilnius, Lietuva, z.baubonis@gmail.com
Sveikiname Idelį Gurvičių su jubiliejiniu gimtadieniu
Rugpjūčio 23d. suejo 90 metų ilgamečiam žydų bendruomenės nariui, aktyviam senjorų klubo ,,Abi men zet zich” dalyviui Ideliui Gurvičiui.
Jubiliatas yra habilituotas technologijos mokslų daktaras,Tarptautines informatikos akademijos narys. gimęs Kaune.
Bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikiname I. Gurvičių ir linkime stiprios sveikatos, geros nuotaikos, artimųjų meilės.
Mazal tov!
Būkit laimingas ir gyvenkit iki 120!
Palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai
Rugpjūčio 18 d. Sudervės žydų kapinėse buvo palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai.
Judėjų tradicija turi ypatingą požiūrį į šventas knygas ir tekstus, kuriuose yra minimas Aukščiausiojo vardas arba žodžiai iš Toros.
Nuo kasdienio ir dažno skaitymo šios knygos susidėvi, apiplyšta, todėl tampa nebetinkamomis maldai ar studijoms. Šios knygos sinagogose renkamos ir saugomos specialiose vietose. Kai tokių knygų susirenka pakankamai daug – jos pagarbiai laidojamos judėjų kapinėse. Ivrit kalba ši ceremonija vadinama gniza.
Vilniaus sinagoga dėkinga Vilniaus žydų kapinių vadovams, LŽB, sinagogos darbuotojams ir savanoriams už operatyvią paramą atliekant šią svarbią ceremoniją.
Užuojauta
Š. m. rugpjūčio 17 d., eidama 75-tuosius metus mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė
Sofija Smirnova (1946 -2021).
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų Igorį ir artimuosius.
Paskaita “Didžioji Vilniaus sinagoga – radiniai iš praeities ir ateities vizija”
Rugpjūčio 24 dieną, antradienį, 18 val., maloniai kviečiame apsilankyti archeologo, Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovo dr. Jon Seligman skaitomoje paskaitoje “Didžioji Vilniaus sinagoga – radiniai iš praeities ir ateities vizija”.
Nuo Rugpjūčio 9 d. tęsiami praeitų sezonų Vilniaus Didžiosios sinagogos kasinėjimų darbai ir šį rugpjūtį archeologų komanda kartu su dr. Jon Seligman planuoja pilnai atidengti Bimos ir Aron kodešo liekanas, sinagogos grindis, pietrytines ir šiaurės vakarines sienas. Būtent todėl esame nepaprastai dėkingi dr. J. Seligman skyrus laiko šiam edukaciniam susitikimui.
Paskaita bus skaitoma anglų kalba, Lietuvos žydų bendruomenėje, Pylimo g. 4., III a.
Kviečiam į stovyklą Palangoje!
Mielieji,Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės klubai ILAN ir KNAFAIM, bendradarbiaujant su Sholomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečia 12-16 metų vaikus į nepaprastą, šventine nuotaika alsuojančią stovyklą “Rosh ha Shona “
Stovykla vyks Palangoje, viešbutyje “Prie Parko”,rugsėjo 3-7 dienomis, atsižvelgiant į šventinį laisvadienį mokiniams.
Stovyklos kaina vaikui – 85 eur.
Kadangi vietų skaičius itin ribotas, suskubkite registruotis, užpildydami registracijos formą: https://forms.gle/WGFe64ZY7oEq5W6Z6
Kilus klausimams skambinkite numeriais:
+37067250699 (Viljamas)+37067881514 (Žana)
“Gešer” kviečia Jus į pažintinę kelionę
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės klubas “Gešer” kviečia Jus į pažintinę – poilsinę 2 dienų kelionę per Panemunės pilis ir Kuršių Neriją, kuri vyks rugpjūčio 28 – 29 dienomis 
Kelionės metu aplankysime daug įspūdingų vietų: Pažaislio vienuolyną, Raudondvario dvarą, Vilkiją, Veliuonos piliakalnius, Raudonės ir Panemunės pilis. Taip pat aplankysime Holokausto aukų memorialą ir Sinagogų alėją Jurbarke.
Poilsiui ir nakvynei apsistosime Klaipėdoje, kur mūsų laukia vakarinė ekskursija po Klaipėdos Senamiestį.
Sekmadienį papusryčiavę keliausime į Kuršių Neriją. Aplankysime Juodkrantę, Mirusias kopas ir Nidą.
Sekmadienio vakare grįžtame į Vilnių pilni įspūdžių ir energijos!!! Kelionės kaina – 85 eurai.Registracija ir detalesnė informacija telefonu 
+37067881514 arba el. paštu 
zanas@sc.lzb.lt
+37067881514 arba el. paštu zanas@sc.lzb.lt
Registracija galima iki rugpjūčio 20d.
Ekskursiją parengė ir kelionės metu Jus lydės ilgametis LŽB narys, puikus gidas Markas Psonikas Nerealus Vilnius
Netekome Boriso Rositsano, FIDE meistro, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidento
Šachmatų bendruomenėje – didelė netektis. Eidamas 75-uosius metus, mirė FIDE meistras, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidentas Borisas Rositsanas.
Borisas buvo dalyvavęs Lietuvos šachmatų čempionato finale, nuolat sėkmingai žaidė įvairiose varžybose, tarp senjorų bei tarp silpnaregių iškovojo ne vieną titulą, o 2014 m. Vilniuje tapo Pasaulio senjorų komandinio čempionato prizininku.
Lietuvos sporto klubas ,,Makabi” reiškia gilią užuojautą dėl skaudžios netekties. Borisas buvo ilgametis ,,Makabi” šachmatų rinktinės narys, dalyvavo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje Lietuvos ,,Makabi” sudėtyje.
Pastaraisiais metais Borisas, aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys, rengė vilniečių pamėgus „Rositsan ir Maccabi“ klubo turnyrus Pylimo gatvėje, dažnai skirtus pagerbti iškilių Vilniaus bei Lietuvos šachmatininkų atminimą. Deja, vakar sulaukėme žinios, jog prie jų prisijungs ir pats.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai. Boriso atminimas išliks mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.
Atsisveikinimas su Borisu vyks trečiadienį (rugpjūčio 18 d.) laidojimo namuose “Nutrūkusi styga” nuo 10 iki 14 val.
Borisas Rosicanas bus laidojamas žydų kapinėse.
Nelaimė įvyko Vilniaus greitųjų šachmatų čempionato metu, sustojus Boriso širdžiai prieš 10-ojo rato pradžią. Nors kiti turnyro dalyviai (didžiulis ačiū herojams Danieliui Achonen, Tomašui Jankovskiui ir Jonui Damzen) suteikė būtinąją pagalbą, o operatyviai atvykusi greitoji atstatė pulsą, po kelių valandų pasiekė žinia, jog Boriso su mumis nebėra.
Lietuvos šachmatų federacija reiškia užuojautą Boriso Rositsano artimiesiems, draugams, Lietuvos žydų bendruomenei bei visiems jį pažinojusiems Vilniaus ir Lietuvos šachmatininkams.
Užuojauta
Buvusių getų kalinių sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad šiandien, eidamas 84 metus, mirė jos narys, buvęs Minsko geto kalinys Markas Buslovič.
Dėl brolio mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą seseriai, Sąjungos narei,
Inesai Buslovič.
Užuojauta
Eidamas 86-uosius metus mirė aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys
Mordche Rostovskis (1936 – 2021).
Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems.
Apstulbino karantino ir Holokausto sugretinimas proteste: tai pasityčiojimas iš Holokausto atminties, peržengtos ribos
Neišprusimas, pasityčiojimas iš Holokausto atminties ir ribų peržengimas. Tokiais žodžiais LRT.lt pašnekovės atsiliepia apie protestuotojus, karantino ribojimus lyginančius su genocidu, dėvinčius geltonas Dovydo žvaigždes ir kalinių aprangą.
Holokausto simbolių naudojimą pasmerkė ir Izraelio ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė.
Pats Dovydo žvaigždės ar kito simbolio naudojimas nėra antisemitizmas, tačiau svarbu tai, kaip ir kur naudojami tokie ženklai, portalui LRT.lt sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Teko matyti ir nusikaltėlių, kurie sėdi teismo salėje, prisikabinę geltoną žvaigždę, – tai ne pasiteisinimas, kad, jei esi žydas, gali daryti nusikaltimus, o tavęs dėl to negali teisti ar nuteisti. Viskas priklauso nuo to, kada ir kaip ženklas naudojamas.
Vis dėlto žmonės, kurie naudoja tokį ženklą, turėtų suprasti, ką jis reiškia apskritai ir ką jis reiškia žydams. Kartais žmonės neįsigilina į ženklo reikšmę“, – teigia F. Kukliansky.
Neišprusimas ir įžeidimas
Tačiau Dovydo žvaigždžių naudojimą proteste prieš karantino ribojimus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė apibūdina žodžiu „pasibaisėtina“. Ji atkreipia dėmesį, kad taip Holokausto metu žydų atžvilgiu taikomi žmogaus teisių pažeidimai prilyginami karantinui.
„Tai yra absoliučiai nepalyginami dalykai, tie žmonės yra neišprusę“, – priduria pašnekovė.
Pasak F. Kukliansky, su Holokaustu „lyginti vakcinavimą, kuris yra ne tik vakcinuojamo žmogaus apsauga, bet ir aplinkinių apauga“ yra neišprusimas ir įžeidimas.
„Man, kaip žydei, tai yra įžeidimas, nes vakcinavimas neatima iš manęs jokių fundamentalių teisių – net jei būtų įvesti bet kokie ribojimai, kuriuos grasina įvesti nevakcinuotiems žmonėms. (…)
Užuojauta
LŽB pasiekė liūdna žinia, kad šių metų birželio 7 d., eidamas 97 gyvenimo metus, Frankfurte (Vokietija) mirė bendruomenės narys Moishe Gegužinskis.
Moishe Gegužinskis gimė 1924 m. sausio 21 d. Kaune. Karo metu buvo įkalintas Kauno gete, dalyvavo pasipriešinime. Vėliau buvo įkalintas Dachau koncentracijos stovykloje. Po išlaisvinimo grįžo į Vilnių, kur gyveno ir dirbo. Moishe buvo aktyvus bendruomenės narys, išleido knygą jidiš kalba “Mano memuarai. Tragiškas ir audringas Lietuvos žydo gyvenimo kelias”. 1997 metais išvyko gyventi į Frankfurtą.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams, artimiesiems ir bendražygiams.
Kviečiame į atminimo lentelės Jašai Heifecui atidengimą
Rugpjūčio 19 d., 17 val., foje prie Lietuvos žydų bendruomenės J. Heifeco salės (Pylimo g. 4, III a.) – atidarymas atminimo lentos, skirtos Vilniuje gimusiam smuiko genijui Jašai Heifecui (Jascha Heifetz), kurio 120-siąs gimimo metines šiemet minime. Kviečiame dalyvauti! Renginys vyks griežtai laikantis tuo metu galiosiančių susibūrimų taisyklių.
„Atminties kelio“ eisena Biržuose
Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.
1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.
Užuojauta
Liūdna žinia, rugpjūčio 6 d. mirė Irena Piesliakienė, Kauno žydų bendruomenės narė (1939 – 2021). Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Ritai.