Mes

LŽB vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio 70- mečiui

LŽB vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio 70- mečiui

Gegužės 27 d., sekmadienį, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko šachmatų turnyras, skirtas Izraelio valstybės 70-mečiui paminėti.

Šachmatininkus sveikino Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis, ūkio viceministras Gediminas Miškinis.

Prizus bei atminimo dovaną, unikalią Lietuvos žydų bendruomenės pastangomis  išleistą knygą Icchoko Rudaševskio “Vilniaus geto dienoraštis” nugalėtojams įteikė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas. Į šių metų turnyrą atvyko 70 įvairių amžiaus grupių žaidėjų.

Prieš varžybas Jašos Heifetzo salėje buvo pristatyta knyga „Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje”, prisimintas žydų šachmatininkų indėlis į Lietuvos šachmatų istoriją.  Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas sakydamas kalbą, pabrėžė: “Pažiūrėkite į žydų tautos laimėjimus, kodėl tiek daug šios tautybės žmonių yra Nobelio premijos laureatai, daug pasiekę verslininkai, nepaprastai talentingi kitų sričių specialistai? Ogi todėl, kad nuo ankstyvos vaikystės žydų vaikams tėvai sako, kad jie yra labai protingi. Šachmatai skatina mąstyti strategiškai, spręsti susidariusias problemas, lavina protą. Žydai – protinga tauta, reikia laikytis žydų.”

“Aštrus protas, ištvermė ir garbinga kova, kuriais žavi šachmatai, telydi Jus ir asmeniniame gyvenime”, – linkėjo šachmatų federacijos prezidentas Aleksandras Černovas.

Ūkio viceministras Gediminas Miškinis pasidžiaugė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje  organizuojamais šachmatų turnyrais, palinkėjo sėkmės ir ilgo pergalių kelio.

Po apdovanojimų prof. V. Landsbergis ir Borisas Rositsanas nepraleido progos sužaisti improvizuotą šachmatų partiją.

Turnyrą rengė ,,Elitinis šaškių ir šachmatų klubas Rositsan ir  Maccabi“ nei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

 

Daugiau nuotraukų

Kaune bus tvarkoma geto teritorija

Kaune bus tvarkoma geto teritorija

Kaune planuojama sutvarkyti buvusio Kauno geto teritoriją, pažymėti svarbias jo vietas, menančias gete vykdytas žiaurias akcijas, jame veikusias institucijas, ir tokiu būdu deramai įamžinti Holokausto tragedijos ir jos aukų atminimą. Šiuo metu geto teritorijoje galime rasti tik obeliską, žymintį geto vartus, nedaugelis žino, kur buvo Demokratų aikštė, kurioje vykdyta Didžioji akcija.

Įdomu ir tuo pačiu nuostabu, kad Kauno geto įamžinimo projektas prasidėjo nuo asmeninių iniciatyvų – dviejų skirtingų patirčių žmonių, gyvenančių skirtingose šalyse, tačiau pateikusių savo idėjas ir vizijas beveik tuo pačiu metu.

Viena jų – Yaarit Glezer, Krakovskytė (pirma kairėje), šiuo metu gyvenanti Izraelyje. Tapusi pensininke moteris nusprendė, kad savo tėvų garbei ji turi prisidėti prie skaudžos Holokausto praeities įamžinimo (beje, jos tėvelis buvo vienas tų drąsuolių, kuriems pavyko pabėgti iš IX forto). Vedina šio tikslo, ji atvyko į savo gimtąjį miestą su pasiūlymais deramai sutvarkyti Kauno geto teritoriją.

Kitas žmogus – tai kaunietis menininkas, visuomenininkas, įvairių socialinių akcijų organizatorius, Kiemo galerijos įkūrėjas Vytenis Jakas, pateikęs projektą “Degantys akmenys” (platesnis aprašymas priede), skirtą Kauno geto vartų vietos sutvarkymui.

Džiugu, kad šios idėjos sulaukė ne tik Kauno žydų bendruomenės, bet ir Kauno miesto savivaldybės susidomėjimo, palaikymo, bendradarbiavimo ir finansavimo.
Nuotraukose akimirkos iš pasitarimų su Kauno savivaldos atstovais, paveldo specialistais, “Kaunas In” turizmo sektoriaus vadovėmis bei jau realizuojamas V. Jako projektas.
Degantys akmenys

Degantys akmenys

Žydų tautos istorija Lietuvoje yra sudėtinė Lietuvos istorijos, o jos kultūra ir paveldas – bendro valstybės paveldo dalis. XX a. pradžioje žydai aktyviai dalyvavo kuriant nepriklausomą Lietuvą: 1933 m. gyventojų surašymo duomenimis, žydai sudarė apie 30 proc. visų Kauno gyventojų (iš 127 619 Kauno gyventojų 38 tūkst. buvo žydai). Kaunas buvo tapęs Lietuvos žydų traukos centru, sostine, čia gimė, dirbo, kūrė daug visiems žydams žinomų asmenybių, palikusių pėdsaką savo tautos ir Lietuvos valstybės gyvenime. Prasidėjus karui, šis procesas nutrūko – 1945 m. Kaune gyveno jau tik apie 3000 žydų.

Taigi Holokaustas nubrėžė ribą, už kurios liko didžioji dalis tautos ir jos paveldo. Karas ir pokaris naikino ne tik žmones, bet ir tradicijas, dvasią,  raštus, meno ir kultūros likučius, kulto pastatus, amžinojo poilsio vietas ir kitus buvimo ženklus.

Nors daugybė Kauno vietų pažymėta ilgesnio ar trumpesnio žydų buvimo ženklu, vis dėlto turime pripažinti, kad apie Kauno žydų kultūros paveldo objektus žinome labai mažai, o ir esantys atminimo ženklai ne visi ir ne visada pakankamai ryškūs.

Vienas iš tokių nepakankamai įvertintų ir vietos kontekste išryškintų objektų – Kauno geto vartai.  Šiuo metu toje vietoje, A. Kriščiukaičio ir Ariogalos g. sankryžoje, stovi nedidelis paminklas, ant kurio dvikalbis užrašas skelbia: ,,Šioje vietoje 1941 – 1944 m. buvo Kauno geto vartai”.

Kvietimas Lietuvos sporto klubo “Makabi” nariams

Gerbiamieji Lietuvos sporto  klubo  “Makabi” nariai,

       Šių   metų  birželio  17 d. sekmadienį 11-15 val. Vilniuje (Studentų 39)  Lietuvos edukologijos  universitete   vyks  Lietuvos sporto klubo “Makabi” mažoji  Makabiada,  skirta  Lietuvos  100-mečiui.  Kviečiame  dalyvauti   Jūsų miesto  komandas  sekančiose  rungtyse:

  1. Salės futbolas (7  žaidėjai  ir  treneris)
  2. Krepšinis 3×3  (5  žaidėjai  ir  treneris)
  3. Tinklinis (8 žaidėjai  ir  treneris)
  4. Stalo tenisas (vyrai, moterys)
  5. Šachmatai (vyrai, moterys)
  6. Badmintonas (vyrai, moterys)

.  Varžybų  reglamentas  bus  nustatytas,  kai bus žinomas  tikslus  komandų  ir  individualių  sporto  šakų  žaidėjų  skaičius.

     Paraišką  prašau  siųsti   elektroniniu paštu:  makabilita.duskes@gmail.com  iki  2018-06-15.

Išsamesnė  informacija : 8 698 19999

Vykdantysis direktorius   Michailas  Duškesas

Atidaryta Lietuvos žydų gelbėtojų fotografijų paroda

Atidaryta Lietuvos žydų gelbėtojų fotografijų paroda

Gegužės 29 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo Maltos ordino surengtoje Žydų gelbėtojų fotografijų parodoje, kuri vainikavo bendrą bendruomenės ir maltiečių paramos Teisuoliams projektą. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vykusį parodos atidarymą savo dalyvavimu pagerbė ir J.E. Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiltai sutikta parodos herojų – tikrųjų Lietuvos dvasios šviesuolių, LŽB pirmininkė F.Kukliansky taip pat turėjo galimybę aptarti tolimesnį LŽB ir maltiečių bendradarbiavimą su naujuoju Maltos ordino ambasadoriumi J.E. Mag. Manfred L. Mautner Markhof.

Šalies vadovės globojama paroda, įamžinusi žydų gelbėtojus ir jų istorijas, keliaus per Lietuvą, kviesdama artimiau susipažinti su skaudžia istorijos dalimi ir pagerbti nepaprastus žmones, žiauriais karo metais su žydais besidalijusiais namais, duona ir viltimi išgyventi.

Prezidentės teigimu, Pasaulio teisuoliai, išgelbėję šimtus žydų, rizikavo viskuo. Tačiau ištiesdami ranką pasmerktiesiems jie gelbėjo patį žmogiškumą. Taip pat ir Lietuvos valstybės vardą bei tautos orumą.

Pasak šalies vadovės, žydų gelbėtojų istorijos tampa įkvėpimo šaltiniu šiandienos Lietuvos žmonių gyvenimuose –  tokio požiūrio į artimą ir pasiaukojimo reikia kasdien.

Parodos atidaryme LŽB pirmininkė F. Kukliansky parodos atidaryme sakė, kad “daugiau nei 800 lietuvių priėmė lemtingą sprendimą Antrojo pasaulinio karo metais pasipriešinti neapykantos aksiomai. Jų vienintelis ginklas buvo jų sąžinė, kurios vedinas pasirinkimas išlikti žmogumi lėmė jiems, ne žydams, tapti amžinąja, dvasine, mūsų tautos dalimi. Žodžiais mūsų dėkingumas nenusakomas, neišmatuojamas skaičiais, neaprėpiamas ir neapčiuopiamas, tapęs tarsi šviesuliu Dieviškosios būties netobuloje pilkoje geto ar miško slėptuvės buity. Tai žmonės, kurių dėka atgimėme naujam gyvenimui, susigrąžinome jėgas senam tikėjimui.

Šie drąsūs lietuviai nutiesė amžinus tiltus tarp tautų ir kartų – tapo tikraisiais geros valios ambasadoriais, atstovaujančiais viltį, žmogiškumą ir tikėjimą. Atėjo metas Lietuvai įsivardinti savo tautos didvyrius – jų vardai ir jų istorijos turėtų būti įrašomi į vadovėlius, jų vardais turi būti vadinamos gatvės ir mokyklos, kilti paminklai.

Mūsų atmintis saugos amžinąjį Teisuolių paminklą, bet taip pat dedame pastangas praskaidrinti jų paskutines dienas, už tai Bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkoju Maltos ordinui, su kuriuo bendromis pastangomis šį tikslą įgyvendinome. Šie drąsūs lietuviai mums dovanojo ateitį, todėl nesustosime – ieškosime būdu padėti ir šių šviesuolių palikuonims.

Džiaugiuosi, kad po 28 nepriklausomybės metų,  Valstybingumo Šimtmečio proga, netrukus atminimo ženklas Pasaulio Tautų Teisuoliams papuoš ir vieną sostinės gatvių. Nuoširdžiai prašau ir viliuosi, kad Vilniaus geto sunaikinimo 75-mečio minėjimo dieną Lietuvoje pirmąkart viešintis Jo Šventenybė Popiežius Pranciškus pagerbtų šiuos nepaprastus vilties ir teisingumo liudytojus savo malda.”

Nuotraukos: Robertas Dačkus

Kviečiame į Kaune vyksiančią Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių žydų karių pagerbimo ceremoniją

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas ir Kauno žydų bendruomenė maloniai kviečia Jus į Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų karių pagerbimo renginį, kuris vyks Kaune 2018 m. gegužės 30 d. (trečiadienį).
 
PROGRAMA
12 val. oficiali pagerbimo ceremonija prie pastato, kuriame tarpukariu veikė Žydų karių,
dalyvavusių kovose dėl Lietuvos Nepriklausomybės, sąjunga (A. Mapu g. 18).
Oficialios kalbos, tylos minutė, gėlių padėjimas, operos solisto Rafailo Karpio ir
saksofonisto Michailo Javičiaus muzikinė programa.
13.30 val. diskusija tema „Lietuvos žydų indėlis Lietuvos Nepriklausomybės kovose“

Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64).

 

Faina Kukliansky. Žydai Lietuvoje išgyvena vertybinį išbandymą

Faina Kukliansky. Žydai Lietuvoje išgyvena vertybinį išbandymą

Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, www.DELFI.lt 2018 m. gegužės 28 d.

Žydai, kaip ir bet kuri kita tauta, nėra vienalytė. Žydai Lietuvoje turi kone 700 metų istoriją, o jos metu būta visko – pakilimų ir nuosmukių, o Holokausto padariniai Lietuvoje buvo itin skausmingi, po fizinio bandymo susidoroti su žydų tauta sekė dvasiškai žlugdanti sovietinė okupacija.

Dažnai manęs klausia, žydai juk tokie vieningi, o kodėl Lietuvoje kitaip? Lietuvoje nėra kitaip, susiskaldymas tarp pasaulietinėse ar religinėse žydų bendruomenėse egzistuoja tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje. Žydų tautos turtas yra mūsų įvairovė, mūsų išmintis, mūsų tikėjimas, mūsų gebėjimas išlikti žydais.

Didžiuojuosi savo tauta. Deja, visko nutinka ir žydų bendruomenėje. Gaila, bet „išbandymą pinigais“ išlaikėme pusėtinai. Viena vertus, turime puikiai veikiantį, tik konsensusu sprendimus priimantį ir kompensaciją už žydų religinės bendruomenės turtą skirstantį Geros valio fondą, kuris jau daug metų yra tikrinamas LR Valstybės kontrolės, aukščiausios audito institucijos, ir kas kartą gauna teigiamą įvertinimą. Kita vertus, turime ambicingų bendruomenės narių, kurie mano, kad jie gali geriausiai, skaidriausiai ir pageidautina vienasmeniškai. Teigia, kad daugumos nuomonė tėra tik demokratijos simuliacija.

Edukacinis užsiėmimas Panevėžio žydų bendruomenėje su rajono moksleiviais

Edukacinis užsiėmimas Panevėžio žydų bendruomenėje su rajono moksleiviais

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje  lankėsi Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos klasių mokiniai kartu su mokytojais. Jie įsteigė progimnazijos tolerancijos centrą ir nori bendrauti su Panevėžio žydų bendruomene.

Susitikimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenės istorija prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų  tradicijomis, šventėmis, o taip pat  išgirsti apie tragišką Holokausto istoriją Lietuvoje.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė ypatingą dėmesį skiria jaunimo auklėjimui, tolerancijai, kad išsklaidytų negatyvų mitą apie žydų tautą bei supažindintų su Panevežio ir kitų Lietuvos miestelių tragiško likimo istorija, kai žuvo daug nekaltų žmonių. Šia tema buvo moksleiviams buvo pasiūlyta trumpa viktorina, kurios metu jie atsakinėjo į užduotus klausimus.

Susitikimu metu Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie žydus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno kartu su lietuviais, turėjo bendrą verslą, gyveno kaiminystėje. Kartu šventė šventes, dalinosi geromis ir blogomis naujienomis, o neretai ir paskutiniu duonos kąsniu. Dar caro režimo laikais ir nepriklausomoje Lietuvoje lietuvių, rusų ir žydų vaikai lankė tą pačią gimnaziją.

Kauno žydų bendruomenės renginiai gegužės mėnesį sulaukė didelio dėmesio

Kauno žydų bendruomenės renginiai gegužės mėnesį sulaukė didelio dėmesio

Antroji gegužės savaitė Kaune buvo karšta ne tik dėl vasariškai kaitinančios saulės, bet ir dėl renginių bei susitikimų gausos.
Įdomių ir prasmingų įvykių virtinė prasidėjo nuo Kauno žydų bendruomenės susitikimo su svečiais iš Pietų Vokietijos, organizacijos “Denkendorfer Kries für christlich – jüdische Begegnung” (“Denkendorfo krikščionių ir žydų susitikimų bendrija”) atstovais. Delegacijos vadovai, bendrijos valdybos nariai Eva ir Otmar Vöhringer jau ne vienerius metus sukviečia savo tautiečius į tam tikra prasme piligrimines keliones, kuriose susipažįstama su Lenkija, Baltijos šalimis, aplankomos Holokausto žudynių vietos bei susitinkama su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis ir jų ainiais. Be galo svarbu paminėti šios iniciatyvos pradininką bei dvasinį įkvėpėją dr. Hartmut Metzger, kuris daugiau kaip prieš 20 metų pradėjo organizuoti šias keliones ir bendradarbiaudamas su šviesios atminties KŽB atstovu Judeliu Ronderiu inicijavo pagalbą sunkiai besiverčiantiems, II-ojo pasaulinio karo metu evakuotis turėjusiems žydams.
 
Gegužės 8 d. Kaune lankėsi ir Kauno IX forto muziejuje vykusiame minėjime dalyvavo kas du metus iš Prancūzijos į Lietuvą pagerbti žuvusiųjų artimųjų atvykstantys Deportuotųjų konvojumi Nr.73 šeimų ir draugų asociacijos nariai. Tarp šių žmonių ir Kauno žydų bendruomenės užsimezgė šilti bičiuliški santykiai, dalinamasi ne tik skaudžiais tragiškos praeities atsiminimais ir išgyvenimais, bet ir džiaugsmingomis akimirkomis.
Džiugu, kad šiais metais užsimezgė glaudesni svečių iš Prancūzijos ryšiai su LŽB atstovais Vilniuje, kad minėjime dalyvavo LŽB vykdantysis dirktorius Renaldas Vaisbrodas. Primename, kad 1944 m. gegužės 15 d. Konvojumi Nr.73 iš Drancy (Prancūzija) koncentracijos stovyklos Baltijos šalių kryptimi buvo deportuoti 878 žydai. Didesnė jų dalis buvo išlaipinti Kaune ir sušaudyti IX forte, kiti išvežti į Pravieniškių stovyklą, toliau į Estiją. Dėkojame Kauno IX forto muziejaus vadovams ir darbuotojams už geranoriškumą ir organizacinius rūpesčius.   
.

Europos dienos šventė Kalvarijoje

 

2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Kultūros paveldas vienija Europą bendra istorija ir vertybėmis. Kiekvienas miestelis turi savo istorinius pastatus, tradicijas, papročius – visa tai – maža dalelė Europos kultūros paveldo. Praskleidus Kalvarijos istorijos uždangą, iškyla svarbaus Sūduvos miesto paveikslas, kuris savo reikšme nenusileido didiesiems Lietuvos miestams. Tuometinė Kalvarija buvo vadinama Žydų Kalvarija. Iš to laikmečio mieste yra išlikęs Žydų sinagogų kompleksas – vienintelis Lietuvoje. Taip pat išlikusios gatvės menančios žydų kromelius, vaistines, fotoateljė ir kitas vietos gyventojams svarbias įstaigas. Visa tai –  mūsų krašto kultūros paveldas.

Gegužės 9 d. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Europos dieną, visas veiklas skyrė savo krašto kultūros paveldo pažinimui, gyventojų aktyvinimui jį naujai atrasti ir puoselėti.

Renginys prasidėjo pažintine ekskursija „Žydų pėdsakai Kalvarijoje“. Jos metu istorikas, kraštotyrininkas Alvydas Totoris gausų būrį savo krašto istorijos mylėtojų, vedė Kalvarijos miesto Laisvės gatve (o ji –  seniausia ir pagrindinė gatvė mieste), pasakojo  kiekvieno namo istorijas, kartu supažindindamas ir su miestelio praeitimi. Pažintinės ekskursijos programos paskutinė „stotelė“ –  Kalvarijos sinagogų kompleksas, kur pažintis su miestelio istorija tęsėsi pristatant senose fotografijose užfiksuotus architektūrinius objektus.

Pergalės prieš fašizmą diena minima Panevėžyje

Pergalės prieš fašizmą diena minima Panevėžyje

Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio miesto visuomene susirinko prie memorialo, skirto „Nežinomam kariui“, kur palaidoti 1941 – 1945 m. žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Šis renginys skirtas Pergalės prieš fašizmą dienai. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo visų tautybių žmonės, taip pat ir žydai, kurie procentine išraiška  nukentėjo labiausiai. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo gėles ir uždegė žvakes prie paminklo „Geto vartai“ buvusioje žydų geto vietoje. Visi susirinkusieji tylos minute pagerbė Holokausto aukas Panevėžio mieste ir rajone, kur žuvo daugiau negu 13000 žydų. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas L. Nikolaj Jurjevič  ir Baltarusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Aleksandras Ignatenko.  Garbingi svečiai palinkėjo visiems taikos ir ramybės.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius ir svečius su Pergalės diena. Šalia paminklo, kur visi susirinko  buvo Panevėžio getas, kuriame žuvo daugiau negu 10000 žmonių. Visi jie buvo sušaudyti aplinkiniuose miškuose.

Buvo prisiminti gelbėtojai lietuviai, kurie rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo mirties. G. Kofman pasakė, kad žydų bendruomenėje yra žmogus -Jefim Grafman, kuris išgyveno Leningrado blokadą, o Jurij Smirnov išgyveno Holokaustą ir per stebuklą liko gyvas. Bendruomenės pirmininkas padėkojo susirinkusiems, kad nepamiršta šios šventės ir prisimena karius, žuvusius už mūsų visų gyvybę ir palinkėjo taikos, sveikatos ir klestėjimo.

Vėliau Panevėžio miesto žydų bendruomenėje susirinko nariai ir garbingi svečiai, kur prisiminė apie savo tėvų, senelių, prosenelių likimą bei jų didvyriškumą, kovojant prieš fašizmą ir žūtį per Antrąjį pasaulinį karą. Pasibaigus susitikimui, bendruomenės nariai išsiskirstė nešdami širdyse prisiminimus apie žuvusius ir viltį, kad tokie dalykai daugiau pasaulyje nepasikartos.

    

Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai

Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai

Į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko Navias ir Frame šeimų palikuonys, kuriuos iš Vilniaus atlydėjo gidas Viljamas Žitkauskas.  Jų kelionės tikslas – ištirti savo giminės šaknis ir kuo daugiau sužinoti apie prosenelius.

Prie puodelio arbatos svečiai papasakojo šeimų istorijas. Jų šaknys prasidėjo Lietuvoje, Raguvos miestelyje. 1894 m. Raguvoje  gimė ir gyveno jų prosenelis Isaak  Frame, turėjo odos dirbtuvėles, o prosenelės šaknys Pašventinyje, Šiaulių rajone.

XX a.  pradžioje Isaak Frame ir Navias šeimos emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Vėliau apie 1900-1910 m. visi skirtingais keliais emigravo į Kanadą, Izraelį, Angliją, Kiniją.

Malonioje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams  papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių  žydų istoriją, parodė dokumentinį filmą, atsakė į svečių užduotus klausimus. Su dideliu susidomėjimu  atvykusieji  apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės istorijos muziejaus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“ nuotraukas.

Susitikimo pabaigoje svečiai nuoširdžiai padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą ir suteiktą jiems labai vertingą istorinę informaciją, palinkėjo kuo geriausios kloties.

 

         

 

Kauno žydų bendruomenė pagerbė gelbėtojus

Kauno žydų bendruomenė pagerbė gelbėtojus

KŽB pirmininkas sveikina žydų gelbėtojų, Pasaulio tautų teisuolių Matuzevičių dukrą Iną, gyvenančią Druskininkuose.
Kauno žydų bendruomenei be galo svarbu ne tik nepamiršti Holokausto tragedijos aukų, bet ir prisiminti bei pagerbti tyliuosius žiaurios tų laikų kasdienybės didvyrius, tikruosius humanizmo apaštalus, rizikavusius ne tik savo, bet ir savo artimųjų, šeimos narių, vaikų gyvybėmis, kad padėtų tiems, kurie tada buvo labiausiai paniekinti ir pažeminti, žudomi, kankinami ir net nelaikomi žmonėmis.
Kaune aptartos  nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gairės

Kaune aptartos nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gairės

LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininke Faina Kukliansky apžiūrėjo avarinės būklės buvusios Kauno chasidų sinagogos pastatą. Susitikime taip pat dalyvavo kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus  vyriausiasis valstybinis inspektorius Andrius Liakas bei  dabartinio pastato valdytojo- Vilniaus dailės akademijos- Kauno fakulteto dekanas bei Kauno m. savivaldybės tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.

Dalyviai aptarė buvusios Chasidų sinagogos pastato- autentiško nykstančio žydų paveldo išsaugojimo gaires. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas ir aktyvūs nariai Seimo Pirmininkui pristatė dabartinius žydų bendruomenės poreikius, akcentuodami funkcionalios sinagogos reikalingumą. Ši, dar 1880 m. statyta sinagoga, ją restauravus, būtų viena iš nedaugelio Lietuvoje, kuri realiai atliktų maldos namų funkcijas, galėtų tarnauti bendruomenės nariams kaip bendruomenės religinis-kultūrinis centras. Antra pagal dydį Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė šiuo metu vienija daugiau kaip 300 žydų.

 

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune pristatyta Abraomui Mapu, hebrajų romano pradininkui pasaulyje skulptūrinė kompozicija

Kaune A. Mapu g. įsikūrusios galerijos “Ars et mundus” kieme ketvirtadienio vakarą visuomenei buvo pristatyta hebrajų romano pradininkui pasaulyje, Kaune gyvenusiam ir kūrusiam rašytojui Abraomui Mapu (1808–1867) skirta skulptūrinė kompozicija. Kompozicijos autoriui skulptoriui Martynui Gaubui pavyko sukurti be galo šiltą, valiūkišką, gerai nuteikiančią ir kviečiančią prisėsti šalia kadaise neatskiriama žydiškojo Kauno dalimi buvusio rašytojo figūrą.

Projekto sumanytojas ir pagrindinis jo variklis VŠĮ “Artkomas” bei Kauno menų inkubatoriaus projekto vadovas Olegas Darčanovas džiaugėsi, kad naujasis mažosios architektūros objektas Kaune sutraukė ne tik gausų žmonių būrį į jo pristatymo vakarą, bet ir vos tik pastatytas kaip magnetas pradėjo traukti praeivius, miestiečius ir miesto svečius. Tiek O. Darčanovas, tiek Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, tiek kiti kalbėtojai akcentavo, kad ši kompozicija – tai puikus bendruomenių – Kauno žydų, Senamiesčio, menininkų – draugystės ir įvairių institucijų – Kauno miesto savivaldybės, Geros valios fondo – bendradarbiavimo pavyzdys.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkojo Kauno m. savivaldybei už palankų požiūrį į litvakų paveldo įamžinimą, pastebėjo, kad A. Mapu yra žinomas ir vertinamas Izraelyje, kur net mažame miestelyje galima rasti jo vardu pavadintą gatvę, ir kalbėjo, kad Kaunas turi džiaugtis turėdamas tokią vieningą bendruomenę ir iniciatyvų, bendradarbiaujantį žydų bendruomenės pirmininką.

Ūkio ministras susitiko su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius susitiko su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, pristatė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo paskirtį, turinį ir aptarė tam tikras formuluotes. Ministras pažymėjo, kad, siekiant išvengti nereikalingų interpretacijų ir įsiklausius į kai kurias papildomas pastabas, artimiausiu metu bus teikiamos įstatymo nuostatas patikslinančios pataisos.

„Džiaugiuosi atviru ir konstruktyviu pokalbiu su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke. Manau, kad būtina patikslinti šio įstatymo projektą taip, kad jis niekam nekeltų abejonių, nebūtų neteisingai interpretuojamas ir netaptų priemone iškraipyti istorinę tiesą. Atsižvelgdamas į tai, artimiausiu metu registruosiu reikiamas pataisas“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Kovo pabaigoje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje 93 Seimo nariai pritarė Vyriausybės teiktiems pakeitimams, 11 susilaikė, o prieštaraujančių nebuvo. Tiesa, galutinis nuostatų variantas buvo suformuluotas dar iki pradedant dirbti dabartinei Ūkio ministerijos politinei vadovybei.

Lietuvos žydų bendruomenės nerimą sukėlė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti mažmeninę prekybą prekėmis, kuriomis „iškraipomi Lietuvos istoriniai faktai, menkinama Lietuvos istorija, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ar konstitucinė santvarka“. Anot bendruomenės, tai skatintų eiti prie vienintelio, valstybiniu lygmeniu centralizuoto ir „priimtino“ Lietuvos istorijos įvykių vertinimo, kuris tarnautų ne tikrosios istorijos pažinimui, o taptų cenzūruota jos interpretacija.

„Labai vertinu turėtą galimybę su ministru aptarti vietinės ir tarptautinės žydų bendruomenės susirūpinimą dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų. Manau, kad pokalbio metu buvo įvertintos galimos grėsmės istorinei tiesai, o konstatavus, kad dabartinė įstatymo projekto redakcija yra taisytina, prieita prie abiem pusėms priimtinų sprendimo būdų. Įstatymo nuostatos turėtų būti formuluojamos taip, kad suteiktų kuo mažiau erdvės galimoms manipuliacijoms“, – teigia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Ankstesnės nuostatos į įstatymo projektą įrašytos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva, nariams konsultuojantis su Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos specialistais. Nuostatos suderintos su Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų, mokslo ir kitų institucijų atstovais.

“Grįžtančios atminties” diplomą Izraelyje Esterai Klabinaitei Grobman įteikė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas Izraelyje, Arado mieste, gegužės 1d. įteikė Vilniaus universiteto „Grįžtančios atminties“ diplomą Esterai Klabinaitei Grobman (98), išgyvenusiai Holokaustą, kalėjusiai Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje. Ji vienintelė iš Holokaustą patyrusių buvusių studentų yra gyva, jaunystėje svajojusi būti chemike, ji įstojo į universitetą studijuoti chemiją, bet mokytis teko tik vienerius metus, deja. 1941 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Holokaustui, ji išbraukiama iš sąrašų už tautybę kaip žydė.

Nuotraukos Mildos Rūkaitės

Rektorius, gerbdamas Esteros Klabinaitės Grobman, nuvyko įteikti diplomo į Esteros namus Arado mieste. Diplomo įteikime taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas, VU doc. dr. Jurgita Verbickienė, Esteros Klabinaitės Grobman sūnus su žmona, du anūkai ir proanūkas.

Rektorius prof. Artūras Žukauskas, įteikdamas diplomą, sakė: „ Tai mūsų duoklė buvusiems bendruomenės nariams, kurie buvo pašalinti iš Universiteto totalitarinių režimų ir šiandien mes grąžiname jų diplomus. Mūsų istorikai dirba ir ieško buvusių studentų įvairiais būdais Lietuvoje ir pasaulyje.“

Izraelio ambasadorius A.Maimon Šabatą pasitiko su Kauno žydų bendruomene

Izraelio ambasadorius A.Maimon Šabatą pasitiko su Kauno žydų bendruomene

Penktadienio vakarą Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon pasitiko Šabatą kartu su Kauno žydų bendruomene. Ambasadorius visus sužavėjo savo šiltu, neformaliu bendravimu, pakilia nuotaika, tobulėjančiomis lietuvių kalbos žiniomis ir vokaliniais sugebėjimais.

A. Maimon džiaugėsi Kaune atradęs puikią šeimynišką džiugią atmosferą, kurios jam dažnai pritrūksta penktadienio vakarais Lietuvoje, pasidalino savo nostalgija Šabatui Izraelyje, kai net nereikia žiūrėti į kalendorių, kad suprastum, kokia diena atėjo.

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

Švęsdama Izraelio 70-metį Lietuvos Žydų bendruomenė surengė smagų ir nuoširdų pikniką Vilniaus senamiestyje. Džiaugėmės puikiu saulėtu oru ir pavasario žaluma. Giedojome Izraelio himną.

Gerą šventišką toną piknikui suteikė ansamblio „Fajerlech“ solistai, uždainavę žydiškas dainas. Šokti tradicinių šokių raginti nereikėjo, kojos pačios kvietė į ratą. Nuotaikingą šventės programą sukūrėme patys savo nuotaika, pasimėgavę vaišėmis.