55-ojo Baltijos esperantininkų kongreso metu Panevėžyje, žydų bendruomenėje įvyko kongreso atstovų, atvykusių iš 9 šalių susitikimas. Svečiai iš Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Izraelio, Rumunijos, Ukrainos susikalbėjo viena kalba, kurią sukūrė Liudvikas Zamenhofas, visi pajuto šilumą ir jaukumą.

Susitikimo metu profesorius iš Lenkijos, žinomas režisierius ir rašytojas Roman Dobžinsky, domėjosi Panevėžio žydų istorija Holokausto metais. Jis pasakojo apie Liudviką Zamenhofą. Tuo tarpu vertėja iš Izraelio Liusi Rimon pasiūlė kurti projektą, kuris suteiktų galimybę Lietuvos žydams mokytis esperanto kalbos. Jeruzalės universiteto profesorius, esperantininkų asociacijos prezidentas Amri Wandel padovanojo savo knygą ir lankstinukus žydų bendruomenei. Profesorius pasakojo apie žydų esperantininkus Izraelyje. O Rusijos delegacijos atstovas , rašytojas, vertėjas, žydiškų dainų autorius ir atlikėjas Michailas Bronštein padainavo keletą dainų jidiš kalba.

Susitikimo dalyviai įdėmiai klausėsi Gennady Kofman pasakojimų apie Panevėžio esperantininkų būrio įkūrėją, valdybos pirmininką Jakobą Kaną, kuris gyveno Panevėžyje, Respublikos gatvėje 49. J.Kanas baigė žydų gimnaziją, bendradarbiavo su spauda, rašė straipsnius, turėjo savo biblioteką. Jis dalyvavo pasauliniame 26-ame esperantininkų kongrese Stokholme, studijavo mediciną cariniame Maskvos universitete, buvo apsiskaitęs, mėgo muziką, ypač operas. J.Kano žmona Regina, kurią jis vedė 1937 metais, buvo jo tikra pagalbininkė ir patarėja. J. Kanas buvo suimtas 1941 metais birželio mėnesį ir sušaudytas. Žmona išvyko iš Panevėžio iškart po jo sušaudymo birželio 21 dieną.
Eglė Vindasienė padovanojo Panevėžio žydų bendruomenei J. Kano nuotraukų ir archyvinės medžiagos kopijas. Susitikimo metu Panevėžio esperantininkų klubo ,,Revuo‘‘ prezidentė Vida Kulikauskienė, dėkodama už šiltą priėmimą, padovanojo žydų bendruomenei 55 esperantininkų kongreso leidinius.

Sekmadienį , birželio 16 d. netikėtai PŽB bendruomenėje apsilankė  Achikam Shapira ir jo žmona Riva Shapira iš Izraelio. Jų gimines gyveno Kupiškyje,  po to persikėlė į  Panevėžį , dalis giminių emigravo į Pietų Afrikos respubliką. Senelis God Shapira ir močiutė Chana Shapira gimė Memelyje, tėvas Chercel Shapira gimė Kupiškyje,  jo brolis Davidas Shapira gyveno Kupiškyje, po to persikėlė į Panevežį.

Tik emigracija  išgelbėjo šeimą nuo Holokausto, išskyrus vyriausiąjį brolį Mordichajų Shapirą,  kuris liko gyventi Lietuvoje ir  žuvo Skuode Holokausto metu. Šiandien jo giminės prisimena viską, kas susiję su jo gyvenimu Lietuvoje.  Achikam padovanojo  savo šeimos nuotraukas  Panevėžio žydų archyvui. Palikuoniai  kasmet  aplanko masinių žudynių vietas  Kupiškyje ir Biržuose.

Birželio 17 d.  įvyko susitikimas su seserimis  Šerol Silberg ir Alin Silberg (JAV ir Kanada), kurios dalyvavo Biržuose iškilmingoje ceremonijoje, skirtoje memorialo Holokausto aukoms atminti ir suplanavo savo vizitą į Panevėžį. Susitikimo metu jos papasakojo savo šeimos istoriją. Jų proseneliai – Dora Dviera ( mergautinė pavardė Zak, 1863-1932) ir Chari Moše Meirovič gimė Panevėžyje, taip pat Panevėžyje gimė prosenelis  Jachyda Zak ir prosenelė  Liba Zak. Proseneliai iš senelio linijos Moiša Meirovič ir Cherna Meirovič gimė Panevėžyje. Proproseneliai emigravo į Pietų Afrikos Respublika 1906 m. Dalis giminių liko gyventi Lietuvoje, jie žuvo per Holokaustą  Antrojo pasaulio karo metu. Susipažinusios su archyvine medžiaga  Panevėžio m. žydų  bendruomenėje, jos panoro pamatyti vietas, susijusias su žydų paveldu mieste, o Panevėžio žydų bendruomenės archyvas pasipildė naujomis šeimų pavardėmis – Zak, Meirovič, Silberg.

Biržų rajone sekmadienį, birželio 16d. atidengtas memorialas Holokausto aukoms. 30 metrų memoriale įamžinta 522 žinomų aukų vardai. Pakamponyse 1941 m. buvo sušaudyta apie 2400 žmonių, iš jų 900 vaikų, tačiau ne visų pavardės yra žinomos.  Žydai buvo neatsiejami Biržų kultūros, istorijos dalis.

Žemaitės gatvėje pasodinti atminimo medžiai Biržų krašto žmonėms, rizikavusiems savo gyvybe, kad išgelbėtų žydų tautybės žmones nuo Holokausto, pranešė Biržų žydų kultūros ir istorijos draugija.

Vėliau surengtos eitynės tuo pačiu keliu, kuriuo 1941 metais į mirtį varyti pusė miesto gyventojų – vyrai, moterys ir vaikai. Jos prasidėjo nuo buvusio geto teritorijos Žemaitės gatvėje į Pakamponių mišką – Holokausto aukų nužudymo vietą. Čia vyko naujo paminklo nužudytiems Biržų žydams atminti atidengimas. Tai šeštoji vieta Lietuvoje, kur įamžintos Holokausto aukų pavardės.

Šį paminklą suprojektavo architektas Josephas Rabie iš Prancūzijos, jo proseneliai kilę iš Biržų, o dalis giminaičių nužudyta Pakamponyse. Paminklinio komplekso iniciatoriai – Abelis ir Glenda Levittai  iš Izraelio. Pa­mink­lo pro­jek­to au­to­rius – ar­chi­tek­tas dr. Jo­seph Ra­bie (Pa­ry­žius, Pran­cū­zi­ja), ku­rio pro­se­ne­liai ki­lę iš Bir­žų, o da­lis gi­mi­nai­čių bu­vo nu­žu­dy­ta Pa­kam­po­ny­se. Pa­mink­li­nio komp­lek­so ini­cia­to­riai – Abel ir Glen­da Le­vitt (Iz­rae­lis). Pa­mink­lo pa­sta­ty­mą ypač pa­lai­kė ži­no­mas fi­lant­ro­pas Ben Ra­bi­no­witzh (Keip­tau­nas, Pie­tų Af­ri­ka), ku­rio šak­nys taip pat iš Bir­žų. „1941 metais Biržai neteko dalies savo veido. 2019 metų birželį Biržuose atidengtas memorialas – galimybė prisiminti ir deramai pagerbti buvusius mūsų krašto ir šalies gyventojus“, – sakė Biržų meras Vytas Jareckas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę žydų ir jų gelbėtojų iškilmingoje pagerbimo ceremonijoje  atstovavo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmann.

Kasmet šimtai žydų turistų aplanko miestą, tikėdamiesi  čia rasti savo šaknis ir giminaičių pėdsakus.

Šių metų gegužės 19 d. Panevėžio žydų bendruomenę aplankė Izraelio svečiai, Abelskio, gyvenusio Panevėžyje, anūkė. Su jauduliu  ji pasakojo apie savo gimines – senelius  Hirsh ir Šulamid Abelskius,  gyvenusius Valančiaus gatvėje. Kartu su kitais žydais šios gatvės gyventojai  1910 m. kreipėsi į miesto valdžios institucijas su prašymu pastatyti šio regiono žydų maldos namą. Gavę leidimą, jie surinko pinigus ir patvirtino projektą (projekto dokumentai šiuo metu yra saugomi Kauno archyve.) Tai vienintelė  vieno aukšto sinagoga, kurios pastatas išliko iki šių dienų.Pesia (buvusi Cindel), jos dukra  Tamara  Michael ir anūkas Amit susipažino su Panevėžio žydų lankytinomis vietomis. Pamatę dabar apleistą sinagogą, buvo sukrėsti, jie tepasakė, neįsivaizdavę, kad galima  taip apleisti šventą vietą ir paklausė miesto žydų bendruomenės pirmininko, kuo patys galėtų padėti, kad sinagogos pastatas būtų sutvarkytas ir  įgautų patrauklią  išvaizdą? Gennady Kofmanas jiems paaiškino, kad šiuo metu vyksta derybos su atsakingomis institucijomis, siekiant gauti investicijas iš  Turto banko, Kultūros ir Aplinkos ministerijos, Geros Valios fondo (GVF), kad šis istorinis architektūros paminklas puoštų, o ne gadintų miesto vaizdą. Šio metu pastatas priklauso Turto bankui.

Gegužės 20 d. ieškodami informacijos apie savo gimines, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Airijos, Peter  White ir Andrew  Woolf. Jų giminės gyveno Panevėžyje, senelis gimė 1860m. Manoma, kad senėlio pavardė buvo Viten ir jis buvo garsus Panevėžio siuvėjas. 1895m. jis su žmona ir vaikais:  Sarah – 12 metų, Minia – 8 metų, Saliamonu – 4 metų, Annie – 2 metų, Morrisu -1 metų  emigravo į Airiją ir greičiausiai pakeitė pavardę į  Waiten.Tais metais vyko intensyvus žydų emigravimas į Pietų Afrikos Respubliką,  Jungtines Amerikos Valstijas ir Airiją. Peteris White paprašė surasti informaciją apie savo senelius ir prosenelius.

Gidas  Danielius Gurvičius parodė  svečiams paminklus ir istorines vietas, susijusias su žydų gyvenimu.

Gegužės 22 d. Panevėžio žydų bendruomenėje  lankėsi  dvi viešnios iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Seserys Sarach ir Kallie Frisch susidomėjusios apžiūrėjo žydų bendruomenės nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis, norėdamos gauti kuo daugiau informacijos apie savo šeimos praeitį. XX a. pradžioje jų protėviai  gyveno Panevėžyje Ukmergės ir Ramygalos gatvėse. Jos tikino, kad jų giminaičių pavardės buvo Biniaminovič Jofe ir Traubė. Susipažinusios su Panevėžio žydų paveldu, viešnios  kartu su  G. Kofmanu  įšvyko į Kurganavos mišką (masinių  žudynių vieta) kur buvo sušaudyti Panevėžio miesto ir regiono žydai.