Neformalioje aplinkoje užvakar pagerbti žydų gelbėtojai, jų artimieji. „Išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai visą pasaulį“, – pastebėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Vaikas gimė rūsyje

Prie vaišių stalo restorane „Višta puode“ susėdo kelios dešimtys žmonių, kurie dalijosi įspūdžiais ir bendravo. Skambėjo dainos jidiš ir hebrajų kalbomis, kanklėmis, saksofonu, klavišiniais atliekama muzika. Vieni popietės dalyvių – Juozas Straupis su anūke Monika Straupyte. J.Straupis buvo vos ketverių, kai jo tėtis ir mama, Juozas ir Bronislava, kuriems vėliau suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, išgelbėjo 24 žmones. Pas save namuose priglaudė septynis, kitiems suorganizavo apgyvendinimą pas kaimynus. Rūpintis jais padėjo ir kunigai, bendruomenė.

„Iš viso buvo išgelbėtos penkios šeimos“,

– priduria M.Straupytė. Straupių namuose žydai slėpti rūsyje. Viena slėptuvė buvo po mažojo Juozuko kambariu, kita įrengta po vištide. „Tėvas visa tai suorganizavo sužinojęs, kad žydai bus šaudomi. Nuėjo į getą. Visi į vežimą netilpo,“ – pasakojo dabar Kauno rajone gyvenantis vyras. Jo šeima slėpė žydus, rūpinosi ir maitino juos ketverius metus.

Tėvai, tėvo brolis buvo ūkininkai. Daug kartų žydus teko perkelti, kad išvengtų grėsmių.

„Mamos sesuo buvo mokytoja ir draugavo su policijos nuovados viršininku. Jis žinojo apie slepiamus žydus ir Straupiams pranešdavo apie organizuojamus reidus, kad žydus spėtų perkelti“,

– iš pasakojimų pamena pašnekovas. Priduria, kad tais laikais vokiečiai buvo įvedę normas, kiek kiekvienai šeimai galima susimalti grūdų. Tėvas draugavo su malūnininku, šis Straupiams miltus malė neatsižvelgdamas į normas, tad duonos pakako ir globotiniams. Tarp slepiamųjų buvo du gydytojai. Vieno žmona rūsyje ir pagimdė. Tėvas susitarė, kad mergaitę paimtų paauginti kiti kaimynai, kurie taip pat laukė kūdikio. Dabar ji gyvena Izraelyje, su ja ir kitais išgelbėtais žydais Straupiai palaiko artimus ryšius.

2022 m birželio 6 d. sukako 100 metų nuo tragiškos lemties Lietuvos žydų poetės panemunėlietės Matildos Olkinaitės gimimo. Matilda kartu su šeima ir kaimynais Jofemis 1941- ųjų liepą buvo sušaudyti   Sacharos durpyne (Rokiškio r) prieš prasidedant masinėms žydų žudynėms.

Rokiškio krašto muziejuje renginiai prasidėjo asociacijos „Rokiškio teatras“ atkurtu spektakliu ,,Nutildytos mūzos“. Po  spektaklio vyko kiti jubiliejui skirti renginiai : filmai: „Atrandant Matildą“ pristatymas; dokumentinio filmo ir koncerto pristatymas „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“.  Parodos  ekspozicijos atidarymas.

Dienraštis  „Rokiškio sirenos“ pasakoja apie poetės žydaitės kūrybą “… per stebuklą, išlikęs dienoraštis  ir eilėraščių sąsiuvinys pateko į a.a. prof. Irenos Veisaitės rankas, kuri sukrėsta Matildos minčių ir talento, nusprendė suteikti poetei balsą. O 2016 m. asociacijos „Rokiškio teatras“ kūrybinė komanda, bei Rokiškio muziejininkai pastatė spektaklį „Nutildytos mūzos“  (rež. N.Danienė)  Išleista poetės eilėrtaščių knyga „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas M.Kvietkauskas).

Dabar Matildos Olkinaitės vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tapo lietuviškuoju Anos Frank sinonimu.

Kiti jubiliejui skirti renginiai vyko poetės gimtajame miestelyje Panemunėlyje. Rokiškio bibliotekininkų pastangomis Panemunėlio geležinkelio stoties aikštėje, šalia buvusių Olkinų namų iškilo medinis stogastulpis (aut. Vidmantas Zakarka), o prie Sacharos durpyno, kur buvo sušaudytos ir palaidotos Olkinų ir Jofių šeimos, teatralų iniciatyva, pastatytas paminklinis akmuo, žymintis Holokausto aukų vietą. Renginys tęsėsi šeimų kapavietės pagerbimo ceremonija bei gėlių padėjimu prie Matildos Olkinaitės stogastulpio.

Pagrindiniai šio jubiliejinio renginio iniciatoriai ir organizatoriai  – Neringa Danienė, Rokiškio kultūros centras.

Neringa Danienė išreiškė didelę padėką  Geros Valios fondui už paramą vykdant projektą.  Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  pareiškė   padėką  Rokiškio Liaudies teatro aktoriams, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojams, Rokiškio  administracijai, visiems renginio  dalyviams  įteikė firminius PŽB ženkliukus, knygas  apie Panevėžio apskrities  žydų istoriją, o tai pat padovanojo maca.

Daugau informacijos galima rasti laikraštyje ” Serena” arba Facebok puslapiuose. https://www.facebook.com/nutildytosmuzos

Dramatiškus prieškario Klaipėdos prievartos emigrantų likimus tyrinėjanti istorikė iš Vokietijos Ruth Leiserowitz pristato I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatys naujausią savo knygą “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)”.

Leidinys skirtas 770-ajam miesto jubiliejui. Berlyno Humboldtų universiteto profesorė R.Leiserowitz neslepia sentimentų Klaipėdai, nes jos tėvas kilęs iš Klaipėdos krašto. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Ruth gana ilgai dirbo Klaipėdos universitete, taip pat ji – viena svarbiausių Th.Manno festivalio organizatorių Nidoje. I

Istorikės ieškojimams pradžią davė jos žydų kilmės uošvio, gimusio Šilutėje, tuomet vadintoje Heydekrug, likimas. Šeima 1923 m. pasitraukė iš Klaipėdos krašto, šią teritoriją prijungus prie Lietuvos. Ilgainiui istorikė apsisprendė ieškoti ir tyrinėti iš Klaipėdos priverstų išvykti žydų šeimų likimus. Moteris pripažino, kad jos tyrimai labai primena detektyvo darbą.

Klaipėdoje, anot istorikės, yra daugybė vietų, išlikusių pastatų, kuriuose gyveno ir dirbo klaipėdiečiai, istorinių aplinkybių priversti išvykti iš savo gimtojo miesto. Vieniems pasisekė įsitvirtinti kitur, kitų likimai susiklostė ne taip laimingai.

Klaipėdos 770-ajam jubiliejui dedikuotoje naujausioje gausiai iliustruotoje R.Leiserowitz knygoje “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)” – daug lig šiol nematytų senų fotografijų. “Rašyti apie žydus, gyvenusius Klaipėdoje (Mėmelyje) iki Antrojo pasaulinio karo, nelengva, nes neliko nei Mėmelio žydų bendruomenės bibliotekos, nei archyvo”, – pratarmėje rašo autorė, kuri savo leidiniui naudojo išlikusius senų žydų šeimų albumus, kur kiekviena nuotrauka turi savo emocinį krūvį ir savo istoriją. Apie tai bus galima plačiau išgirsti rytoj 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje, kur naująją savo knygą pristatys pati R.Leiserowitz.