Mes

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina su Chanukos švente

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos žydus sulaukus Chanukos, viltingos  šviesos šventės. Linkiu visiems sveikatos, laimės, taikos ir šilumos šeimoje. Mūsų bendruomenei linkiu, kad išsipildytų plačios veiklos planai, kuriuos palaiko Lietuvos valstybės institucijos ir savivaldybės, todėl svarbus ir ambicingas  žydų bendruomenės įnašas, įrodantis, kad mes esam ir skleidžiam daugiau tiesos apie žydų bendruomenės gyvavimą, jos istoriją, kultūrą bei veiklą. Ačiū už gerus darbus, už palaikymą ir Jūsų šypsenas.  Visus sudėtingus klausimus, kylančius mūsų veikloje, turime išspręsti drauge.

 

LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui Volfui Kaganui

LSK “Makabi” kulkinio šaudymo varžybos Vilniuje skirtos Lietuvos kariuomenės savanoriui Volfui Kaganui

      LSK “Makabi” kulkinio  šaudymo  varžybos Vilniuje  skirtos  Lietuvos  kariuomenės  savanoriui, dviejų  Vyčio  kryžių  ordinų  kavalieriui  Volfui  Kaganui

     Š.m. lapkričio 25 d. Vilniuje  VŠĮ „Šaudymo  sporto  klube  GSKA“   vyko  LSK „Makabi“  kulkinio  šaudymo  varžybos, kuriose dalyvavo   šauliai: jauniai, moterys,  vyrai  ir  veteranai.  Varžybos  buvo  vyko   šaudant  po 15 šovinių ( 5 bandomieji  ir  10  įskaitiniai) iš  pistoleto  20 m. distancijos  į  krūtinės  formos  taikinius  su  pažymėtu  10  taškų  ploto  centru. Pirmą  kartą  atvyko  Šiaulių, Trakų  ir Šalčininkų  šauliai. Džugu,  kad  varžybose dalyvavo šeimos: LSK „Makabi“ prezidentas  Semionas  Finkelšteinas  su žmona  Valentina,  Julius Fišas  su  žmona  Kristina ir sūnumis  Adomu ir Nojumi, tėvas  ir sūnus  Zimanai, šiauliečiai Sandrijus  ir  Robertas  Visockai.

     Trijose  kategorijose  dominavo  Fišų  šeimos  nariai. Tarp  jaunių (visi prizininkai  2005 m. gimimo)   pirmą, antrą  vietas  Iškovojo  broliai  Fišai –Adomas (50 tšk.)  ir  Nojus (43 tšk.), trečias  buvo  Nikolas  Vasjanovas.  Moterų  grupėje  pirmavo  jų  mama  Kristina (81 tšk.),  aplenkusi  Valentiną  Finkelšteinienę (78 tšk.), trečią  vietą  iškovojo  Greta  Sinkevičiūtė (57 tšk.).  Vyras, parodęs  absoliučiai  geriausią  taiklumą  buvo  Julius Janavičius (97 tšk.), antras  liko  Julius  Zimanas ( 95 tšk.), trečias – šiaulietis  Daniel   Lupšic (92 tšk.). Veteranų  grupėje  nenugalimas  buvo  Julijus  Fišas (94 tšk.), antras – trakietis  Arkadijus  Goldinas (92 tšk.), trečias – šalčininkietis  Ivanas  Miškinis (91 tšk.). 

Skaityti plačiau
Konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“

Konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“

„Labai prasminga jau antrą kartą rengiamoje konferencijoje prisiminti iškilias savo krašto moteris, kurios įnešė didžiulį  indėlį  į kultūros, švietimo, sveikatos, pramonės ir kitas svarbias veiklos sritis ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė laikinai einantis Panevėžio miesto mero pareigas Petras Luomanas. Bibliotekos direktorė Loreta Breskienė kalbėjo  apie bibliotekos veiklą bei joje eksponuojamą siuvinėtų vėliavų parodą „Lietuvos didieji“. Parodos autorė – dailininkė, buvusi panevėžietė, dirbusi J. Miltinio dramos teatre scenografe Sofija Kanaverskytė.

Pagrindinė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimų tema – istoriniai duomenys apie Panevėžio žymių žydų moterų veiklą iki 1940 m. Mažai yra žinoma apie žydes moteris, kurių tarpe buvo skulptorė Marija Dilon, verslininkės Ana Kisina, Lėja Chazanienė, visuomenininkė daktarė Ana Merienė, Panevėžio žydų ligoninės gydytojos Mirijam Todesaitė – Blatienė, Zinaida Kukliansky, dantų gydytojos  – Vera Dembienė, Golda Izraelienė, Liuba Gurevičienė, Chasjė Feigelienė. Kiek plačiau buvo paminėta žydų moterų esperantininkių organizacija Panevėžio mieste, kuriai priklausė ir rabino Abraomo Grinbergo duktė Ana Grinberg.

 

Kofman pažymėjo, kad tema apie žymias žydų moteris yra labai mažai nagrinėta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Daugelis rašo apie vyrus ir jų nuopelnus, o moterys lieka nuošalyje. Todėl šios konferencijos sumanymas yra labai puiki mintis, kuri parodo tolerantišką požiūrį į gyvenimą ir istoriją.

Konferencijos dalyviai: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos  direktoriaus  pavaduotoja švietimo reikalams Sandra Jakštienė, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskis, Panevėžio gimnazijų direktoriai ir mokytojai bei kiti miesto švietimo įstaigų darbuotojai. Su dideliu susidomėjimu buvo išklausyti 9 pranešimai, kuriuos skaitė: Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė, Garbės kraštotyrininkė iš Šiaulių Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė, muziejininkas Donatas Juzėnas, Kraštotyrininkė, paįstrietė Stasė Mikeliūnienė, lėlininkas Antanas Markuckis.

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariuomenės kariai

Kaune pagerbti žydai – Lietuvos kariuomenės kariai

2018-11-23. Kaune Gičiupio seniūnijoje senosiose žydų kapinėse vyko žydų-Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio žygio, skirto atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečiui paminėti dalyviai, Kauno žydų bendruomenės atstovai, kauniečiai ir jų svečiai.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas priminė renginio dalyviams istorinius žydų ir lietuvių santykius, kai žydai kariavo Lietuvos nepriklausomybės kovose 1919-1920 m. ir tarnavo Lietuvos kariuomenės gretose. Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas dr. Raimundas Kaminskas pasidalino mintimis apie pilietiškai nusiteikusius žydus Lietuvos  karius 1918-1940 m. ir   Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui įteikė atminimo ženklą-medalį. Renginio metu taip pat kalbėjo LR Seimo narys Gediminas Vasilauskas, Gičiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė,  Kauno ukrainiečių  bendrijos pirmininkas Nikolajus Denisenko.


1861 m. įsteigtos Kauno  senosios žydų kapinės buvo uždarytos 1952 m. Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse palaidota ne tik daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos veikėjų, bet ir Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ar nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių. 

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenės susitikimas su moksleiviais

Kauno žydų bendruomenės susitikimas su moksleiviais

Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 kuruoja edukacinę programą 15-18 m. moksleiviams „Kauno iššūkis“.

Programa „Atminties biuras“ siekia moksleivius sudominti daugiakultūre ir daugiataute Kauno atmintimi bei istorija. Moksleiviai turi užduotį – sugalvoti jaunimo ir vyresnės kartos, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės senjorų, bendradarbiavimo projektą. Moksleiviai skatinami pažinti miesto istoriją per gyvus jos liudininkus ir kartu išsiaiškinti, ką jie patys galėtų pasiūlyti vyresnei kartai, kokie galėtų būti kartų bendravimo būdai.

Susitikimo su Kauno žydų bendruomene metu moksleiviai turėjo galimybę susipažinti ir gyvai pabendrauti su bendruomenės nariais, išgirsti jų gyvenimo istorijas, jaunieji projekto dalyviai buvo ne tik susidomėję, bet ir sujaudinti bei sušildyti bendruomenės moterų šiluma.

Tikimės, kad šis susitikimas – naujos, gražios draugystės pradžia.

 

Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Aplankykite dingusius štetlus – žydiškus Lietuvos miestelius

Populiarus internetinis kelionių po Lietuvą žemėlapis www.Lietuvon.lt papildytas nauja lankomų objektų grupe – štetlais – vietovėmis, kuriose didelę dalį gyventojų iki Holokausto sudarė žydai.

Nuo šiol čia rasite nuolat atnaujinamus lokalius ir regioninius žydų paveldo maršrutus [nuoroda – https://www.lietuvon.lt/stetlai], kuriuos plėtoja ir siūlo savivaldybių turizmo informacijos centrai, muziejai, bibliotekos bei individualūs kelionių entuziastai.

Projektą įgyvendino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su svetainės www.Lietuvon.lt autoriumi Karoliu Žukausku.

Projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Geros valios fondas.

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lapkričio 15d. surengtą prisiminimų vakarą, skirtą pianistei, koncertmeisterei, legendinei pedagogei Nadeždai Dukstulskaitei (1912-1978) pradėjo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, pats mokęsis pas N. Dukstulskaitę „Ąžuoliuko“ mokykloje.

Renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi, pianistas doc. Robertas Bekionis, “Ąžuolų” klubo Vyrų choras (meno vadovas prof. Povilas Gylys) prof. Silvija Sondeckienė, violončelininkas Valentinas Kaplunas, operos solistas tenoras Rafailas Karpis.


Praėjo 40 metų nuo legendinės pianistės mirties. Į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salę paminėti šviesaus atminimo pedagogės, susirinko žydų bendruomenės nariai, profesionalūs muzikai ir buvę „Ąžuoliuko“ choro dainininkai, dabar jau „Ąžuolų“ chore dainuojantys, solidūs, garsūs įvairių profesijų vyrai, kurie uždainavo taip jautriai, tarsi jų būtų klausiusi pati mokytoja Nadežda Dukstulskaitė.

„Ąžuolų“ choro vadovas Povilas Gylys, dainavęs berniukų chore „Ąžuoliukas” ir gyvenime pasirinkęs choro dirigavimo specialybę, išaugęs iki žinomiausių Lietuvos choro meno vadovų, kelerius metus dirbo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteriu ir dirigentu. Jis prisiminė tuos laikus, kai H.Perelšteinas ir N. Dukstulskaitė kūrė „Ąžuoliuką“. Pianistė akomponavo mažylių chorui. „Savo elegancija ir muzikavimu ji pakylėdavo vaikų dainavimą į aukštą lygį, – prisiminė P. Gylys. Ir dabar „Ąžuoliukas“ gyvuoja, o „ Ąžuolų“ choras jį remia kaip galėdamas“.

Skaityti plačiau
Tolerancijos dienos minėjime – išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams

Tolerancijos dienos minėjime – išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams

Ministro Pirmininko globojamame Tolerancijos dienos minėjime pademonstruotas nuoširdus išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams.

Penktadienį, lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą minima Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojamas iškilmingas renginys. Šventės metu Ministras Pirmininkas ir Departamento direktorė Vida Montvydaitė apdovanojo ir pagerbė asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo Lietuvoje.

Premjeras Saulius Skvernelis pagarbiai kalbėdamas apie Lietuvos tautines mažumas prisiminė joms padarytas skriaudas Antrojo pasaulinio karo metais, kurias žmonės patyrė vien už tai, kad naciams ir jų bendrininkams neįtiko tautybė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasiūlė pervadinti Tautinių mažumų departamentą į Tautinių bendrijų departamentą, nes šis pavadinimas aiškiau įvardina departamento tikslus.

Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, graikų draugijos ,,Patrida“ narys Nikolaj Medvedev ir Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro direktorė sesuo Daiva Tumasonytė.

Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos estų draugijos pirmininkė Liia Urman, Tautinių bendrijų tarybos narys, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys Romuald Špakovski, Stanislavo Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros centro pirmininkė-direktorė Apolonia Skakovska, Tautinių bendrijų tarybos narė, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ pirmininkė Lidia Trigub, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Sidabro Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo prezidentė Larisa Sliesareva, Druskininkų baltarusių kultūros draugijos „Spačyna“ pirmininkė Valentina Ivanovskaja, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininkas profesorius Hendryk Malevski, Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo „Nadiežda“ pirmininkė Elena Suodienė, Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos atsakingoji sekretorė Tatjana Michniova, Kauno totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius, Visagino ukrainiečių draugijos pirmininkė Svetlana Čertkova

Renginyje dalyvavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Prezidentūros, Seimo, užsienio reikalų ir kultūros ministerijų atstovai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė, Ukrainos ambasados Lietuvoje nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. ponas Volodymyr Yatsenkivskyi ir kiti ambasados atstovai, Lenkijos ambasados Lietuvoje Ministras patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas ponas Grzegorz Marek Poznanski.

 

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas ir kiti svarbūs įvykiai (papildyta)

Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas ir kiti svarbūs įvykiai (papildyta)

Spalio mėnuo Kauno žydų bendruomenės gyvenime buvo paženklintas ir iškilmingų šventiškų akimirkų, ir skaudžių netekčių, ir pagarbos istorinei atminčiai.
Įspūdingiausias spalio mėnesio renginys – tai Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas – koncertas. Pilnutėlė Kauno valstybinės filharmonijos salė sulaikiusi kvėpavimą ir negailėdama plojimų klausėsi entuziastingo Klaipėdos kamerinio orkestro, tą vakarą pastiprinto arfistės Gabrielės Ašmontaitės, ir solistų – Steino Skjervoldo (baritonas), Vilhelmo Čepinskio (smuikas) – muzikavimo. Orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus parengė įspūdingą žydų, litvakų šaknų turinčių kompozitorių įvairių epochų, žanrų bei nuotaikų, populiarių bei mažai kam žinomų kūrinių programą, o koncerto metu jis pasirodė ne tik kaip virtuoziškas violančelininkas, bet ir kaip puikus renginio vedėjas bei eruditas, įdomiai pristatęs atliekamus kūrinius ir jų autorius.
Istorikas dr. Linas Venclauskas supažindino klausytojus su žydų bendruomenės praeitimi ir aktualijomis, indėliu kuriant Lietuvos valstybę įvairiose srityse bei kartu su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku įteikė Kauno miesto mero ir savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo padėkas ilgamečiams, veikliems, nusipelniusiems bendruomenės nariams: Frumai Kučinskienei, Juditai Mackevičienei, Moteliui Rozenbergui, Basiai Šragienei, Julijanai Zarchi, Simonui Dovidavičiui bei pačiam Gercui Žakui.
Smagu, kad bendruomenę šiltai, nuotaikingai, su jumoru ir pasidalindami asmeninėmis patirtimis pasveikino LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Kamilė Rupeikaitė, o salėje galima buvo matyti bendruomenės bičiulius iš JAV ambasados, savivaldos struktūrų, visuomeninių organizacijų.
Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas koncertas tapo ne tik puikiu teigiamų emocijų užtaisu, bet ir įdomia pažintimi su žydiška kultūra.
Kiek kitokia nuotaika kiekvienais metais būna pažymėtas spalio mėnesio paskutinis sekmadienis, kai prisimenama baisioji Didžioji akcija Kauno gete bei pagerbiamos jos aukos, nužudytos IX forte.
Tamsus dangus, niūrūs debesys, negailestingai talžantis vėjas, toks dažnas šiame žudynių lauke, padeda bent šiek tiek pajausti tą stingdantį siaubą, kurį teko patirti nekaltoms žmogiškosios beprotybės aukoms. Apie žmonių išgyvenimus, liudininkų pasakojimus, įvykius Demokratų aikštėje susirinkusiesiems priminė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, mažai kam žinomais Kauno geto istorijos faktais pasidalino gidas, istorikas Chaimas Bargmanas.
Malda Holokausto aukas pagerbė Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.
 Prieš pat Didžiosios akcijos minėjimą Kauno žydų bendruomenė patyrė skaudžią netektį – atsisveikino su šių įvykių liudininke, viena aktyviausių bendruomenės senbuvių, savo laiku kuravusia ne vieną bendruomenės gyvenimo sritį, jidiš kalbos puoselėtoja ir mokytoja, iki pat gyvenimo pabaigos išsaugojusią žingeidumą ir norą bendrauti Feiga Koganskiene – kaip atsisveikinimo ceremonijos metu sakė KŽB pirmininkas G. Žakas: “jos išėjimas – tai tarsi epochos pabaiga”.

 Kauno žydų bendruomenė stengiasi ne tik “virti savo sultyse”, bet ir būti aktyvia visuomenės bei savojo miesto bendruomenės dalimi, dalyvaudama įvairiuose projektuose, renginiuose, susitikimuose, paminėsime tik keletą jų, organizuotų KŽB bičiulių.

 
Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” pakvietė į Šiaurės Kasablankos Akademijos paskaitą “Kauno balsai: Holokaustas, tremtis ir Antrasis pasaulinis karas: sakytinės istorijos liudijimai”, kurią skaitė žinoma žurnalistė Ina Navazelskis, nuo 2001 m. dirbanti Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus Vašingtone Sakytinės istorijos skyriuje (United States Holocaust Memorial Museum, Washington DC, Oral History Branch). Ji yra atlikusi apie 300 interviu su Holokaustą išgyvenusiais asmenimis, liudininkais ir išvaduotojais lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Paskaitos metu matėme ir keletą kauniečių veidų bei interviu. Šiuo metu Ina Navazelskis turi planų pradėti susitikimus ir interviu su antrąja Holokaustą išgyvenusiųjų karta.
Per daugiau nei 30 metų žurnalistės darbo I. Navazelskis koncentruojasi į rytų Europos regioną ir jo naujausiąją istoriją, yra daug rašiusi apie Baltijos šalis Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau tokiuose leidiniuose kaip: Newsday, the Washington Post, the Christian Science Monitor, St. Petersburg Times, Chicago Tribune, Philadelphia Inquirer, Transitions Magazine, Index on Censorship, Die Zeit, Sueddeutsche Zeitung, jos publikacijos skelbtos ir Kauno dienoje bei Ievoje. Be žurnalistinių publikacijų I. Navazelskis yra parašiusi tris knygas: Leonid Brezhnev (Chelsea House Publishers; New York, 1987),  Alexander Dubcek (Chelsea House Publishers; New York, 1990) ir lietuvių kalba Fragmentai ir lūžiai: reportažai iš Vilniaus 1990 – 1991 metais (Versus Aureus, 2012).
Norintys Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus internetiniame puslapyje gali rasti juos dominančius liudytojų pasakojimus bei kitą informaciją:

Dalyvauta ir Veršvų gimnazijos, VDU, Sugiharos namų bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotoje konferencijoje „Iššūkiai žmogiškosioms vertybėms besikeičiančioje visuomenėje”, kurioje kartu su kitais įdomiais pranešėjais (dr. Linu Venclausku, filosofas Algirdu Davidavičiumi, žurnalistu Donatu Pusliu ir kt.) pranešimą skaitė ir KŽB pirmininkas G. Žakas.
Apsilankyta ir koncerte „Apie ką kalba žilas Borisfenas“, skirtame Lietuvių-ukrainiečių draugijos įkūrimo 90-mečiui bei Kauno Ukrainiečių bendrijos atkūrimo 20-mečiui paminėti, kurį organizavo Kauno ukrainiečių bendrija ir Ukrainos stačiatikių bendruomenė Lietuvoje. Turiningoje renginio programoje buvo atliekamos ukrainiečių klasikinės, liaudies ir estrados dainos, deklamuojami žinomų Ukrainos poetų eilėraščiai, grojami instrumentiniai kūriniai.
Kaune lankėsi JAV ambasados delegacija su garbiu svečiu iš Jungtinių Valstijų valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro – specialiu atstovu Holokausto klausimams Thomu K. Yazdgerdi.
Svečias jau ne kartą lankėsi Lietuvoje, kurioje yra ir jo šaknys, tačiau tai buvo jo pirmasis vizitas Kaune. T.K.Yazdgerdi domėjosi Kauno žydų bendruomenės bei Holokaustą patyrusių jos narių gyvenimu, aplankė Sugiharos namus, žydų kapines bei kitas žydiškas Kauno vietas, šiltas emocijas jam sukėlė gegužės mėnesį miestą papuošusi skulptūra hebrajų romano pradininkui Abraomui Mapu.
Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms

Kauno rajono savivaldybės ir JAV gyvenančių litvakų pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 metais nužudytiems žydams atminti. Lapkričio 8 d., 14 val., planuojamos memorialo atidarymo iškilmės, į kurias ketina atvykti Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadoriai, projektą finansiškai parėmusios kompanijos „Alex Lyon&Son” prezidentas Jackas Lyonas, Kultūros paveldo departamento, vietos bendruomenės atstovai. Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, nugriauti paminklai atstatyti, į kapines nutiestas keliukas, miške įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė.

Skaityti plačiau

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina švenčiančius gimtadienį

Panevėžio miesto žydų bendruomenės puiki tradicija – kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Šį kartą sveikinome visus, kurie gimė rugsėjo ir spalio mėnesiais. Bendruomenės  patalpose prie šventiškai padengto stalo minėjome Romos Marijampolskienės, Liudmilos Grafman, Arnoldo Urbono, Vidmanto Markevičiaus, Liudmilos Šteimanienės, Leonardo Šteimano, Rolando Paltino, Michailo Grafmano, Janinos Solovjovos, Mantės Rimkutės ir Aleksandro Košel gimtadienius. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai visus pasveikino, palinkėjo energijos, sveikatos, atkaklumo, geros nuotaikos, tikrų draugų, ilgų gyvenimo metų bei įteikė gėlių ir sveikinimo atvirukus.

       

LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

2018 m. spalio 28  d.  Kaune  geriausiame  Lietuvos  plaukimo  baseine (Kauno  m.  daugiafunkcinis  sporto  ir  pramogų  kompleksas  „GIRSTUTIS“)  vyko  LSK  „Makabi“ rudens plaukimo  varžybos, kuriose  dalyvavo  plaukikai  iš  Vilniaus, Kauno,  Panevėžio  bei  pirmą  kartą  Šiaulių  plaukikai. Sportininkai  rungtyniavo  atskirose  amžiaus  grupėse. Varžybos  buvo  vykdomos  25 m. laisvu  stiliumi  ir  50 m.  krūtine  distancijose  tarp  moterų  ir  vyrų.

Moterų  grupėje  po 2 distancijas laimėjo  Vilniaus  plaukimo  trenerė  Valentina  Timofejeva  ir  jos  auklėtinė  Erika  Kolokolenkova.  Vyrų  tarpe  2  kartus  nugalėjo  Albertas  Savinčius (Panevėžys)  ir  vilnietis  Vilius  Rackevičius. Kandidatai  į  Europos  „Makabi“  žaidynes:  daugkartinis  Europos  ir  Pasaulio  Makabiadų  nugalėtojas  Andrej  Fadeev  ir  Robert  Nikitin  pasidalijo  po  pergale. Reikia  pažymėti , kad  plaukdamas  50 m. krūtine, Robertas  aplenkė  Andrejų  tik  0,01 s. dalimi. Gaila  kad  varžybose  negalėjo  dalyvauti  jaunoji  kaunietė  Kamilė  Ilijonskytė, ji   kitose  varžybose  plaukė 1 km. distanciją.

Skaityti plačiau