Mes

Panevėžio žydų bendruomenės susitikimas su esperantininkais

Panevėžio žydų bendruomenės susitikimas su esperantininkais

55-ojo Baltijos esperantininkų kongreso metu Panevėžyje, žydų bendruomenėje įvyko kongreso atstovų, atvykusių iš 9 šalių susitikimas. Svečiai iš Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Izraelio, Rumunijos, Ukrainos susikalbėjo viena kalba, kurią sukūrė Liudvikas Zamenhofas, visi pajuto šilumą ir jaukumą.


Susitikimo metu profesorius iš Lenkijos, žinomas režisierius ir rašytojas Roman Dobžinsky, domėjosi Panevėžio žydų istorija Holokausto metais. Jis pasakojo apie Liudviką Zamenhofą. Tuo tarpu vertėja iš Izraelio Liusi Rimon pasiūlė kurti projektą, kuris suteiktų galimybę Lietuvos žydams mokytis esperanto kalbos. Jeruzalės universiteto profesorius, esperantininkų asociacijos prezidentas Amri Wandel padovanojo savo knygą ir lankstinukus žydų bendruomenei. Profesorius pasakojo apie žydų esperantininkus Izraelyje. O Rusijos delegacijos atstovas , rašytojas, vertėjas, žydiškų dainų autorius ir atlikėjas Michailas Bronštein padainavo keletą dainų jidiš kalba.


Susitikimo dalyviai įdėmiai klausėsi Gennady Kofman pasakojimų apie Panevėžio esperantininkų būrio įkūrėją, valdybos pirmininką Jakobą Kaną, kuris gyveno Panevėžyje, Respublikos gatvėje 49. J.Kanas baigė žydų gimnaziją, bendradarbiavo su spauda, rašė straipsnius, turėjo savo biblioteką. Jis dalyvavo pasauliniame 26-ame esperantininkų kongrese Stokholme, studijavo mediciną cariniame Maskvos universitete, buvo apsiskaitęs, mėgo muziką, ypač operas. J.Kano žmona Regina, kurią jis vedė 1937 metais, buvo jo tikra pagalbininkė ir patarėja. J. Kanas buvo suimtas 1941 metais birželio mėnesį ir sušaudytas. Žmona išvyko iš Panevėžio iškart po jo sušaudymo birželio 21 dieną.
Eglė Vindasienė padovanojo Panevėžio žydų bendruomenei J. Kano nuotraukų ir archyvinės medžiagos kopijas. Susitikimo metu Panevėžio esperantininkų klubo ,,Revuo‘‘ prezidentė Vida Kulikauskienė, dėkodama už šiltą priėmimą, padovanojo žydų bendruomenei 55 esperantininkų kongreso leidinius.

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes

Ką pamirštame švęsdami miestelių šventes

Susitikimo Laukžemėje akimirka: (iš dešinės) Marvin Hecker, Zita Aldona Danielienė, vertėja Olga Šardt, dukra Jenifer ir žmona žurnalistė Gaylon Finklea Hecker.

,,Pajūrio naujienos” Romualdas Beniušis

Po pasaulį istorinių kataklizmų išblaškytieji žydai litvakai ir jų palikuonys grįžta į Lietuvą ieškoti savo šaknų, aplankyti vietas, kur gyveno jų gausios nacių genocido metu išžudytos Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės, taip pat ieško per Holokaustą pavieniams žydams padėjusių išlikti vietinių žmonių palikuonių.

Įprasta, kad iš viso pasaulio atvykę žydai kreipiasi į Lietuvos žydų bendruomenę ar žydų tautybės gidus, užsiimančius jų palyda po Lietuvą. Ne per seniausiai Darbėnų miestelį panorusius aplankyti svečius iš JAV pasitikęs Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ne iš karto suprato, kad tai yra vienintelio per Holokaustą išlikusio darbėniškio žydo vyro Moshe (Mošės) Bloch‘o (1913–1977 m.) vaikaitis Marvin Hecker su žmona ir dukra. Į Lietuvą pirmą kartą atvykusieji ypač nudžiugo sužinoję, kad Laukžemės miestelyje gyvena M. Bloch‘o gelbėtojų Barboros ir Kazio Lukošių jauniausioji dukra Zita Aldona Lukošiūtė-Danielienė (gim. 1937 m.), kurią telefono skambutis apie svečių atvykimą užklupo netikėtai ir maloniai nustebino. Džiaugsmingos susitikimo akimirkos, Zitos Aldonos vaikystės prisiminimai apie jos tėvų sodyboje prieglobstį radusį M. Bloch‘ą, su kuriuo ir jai teko bendrauti, ir jos šeimos pagalbą sugraudino svečius. Jautrus susitikimas, kurio pagrindinė mintis – „be jūsų nebūtų mūsų“, prabėgo kaip viena akimirka, tad gausiomis ašaromis aplaistytas išsiskyrimas buvo ypač sunkus. „Aš didžiuojuosi savo tėvais, vien dėl to vertėjo gyventi“, – sakė Zita Aldona, sugraudinta svečių iš JAV paprastumo ir nuoširdumo.

Tą pačią dieną svečiai apsilankė ir Darbėnuose, kur juos sutiko ir apie darbėniškių nuveiktus darbus, saugant istorinį čia gyvenusių žydų atminimą, papasakojo tam daug laiko ir pastangų kartu su savo mokiniais skirianti mokytoja Edita Gliožerienė. Neabejotina, kad svečiams parodytas dėmesys ir atradimų bei susitikimų džiaugsmas ilgai išliks svečių širdyse, tai ras atgarsį ir JAV žiniasklaidoje, nes tarp atvykusiųjų buvo ir žurnalistė, leidėja Marvin‘o Heckerio žmona Gaylon Finklea Hecker.

Simboliška, kad svečiai Lietuvą aplankė birželio pabaigoje, kai Darbėnai džiaugsmingai šventė svarbiausią miestelio šventę – Šv. Petro ir Povilo atlaidus bei miestelio gimtadienį. Ne išimtis buvo ir šie metai, kai darbėniškiai ir gausūs jų svečiai paskutinį birželio sekmadienį paminėjo Darbėnų 428-ąjį gimtadienį.

Deja, niekas iš jų neprisiminė, kad lygiai prieš 78 metus, 1941 metų birželio 29 dieną, darbėniškiams katalikams švenčiant tradicinę svarbiausią metų dieną, buvo įvykdytas siaubingas, protu nesuvokiamas nacistinių okupantų nusikaltimas – dienos metu prie kelio Darbėnai–Palanga už kapinių viešai sušaudyti 150 miestelio gyventojai žydai vyrai, tarp jų ir garsios fotonuotraukos „Darbėnų žydai Vasario 16-osios šventėje 1928 m.“ autorius miestelio metraštininkas fotografas Elijahu Bruckus su sūnumi. „Žmonės žuvo nesupratę, jog nekaltumas jų kaltė…“ Šie garsaus lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai užrašyti ant sovietmečiu žudynių vietoje pastatyto paminklinio akmens. Tikėtina, kad nacistiniai okupantai masinėms žudynėms šią Darbėnams svarbią datą pasirinko neatsitiktinai. Tuo norėta parodyti okupacinio režimo brutalumą ir žiaurumą, kad vietiniai žmonės bijotų jam priešintis. Visgi drąsių darbėniškių ir aplinkinių kaimų ir miestelių žmonių dėka buvo išgelbėta apie 10 darbėniškių žydų.

XVIII a. antrojoje pusėje Darbėnuose apsigyvenę žydai ilgainiui tapo svarbia miestelio ekonominio bei kultūrinio gyvenimo dalimi, o 1918 metais vasario 16 dieną, atkūrus Lietuvos valstybę, lojaliais jos piliečiais, prisidėjusiais prie jos gynimo nuo išorės priešų bei ekonominio ir kultūrinio Lietuvos suklestėjimo. Iš čia kilęs Davidas Volfsonas (David Wolffsohnn 1856–1914) laikomas vienu žymiausių iš Lietuvos kilusių žydų litvakų visame pasaulyje. Išnykusių Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių atminimo įamžinimas, jų buvimo Lietuvoje atminties išsaugojimas, kartu pagerbiant Holokausto metu juos gelbėjusius bendrapiliečius, – visų mūsų pareiga, padedanti gydyti gilias istorines žaizdas. Ir tai anksčiau ar vėliau reikės padaryti.

 

Žinomo rabino Dovydo Šapyro anūkas lankosi Panevėžyje

Žinomo rabino Dovydo Šapyro anūkas lankosi Panevėžyje

Pusę metų trukę susirašinėjimai su Dovydo Šapyro šeima padėjo atskraidinti jo anūką Ernest Milton (Shapiro) Hurwich su dukromis Anna Rut ir Liba iš JAV į Panevėžį. Svečiai domėjosi savo senelio istorija.


Panevėžio žydų bendruomenės archyve rasti dokumentai apie Dovydą Šapyrą ir jo gimines, gyvenusius ne tik Panevėžyje, bet ir mažuose Panevėžio rajono miesteliuose. Daugiau nei 30 Šapyro giminaičių gyveno šalia Panevėžio žydų ligoninės, Ramygalos gatvėje. Atvykusieji matė originalias nuotraukas, namus, kuriuose gimė ir gyveno Dovydas Šapyro ir jo brolis Mošė.
Istoriniai įvykiai, karai keičia žmonių gyvenimą ir likimus, ypač žydų. Panevėžio žydai pradėjo naują gyvenimo etapą dar prieš ir po pirmojo pasaulinio karo, emigravę į JAV, Pietų Afriką, Pietų Ameriką, Palestiną. Taip atsitiko ir su Dovydo Šapyro šeima, kuri persikėlė gyventi į JAV. Tuo tarpu jo brolis Moše liko gyventi Lietuvoje ir tapo Holokausto auka. Jis ir jo šeima buvo sušaudyti 1941 metais liepos pabaigoje Kurganavos miške.

Atvykus Moše Šapyro giminaičiams, sužinojome visą Šapyro šeimos istoriją, kurią kruopščiai nagrinėja proanūkė Anna Rut Hurwich.

Svečiai papildė Panevėžio žydų bendruomenės archyvą savo šeimos nuotraukomis ir dokumentais. Taip pat susipažino su senuoju žydų gyvenimu Panevėžyje, peržiūrėję dokumentinį filmą, sukurtą 1932 metais, taip pat domėjosi dabartiniu žydų gyvenimu Lietuvoje. Jie paliko šiltus sveikinimus ir atsiminimus apie įspūdžius vizito bendruomenės svečių knygoje.

Užrašas ant antkapio

 

 

 

 

 55-osios Baltijos esperantininkų dienos Panevėžyje

 55-osios Baltijos esperantininkų dienos Panevėžyje

Esperanto kalba vienija įvairių tautybių žmones iš viso pasaulio. Šį kartą Panevėžys priėmė daugiau nei 30 valstybių atstovus iš viso pasaulio. Į atidarymą Panevėžio kultūros rūmuose susirinko daugiau nei 400 žmonių iš Japonijos, Kinijos, Europos Sąjungos,  Baltijos šalių. Lietuvos esperanto sąjungos pirmininkas Povilas Jegorovas atidarymo proga pasidžiaugė dėl šilto visų svečių priėmimo Panevėžyje ir pranešė, kad Esperanto suvažiavimas yra skirtas Baltijos esperantininkų dienų paminėjimui.

Šia proga sveikinimą atsiuntė Europos parlamento komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, LR Seimo pirmininkas Viktoras  Pranckietis, LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LR Kultūros ministras Mindaugas  Kvietkauskas, o LR Seimo narys Povilas Urbšys asmeniškai pasveikino susirinkusiuosius, pasidžiaugė, jog būtent Panevėžyje susirinko žmonės, kurie skleidžia tolerantišką požiūrį į gyvenimą. Jis taip pat užsiminė, kad šių metų gruodžio 15 dieną bus paminėtos esperanto kalbos pradininko Liudviko Zamenhofo 160 – osios gimimo metinės. Norint geriau pažinti šios kalbos, gyvuojančios bei vienijančios daugelį pasaulio tautų pradininką, reiktų grįžti į 18 amžių. Suvažiavime P. Urbšys pabrėžė, kad idėja sukurti tarptautinę kalbą verta dėmesio. Esperanto kalba yra ne tik kalba, vienijanti visus pasaulio žmones, bet ir padedanti suprasti vienas kitą. Ypatingai dabar, kai mūsų pasaulis poliarizuojasi ir kyla vis nauji konfliktai, esperanto kalbos svarba yra kaip niekada reikšminga. Esperanto kalba yra taikos kalba, o visi susirinkusieji –  taikos žmonės.

L. Zamenhofo paminklas Veisiejuose

Liudvikas Zamenhofas gimė 1859 gruodžio 15 dieną Balstogėje, Gardino gubernijoje, tuometinėje Rusijos imperijoje, mirė 1917 metais, palaidotas žydų kapinėse Varšuvoje. Tėvai buvo žydai. Tėvas Markas Zamenhofas, gimęs Suvalkijoje, buvo senosios žydų kalbos filologas, taip pat geografijos, įvairių kalbų žinovas. Markas Zamenhofas dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas. Šeimoje buvo kalbama  rusiškai ir jidiš kalbomis. 1873 metais šeima išvažiavo į Lenkiją, Varšuvos miestą. Liudvikas Zamenhofas buvo akių gydytojas, dirbo akių gydytoju miesteliuose, taip pat rūpinosi tarptautinės esperanto kalbos knygos leidyba. Gyvendamas Gardino mieste, atidarė akių gydymo kabinetą. Laisvu nuo darbo metu versdavo žinomų poetų bei rašytojų kūrinius į esperanto kalbą. 1905 metais apdovanotas prancūzų legiono Garbės ordinu. Liudviką Zamenhofą galima laikyti Lietuvos žydu (litvaku). Liudvikas Zamenhofas sukūrė tarptautinę kalbą iki šiol vienijančią daugybę žmonių visame pasaulyje.

55 Baltijos šalių Esperanto dienos Panevėžyje vyksta liepos 6 – 14 dienomis. Daugelis svečių iš skirtingų pasaulio šalių papasakojo apie savo patirtį bei naudą, gaunamą mokantis esperanto kalbos, kuri padeda gyvenime ir vienija visą pasaulį. Kongreso metu Panevėžio esperantininkų klubo vadovė Vida Kulikauskienė ir jos pavaduotoja Danutė Kriščiūnienė įteikė dovanas bei padėkos raštus kongreso dalyviams. Esperantininkų klubą Panevėžyje vienija apie 100 žmonių, esperantininkų prezidentė V. Kulikauskienė ir jos pavaduotoja D. Kriščiūnienė dažnai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje, dalinasi sukaupta medžiaga, ruošia renginius susijusius su Liudviko Zamenhofo veikla. Baltijos esperantininkų kongreso metu bus daug susitikimų Panevėžio žydų bendruomenėje su esperantininkų suvažiavimo svečiais.

55-iose Baltijos Esperantininkų dienose dalyvauja kaunietė Eglė Vindašienė

Claims Conference tęsia kompensacijų mokėjimą

Claims Conference tęsia kompensacijų mokėjimą

BERLYNAS (AP) – Organizacija  Claims Conference, tvarkanti nuo nacių režimo nukentėjusių žydų pretenzijas, 2019 liepos 2d. pranešė, kad Vokietija sutiko pratęsti kompensacijos mokėjimą Holokaustą išgyvenusiems  sutuoktiniams bei padidinti kitas išmokas, atsižvelgus į visą sumą, -apie 1 milijardą dolerių, kuri bus išmokėta 2020 m. Iki šiol pensijų mokėjimas Holokaustą išgyvenusiems buvo nutraukiamos jiems mirus, tačiau Niujorke įsikūrusi Claims Conference organizacija, padedanti žydams materialiai, pareiškė, kad Berlynas sutiko tęsti Holokaustą išgyvenusiojo sutuoktinio pensiją jo netekus, dar devynis mėnesius po sutuoktinio mirties. Tikimasi, kad mokėjimas bus suteiktas maždaug 14 000 sutuoktinių atgaline data, be to tikimasi, kad paramą gaus apie 30 000 žmonių.

 

1963 m. Claims Conference įsteigė savo fondą, kuris taip pat padėjo Pasaulio Teisuoliams – ne žydams, gelbėjusiems žydus per Holokaustą ir šiais metais Vokietijos vyriausybė sutiko padėti finansuoti šiuos mokėjimus. Gregas Schneideris, Claims Conference vykdantysis viceprezidentas ir derybininkas su Vokietijos vyriausybe sakė, kad ,,šiandien gyvena apie 277 Pasaulio Teisuolių, kurių vidutinis amžius yra 91 metai ir jie prašo finansinės pagalbos. Kitų tautybių žmonės rizikavo savo gyvybe ir savo šeimų gyvenimu, kad išgelbėtų žydus Holokausto metu. Jie tiesiog aukojosi savo gyvenimu, kad išgelbėtų kitus “, – kalbėjo Schneideris. „Kiekvienas iš šių žmonių turėtų gyventi su didžiausiu orumu, todėl mums buvo svarbu užtikrinti nuolatinį finansavimą.“

Kitose derybose Vokietija sutiko didinti maitintojo netekusių asmenų socialinės gerovės paslaugų finansavimą 44 mln. Eurų (50 mln. JAV dolerių) iki 524 mln.

Kauno geto sunaikinimo 75 metinių atminimui  skirti renginiai

Kauno geto sunaikinimo 75 metinių atminimui skirti renginiai

Liepos 11 d.

18 val. Kino filmo „Gitel“ vakaras (rež. Robert Mullan, 2016 m.) Kauno  miesto savivaldybės V. Kudirkos  viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje  (A. Mapu g. 18).

19 val. Teminė ekskursija „Holokaustas Lietuvoje“ Kauno IX forto muziejuje  (Žemaičių pl. 73).

20 val. Vaidybinio  filmo  „Velnio aritmetika“ (rež. Donna Deitch, 1999 m.) peržiūra ir aptarimas Kauno IX forto muziejuje  (Žemaičių pl. 73).

Liepos 12 d.

17 val. Nemokama ekskursija „Vilties balsai“ Kauno m. muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriuje ( K. Petrausko g. 31). Būtina registruotis iš anksto tel. (8 37) 731 184 arba el p. mkp.kasa@kaunomuziejus.lt.

Liepos 13 d.

12 val. Nemokama ekskursija „Vilties balsai“ Kauno m. muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriuje ( K. Petrausko g. 31). Būtina registruotis iš anksto tel. (8 37) 731 184 arba el p. mkp.kasa@kaunomuziejus.lt.

19 val. Dokumentinis filmas (hebrajų kalba) „Mėlynasis koncertas“ (prodiuseris ir vyr. redaktorius Ronen Peled Hadad) „Best Baltic Hotel Kaunas“ (A. Mickevičiaus g. 28).

Liepos 14 d.

9.30 val. Holokausto aukų pagerbimas Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 73).

12 val. Kauno geto likvidavimo 75-ųjų metinių minėjimas prie Kauno geto vartų paminklinio akmens (A. Krščiukaičio g. 21/ Linkuvos g.2).

13 val. Ekskursija po buvusią Kauno geto teritoriją ir naujai pastatytų stelų atidengimas (Kauno geto vartai – Demokratų aikštė).

15 val. Antano Sutkaus fotografijų parodos „Pro Memoria“ atidarymas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, 3 a. ( Nepriklausomybės a. 12).

17 val. Koncertas, skirtas Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti Kauno valstybinėje filharmonijoje (E. Ožeškienės g. 12). Dalyvauja Kiryat-Ono jaunimo orkestras (Izraelis), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Rafailas Karpis (tenoras).

  Organizatoriai: Kauno žydų bendruomenė, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Asociacija „Lietuvos žydai Izraelyje“,  Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.

Kaune prisimintos ir pagerbtos žiaurių Lietūkio garažo žudynių aukos

Kaune prisimintos ir pagerbtos žiaurių Lietūkio garažo žudynių aukos

2019 m. birželio 28 d. Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės. Tik prasidėjus karui, 1941 m. birželio 27 d., Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos “Lietūkis” garažų teritorijoje (dabar – Miško g. 3) buvo žiauriai išniekinti, nukankinti ir nužudyti žydų tautybės vyrai.

Renginį vedė ir istorinius įvykius priminė KŽB pirmininkas Gercas Žakas, o apie baisias Holokausto patirtis muzikos garsais pasakojo ir daugelį iki ašarų sujaudino klarnetininkas Rokas Makštutis ir dainininkas Vitalij Neugasimov.

Po minėjimo tradiciškai buvo aplankytos ir kitos žudynių vietos Vilijampolės žydų kapinėse, VII forte bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kuriose, manoma, yra Lietūkio garažo žudynių aukų kapavietė. Aukų atminimą malda pagerbė Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas. 

Minėjimo išlaidos apmokėtos GVF lėšomis 

Renginiai, skirti Kauno geto sunaikinimo 75-ioms metinėms

Renginiai, skirti Kauno geto sunaikinimo 75-ioms metinėms

Kaune prasidėjo renginiai, skirti Kauno geto sunaikinimo 75-ioms metinėms. Birželio 15 d. Kauno dramos teatras šiai liūdnai datai dedikavo spektaklį “Getas” (rež. G. Varnas), o birželio 29 d. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius pakvietė į pirmąją nemokamą ekskursiją „Vilties balsai“. Muziejininkė Aušra Strazdaitė Ziberkienė pasakojo apie žydų muzikus, dirbusius Valstybės teatre ir muzikos mokykloje, konservatorijoje, kitose pramoginėse scenose, apie jų indėlį kuriant ir turtinant Lietuvos muzikinį gyvenimą, populiarinant lietuvių kompozitorių muziką bei apie tragišką jų bei žydų tautos likimą Antrojo pasaulinio karo metais. 
Po ekskursijos lankytojai turėjo galimybę pažiūrėti dokumentinį filmą “Seserys” (autorės L. Kopač ir D. Selčinskaja), pasakojantį Danutės Pomerancaitės, tapusios iškilia smuikininke, išgelbėjimo istoriją.
Nespėjusieji sudalyvauti ekskursijoje turės galimybę tai padaryti: 
liepos 12 d. 17 val.
liepos 13 d. 12 val.
Registracija į ekskursijas: tel. (8 37) 731 184 arba el. paštu mkp.kasa@kaunomuziejus.lt
 
Daugiau apie ekskursiją:
Panevėžio žydų bendruomenės  garbės narė

Panevėžio žydų bendruomenės  garbės narė

1939 metais rugsėjo mėnesi prasidėjo Antras pasaulinis karas. Žydai nežinojo, kad tai pragaro pradžia visam pasauliui ir ypatingai žydams. Žuvo daugiau nei 60 milijonų žmonių, iš jų 6 milijonai  žydų buvo sušaudyti, nukankinti koncentracijos stovyklose ir geto.

Šiandien pasaulio visuomene dėkinga tiems, kurie gelbėjo žydus Holokausto metais.

Panevėžio žydų bendruomenėje dažnai lankosi  Terese Giedrikaitė, žuvusiųjų gelbėjimo kryžiumi po mirties apdovanotų Juozo ir Emilijos Giedrikų dukra. Jį yra  bendruomenės garbės narė. T.Giedrikaitė buvo pakviesta dalyvauti memorialo atidaryme  Holokausto aukoms atminti Biržuose, bet dėl prastos sveikatos jį negalėjo nuvažiuoti. PŽB patalpose  prie puodelio arbatos bendruomenės nariams Teresė papasakojo apie  savo tėvus, kurie karo metais gelbėjo žydus.

Teresė Giedrikaitė su ašaromis akyse  pasakojo apie įsirėžusius į atmintį skaudžius vaikystes prisiminimus, nors tuo metu jai buvo tik ketveri.  Nei laikas, nei tremties kančios neištrynė skaudžių prisiminimų. Jos tėveliai Juozas ir Emilija Giedrikai, savo namuose, mažame Vabalninko miestelyje slėpė ir nuo neišvengiamos mirties išgelbėjo jaunavedžių žydų porą iš Kauno.

Užėjus  karui, pasklido kalbos, esą krikščionių tikėjimą priėmusių žydų vokiečiai nelies, Giedrikai pakrikštijo bene dvidešimt atstovų žydų bendruomenes. Ir vis dėlto krikštas žydų neišgelbėjo. Jau pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis jie buvo paženklinti geltonais raiščiais ir pradėti varyti į getus. Nuo nežinios iš miestų žydai bėgo į provinciją. Taip Vabalninke  atsidūrė ką tik aukso žiedus sumainiusių studentų Gertnerų pora . Giedrikų šeima juos priglaudė po savo stogu. T.Giedrikaitė prisimena, kad tėveliai juos vadindavo savais vardais-Miliute ir Juozu. Jie buvo kaip šeimos nariai – valgė prie bendro stalo ir dalijosi ta pačia duona.

O vieną rytą J.Giedraitis pamatė, kaip iš kaimyno sodybos ginkluoti vokiečiai  basą per sniegą išvaro ten slėptą žydą. Jis suprato, kad tas pats likimas laukia ir jo globotinių. Ir tada J.Giedraitis skubiai išsiuntė juos pas savo pažįstama į saugesnę vietą. Tik spėjo juos išleisti, kai įsiveržė į trobą vokiečiai ir baltaraiščiai. Šniukštinėjo visur, grasino sušaudyti . Nieko neradę, išsinešdino. O už pusvalandžio sugrįžo kelio neradę nelaimeliai.

Gerų žmonių padedami karo mėsmalę išgyvenę Gertneriai, vėliau tapo Kaune gerai žinomais žmonėmis, o  1971 m. išvažiavo į Izraelį. Bet  savo gelbėtojų jie neužmiršo, ir bent kartą per metus atvažiuodavo į svečius.

Kvietimas Kaune pagerbti Lietūkio žudynių aukas

Kvietimas Kaune pagerbti Lietūkio žudynių aukas

Kauno žydų bendruomenė birželio mėn. 28 d. 16.00 val. kviečia pagerbti Lietūkio garažo žudynių aukas prie paminklo šiems žiauriems įvykiams atminti (Miško g. 3). Po minėjimo vyksime pagerbti Holokausto aukas Vilijampolės žydų kapinėse (Kalnų g.), Kauno tvirtovės VII forte bei Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.).

Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti

Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti

Birželio 16 diena Biržuose, Pakamponyse   įvyko memorialo atidarymo ceremonija, skirta Holokausto aukoms atminti. Daugiau kaip 50 svečių (litvaku)  iš skirtingų pasaulio šalių suvažiavo į šį iškilmingą renginį.

Atidaryme dalyvavo Seimo nariai, ambasadoriai, garbingi svečiai iš kitų miestų, Biržų jaunimas ir visuomenė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę   pagerbimo  ceremonijoje atstovavo LŽB Tarybos narys, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis įteikė  Biržų rajono merui Vytui Jareckiui  padėkos  raštą.Penktadienį, birželio 14 d. Panevėžio žydų bendruomenėje lankęsi Sofija Tabakina su vyrų Michailu iš Izraelio. Ji atvažiuoja į Lietuvą dažnai, kadangi jos  gimines  kilę iš Panevėžio , Šiaulių ir Biržų. Sofija šį kartą  dalyvavo memorialo atidaryme Biržų mieste , kur Holokausto metu žuvo jos protėviai. S.Tabakina  kaip ir kiti litvakai gyvenantys Izraelyje, kasmet aplanko Lietuvos atminimo vietas, kur Antrojo pasaulinio metu buvo sušaudyti jų artimieji. Ceremonijos metu  Sofija  įteikė  užsienio svečių palikuonims Panevėžio žydų bendruomenės atminties  ženklus.

Vasarą daug svečių apsilanko Panevėžio žydų bendruomenėje

Vasarą daug svečių apsilanko Panevėžio žydų bendruomenėje

Sekmadienį , birželio 16 d. netikėtai PŽB bendruomenėje apsilankė  Achikam Shapira ir jo žmona Riva Shapira iš Izraelio. Jų gimines gyveno Kupiškyje,  po to persikėlė į  Panevėžį , dalis giminių emigravo į Pietų Afrikos respubliką. Senelis God Shapira ir močiutė Chana Shapira gimė Memelyje, tėvas Chercel Shapira gimė Kupiškyje,  jo brolis Davidas Shapira gyveno Kupiškyje, po to persikėlė į Panevežį.

Tik emigracija  išgelbėjo šeimą nuo Holokausto, išskyrus vyriausiąjį brolį Mordichajų Shapirą,  kuris liko gyventi Lietuvoje ir  žuvo Skuode Holokausto metu. Šiandien jo giminės prisimena viską, kas susiję su jo gyvenimu Lietuvoje.  Achikam padovanojo  savo šeimos nuotraukas  Panevėžio žydų archyvui. Palikuoniai  kasmet  aplanko masinių žudynių vietas  Kupiškyje ir Biržuose.

Birželio 17 d.  įvyko susitikimas su seserimis  Šerol Silberg ir Alin Silberg (JAV ir Kanada), kurios dalyvavo Biržuose iškilmingoje ceremonijoje, skirtoje memorialo Holokausto aukoms atminti ir suplanavo savo vizitą į Panevėžį. Susitikimo metu jos papasakojo savo šeimos istoriją. Jų proseneliai – Dora Dviera ( mergautinė pavardė Zak, 1863-1932) ir Chari Moše Meirovič gimė Panevėžyje, taip pat Panevėžyje gimė prosenelis  Jachyda Zak ir prosenelė  Liba Zak. Proseneliai iš senelio linijos Moiša Meirovič ir Cherna Meirovič gimė Panevėžyje. Proproseneliai emigravo į Pietų Afrikos Respublika 1906 m. Dalis giminių liko gyventi Lietuvoje, jie žuvo per Holokaustą  Antrojo pasaulio karo metu. Susipažinusios su archyvine medžiaga  Panevėžio m. žydų  bendruomenėje, jos panoro pamatyti vietas, susijusias su žydų paveldu mieste, o Panevėžio žydų bendruomenės archyvas pasipildė naujomis šeimų pavardėmis – Zak, Meirovič, Silberg.

 

Biržuose atidengtas paminklas Holokausto aukoms

Biržuose atidengtas paminklas Holokausto aukoms

Biržų rajone sekmadienį, birželio 16d. atidengtas memorialas Holokausto aukoms. 30 metrų memoriale įamžinta 522 žinomų aukų vardai. Pakamponyse 1941 m. buvo sušaudyta apie 2400 žmonių, iš jų 900 vaikų, tačiau ne visų pavardės yra žinomos.  Žydai buvo neatsiejami Biržų kultūros, istorijos dalis.

Žemaitės gatvėje pasodinti atminimo medžiai Biržų krašto žmonėms, rizikavusiems savo gyvybe, kad išgelbėtų žydų tautybės žmones nuo Holokausto, pranešė Biržų žydų kultūros ir istorijos draugija.

Vėliau surengtos eitynės tuo pačiu keliu, kuriuo 1941 metais į mirtį varyti pusė miesto gyventojų – vyrai, moterys ir vaikai. Jos prasidėjo nuo buvusio geto teritorijos Žemaitės gatvėje į Pakamponių mišką – Holokausto aukų nužudymo vietą. Čia vyko naujo paminklo nužudytiems Biržų žydams atminti atidengimas. Tai šeštoji vieta Lietuvoje, kur įamžintos Holokausto aukų pavardės.

Šį paminklą suprojektavo architektas Josephas Rabie iš Prancūzijos, jo proseneliai kilę iš Biržų, o dalis giminaičių nužudyta Pakamponyse. Paminklinio komplekso iniciatoriai – Abelis ir Glenda Levittai  iš Izraelio. Pa­mink­lo pro­jek­to au­to­rius – ar­chi­tek­tas dr. Jo­seph Ra­bie (Pa­ry­žius, Pran­cū­zi­ja), ku­rio pro­se­ne­liai ki­lę iš Bir­žų, o da­lis gi­mi­nai­čių bu­vo nu­žu­dy­ta Pa­kam­po­ny­se. Pa­mink­li­nio komp­lek­so ini­cia­to­riai – Abel ir Glen­da Le­vitt (Iz­rae­lis). Pa­mink­lo pa­sta­ty­mą ypač pa­lai­kė ži­no­mas fi­lant­ro­pas Ben Ra­bi­no­witzh (Keip­tau­nas, Pie­tų Af­ri­ka), ku­rio šak­nys taip pat iš Bir­žų. „1941 metais Biržai neteko dalies savo veido. 2019 metų birželį Biržuose atidengtas memorialas – galimybė prisiminti ir deramai pagerbti buvusius mūsų krašto ir šalies gyventojus“, – sakė Biržų meras Vytas Jareckas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę žydų ir jų gelbėtojų iškilmingoje pagerbimo ceremonijoje  atstovavo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmann.

Apie parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“

Apie parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“

2019 m. birželio mėn. 11 d.  Kauno regioninis valstybės archyvas pakvietė minėti Tarptautinę archyvų dieną. Pastebėtina, kad Tarptautinė archyvų diena kasmet minima birželio 9 d.  Sprendimą dėl šios dienos minėjimo 2007 m. priėmė Tarptautinė archyvų taryba – tarptautinė, nevyriausybinė organizacija, jungianti pasaulio archyvarų bendruomenę ir skatinanti dokumentinio paveldo išsaugojimą bei sklaidą.

Ta proga  Kauno regioninis valstybės archyvo patalpose   buvo pristatyta paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“. Parodos organizatorius ir dalyvius  pasveikino direktorius Gintaras Dručkus, pasidžiaugė, kad šia paroda pradedamas naujas parodų ciklas, skirtas Kauno priemiesčiams ir pakvietė pokalbiui – diskusijai, skirtai Kauno Vilijampolės istorijai.  Su Vilijampolės istorija supažindino Kauno regioninio valstybės archyvo  vyr. specialistė – parodos kuratorė Nijolė Ambraškienė bei skyriaus vedėja Vitalija Girčytė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės vyresn. bibliografas, dr. Mindaugas Balkus,  visuomenininkas dr. Raimundas Kaminskas, Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas ir kiti.

Pasibaigus diskusijoms, renginys tęsėsi parodų salėje. Nijolė Ambraškienė tęsė pasakojimą apie Vilijampolę prie ekspozicijų stendų bei atsakė į dalyvių klausimus.

Džiugu tai, kad po parodos atidarymo archyvo darbuotojai organizuos edukacinių renginių dienas, skirtas moksleiviams, vilijampoliečiams,  kauniečiams ir jų svečiams. Ačiū šios parodos organizatoriams už puikią parodą ir Vilijampolės istorijos pamoką.

Raimundas Kaminskas

Sveikiname su jubiliejiniu 70-oju gimtadieniu Panevėžio žydų bendruomenės narį Konstantiną Chružkovą.

Sveikiname su jubiliejiniu 70-oju gimtadieniu Panevėžio žydų bendruomenės narį Konstantiną Chružkovą.

Konstantinas yra ilgametis ir aktyvus bendruomenės narys,  talentingas liaudes menininkas, kalvis, gaminantis nuostabius darbus. Jo kalvystės darbai papuošė ne tik Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpas. Menora, kurią pagamino Konstantinas yra net Choralinėje sinagogoje Vilniuje.Taipogi pagaminta K.Chružkovo menora buvo įteikta J.E. Izraelio ambasadariui Lietuvoje Amirui Maimonui. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai pasveikino gimtadienio proga ir palinkėjo kūrybiškumo, energijos, atkaklumo, geros nuotaikos, ilgų gyvenimo metų ir artimųjų meilės.

Lenkijos dienos Panevėžyje

Lenkijos dienos Panevėžyje

Saulėtą  sekmadienio  rytą Panevėžyje  vyko VI  Lenkijos  kultūros festivalis.Šiais metais  Panevėžio visuomene  sulaukė daug meno kolektyvų iš įvairių  Baltijos  miestų. Nebuvo užmiršta ir  Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Jau daugiau kaip prieš dešimt metu užsimezgė nuoširdi  abipusė draugystė ir susitikimai  tarp  Panevėžio  m. žydų bendruomenės  ir  šio festivalio organizatorės – kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorės Danutes Kriščiūnienes.  Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus festivalio dalyvius su geru renginio organizavimu, nes jame demonstruotas aukštas tolerantiškas požiūris  į įvairias tautybes.

Pasiklausyti Lenkijos kolektyvų susirinko nemažai panevėžiečių. Žiūrovus pakerėjo spalvingi  kaimynų tautiniai  drabužiui ir atlikėjų  pasirodymas. Šventėje  dalyvavo ir  Panevėžio miesto žydų  bendruomenės  nariai, kurie noriai  lankosi  įvairiuose renginiuose,  į kuriuos maloniai pakviečia  D. Kriščiūnienė.

Panevėžio žydų bendruomenėje prasidėjo svečių sezonas

Panevėžio žydų bendruomenėje prasidėjo svečių sezonas

Kasmet šimtai žydų turistų aplanko miestą, tikėdamiesi  čia rasti savo šaknis ir giminaičių pėdsakus.

Šių metų gegužės 19 d. Panevėžio žydų bendruomenę aplankė Izraelio svečiai, Abelskio, gyvenusio Panevėžyje, anūkė. Su jauduliu  ji pasakojo apie savo gimines – senelius  Hirsh ir Šulamid Abelskius,  gyvenusius Valančiaus gatvėje. Kartu su kitais žydais šios gatvės gyventojai  1910 m. kreipėsi į miesto valdžios institucijas su prašymu pastatyti šio regiono žydų maldos namą. Gavę leidimą, jie surinko pinigus ir patvirtino projektą (projekto dokumentai šiuo metu yra saugomi Kauno archyve.) Tai vienintelė  vieno aukšto sinagoga, kurios pastatas išliko iki šių dienų.Pesia (buvusi Cindel), jos dukra  Tamara  Michael ir anūkas Amit susipažino su Panevėžio žydų lankytinomis vietomis. Pamatę dabar apleistą sinagogą, buvo sukrėsti, jie tepasakė, neįsivaizdavę, kad galima  taip apleisti šventą vietą ir paklausė miesto žydų bendruomenės pirmininko, kuo patys galėtų padėti, kad sinagogos pastatas būtų sutvarkytas ir  įgautų patrauklią  išvaizdą? Gennady Kofmanas jiems paaiškino, kad šiuo metu vyksta derybos su atsakingomis institucijomis, siekiant gauti investicijas iš  Turto banko, Kultūros ir Aplinkos ministerijos, Geros Valios fondo (GVF), kad šis istorinis architektūros paminklas puoštų, o ne gadintų miesto vaizdą. Šio metu pastatas priklauso Turto bankui.

Gegužės 20 d. ieškodami informacijos apie savo gimines, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Airijos, Peter  White ir Andrew  Woolf. Jų giminės gyveno Panevėžyje, senelis gimė 1860m. Manoma, kad senėlio pavardė buvo Viten ir jis buvo garsus Panevėžio siuvėjas. 1895m. jis su žmona ir vaikais:  Sarah – 12 metų, Minia – 8 metų, Saliamonu – 4 metų, Annie – 2 metų, Morrisu -1 metų  emigravo į Airiją ir greičiausiai pakeitė pavardę į  Waiten.Tais metais vyko intensyvus žydų emigravimas į Pietų Afrikos Respubliką,  Jungtines Amerikos Valstijas ir Airiją. Peteris White paprašė surasti informaciją apie savo senelius ir prosenelius.

Gidas  Danielius Gurvičius parodė  svečiams paminklus ir istorines vietas, susijusias su žydų gyvenimu.

Gegužės 22 d. Panevėžio žydų bendruomenėje  lankėsi  dvi viešnios iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Seserys Sarach ir Kallie Frisch susidomėjusios apžiūrėjo žydų bendruomenės nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis, norėdamos gauti kuo daugiau informacijos apie savo šeimos praeitį. XX a. pradžioje jų protėviai  gyveno Panevėžyje Ukmergės ir Ramygalos gatvėse. Jos tikino, kad jų giminaičių pavardės buvo Biniaminovič Jofe ir Traubė. Susipažinusios su Panevėžio žydų paveldu, viešnios  kartu su  G. Kofmanu  įšvyko į Kurganavos mišką (masinių  žudynių vieta) kur buvo sušaudyti Panevėžio miesto ir regiono žydai.