Pokalbis su Samueliu Baku

Pokalbis su Samueliu Baku

Samuelį baką kalbina podkasto autorius Karolis Vyšniauskas, foto Ieva Lygnugarytė

Samuelis Bakas – stebuklingai išgyvenęs Vilniaus getą. Dabar garsiam menininkui  88-ri, jį savo studijoje Masačusetse kalbina NARA žurnalistas. Samuelis Bakas >>podkaste prisimena dingusius Vilniaus žydus.

Daug dešimtmečių Samuelis Bakas nenorėjo grįžti į Vilnių. Tai miestas, kuriame žuvo jo tėvas, seneliai ir net geriausias draugas, tuomet dar vaikas.

Tačiau ilgainiui vietinių lietuvių iniciatyva jis grįžo į vietą, kuri formavo vaikystės prisiminimus. Dabar Vilniuje veikia Samuelio Bako muziejus, kuriam tapytojas padovanojo daugiau nei 50 savo darbų.

Klausykitės spausdami PLAY

Kviečiame į Jogos harmonijos vyksmą

Kviečiame į Jogos harmonijos vyksmą

Ar žinote, jog Cvi parkas tai ne tik Izraelio gatvės maisto maža Oazė dideliame mieste. Tai taip pat ir atvira renginių erdvė. Atslūgus karščio bangai kviečiame pasinerti į Sunset Yoga with Ugnė Alsytė feat Medeira (vocals) & Aivaras B`Art(multi instrumentalist)
veiksmas vyksta sekmadienio vakarą, liepos 3 d. 19:00 val.
Tai jausmingas gyvo garso vakaras be žodžių. Skambės begalė intrumentų ir sopraninis vokalas neseniai vėl grįžęs į muzikos pasaulį. Ir nors orkestre tik du žmonės Aivaras B’Art ir MedeiRA (Svajonė), jie atsitiktinumo dėka, sukurs vieną širdimi skambančią harmoniją, kuri puikiai derės su joga, visai visai šalia, už kelių žingsnelių – pievoje.
Jei nori atsipalaiduoti, klausytis ir išgirsti melodijas kurios gims tą vakarą, tavo akivaizdoje, jei nori pajusti tą virsmą savo poodiniame sluoksnyje, ar kūniškuose judesiuose – jogoje, ateik sekmadienį į Cvirkos parką ir jame esančią gyvą, gyvenimu alsuojančią lauko kavinę!
Sveikiname MINĄ FRIŠMAN, liepos 3 dieną švenčiančią  savo  jubiliejinį gimtadienį. Jai sukako 90 metų

Sveikiname MINĄ FRIŠMAN, liepos 3 dieną švenčiančią  savo  jubiliejinį gimtadienį. Jai sukako 90 metų

Lietuvos žydų bendruomenė ir  Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga sveikina Miną Frišman  su jubiliejinu gimtadieniu!

Miela, brangi Mina,

Iš širdies  linkime beribės sveikatos, daug giedrų,

džiugių dienų.

Uždegusi meile širdis artimų žmonių, priimkite šiandieną padėkos

ugnelę, kuri sklinda iš Jūsų vaikų, anūkų ir visų mūsų širdžių.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Lietūkio garažo aukų atminimą

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Lietūkio garažo aukų atminimą

Kauno žydų bendruoemnės pirmininkas Gercas Žakas dalinasi jautriu įrašu Facebook profilyje:
1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame “Lietūkio” garažo kieme, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų. Atsitiktinai “atrinktos”, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi.
2022 m. birželio 27 d. Kauno žydų bedruomenė susirinko (kaip tai daro kasmet) prie paminklo tame pačiame kieme Miško gatvėje prisiminti ir pagerbti čia žvėriškai nukankintus žmones, kraugeriškai besityčiojant nužudytus tik dėl to, kad jie buvo žydai. Po minėjimo dalis mūsų vykome pagerbti Holokausto aukų į Vilijampolę ir Žaliakalnio žydų kapines.
Šiomis dienomis, kai totalus nužmogėjimas baisiausiomis savo formomis reiškiasi visai netoli mūsų, dar ir dar kartą suvokiame, kokios svarbios galėtų ir turėtų būti praeities negražinačios, atvirą visiems jos skauduliams santykį su tautos, valstybės, pasaulio praetimi puoselėjančios ir tokiu būdu teisingesnę, humaniškesnę ateitį kurti skatinančios istorijos pamokos.
Dėkojame visiems buvusiems kartu:
neabejingiems kauniečiams,
miesto savivaldos atstovams: Mantas Jurgutis , Agnė Augonė, Irenai Simonauskienei,
mūsų bendruomenės bičiuliams: Gediminas Jankus, Violeta-Kristina Shtromas, prof. Aleksandrui Vitkui ir visiems, kurie negalėjo būti kartu ten ir tuo metu, bet buvo kartu širdimis: Andrius Kupčinskas, Julija Iskeviciene, Tadas Daujotas ir kt.
Dėkojame muzikantams: Ilana Kri, Garry Libson, “YeS Duet” iš Ukrainos, poetei Elena Suodiene už raudą ir paguodą, už jautrumą ir ryžtą, kuriuo jie pripildė mūsų sielas.
Dėkojame rabinui Mendel Krinsky Mendel Mushkie Krinsky už maldą.
LIETŪKIO GARAŽO AUKŲ ATMINIMUI
Mergaite, nežiūrėk taip į mane…
Aš negaliu tavęs užstoti,
Aš negaliu tavęs apgaubt
Ir negaliu atsiriboti
Nuo tos skausmingos praeities…
O rankos į mane vis kimba.
Mergaite, negaliu paslėpt
Aš savo ašarų skausmingų.
Seneli, negaliu paguost.
Aš negaliu tavęs išgelbėt.
Bet šiandien klausiu vis dėlto –
Ar nekartoti blogio galim?
Močiute, aš tavas rankas
Pavargusias bučiuoju nuolat.
O akys žiūri į mane
Iš tų laikų. Atleiskit, broliai!
Elena Suodienė
27.06.2022
Lietuvos sporto Klubas “Makabi” intensyviai ruošiasi dalyvavimui 21–oje Pasaulinėje Makabiadoje

Lietuvos sporto Klubas “Makabi” intensyviai ruošiasi dalyvavimui 21–oje Pasaulinėje Makabiadoje

Nuotraukose  2021 m. rugsėjo 2-5 dienomis Vokietijoje, kur Diuseldorfo mieste įvyko Vokietijos „Makabi“ žaidynės, kuriose visi 6 Lietuvos  makabiečiai tapo medalininkais.

 

Lietuvos sporto klubas “Makabi” intensyviai ruošiasi dalyvavimui 21–oje Pasaulinėje Makabiadoje, kuri vyks liepos 12-26 dienomis Izraelyje. Tai bus jau 9-oji Pasaulinė Makabiada, kurioje dalyvauja Lietuvos sporto klubo „Makabi“ delegacija, vadovaujama ilgamečio vadovo Semiono Finkelšteino.

Delegacijoje yra 23 dalyviai, iš kurių  – 17 sportininkų, 2 treneriai (šachmatų ir plaukimo), bei 4 vadovai. Kartu su komanda, atidarymo šventėje dalyvaus ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Lietuvos sporto klubo „Makabi“ komanda tikisi sėkmingo pasirodymo  bei naujų draugysčių užmezgimo,  šalies ir kultūros pažinimo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje.

Dėkojame Geros Valios Fondui už sutektą paramą-galimybę išvykti į pasaulinės reikšmės renginį.

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ šventė 50 metų jubiliejų. Sveikiname

Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ šventė 50 metų jubiliejų. Sveikiname

2022-06-28

Vilnius – ypatingas miestas. „Lietuvos Jeruzalė yra Lietuvos žydų dvasinė ir kultūrinė sostinė. Tarybiniais metais, kai buvo uždrausta demonstruoti žydų kultūrą…Vilniuje, Profsąjungų rūmuose, kartu su lietuvių, rusų, lenkų kolektyvais veikė ir gausus žydų mėgėjų kolektyvas: choras, liaudies instrumentų orkestras, a. estradinis orkestras, solistai, šokių grupė ir Liaudies teatras. 1971 m. dauguma trupės imigravo į Izraelį ir sukūrė ansamblį Anahnu Kan (hebrajų kalba „Mes čia“).

1971 m. Vilniaus žydų mėgėjų pasirodymų pagrindu garsus muzikantas, atlikėjas Yasha Magidas įkūrė vokalinį ir instrumentinį ansamblį. 1972 metais susikūrė pagrindinis entuziastingų muzikantų branduolys – šokių kolektyvas, įvyko pirmasis koncertas. Taip prasidėjo vienintelio tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje žydų dainų ir šokių ansamblio „Fayerlekh“ istorija.

Birželio 19 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų scenoje ansamblis „Fayerlech“ minėjo 50 metų jubiliejų. Scenoje pasirodė įvairių metų ansamblio muzikantai, šokėjai, solistai.

Kaune pagerbiamos buvusio Lietūkio garažo žudynių aukos

Kaune pagerbiamos buvusio Lietūkio garažo žudynių aukos

Kauno žydų bendruomenė birželio mėn. 27 d. 16.30 val. kviečia pagerbti “Lietūkio” garažo žudynių aukas prie paminklo šiems žiauriems įvykiams atminti (Miško g. 3). Po minėjimo vyksime pagerbti Holokausto aukų Vilijampolės žydų kapinėse (Kalnų g.) bei Žaliakalnio žydų kapinėse (Radvilėnų pl.).

1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame Lietūkio garaže, stebint miniai smalsuolių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta apie 50 žydų vyrų.  Atsitiktinai “atrinktos”, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas. Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi.

Kauno žydai pagerbė gelbėtojus

Kauno žydai pagerbė gelbėtojus

Neformalioje aplinkoje užvakar pagerbti žydų gelbėtojai, jų artimieji. „Išgelbėjai vieną žmogų – išgelbėjai visą pasaulį“, – pastebėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Vaikas gimė rūsyje

Prie vaišių stalo restorane „Višta puode“ susėdo kelios dešimtys žmonių, kurie dalijosi įspūdžiais ir bendravo. Skambėjo dainos jidiš ir hebrajų kalbomis, kanklėmis, saksofonu, klavišiniais atliekama muzika. Vieni popietės dalyvių – Juozas Straupis su anūke Monika Straupyte. J.Straupis buvo vos ketverių, kai jo tėtis ir mama, Juozas ir Bronislava, kuriems vėliau suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, išgelbėjo 24 žmones. Pas save namuose priglaudė septynis, kitiems suorganizavo apgyvendinimą pas kaimynus. Rūpintis jais padėjo ir kunigai, bendruomenė.

„Iš viso buvo išgelbėtos penkios šeimos“,

– priduria M.Straupytė. Straupių namuose žydai slėpti rūsyje. Viena slėptuvė buvo po mažojo Juozuko kambariu, kita įrengta po vištide. „Tėvas visa tai suorganizavo sužinojęs, kad žydai bus šaudomi. Nuėjo į getą. Visi į vežimą netilpo,“ – pasakojo dabar Kauno rajone gyvenantis vyras. Jo šeima slėpė žydus, rūpinosi ir maitino juos ketverius metus.

Tėvai, tėvo brolis buvo ūkininkai. Daug kartų žydus teko perkelti, kad išvengtų grėsmių.

„Mamos sesuo buvo mokytoja ir draugavo su policijos nuovados viršininku. Jis žinojo apie slepiamus žydus ir Straupiams pranešdavo apie organizuojamus reidus, kad žydus spėtų perkelti“,

– iš pasakojimų pamena pašnekovas. Priduria, kad tais laikais vokiečiai buvo įvedę normas, kiek kiekvienai šeimai galima susimalti grūdų. Tėvas draugavo su malūnininku, šis Straupiams miltus malė neatsižvelgdamas į normas, tad duonos pakako ir globotiniams. Tarp slepiamųjų buvo du gydytojai. Vieno žmona rūsyje ir pagimdė. Tėvas susitarė, kad mergaitę paimtų paauginti kiti kaimynai, kurie taip pat laukė kūdikio. Dabar ji gyvena Izraelyje, su ja ir kitais išgelbėtais žydais Straupiai palaiko artimus ryšius.

Faina Kukliansky sveikina anūką Simoną šiemet sėkmingai baigusį aukštuosius mokslus Hadersfildo universitete

Nuoširdžiai sveikinu savo mylimą anūką Simon Gimelstein, šiemet sėkmingai baigusį aukštuosius mokslus Hadersfildo universitete, Jungtinėje Karalystėje.
Šiandien Simonas išeina pakelta galva į platųjį pasaulį kaip puikus garso operatorius, kompozitorius, muzikas, estetas, inžinierius.
Aš, kaip ir visa mūsų didelė šeima, nepaprastai didžiuojuosi visais Simo pasiekimais ir linkiu kuo didžiausios sėkmės jo gyvenimo kelyje!

 


Nuotraukoje – Simas su dieduku Londone, praeitą rudenį.

F.Kukliansky: Birželio 14-oji žymi visų Lietuvos piliečių skausmą

F.Kukliansky: Birželio 14-oji žymi visų Lietuvos piliečių skausmą

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo minėjime
Lietuvos Respublikos Seime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms
atminti bei Atminimo valandoje prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky teigė:

„Lietuvos žydai patyrė ne tik Holokausto tragediją, bet ir sovietinio režimo represijas. Sistema siekė susidoroti su žydų tautine dvasia ir vertybėmis. Būdų tam pasiekti buvo įvairiausių – tiek jau paminėti trėmimai, visuomeninio bei asmeninio nacionalizacijos bei represijos, dėl jidiš rašmenų susprogdintas Panerių paminklas, nacionalizuotos sinagogos bei uždarytas Yivo institutas. Milžiniškas smūgis žydų bendruomenei suduotas sovietizuojant švietimo sistemą: uždraudžiant privačias ir bendruomenines mokyklas. Dalis žydų mokyklų buvo panaikintos, o likusios paverstos valstybinėmis, kuriose neliko hebrajų kalbos dėstymo, sunaikintos ilgai kurtos ir puoselėtos tradicinės tautinės – žydiškos – programos. Vietoje jų įvesti tokie nauji dalykai kaip
privalomas rusų kalbos bei SSRS konstitucijos dėstymas. Tikslas buvo aiškus – ištrinti bei
pakeisti žydų tautos identitetą. Tad kalbėdami apie šias siaubingas birželio dienas, mes
kalbame apie Lietuvos piliečių – kokios tautybės jie bebūtų – tragediją.“

Birželio 14-18 dienos Lietuvoje žymi ypatingo žiaurumo istorinį etapą, sunaikinusį daugelio
Lietuvos žmonių – lietuvių, žydų, lenkų bei rusų gyvenimus. Nors įprastai galvojama, kad
tremtys palietė tik lietuvių tautą, bet 1941 metais daugiau nei trys tūkstančiai iš
represuotųjų buvo Lietuvos žydai. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė drauge su visais
Lietuvos žmonėmis kasmet mini šių tragiškų įvykių metines ir niekada nepamirš skausmų,
kurias Lietuvai atnešė šios siaubingos birželio dienos.

Dėl oro salygų #ŽydiškiPašnekesiai su Arkadijum Vinokuru vyks Beigelių krautuvėlėje

Dėl oro salygų #ŽydiškiPašnekesiai su Arkadijum Vinokuru vyks Beigelių krautuvėlėje

„Dar Izraelio karaliaus Dovydo laikais, prieš 3000 metų, karalius buvo laikytas geriausiu giesmininku, jam valdant prasidėjo profesionalių muzikų levitų, kilusių iš Levio giminės, dinastija. Pradėta steigti muzikos mokyklas giesmininkams ir instrumentininkams. Giesmės ir instrumentinė muzika skambėdavo per aukų atnašavimo ritualus karaliaus Saliamono 959 pr. m.e. pastatytoje Šventykloje Jeruzalėje. Per šventines apeigas kunigai pūsdavo iki 120 trimitų hasosrų.
Žinoma, taip giliai į istoriją nesileisime. Tiesiog aptarsime žydų muzikos periodą nuo Smetoninės Lietuvos iki šios dienos“ – teigia diskusijų klubo #ŽydiškiPašnekesiai iniciatorius Arkadijus Vinokuras.
Tad kviečiame Jus į Birželio 14- tos dienos Žydiškų pašnekesių klubo diskusiją: „Žydiška muzika – kokia ji ir kodėl ji niekada nesensta?“.
Diskusijos vieta neeilinė, kaip ir patys svečiai!
Susitinkame 17 val. tradiciškai Beigelių krautuvėlėje, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Diskusija vieša visiems, taip pat bus transliuojama LŽB FB paskyroje.
Diskusijos dalyviai:
• Leonidas Melnikas – Lietuvos pianistas, vargonininkas, muzikologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• Borisas Traubas – garsus smuikininkas, tarptautinio konkurso laureatas, LNSO artistas, Fortepijononio trio Musica Camerata Baltica dalyvis, ansamblio Lietuvos Jeruzalė įkūrėjas.
• Borisas Kirzneris – smuiko virtuozas, savo žanro menininkas – improvizatorius, be kurio neapsieina nei viena žydiška šventė.
• Maša Duškina – dainininkė, jidiš dainų interpretatorė, garsaus muzikos ir šokių ansamblio „Fajerlach“ narė.
Diskusiją moderuoja aktorius, žurnalistas, rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Užuojauta

Užuojauta

Birželio 12 d. mirė Markas Gliauberzonas (1946 – 2022)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Juditai ir visiems artimiesiems.
Kviečiame į spektaklį GETAS

Kviečiame į spektaklį GETAS

Artėjantį sekmadienį, birželio 19 d., Nacionaliniame Kauno dramos teatre bus rodomas dviejų dalių spektaklis “Getas”, režisierius Gintaras Varnas.
Tai unikalus spektaklis, atveriantis mūsų istorines klaidas, kurį būtina pamatyti kiekvienam.
„Lietuvoje veikė dar LDK laikais pradėjęs formuotis Rytų Europos žydų arealas. Per karą jis ir žydų kultūra buvo sunaikinti. Perskaičiau daugybę knygų ta tema ir man pasidarė didžiulė gėda, kad lietuviai dalyvavo šiame naikinime. Galima sakyti, kad susipykau su savo lietuviška tapatybe ir pajutau, kad sąlyginę taiką galiu susigrąžinti tik pastatęs spektaklį. Pjesė „Getas“ ir joje pateikiama Vilniaus geto ir jo teatro istorija – dokumentinė pjesė, kuri kuriant spektaklį išsiplėtė. Spektaklyje kalbama apie pasirinkimus, poelgius ir jų pasėkmes: steigti teatrą ar ne, dalyvauti šaudant žydus ar nedalyvauti?
– koncepciją pristato Gintaras Varnas.
Kviečiame į Nataljos edukaciją

Kviečiame į Nataljos edukaciją

Tzedakah (hebr. ‏ צדקה ‏‎labdara) – judaizmo religijoje gyvuojanti labdara, kuria siekiama paremti savo tikėjimo vargstančius brolius ir seseris.
Talmudas teigia, kad gailestingumas – kertinė žydų charakterio savybė: pasiturinčio žmogaus pareiga – duoti, o vargšo – priimti. Devinta priedermė yra gailėtis vargšų ir duoti jiems labdarą. Labdara – ne tik našta, bet ir privilegija. Kas duoda – tas gauna, o pats priėmimo veiksmas – dorybė pačiam gaunančiajam.
Edukacijos metu Natalja pristatys šiuos aspektus:
• Kodėl mes privalome teikti labdarą?
• Ar visiem kas paprašo turime teikti labdarą?
• Kada reikėtų duoti labdarą?
• Kokia turi būti minimali labdaros suma, kurią mes skiriame vargšams? Kaip turi elgtis išmaldą duodantis žmogus su vargšu, kuriam duodą labdarą?
• Labdara ir skaičių mistika.
Sužinokite daugiau jau birželio 16 d. nuotolinėje paskaitoje LŽB ZOOM svetainėje nuo 17:30 val. Nuoroda – užsiregistravus. https://bit.ly/3K73kEE
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus naujienos

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus naujienos

Informuojame, kad nuo birželio 13 d. keičiasi muziejaus lankymo laikas. Nuo šiol nedirbsime — pirmadieniais.

Samuelio Bako muziejaus darbo laikas:

Antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais lauksime Jūsų nuo 10 – 18 val.

Pirmadienį – nedirbame!

Sekmadienį: 11  – 17 val.

Holokausto ekspozicijos darbo laikas:

Antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais lauksime Jūsų nuo 9  17 val.

Pirmadienį – nedirbame!

Šeštadieniais ir sekmadieniais: 10 – 16 val.

>>DAUGIAU PRANEŠIMŲ

Klubas Kaveret ir Gesher kviečia!

Klubas Kaveret ir Gesher kviečia!

Ekskursija “PROSPEKTO LEGENDOS” Pagrindinė mūsų miesto gatvė – GEDIMINO PROSPEKTAS!
Tiesus ir platus, jis atsiremia į Katedros aikštę – sostinės širdį. Kas dabar suskaičiuos, kiek kartų prospektu žygiavo svetima bei sava kariuomenė? Arba politinių bei kitokių demonstracijų dalyviai? Žygiuoti prospektu – tai tarytum įtvirtinti teisę į Vilnių. Prospektas ne kartą keitė savo vardą, kol, pagaliau gavo miesto įkūrėjo, Gedimino vardą.
Ekskursijos pradžia: 2022-06-17 / 18:00 val.
Susitikimo vieta: Vilniaus Katedros varpinė.
Ekskursijos pabaiga: Šabato ceremonija Izraelietiško maisto lauko kavinėje Cvi Park.
Kaina: 5 EUR.
Registracija vyksta iki birželio 15 d. imtinai.
Registracija el.paštu: zanas@sc.lzb.lt
Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

Minime Matildos Olkinaitės šimtmetį

2022 m birželio 6 d. sukako 100 metų nuo tragiškos lemties Lietuvos žydų poetės panemunėlietės Matildos Olkinaitės gimimo. Matilda kartu su šeima ir kaimynais Jofemis 1941- ųjų liepą buvo sušaudyti   Sacharos durpyne (Rokiškio r) prieš prasidedant masinėms žydų žudynėms.

Rokiškio krašto muziejuje renginiai prasidėjo asociacijos „Rokiškio teatras“ atkurtu spektakliu ,,Nutildytos mūzos“. Po  spektaklio vyko kiti jubiliejui skirti renginiai : filmai: „Atrandant Matildą“ pristatymas; dokumentinio filmo ir koncerto pristatymas „Dangaus stulpai – skambančios sinagogos“.  Parodos  ekspozicijos atidarymas.

Dienraštis  „Rokiškio sirenos“ pasakoja apie poetės žydaitės kūrybą “… per stebuklą, išlikęs dienoraštis  ir eilėraščių sąsiuvinys pateko į a.a. prof. Irenos Veisaitės rankas, kuri sukrėsta Matildos minčių ir talento, nusprendė suteikti poetei balsą. O 2016 m. asociacijos „Rokiškio teatras“ kūrybinė komanda, bei Rokiškio muziejininkai pastatė spektaklį „Nutildytos mūzos“  (rež. N.Danienė)  Išleista poetės eilėrtaščių knyga „Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas M.Kvietkauskas).

Dabar Matildos Olkinaitės vardas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tapo lietuviškuoju Anos Frank sinonimu.

Kiti jubiliejui skirti renginiai vyko poetės gimtajame miestelyje Panemunėlyje. Rokiškio bibliotekininkų pastangomis Panemunėlio geležinkelio stoties aikštėje, šalia buvusių Olkinų namų iškilo medinis stogastulpis (aut. Vidmantas Zakarka), o prie Sacharos durpyno, kur buvo sušaudytos ir palaidotos Olkinų ir Jofių šeimos, teatralų iniciatyva, pastatytas paminklinis akmuo, žymintis Holokausto aukų vietą. Renginys tęsėsi šeimų kapavietės pagerbimo ceremonija bei gėlių padėjimu prie Matildos Olkinaitės stogastulpio.

Pagrindiniai šio jubiliejinio renginio iniciatoriai ir organizatoriai  – Neringa Danienė, Rokiškio kultūros centras.

Neringa Danienė išreiškė didelę padėką  Geros Valios fondui už paramą vykdant projektą.  Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  pareiškė   padėką  Rokiškio Liaudies teatro aktoriams, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojams, Rokiškio  administracijai, visiems renginio  dalyviams  įteikė firminius PŽB ženkliukus, knygas  apie Panevėžio apskrities  žydų istoriją, o tai pat padovanojo maca.

Daugau informacijos galima rasti laikraštyje ” Serena” arba Facebok puslapiuose. https://www.facebook.com/nutildytosmuzos

 

 

Užuojauta

Užuojauta

Birželio 6d. mirė Ana Kaplan (1943 – 2022)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Tatjanai dėl mamos netekties…
AMEHAYE 2022 kviečia

AMEHAYE 2022 kviečia

Gerbiamieji!

Kviečiame bendruomenės vaikus į vasaros stovyklą!
Registracija vykdoma užpildžius dalyvio anketą!
Dalyvavimo sąlygas galite perskaityti paspaudus anketą!
Stovyklos data: liepos 11-16 dienomis (su nakvyne). Vieta kur vyks stovykla pranešama tėvams registracijos metu individualiai.
Registracija vyksta nuo birželio 8 iki 26 dienos.