Bendruomeniškumo tiltai Šeduvoje

Bendruomeniškumo tiltai Šeduvoje

Bičiuliai, organizacija “Dingęs Štetlas” dalinasi gražiomis akimirkomis iš renginio bendruomenei. Tai graži bendruomenės įtraukties iniciatyva! Džiaugiamės kartu su šeduviškiais, pynusiais chalas, dengusiais Šabo stalą ir ragavusiais skaniausią litvakišką ČIOLNTĄ, kurį visą naktį gaminome specialiai šiai progai.

Paskutinį vasaros savaitgalį vyko Mėlynasis Šeduvos šeimų piknikas. Kadaise buvo ir tebėra Išskirtinis Šeduvos bruožas – bendruomeniškumas. Kadangi miesteliuose be pastangų nebūdavo ir rezultato, norėdami paragauti tradicinių litvakų virtuvės patiekalų, šventės dalyviai atlikinėjo užduotis. Kviesti atpažinti žydiškus religinius objektus, užrašyti savo vardą hebrajiškai, iš istorinių
Šeduvos nuotraukų sudėlioti štetlą, supinti tradicines Šabo chalas ir padengti Šabo stalą. Mažieji šventės dalyviai statė miestelį-štetlą, dėliojo produktus Pesacho sederio lėkštėje, patys žaidė ir kitus mokė žaisti dreidlais.

Vaikų ir jaunimo orkestro stovykla “Skambanti šiaurės Jeruzalė”

Vaikų ir jaunimo orkestro stovykla “Skambanti šiaurės Jeruzalė”

Šią vasarą Preiloje vyko vaikų ir jaunimo orkestro stovykla “Skambanti šiaurės Jeruzalė”. Lepinant puikiam vasariškam orui kartu dirbo ir stovyklavo 20 vaikų iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos muzikos mokyklų.

Kasdien vyko dalyvių koncertai, improvizaciniai vakarai, skaitymo iš lapo vakarai Preilos bibliotekoje. Finalinis dalyvių koncertas orkestro sudėtyje įvyko rugpjūčio 25d. Nidos švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje, kartu prisijungus Šv. Kristoforo kameriniui orkestrui. Koncerto klausėsi Neringos gyventojai, poilsiautojai iš visos Lietuvos ir užsienio, Stovyklos dalyvių tėvai.

Kasdien vyko repeticijos su Stovyklos dalyviais orkestro sudėtyje, vyko individualios pamokos su smuikininkais – Dalia Dedinskaite, Martynu Švėgžda von Bekker, Artūru Šilale, violončelininku Glebu Pyšniak ir pianistu Dariumi Mažintu. Taip pat, su orkestru dirbo ir finanlinį koncertą  dirigavo – smuikininkas ir dirigentas Artūras Šilalė. Kiekvieną vakarą vyko įvairios diskusijos apie scenos baimę, pasiruošimą koncertams, savijauta koncertų metu  ir t.t.

Taip pat stovyklautojai mėgavosi judesio terapija su judesio terapeute, Psichologe, šokėja – Kamile Pundziūte,  paskaita apie litvakų istoriją, tradicijas, kultūra su dėstytoju Algirdu Davidavičium,  kultūrinis žygis į Nidą su istorike, gide, rašytoja – Raimonda Meyer.

Baigiamojo koncerto programoje skambėjo:

Pasaulinės klasikos ir gerai žinomi žydiškos Muzikos šedevrai.

Ch.W. Gluck simfonija G- dur

A.Vivaldi koncertas 2 smuikams ir orkestrui a-moll op.3

Faure Pavane

Hebrew Folk Song Suite (arr. L. Osmon)

J.Wiliams Theme from “Schindler’s List”

Klezmer Celebration (arr. J. L. Lieberman)

Terkisher Klezmer Fest

E.Morricone Cinema paradiso

Fantasy on Tum Balalaika (Arr. A. Bernstein)

Stalo teniso stovykla „Stalo teniso šakos vystymas LŽB“

Stalo teniso stovykla „Stalo teniso šakos vystymas LŽB“

Rugpjūčio 1-24 dienomis Vilniuje vyko stalo teniso stovykla „Stalo teniso šakos vystymas LŽB“ projekto rėmuose.

Joje dalyvavo 27 jaunieji sportininkai, dauguma Š. Aleichemo ORT gimnazijos moksleiviai ir LŽB nariai. 3-jų savaičių trukmės stovyklą vykdė treneriai Khen ir Neta Alon, bei vienas stipriausių šalies stalo tenisininkų Šimonas Lukša.

Stovykla veikė kaip pasiruošimas artėjančiam varžybų sezonui, kuriame varžysis komandos, sudarytos iš jaunųjų LŽB sportininkų, tiek Lietuvos vyrų ir moterų lygoje, tiek Lietuvos jaunių, jaunučių ir mini jaunučių čempionatuose ir kituose turnyruose.

Viena labiausiai pasižymėjusių stovykloje LŽB sportininkių Maja Bliumin, kuri treniruočių metu ruošėsi Europos jaunučių čempionatui Strasbūre. Maja pagal bendrus Lietuvos turnyrų rezultatus savo amžiaus grupėje užima antrą vietą, ir šiuo metu su Lietuvos rinktine, tėčiu Arkadij Bliumin ir trenere Neta Alon jau keliauja į Prancūziją dalyvauti Europos čempionate.

Stovykloje išryškėjo jaunųjų sportininkų talentas. Š. Aleichemo gimnazijos moksleiviai Arnas Federas ir Uosis Račinskas (10-a vieta Lietuvos čempionate savo amžiaus grupėje ) turi didžiulį potencialą stalo teniso šakoje. Arnas, būdamas ir Lietuvos karate čempionu savo amžiaus grupėje, išskirtinai sugeba siekti aukštumų net dviejose skirtingose sporto šakose.

Naujas stalo teniso treniruočių sezonas prasidės rugsėjo 1 d. Užsiėmimai vyks:

  • Š. Aleichemo stalo teniso centre 2k/sav (tvarkaraštį skelbsime artimiausiu metu)
  1. Daukanto stalo teniso centre (Naugarduko g. 7) darbo dienomis 17:00-19:00

Daugiau informacijos: Neta Alon tel.: 862957005

Khen Alon tel.: 861375124

Projektą remia

Atidengti atminimo akmenys, skirti Rabinovičių-Bruk šeimai

Atidengti atminimo akmenys, skirti Rabinovičių-Bruk šeimai

Lietuvos Žmogaus teisių centro iniciatyva Gedimino pr. 37 ir 46 Vilniuje įdėti šeši nauji Atminimo akmenys, skirti Rabinovičių-Bruk šeimai atminti.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo atidengime ir pasidalino mintimis:

Šiandien dalyvavau labai jautrioje ceremonijoje.

Prie pastatų, esančių Gedimino pr. 37 ir 46 įdėti šeši Atminimo akmenys, skirti RABINOWICZ-ZUPRANER šeimai atminti. Šie žmonės buvo nužudyti Paneriuose.

Džiaugiuosi, kad jų ir artimųjų atmintis sugrįžo į Vilnių. Ačiū giminaičiams, radusiems jėgų pasirūpinti artimųjų atminties išsaugojimu ir atvykti į Vilnių.

Dalinamės akimirkomis:

Šiuo metu Lietuvoje yra įrengti 64 Atminimo akmenys trylikoje šalies miestų ir miestelių – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje, Plungėje, Jurbarke, Švėkšnoje, Darbėnuose, Kuliuose, Krakėse, Vilkaviškyje.

Naujoji Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein apsilankė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Naujoji Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein apsilankė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Nuoširdžiai sveikiname naująją Izraelio ambasadorę Hadas Wittenberg Silverstein atvykus į Lietuvą!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa žydų diaspora Lietuvoje linki Izraelio ambasadorei turiningų veiklų ir kūrybingų bendrų iniciatyvų!

 

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky naujajai ambasadorei pristatė  Buvusių getų kalinių labdaros ir paramos fondo vadovę Rozetą Ramonienę.

Ne tik pripažinti, bet prisipažinti. Apie Holokausto atmintį su Sauliumi Sužiedėliu

Ne tik pripažinti, bet prisipažinti. Apie Holokausto atmintį su Sauliumi Sužiedėliu

„Svarbiausias žingsnis yra ne tik pripažinti, bet ir prisipažinti. Ne asmenine prasme, nes mano amžiaus lietuviai ir jaunesni – nė vienas iš mūsų nėra kaltas. Jei mano šeimos narys padarė nusikaltimą, aš neprisiimu už tai atsakomybės. Tačiau aš jaučiu kolektyvinę gėdą. Kaip galėjo būti, kad mūsų tarpe atsitiko? Mes turim ištyrinėti tuos klausimus nuodugniai, be pykčio, kad juos suprastume. Bet nesu naivus – manau, kad visi bandymai vis tiek sukels priešpriešą“, – sako Saulius Sužiedėlis NARA tinklalaidei.

Augdamas Jungtinių Valstijų lietuvių bendruomenėje Sužiedėlis apie Holokaustą Lietuvoje sužinojo tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje – lig tol ši tema nebuvo bendruomenės pokalbio dalis. Jo 1991 m. interviu Jungtinių Valstijų lietuvių laikraščiui „Akiračiai“, pavadinimu „1941 metų sukilimo baltosios dėmės“, lig šiol yra svarbus ir drąsus lietuvių savirefleksijos dokumentas.

Saulius Sužiedėlis, kartu su vokiečių istoriku Christophu Dieckmannu, 2006 m. yra išleidęs knygą „Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį: Šaltiniai ir analizė.“ Jis taip pat yra Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys.

„MES NIEKO NEPRARANDAM PASAULIO AKYSE, PRIPAŽINDAMI SAVO ISTORIJĄ TOKIĄ, KOKIA JI BUVO“

Istorikas nepritaria daliai kolegų, sakančių, kad vykstant karui Ukrainoje reikėtų kurį laiką nekalbėti apie Holokausto Lietuvoje istoriją. „Mes nieko neprarandam pasaulio akyse, jeigu pripažįstam savo istoriją tokią, kokia ji buvo. Tas faktas, kad dalis lietuvių dalyvavo žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu, plačiai žinomas. Niekas nenustebs, o tik pagirs, kad nebijome savo praeities. O kai pradedi bijoti, teisintis, tas atrodo labai prastai.“

Antrojoje interviu dalyje didelį dėmesį skyrėme istoriko Michaelo Caspero tekstamskritikavusiems Jono Meko laikyseną Holokausto atžvilgiu. Meko asmenybė padėjo iškelti platesnį klausimą – kiek atskiri tuo metu gyvenę žmonės buvo atsakingi už tai, kad Lietuvos žydų bendruomenė buvo sunaikinta?

Su Sauliumi Sužiedėliu kalbasi Karolis Vyšniauskas.

>>Išgirskite interviu paspaudę mygtuką PLAY puslapio viršuje

Arkadijus Gotesmanas apie klezmerius: visa žydų muzika yra mažoras minore arba minoras mažore

Arkadijus Gotesmanas apie klezmerius: visa žydų muzika yra mažoras minore arba minoras mažore

„Labai nenoriu, kad prie publikacijos būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmerių muzikos entuziastas doc. Arkadijus Gotesmanas. Kartu su bendraminčiais jis Kaune ir Kauno rajono miesteliuose pristato litvakų muzikos programą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rugpjūtį ir rugsėjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuojamus pasirodymus galės pamatyti ne tik didžiųjų koncertų salių Kaune lankytojai. Žydų muzikos melodijos skambės Čekiškės, Babtų, Vilkijos, Kulautuvos, Zapyškio, Kačerginės miesteliuose, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės.

„Istorijų festivalio“ Litvakų programa – puikus akstinas dar kartą klausytojams atrasti klezmerių muzikos skambesį ir ją grojančius žmones. Pasak A. Gotesmano, šioje muzikos kryptyje susimaišo visa emocijų gama – klezmer talpina ir melancholiją, ir džiaugsmą, ir šėlsmą. Šiuolaikiniame muzikos pasaulyje kūrėjai klezmer melodijas interpretuoja naujai ir drąsiai „miksuoja“ su džiazo ar net elektronikos garsais.

„Tam tikra prasme klezmer muzikos likimas panašus kaip ir afromuzikos – t. y. ji keliavo ten, kur keliavo ją muzikuojantys ir klausantys žmonės, jie nešėsi ją su savimi, sugėrė tai, kas buvo aplinkui“, – gretina A. Gotesmanas.

 

Į Panerių masinių žudynių vietą Vilniuje ves Memorialo gatvė

Į Panerių masinių žudynių vietą Vilniuje ves Memorialo gatvė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pasiūlymui suteikti Paneriuose esančios Agrastų gatvės daliai, vedančiai iki Panerių memorialo ir masinių žudynių vietos, Memorialo gatvės pavadinimą. Šioje vietoje 1941–1944 m. buvo nužudyta 50–70 tūkst. žmonių, kurių dauguma buvo Vilniaus ir Vilniaus regiono žydai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Miesto taryba pritarė ir kelių bevardžių gatvių pavadinimams. Panerių seniūnijoje netoli Strazdų, Apuokų gatvių atsiras Fazanų, Putpelių gatvės. Abi jos kirsis su Alksnynų gatve. Netoli Lentvario gatvės atsiras Kazlų Rūdos gatvė.

Pilaitės seniūnijoje įamžintas Didžiojo Prūsų sukilimo vadų Glapo atminimas. Vilniuje yra ir Prūsų sukilimo vado Glando vardu pavadinta gatvė. Kitai bevardei Pilaitės seniūnijos gatvei suteiktas Karaliaučiaus tematikos pavadinimas – Raušių (nedidelis miestelis buvusiame Karaliaučiuje).

 

Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidama 101 metus mirė Polina Zingerienė.

Nuoširdžiai užjaučiame sūnus Marką ir Emanuelį Zingerius bei artimuosius ir gimines.

Polina Zingerienė gimė Kaune. Gimtajame mieste Polina baigė gimnaziją. Tuomet jaunos ir savo svajonių siekiančios Polinos gyvenimą sukrėtė baisūs antrojo pasaulio karo įvykiai. Polina pateko į Kauno getą, vėliau buvo išremta į koncentracijos stovyklą. Sąjungininkų armijai išvadavus koncentracijos stovyklos kalinius, p. Polina grįžo į gimtąją Kauną.

Po skaudžios patirties išgyvenus koncentracijos stovyklą ir matant, kiek karas pareikalavo vaikų gyvybių, Polina suprato – jos pašaukimas būti medike ir dirbti su vaikais bei moterimis. Įstojus į medicinos mokyklą Polina įgijo akušerės diplomą ir pradėjo karjerą Kauno „Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose“, vėliau darbus tęsė moterų konsultacijų skyriuje. Ponia Polina vedama savo pašaukimo dirbo iki 76 metų amžiaus.

Darbą pradeda naujai paskirta Izraelio ambasadorė Lietuvoje

Darbą pradeda naujai paskirta Izraelio ambasadorė Lietuvoje

Pareigas pradėjo eiti naujai paskirta Izraelio ambasadore Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein ir jos pavaduotojas Erez Golan. Izraelio ambasadorei įteiktos skiriamųjų raštų kopijos, jas rugpjūčio 22 d. teikė Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktoriui Neilas Tankevičius.

Izraelis Lietuvoje foto

Artėja ruduo – kupinas žydų kultūros

Artėja ruduo – kupinas žydų kultūros

Tarptautinės žydų kultūros dienos „Šalom visuos kraštuos“ grįžta į Klaipėdą!

Visi renginiai – nemokami.

Šiais metais tarptautinis festivalis, skirtas žydų tautos istorijos, kultūros, meno, tradicijų pažinimui „Šalom visuos kraštuos“ vyks antrą kartą ir yra Klaipėdos miesto 770-tam gimtadieniui skirtų renginių programos dalis. Tarptautinio festivalio renginių metu bus siekiama akcentuoti žydų visuomenės istorines šaknis Mėmelyje, pabrėžti uostamiestį kūrusių ir jį garsinusių žydų tautybės gyventojų indėlį į tuometinio miesto raidą.

Gausi renginiais, graži ir prasminga šventė vėl kvies visus, nepriklausomai nuo tautybės, religijos, įsitikinimų susitikti koncertuose, pokalbiuose, kino filmų peržiūrose, parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, žydų tradicinių šokių pamokose, ekskursijose.

Laukiami jaunimas, suaugusieji, šeimos, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pomėgių.

Būk su mumis ir tarp mūsų!

>>DAUGIAU INFORMACIJOS

Panevėžio žydų bendruomenės kasdienybė

Panevėžio žydų bendruomenės kasdienybė

– Kiekvieną mėnesį Panevėžio žydų bendruomenė švenčia savo narių gimtadienius ir su dovanomis sveikina jubiliatus. Liepos ir rugpjūčio mėnesį sveikiname Diana Narevič ir Rimantą Rimkų, Juriju ir Svetlana Grafman su gražiu jubiliejumi.

-Spendžiami klausimai soc .programos ir skiriame paramą bendruomenės nariams, kuriems sunki finansinė padėtis: Timūrui Jurovickiui.

-Nežiūrint ,kad vasara, daug kas atostogauja ,vyksta kultūriniai ir sportiniai renginiai,
dalyvaujam Panevėžio rajono renginiuose, skautų veikloje.


– Vasaros metu sulaukiame daug svečių iš užsienio, kuriems rūpi jų šeimų istorijos.

Iš Vilniaus atlydėjo gidas Viljamas Žitkauskas Prie arbatos puodelio svečiai papasakojo apie savo  palikuonis, jų šaknys prasidėjo Lietuvoje XXa. pradžioje. Viena iš naujų istorijų: Isaak Frame ir Navais šeimos emigravo į Pietų Afrikos Respubliką, vėliau apie 1900- 1910 m. visi skirtingais keliais emigravo į Kanadą, Izraelį, Angliją, Kiniją. Dabar jie atvažiavo į Lietuvą susipažinti į buvusiu žydų miesteliu, kur gyveno jų protėviai.

Malonioje aplinkoje PŽB pirmininkas Gennady Kofman svečiams papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusią žydų bendruomenę, parodė dokumentinį filmą 1932 m, atsakė į svečių užduotus klausimus. Su dideliu susidomėjimu svečiai apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės foto ekspozicija „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“ .

Svečiai iš Bialostoko, Lenkijos žydai , užsuko į Panevėžį irgi vedini savo prosenelių istorijos, norintys kuo daugiau sužinoti apie savo šeimų praeitį. Apžiūrėjo bendruomenėje nuotraukų archyvus, Panevėžio žydų prieškarinius pastatus, įamžintus nuotraukose. Džiaugėsi, kad Panevėžio žydų bendruomenė, išskirtinai daug turi išsaugojusi tiek neįkainuojamos informacijos.

Emanuelis Madricki su savo kolegomis Timotei Rabinek, Miroslov Szvt Belaktion ir Žaneta Tvitenberg pareiškė didžiulį norą bendradarbiauti, keistis informacija. Juos domina mūsų bendruomenės jaunimas, skautai. Turi pasiūlymų bendriems projektams ir veiklai su jaunimu.

Susitikimų pabaigoje svečiai nuoširdžiai dėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą, jiems
labai vertingą istorinę informaciją, ir už dovanas – macą. Palinkėjo Panevėžio žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.


– Džiugi naujiena : bendruomenės nariai Nora ir Tomas Jankauskai sulaukė trečio sūnelio Areto, ta proga Panevėžio žydų bendruomenė sveikina jaunąją šeimą ir močiutę Vandą Klug.

Linkime jiems visiems būti sveikiems ir laimingiems.

Sveikinimas garbingo 75 metų jubiliejaus proga

Sveikinimas garbingo 75 metų jubiliejaus proga

 

Šiandiena nuoširdžiai sveikiname gerbiamą Semioną Finkelšteiną, Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi” atkūrėją ir ilgametį prezidentą, ilgametį Lietuvos „Makabi“ delegacijos vadovą 75 metų jubiliejaus proga.

Linkime Jums laimės ir sveikatos, karjeros aukštumų garsinant mūsų bendruomenę!

Mazal tov!

Bis  120!

 

Lietuvos miestuose ir miesteliuose – dešimtasis Žydų kultūros festivalis

Lietuvos miestuose ir miesteliuose – dešimtasis Žydų kultūros festivalis

Birželio 25 –lapkričio 7 d. įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyksta dešimtasis Žydų kultūros ir meno festivalis „Jewish Art festival in Lithuania“, šiais metais pristatantis programą „Epochos garsai“.

Iki vėlyvo rudens festivalio programoje dar numatyti renginiai Vilniuje, Molėtuose, Žiežmariuose, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje. Nuo 2009-ųjų metų organizuotas ir Baltijos šalyse analogų neturėjęs Klezmerių muzikos festivalis, po dešimtmečio pakeitė savo pavadinimą, nes, anot jo rengėjų, festivalis išaugo iš vieno muzikos žanro, o savo repertuare apjungė įvairias meno formas – literatūrą, vaizduojamąjį meną bei garsus.

Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad rugpjūčio 11 d., eidama 89 metus mirė ilgametė Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narė Roza Kamrazer.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir gimines.

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios laiptų akmenys grąžinti į žydų kapines

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios laiptų akmenys grąžinti į žydų kapines

Tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią Pylimo gatvėje, aptikta, kad jos laiptams buvo panaudoti žydų antkapiniai paminklai. Jie grąžinti į žydų kapines, pranešė Kultūros infrastruktūros centras. Pradėjus tvarkybos darbus, iš pradžių pastebėta, kad ant centrinių laiptų pakopų akmenų yra kažkokie užrašai.

Nežymius įbrėžimus, vietomis vos matomus, atpažino Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Jie kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, ir sudaryta komisija patvirtino, jog pakopos iš tiesų pagamintos iš žydų antkapinių paminklų. Laiptai buvo išmontuoti, paminklai grąžinti į senųjų žydų kapinių teritoriją.

Žydų bendruomenės prašymu patikrinti iš šoniniai bažnyčios laiptai, ten taip pat rasta antkapių plokščių. Liepos viduryje Vilniaus savivaldybei perduotos dar 24 granitinės laiptų pakopos, kurios demontuotos vykdant bažnyčios tvarkybos darbus ir identifikuotos kaip žydų antkapių paminklų plokštės. Pasirašius perdavimo sutartis, pakopos išvežtos ir saugomos Vilniaus miesto savivaldybei bei Verkių-Pavilnių regioniniam parkui priklausančioje aikštelėje, esančioje prie Vilniaus žydų senųjų kapinių Kirkuto alėjoje. Buvę žydų antkapiai šių metų liepą demontuoti ir iš Tauro kalno laiptų Vilniuje. Prieš šešerius metus žydų paminklinių akmenų dalys išimtos iš Vilniaus klinikinės ligoninės Antakalnyje pagrindinio įėjimo laiptų, iš elektros pastotės.

Kultūros infrastruktūros centro užsakymu Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kitų statinių komplekso darbai atliekami ketvirti metai. „Pernai restauruotas bažnyčios timpanas su horeljefine kompozicija, kolonos, priekinis fasadas“, – sakė Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas Mironas Čebatulis.

Šiais metais planuojama grąžinti bažnyčiai istorinį vaizdą, atkuriant prarastas, ant stogo buvusias skulptūras, taip pat įrengti laiptų pakopas. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830–1835 metais pagal architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą. 1837 metais skulptorius bažnyčios viršų papuošė skulptūromis: dviem klūpinčiais sparnuotais angelais ir Tikėjimą simbolizuojančia mergelės figūra su kryžiumi ir taure rankose. 1949 metais jau nuo nebeveikiančios bažnyčios skulptūros buvo nuimtos, bažnyčios pastatas pertvarkytas, pritaikytas kino teatrui, šoniniuose fasaduose įrengti įėjimai su laiptais.

1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Šaltinis

Pakruojo sinagoga – tarsi paminklas visiems Lietuvoje stovėjusiems žydų maldos namams

Pakruojo sinagoga – tarsi paminklas visiems Lietuvoje stovėjusiems žydų maldos namams

„Vieškeliu dundant“ nuotr.

Manoma, kad mūsų šalyje buvo apie 500–600 įvairių žydų maldos namų, tačiau tikslaus skaičiaus niekas nežino. Vien Vilniuje galėjo rymoti virš 100 sinagogų.

Dauguma Lietuvos sinagogų buvo medinės, šiandien jų beturime vos keliolika. Kita vertus, tiek išlikusių medinių sinagogų neturi jokia kita Europos valstybė

Šių istoriškai bei kultūriškai labai vertingų medinių pastatų atgaivinimo klausimas vis dažniau iškeliamas į viešumą. Vienas puikus atgimusios medinės sinagogos pavyzdys stovi Pakruojo mieste. Po pasivaikščiojimo jos viduje ir gilesnio susipažinimo su kruopščiai atliktais restauravimo, atkūrimo darbais, likau maloniai nustebinta tuo, kas buvo prikelta iš laiko, žmonių abejingumo ir net degėsių gniaužtų.

Tai – seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga. Šiemet Pakruojo sinagogai sukako 221 metai, ji pastatyta 1801 m. Žinoma, ši sinagoga Pakruojyje nebuvo vienintelė, juk mieste gyveno labai daug žydų. Štai 1939 m. pačiame Pakruojyje gyveno 120 žydų šeimų. Čia jie vertėsi prekyba, valdė maisto, indų, geležies, drabužių, batų ir kitas parduotuves. Galima tik pasvarstyti, kaip miestas būtų atrodęs jei ne II-asis pasaulis karas… Tuo metu visi Pakruojo žydai buvo nužudyti.

Lietuvos Makabi laimėjimai aptarti #ŽydiškiPašnekesiai diskusijoje

„Pasaulinės „Makabi“ žaidynės: kaip Lietuvos „Makabi“ sportininkai sugebėjo iškovoti net 6 medalius“?
#ŽydiškiPašnekesiai diskusijų klubas kviečia į  diskusiją „Pasaulinės „Makabi“ žaidynės: kaip Lietuvos „Makabi“ sportininkai sugebėjo iškovoti net 6 medalius“?
Tai vienas iš sėkmingiausių Lietuvos delegacijos pasirodymų per visą atkurto „Makabi“ istoriją!
Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo senomis ir giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 metais, o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų.
„Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. 1989 metų sausio 8 dieną prasidėjo atkuriamasis „Makabi“ suvažiavimas tuometėje Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje, dalyvaujant 85 delegatams ir per 200 svečių.
Lietuvos sporto klubo „Makabi“ sportininkai užbaigė savo dalyvavimą 21-ojoje pasaulinėje makabiadoje Izraelyje, kuri įvyko 2022 metais liepos 12–26 dienomis. Šioje sporto šventėje dalyvavo 10000 sportininkų iš daugiau nei 60 pasaulio šalių.
Šios diskusijos dalyviai:
Faina Kukliansky – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
Semionas Finkelšteinas – Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi” atkūrėjas ir ilgametis prezidentas, ilgametis Lietuvos „Makabi“ delegacijos vadovas
Gerda Šišanovaitė – būsima veterinarijos studentė, šiųmetės Makabiados aukso medalininkė, stalo tenisas
Eduardas Šeras – šiųmetės Makabiados sidabro medalininko Danieliaus Šero treneris ir tėtis, šachmatai
Rafael Gimelštein– daugkartinis stalo teniso Makabiados medalininkas , šių metų Makabiados medalininkas (sidabras)