Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų bendruomenės prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Raimondui Pankevičiui gresia aiškintis dėl tautinių mažumų diskriminacijos.

Ne tik Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną, bet ir Tarybos narius šokiravo jų kolegos R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui.

„Nematau labdaringos fondo veiklos. Jam tarpininkaujant Panevėžyje veikęs žydų liaudies bankas už palūkanas suteikdavo žydams paskolas namams statytis. Čia viskas gerai, bet man nepatinka 1923 m. Panevėžio savivaldybės sprendimas bankui už dyka suteikti žemės 40-iai namų statyti. Ant jos pastatyta tik 10 namų, kur dingo likę sklypai? O naujakuriai – ne varguomenė, ką neva rėmė „Džoint“, o bankininkai, parduotuvių savininkai. Maža to, dauguma jų – lietuviai. Ar tai reiškia, kad dovanai gauta žemė nebuvo pardavinėjama? Niekas į tai negali atsakyti, nes žydų skriausti mat negalima“, – piktinosi TS-LKD Panevėžio skyriaus Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis R. Pankevičius.

Pasiektame susitarime numatoma, kad „Hamas“ ir kitos Gazoje esančios karinės grupuotės sustabdytų raketų ir kitokias atakas prieš Izraelį, o Palestinos Administracija turėtų atnaujinti Gazos kontrolę ir užtikrinti efektyvų jos valdymą. Izraelis turėtų sušvelninti taikomus apribojimus, dėl ko iš esmės turėtų pagerėti palestiniečių gyvenimo sąlygos Gazos Ruože ir būtų paskatintas Gazos ekonomikos augimas.

URM vertina Egipto vyriausybės pastangas siekiant šio susitarimo. Lietuva yra pasirengusi remti galimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos patvirtintą tarptautinį mechanizmą.

urm.lt

Niurn­ber­ge ‚In­ter­na­tio­na­les Haus‘ rug­sė­jo 2 d. die­ną bus ati­da­ry­ta lit­va­kų pa­vel­dui skir­ta Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to par­eng­ta par­oda, ku­rio­je pri­sta­to­ma Lie­tu­vos si­na­go­gų ar­chi­tek­tū­ra.
Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas, ku­ris kas­met kar­tu su ki­to­mis 27 Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis ren­gia žy­dų kul­tū­ros die­ną Lie­tu­vo­je, par­eng­ta Lie­tu­vos si­na­go­gų par­oda Vo­kie­ti­jo­je bus eks­po­nuo­ja­ma ne­be pir­mą kar­tą. Pa­sta­rai­siais me­tais ji jau bu­vo par­ody­ta Ka­ta­li­kiš­ko Eichs­taet­to uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je, Bran­den­bur­go ir Prū­si­jos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je Pots­da­me bei Kon­ra­do Ade­naue­rio fon­de, Ber­ly­ne.

Arūnas Dumalakas

Vilniaus senamiestyje, Gėlių gatvėje, esanti sinagoga bet kuriuo metu galėjo sugriūti. Todėl puolę jos gelbėti Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai pradėjo nuo neatidėliotinų darbų.

Prie sinagogos jau darbuojasi bendrovės „Statresta“ darbininkai. Sinagogai gelbėti departamentas skyrė 50 tūkst. litų, dar 5 tūkst. litų pridėjo Vilniaus žydų religinė bendruomenė, rašo “Lietuvos ryto” priedas “Sostinė”.

Pastato stogas kiauras, dalis perdangos ir vidinis kupolas įgriuvę, pūva medinės stogo konstrukcijos, yra sienų mūras.

Pirmiausia statybininkai parems medinės perdangos ir stogo laikančiąsias konstrukcijas, kad jos nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga bus keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės.

Darbų ėmėsi šią savaitę

 Vilniuje baigėsi tarptautinė  Jidiš instituto organizuota vasaros jidiš kalbos ir kultūros studijų programa. Jidiš institutas yra Vilniaus universitete, o tarptautinė programa, kuri buvo sukurta Oksfordo universitete, gyvuoja nuo  1982m. 16 pirmųjų seminarų įvyko Anglijoje, po jų, profesoriaus Dovydo Kaco iniciatyva, Oksfordas estafetę perdavė Lietuvos sostinei.

Vilniaus programos unikalumas – studentai turi galimybę išgirsti gyvą tikrąją litvakų jidiš kalbą: jiems specialiai paskaitas skaito Vilniaus žydų bendruomenės nariai, kurių gimtoji kalba ,,mama lošn“ (mamos kalba)  yra jidiš. Esfyra Bramson, daugelį metų dirbusi Lietuvos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Judaikos skyriuje, Fania Brancovskaja – Jidiš instituto bibliotekininkė, Antrojo Pasaulinio karo partizaninio judėjimo dalyvė ir kiti lektoriai yra visuomet laukiami. Kursų dalyviai ne tik studijuoja jidiš kalbą, bet ir susipažįsta su ,, Lietuvos Jeruzale“ vadinamu Vilniumi, litvakų istorija ir kultūra.

Giedrė Balčiūtė 

Niujorke gyvenančiam išeiviui iš Lietuvos kineziterapeutui Samueliui Tacui (kitose šalyse žinomam kaip Shmuel Tatz) ne viena pasaulinio garso įžymybė dėkinga už sugrąžintą sveikatą. Jo rankos gydė kompozitorių Andrew Lloydą Webberį, violončelininką Mstislavą Rostropovičių, smuikininkus serą Yehudi Menuhiną ir Isaacą Sterną, aktorę Elizabeth Berkley ir daugelį kitų.

S.Tacas dirbdamas tyli. Tyli, nes klauso savo pacientų kūno muzikos. Vien prisilietimu jis supranta atėjusio bėdas ir randa būdą, kaip padėti.

Sujungė karo žiaurumai

S.Tacas – Lietuvos žydų krautuvininkų sūnus. Jis iki šiol prisimena, kaip mama didžiuodavosi prieš karą su pirmąja savo šeima – vyru ir dukrele gyvenusi Klaipėdoje, kur turėjo delikatesų krautuvę. Viską sužlugdė holokaustas. Šeima atsidūrė Kauno gete, iš kurio Samuelio mamai pavyko pabėgti – išgelbėjo netradicinė žydų tautybės moteriai išvaizda.

Skaitykite lrytas.lt

Biržų rajono savivaldybė ir Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centras 2010−2014 metais vykdo projektą „Senųjų Biržų žydų ir karamų kapinių tvarkymas ir tolerancijos ugdymas“.

Rugpjūčio 21 d. Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė ir mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė padėkojo Judaistikos mokslinių darbuotojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų centro „Sefer“ekspedicijos dalyviams.

2014 m. rugpjūčio 12–22 dienomis 17 centro „Sefer“ ekspedicijos darbuotojų kartu su Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro nariais dirbo senosiose Biržų žydų kapinėse. Ekspedicijos nariai  valė senuosius antkapius, inventorizavo bei juos kartografavo. „Sefer“ epigrafikai šifravo ant antkapių esančius užašus senąja hebrajų kalba. Pavyko užfiksuoti ir įtraukti į katalogą bei perskaityti 1400 antkapių antkapių užrašų.

Skaitykite birzai.lt

Monumentas atidengtas Lenkijos Seimo nario Jano Krzysz­to­fo Ar­da­nowskio ir vietos valdžios iniciatyva. Iškilmėse dalyvo Lenkijos Senato vicepirminkas Janas Wyrowinskis, Kujavijos Pamario vaivadijos vadovai, Torūnės miesto prezidentas, žydų, katalikų, stačiatikų, evangelikų–liuteronų dvasininkija. Pasisakymuose buvo akcentuojama Holokausto istorinės atminties svarba.

1944 m. rugpjūčio 24 d. maždaug tūkstantis žydžių – Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių iš Lodzės, Kauno, Budapešto ir kitų Europos miestų traukiniu atgabentos į  Mežyneką, kur įkurtas Štuthofo koncentracijos stovyklos padalinys. Moterims buvo įsakyta kasti prieštankinius griovius. Žydės mirė nuo išsekimo, bado, šalčio, buvo žudomos nacistų.

Skaitykite urm.lt

Vytautas Toleikis „Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ buvo pagerbtas specialiu apdovanojimu, įvertinusiu mokytojo viso gyvenimo veiklą ugdant ir puoselėjant toleranciją. Šv. Kristoforo gimnazijoje V. Tolerikis vadovauja taip vadinamam Vaikščiotojų klubui, kurio pagrindinis tikslas – pažintis ir atsivėrimas daugiakultūriam Vilniaus paveldui. Su V. Toleikiu kalbėjomės apie tai, kodėl tolerancija Lietuvoje vis dar suvokiama gana siaurai, kodėl šis žodis dažnai sukarikatūrinamas ar dalies žmonių lūpose tampa keiksmažodžiu, kai imamas iškraipyti ir pristatyti kaip „tolerastija“. Mokytojas dalijosi savo patirtimi apie tai, kaip galima ugdyti toleranciją, ypač darbuojantis su jaunais žmonėmis.

Žiūrėkite bernardinai.tv