Getas kovojo, gindamas savo tautos garbę ir orumą

Getas kovojo, gindamas savo tautos garbę ir orumą

Dmitrijus Gelpernas

   Vėlus žiemos vakaras. Mediniai Kauno geto nameliai apgaubti tylos. Juose po sunkaus priverstinio darbo dienos miega kaliniai, dažnas gerokai sargybinių sumuštas. Prie vartų, kur rytais ir dieną viešpatauja sambrūzdis, kunkuliuoja aistros, sklinda šauksmai, dabar taip pat tylu. Palei spygliuotos vielos tvorą žirgliuoja sargybinis, o būdelėje budi vokiečių puskarininkis. Jam šiandien pasisekė: budėję žydų policininkai jam įdavė konjako butelį, ir jis su malonumu lenkia taurelę po taurelės.

  Staiga prie geto vartų privažiuoja sunkvežimis. Prie vairuotojo sėdėjęs vokiečių karininkas įbėga į budėtojo būdelę ir, mosuodamas kažkokiu popieriumi, reikalauja tučtuojau pristatyti jam 30 žmonių anglies ešelonui iškrauti. Aptemdyta budėtojo smegeninė dar ne viską sumojo, bet paslaugūs žydų policininkai jau bėgioja gatve, gaudo žmones, ir – štai kokia sėkmė! – reikalingas darbininkų kiekis jau čia pat. Atvykusiam karininkui šaukiant ir žydų policininkams kartojant „šneler, šneler!“, surinkti darbininkai keliasi į sunkvežimio kėbulą. Keletas tempia kažkokius ryšulius, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Sunkvežimis nuvažiuoja, ir vėl įsivyrauja tyla. 

Skaityti plačiau
Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines

Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines

Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje Pylimo 4 (I aukšto foje) surengta D.Gelpernui skirta parodėlė, kurią paruošė Polina Pailis.

 D.Gelpernas 1914 rupjūčio 25 d.- 1998 liepos 17 d.

         D.Gelpernas gimė Sankt-Peterburge, jo tėvas Borisas Gelpernas buvo advokatas. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Baigęs Kauno vokiečių gimnaziją, pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto matematikos fakultete. Tarpukary gyvenimas suvedė jį su buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus šeima ( vokiečių okupacijos metais jis nekartą rasdavo prieglobstį jo namuose ).Sovietams okupavus Lietuvą jis pradėjo dirbti poligrafijos treste.Karui prasidėjus, D.Gelpernas ir jo artimieji mėgino evakuotis, bet nesėkmingai. 1941m. rugpjūtį buvo įkalintas Kauno gete. Metų pabaigoje gete buvo įkurta ,,Antifašistiše kamfs organizacie” – AKO ( Antifašistinė kovos organizacija ). Jos vadu tapo Chaimas Jelinas, D.Gelpernas buvo išrinktas jo pavaduotoju. Ch.Jelinui žuvus, 1944 m. tapo AKO vadu.

Po geto likvidavimo buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui grįžo į Kauną, po poros metų persikėlė į Vilnių. Pradėjo spaudos darbuotojo, poligrafininko veiklą. 1954 m.neakivaizdinių būdu baigė Maskvos poligrafijos institutą. Nuo 1945 iki 1990 metų – leldyklos “Mintis” direktoriaus pavaduotojas, Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos skyriaus vedėjas. 1987 m. – vienas iš iniciatoriu įkurti Lietuvos žydų kultūros draugiją, kuri tapo Lietuvos žydų bendruomenės pagrindu, daug metų buvo jos tarybos ir valdybos narys. Buvo Lietuvos buvusių geto ir koncentracijos stovyklų sąjungos pirmininku, Tarptautinės buvusių geto kalinių sąjungos tarybos narys, Valstybinio Gaono žydų muziejaus konsultantas, vienas iš jo ekspozicijos “Katastrofa” autoriu.

Skaityti plačiau
Vilniaus sinagogai nebegrės griūtis

Vilniaus sinagogai nebegrės griūtis

Vilniaus sinagogoje (Gėlių g. 6, Vilnius) vykdomi avarinės grėsmės šalinimo darbai.

Iki jų maldos namai buvo avarinės būklės. Stogas buvo kiauras, todėl patalpas smarkiai veikė aplinka. Dėl to dalis perdangos ir vidinis kupolas buvo įgriuvę, puvo medinės stogo konstrukcijos, iro sienų mūras.

Siekiant išvengti nelaimės ir likviduoti pavojingą situaciją, paremiamos medinės perdangos ir stogo laikančiosios konstrukcijos, kad nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės ir kitokios gamtos poveikio. Taip pat ardoma silikatinių plytų siena bei metalinės konstrukcijos, kurios ne tik vizualiai darkė sinagogos fasadą, bet ir ardė sienų mūrą, taip keldamos pavojų visam pastatui.

Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas (toliau – Departamentas) skyrė virš 50 tūkst. litų iš Paveldotvarkos 2014 metų programos. Dar 5 tūkst. litų skyrė Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Avarinės būklės likvidavimo darbų projektą parengė architektė Irena Staniūnienė.

Departamento direktorė Diana Varnaitė darbus sinagogoje vertina kaip privalomus. „Šiandien Vilniaus sinagoga yra viena iš kelių išlikusių sostinėje, o kadaise žydų gausiame Vilniuje jų buvo apie šimtą. Tebeišlikusius žydų maldos namus privalome išsaugoti ateities kartoms. Tai yra ne tik pagarba žydų bendruomenei, bet ir Vilniaus veido išsaugojimas – juk sostinę pristatome kaip Lietuvos Jeruzalę. O šiandien Gėlių gatvėje esančios sinagogos nežinantys gali ir nepastebėti – sinagoga sunkiai atpažįstama. Norint pastatui sugrąžinti pirmykštę išvaizdą, ateityje laukia dar daug darbų, tačiau kol jų sulauksime, darome, ką galime – šaliname griūties galimybę ir lygiagrečiai rengiame restauravimo darbų projektą, kad šiuos darbus galėtume pradėti kuo greičiau”.

Vilniaus sinagoga pastatyta XIX a. pradžioje – tarp 1817 ir 1833 metų vietoj buvusių medinių pastatų, priklausiusių pirkliui Zaveliui Peisachovičiui. Sinagoga XIX a. antroje pusėje buvo daug kartų rekonstruota ir plėsta. Ji veikė iki pat 1940 m. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos pastate buvo sandėliai ir butai, o nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pastatas apleistas.
Paskutinį kartą redaguota2014 – 08 – 19

kpd.lt

​Palestina ir Izraelis – cinizmo įkaitai

Domantas Likša

Mano senelis buvo žydas. Mano mama, atsižvelgiant į kultūrinius kanonus, kurie fiktyviai lemia žmogaus identitetą, galėjo laikyti save tik pusiau žyde. Mano žydiškumas liko pakibęs ore. Kas aš – žydas, lietuvis ar du viename, šeima ir visuomenė leido rinktis pačiam. Galbūt dėl šios priežasties visuomet likdavau tik pašaliniu žydiško pasaulio stebėtoju.

Čia neatsakinėsime į klausimą, ką reiškia pasirinkimas būti lietuviu. Tačiau dabartinių įvykių akivaizdoje, atrodo, esu priverstas rinktis savo žydiškumo kontekstą.

Viešosios diskusijos dalyviai skuba vieni kitiems klijuoti kraštutinumų prisodrintas klišes. Kairuoliškų pažiūrų laisvamanis pasaulietis, simpatizuojantis akliems „Hamas“ teroristiniams išpuoliams, ar iniciatyvus sionistinės politikos sekėjas, palaikantis Izraelio nusikaltimus, šviesmečių atstumu prasilenkiančius su tarptautine teise? Vidurio, atrodo, nėra. Atrodo, kad kelti klausimus, nekultivuojant ribinių ideologinių pažiūrų, kurios nepalieka vietos dialogui ir konsensusui, yra neįmanoma. Dar daugiau – likti centre, diskusijai pasitelkti analitinius metodus ir argumentus, leidžiančius permąstyti abiejų konflikto šalių logiką, yra smerktina. Prieš akis – patetiškas B kategorijos vesterno „tu su mumis, arba prieš mus“ pasirinkimas.

Skaitykite Alfa.lt 

Dėl laisvės kovų dalyvio statuso kreipėsi per 70 žydų gelbėtojų

BNS ir lrytas.lt inf.

Per pusantro mėnesio, kai galioja įstatymo pataisa dėl žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais, sulaukta per 70 prašymų dėl šio statuso suteikimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės pirmininkas Gintaras Šidlauskas sakė, kad Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus dar gegužę jiems pateikė Lietuvoje gyvenančių žydų gelbėtojų sąrašą. Jame buvo 135 pavardės.

Registrų centro užklausus duomenų apie šiuos asmenis, paaiškėjo, kad 25 žmonės jau mirę.

„Man buvo aišku, kad ta informacija (apie priimtą įstatymo pataisą. – Red.) žmonių nepasieks. Turėdami adresus visiems jiems parašėme, kad yra priimta pataisa, kad, mūsų duomenims, jūs gelbėjote žydus, nusiuntėme atmintinę, kokius dokumentus pateikti, anketą, kurią reikia užpildyti, ir kokiu adresu atsiųsti. Per liepos mėnesį išsiuntėme 108 laiškus. Iš jų atsiliepė, pateikė dokumentus 72 asmenys“, – pasakojo G.Šidlauskas.

Tarp besikreipusiųjų devyni prašymai buvo dėl laisvės kovų dalyvių statuso suteikimo po mirties. Dėl to kreipėsi mirusiųjų vaikai.

„Apie 40 žmonių kol kas išvis neatsiliepė. Palauksime rudens ir rašysime dar kartą“, – sakė G.Šidlauskas.

Jis atkreipė dėmesį į asmenų, kurie gelbėjo žydus, gimimo metus. Šių žmonių amžius verčia kuo skubiau sutvarkyti dokumentus. Tarp besikreipusiųjų į LGGRTC yra 102 metų žydų gelbėtojas.

„Gelbėjimo procese dalyvaudavo visa šeima. Visų pirma tėvai, kurie, galima sakyti, visi jau mirę, ir vyresnio amžiaus vaikai“, – teigė G.Šidlauskas.

Skaityti plačiau

Įspūdžiai iš Izraelio: žydai nelinkę puikuotis – BMW ir „Mercedes“ čia retenybė

Kai Europos keliai tampa pernelyg gerai pažįstami, imi dairytis į tolimesnes šalis. Pernai atidarytas oro tiltas Vilnius-Tel Avivas sugundė nebrangia galimybe aplankyti garsiąją Izraelio žemę.
Keli šimtai litų, beveik keturios valandos ore ir pamiršti šaltą Vilniaus orą. Išlipęs šiltą vasarišką vakarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive išsyk suvoki, kad tai jau ne Europa. Kad patekai svetur, išduoda lėtai slenkanti eilė prie pasų kontrolės. Pareigūnai dažnai paklausia, kur, ko ir kaip keliausi. Mandagus, paprastas pasienio formalumas.

Patekęs į Izraelio žemę išsyk ieškau vietinės automobilių nuomos kompanijos Eldan. Angliškai pradėtą pokalbį su simpatiška izraeliete baigiame rusiškai. Ilgainiui suprasiu, kad ši kalba yra bene antra pagal populiarumą po anglų ir kad angliškai nemokantis tėvynainis šioje šalyje neprapuls. Eldan nuomos kompaniją rekomendavo Lietuvos diplomatai. Kainos – geros, servisas – taip pat. Buvau užsisakęs pigiausią mažą mašiniuką – man už 450 litų savaitei buvo pasiūlyta Fiat Panda. Bolidas ne itin patrauklus savaitės kelionei, bet norėdamas mažinti kelionės biudžetą pamaniau, kad kadaise ir su žiguliais daug esame apkeliavę.

Skaitykite delfi.lt

JAV profesorius: Lietuva turėtų sekti žydų pavyzdžiu

RIMA AUKŠTUOLYTĖ

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebegali pasikliauti vien tik oligarchais, todėl kuria dirbtinius priešus ir taip augina savo populiarumą tarp Rusijos gyventojų, sako JAV profesorius J. Michaelas Walleris, strateginės komunikacijos, viešosios diplomatijos, informacinių ir psichologinių operacijų mokslininkas. Interviu VŽ jis prognozavo, kas laukia Putino režimo, ką jis darytų būdamas ukrainiečių vietoje ir kokių žingsnių turėtų imtis Lietuva, norėdama išsaugoti savo suverenumą.

Putinas sako, kad Amerika sugriovė gerus abiejų šalių santykius. Ką manote apie ligšiolinius JAV ir Rusijos santykius?

Lengva jam mus kaltinti. Rusijos šnipinėjimas JAV ir NATO jau viršijo Šaltojo karo laikus. Tai nepanašu į draugystę. Mes bandėme draugauti su Rusija, nors ji nenorėjo būti mūsų drauge. Tik mes turėjome bendrauti su tais, kurie tuo metu kontroliavo aparatą.

Skaitykite vz.lt

Klaipėdos bendruomenės kolektyvinė malda už Izraelį

Klaipėdos bendruomenės kolektyvinė malda už Izraelį

Klaipėdos žydų bendruomenė susirinko į Izraelio palaikymo akciją. Atėjo šeimomis, susirinko ir vaikai, kurie atnešė savo piešinius. Bendruomenės nariai kalbėjo, kad jie tvirtai remia Izraelio valstybės sprendimą gintis nuo teroristinės organizacijos  Hamas sukeltų karinių veiksmų ir raketų atakų, nukreiptų į Izraelio miestus. Visi susirinkusieji kartu meldėsi už Izraelį ir jo armiją CAAL . Žmones aukojo pinigus sunkiai sužeistam CAAL kareiviui, buvusiam klaipėdiečiu, Eduardui Zigeliui.

Nuotraukų albumas FB

 

Izraelio premjeras: JT legitimizuoja teroristines organizacijas

BNS

Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu trečiadienį užsipuolė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą (UNHRC), kaltindamas ją pastangomis suteikti legitimumą teroristų organizacijoms.

Taip premjeras reagavo į pranešimą, kad UNHRC atlieka tyrimą dėl numanomų Izraelio valstybės karo nusikaltimų Gazos Ruože.

„UNHRC suteikia legitimumą žudikiškoms teroro organizacijoms, tokioms kaip „Hamas“ ir „Daash“ („Islamo valstybė“), – sakė jis, kaltindamas šią instituciją, kad ji pro pirštus žiūri į kitur Artimuosiuose Rytuose vykdomas žudynes, tačiau tiria Izraelio veiksmus ginantis nuo raketų atakų iš Gazos Ruožo.

Atsakydamas į B.Netanyahu kaltinimus, 47 nares turinčios UNHRC atstovas pareiškė, jog praėjusį mėnesį pradėto tyrimo taikiklyje bus abi konflikto Gazos Ruože pusės.

„Rezoliucijoje dėl Tyrimo komisijos įkūrimo aiškiai nurodoma, kad ji tirs visus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinių įstatymų pažeidimus nuo dabartinės karinės operacijos pradžios birželio viduryje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rolando Gomezas.

Prieš kelias dienas UNHRC paskyrė kanadietį tarptautinės teisės ekspertą Williamą Schabasą vadovauti tyrimui dėl veiksmų Gazos Ruože, o tas žingsnis išprovokavo Izraelio įtūžį. Izraeliečiai kaltina W.Schabasą šališkumu.

Jonathanas Sacksas. Kai tikintieji nebesugeba gyventi kartu

Tragiškiems įvykiams Irake dominuojant žiniasklaidos antraštėse, kartais pravartu žengti žingsnį atgalios nuo šios dienos įvykių ir pažvelgti į tai, kas vyksta, iš istorijos perspektyvos, birželio 20 dienos rašinyje teigia rabinas Jonathanas Sacksas.

Tai, kas šiandien vyksta Sirijoje, Irake ir kitur, bent jau iš dalies yra ilgalaikio konflikto islamo viduje tarp sunitų ir šiitų atšakų šiame didžiame tikėjime atsinaujinimas. Jei mes pažvelgsime atgalios į istoriją, pamatysime panašius konfliktus ir kitose didžiose monoteistinėse religijose – judaizme ir krikščionybėje.

Judaizme tai nutiko pirmajame mūsų eros amžiuje. Žydai Izraelyje buvo labai susiskaldę. Būta fariziejų, sadukiejų, esenų. Žmonės ginčijosi, koks turi būti atsakas Romos imperijai, kuri to nenorintiems gyventojams siekė primesti svetimas vertybes. Būta nuosaikiųjų fanatikų. Net tarp fanatikų būta radikalų.

Skaitykite bernardinai.lt

Mazel tov!

Mazel tov!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina su jubiliejiniu  gimtadieniu Mišą Jakobą, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorių. Linkime jums, mielas Miša,  įgyvendinti  savo  užmojį – įrengti  Vilniuje ateities mokyklą ir nepaliauti didžiuotis savo svajone,  naujausiom tehnologijom įrengta XXI amžiaus mokykla, kurioje mokysis mūsų bendruomenės vaikai.

Mazel Tov!

Užjaučiame Izraelio prezidentą Shimoną Peresą, mirus jo puseserei

Užjaučiame Izraelio prezidentą Shimoną Peresą, mirus jo puseserei

BNS ir lrytas.lt inf.

Antradienį mirė Holivudo aktorė Lauren Bacall. Jai buvo 89 metai, praneša CNN. Aktorės gyvybė užgeso Niujorke, jos namuose.

„Su dideliu liūdesiu, tačiau ir su dideliu dėkingumu už jos nepaprastą gyvenimą patvirtiname, kad Lauren Bacall mirė“, – sakoma trumpame „Humphrey Bogart Estate“ pareiškime „Twitter“.

JAV žiniasklaida pranešė, kad L.Bacall mirė antradienį ryte patyrusi insultą savo namuose Niujorke.

Daugiau nuotraukų

Daugiau lrytas.lt

Ypatingas darželis Vilniuje, į kurį niekada neateina Kalėdų Senelis

Ypatingas darželis Vilniuje, į kurį niekada neateina Kalėdų Senelis

Nors Vilniuje yra beveik pusšimtis tautinių mažumų darželių, apie juos žiniasklaida rašo nedažnai. Gerokai daugiau dėmesio sulaukia tautinių mažumų mokyklos, tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo klausimai retai patenka į viešąjį diskursą. Taigi, nedaug kas žino, jog nedidelėse, tačiau jaukiose patalpose Jasinskio gatvėje yra įsikūręs vienintelis Lietuvoje žydų vaikų darželis „Salvija”, šiemet švenčiantis dvidešimt penktąsias įkūrimo metines.

Tėvai tradicijų mokosi iš vaikų

Žydų vaikų darželis neatsitiktinai vadinasi „Salvija”. Kaip paaiškina darželio direktorė Margarita Koževatova, salvija yra gėlė, turinti menoros – septynšakės žvakidės formą. Žydai tiki, kad šios gėlės pavyzdžiu buvo sukurta pirmosios šventyklos žvakidė. Šiandien menora yra vienas pagrindinių žydų tautos ir religijos simbolių – ji atvaizduojama net Izraelio herbe.

Skaitykite tavovaikas.lt

Prancūzai nemato bėdų dėl Mirtis Žydams kaimelio

Įsiutę aktyvistai, kovojantys prieš antisemitizmą, pareikalavo, kad Prancūzijos kaimelis Mirtis Žydams (pranc. La Mort aux Juifs) kuo greičiau pakeistų savo pavadinimą, pasakoja „Daily Mail“.

Tarptautiniu mastu gerai žinoma žydų interesų grupė „Simono Wiesenthalio centras“ neseniai išsiuntė laišką Prancūzijos vidaus reikalų ministrui. Jame grupės nariai pasiskundė, kad kaimelio pavadinimas yra tiesioginė antisemitizmo išraiška.

Žydų interesų gynėjai teigia esą priblokšti, kad miestelis tokiu pavadinimu gyvuoja iki šiol, o valstybės valdžia nesiima jokių veiksmų.

Skaitykite lrytas.lt

Mazel tov! Operos solistas Rafailas Karpis tapo tėvu

Operos solistas Rafailas Karpis tapo tėvu, jo žmona Diana Karpė pagimdė mergaitę, praneša Žmonės.lt. Džiugią naujieną patvirtino pats Rafailas.

Labai džiaugiamės, kad sulaukėme dukters. Toliau gyvensime ir stengsimės kažkaip suvokti tėvystę ir prisiimti atsakomybę už tą vaikelį. Dabar mano galvoje – daug minčių apie tėvystės kelią“, – Žmonės.lt sakė R.Karpis.

Žmonės.lt primena, kad Rafailas Karpis ir Diana Daunoravičiūtė susituokė šių metų balandžio 5-ąją Vilniaus rotušėje.


Skaitykite 15min.lt  

Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam

Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam

Keletas paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.

Ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.

I. Susitelkite ties savo kalbos tikslumu

Stenkitės plėsti savąjį žodyną ir prižiūrėti jį taip, kaip prižiūrite savo banko sąskaitą. Skirkite jai daug dėmesio ir stenkitės didinti dividendus.

Šio veiksmo tikslas skirtas ne jūsų iškalbai miegamajame gerinti, profesinei sėkmei siekti ir netgi ne tapsmui pasaulio išminčiais. Jo tikslas – suteikti jums galimybę išreikšti save kuo pilniau ir tiksliau. Žodžiu, tikslas – jūsų pusiausvyra. Nes tai, kas tinkamai neiškalbėta, neišsakyta, gali sukelti neurozę.

Skaitykite delfi.lt

Yitzhako Rabino kalba atsiimant Nobelio taikos premiją

Yitzhakas Rabinas buvo karys, kuris 1992 metais tapo Izraelio premjeru ir atsisakė panaudoti jėgą vardan derybų ir taikos su palestiniečiais. Jis pritarė Oslo susitarimams, kurie 1993 metais slapta buvo suderėti Norvegijoje. Pagal juos Izraelis palaipsniui turėjo atsitraukti iš okupuotų teritorijų ir garantuoti palestiniečiams apsisprendimo teisę. Tais pačiais metais susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone, o 1994-aisiais Y. Rabinas pasidalijo Nobelio taikos premija kartu su Izraelio užsienio reikalų ministru Shimonu Peresu ir palestiniečių lyderiu Yasseru Arafatu.

Dalis žydų Oslo susitarimus laikė išdavyste, ir Y. Rabinas 1995 metų rudenį buvo nužudytas religinio fanatiko. Šiandien, kai tarp izraeliečių ir Palestinos vėl tvyro įtampa, įsiplieskianti kariniais konfliktais, kai tūkstančiai nekaltųjų žūva, o dar daugiau žmonių tampa benamiais ir kenčia nepriteklių, siūlome Y. Rabino kalbos, sakytos atsiimant Nobelio taikos premiją, ištraukas. Lai jos tampa gairėmis viliantis, kad tiek Izraelyje, tiek Palestinoje vėl atsiras politinių lyderių, kurie suvoks, jog karinis konflikto sprendimas nėra galimas, o būtina rasti diplomatinę išeitį taikai pasiekti. Y. Rabino kalba šiandien tampa dar aktualesnė, nes tik susitaikymas gali vesti į tvarią taiką.

Skaitykite bernardinai.lt

V. Šimanskis. Negi taip sunku suprasti Izraelio neapykantą fanatikams?

V. Šimanskis. Negi taip sunku suprasti Izraelio neapykantą fanatikams?

Kai kurie civilizacijų teoretikai mano, kad skirtingos civilizacijos funkcionuoja ir yra paremtos skirtingomis vertybėmis. Paprastai tariant – tai, kas laikoma vertybe Europoje, gali visiškai neturėti reikšmės Kinijoje. Pavyzdžiui, romantinės meilės idėja Azijoje, net tokioje vakarietiškoje Japonijoje, nėra tokia gyva, kaip Disnėjaus romantikos tėvynėje JAV. Tai nereiškia, kad azijiečiai neturi jausmų, ar nejaučia meilės – tiesiog sąvokos ir socialiniai konstruktai analizuojant šią emociją yra kitokie.

Nepamirštant šios idėjos ir pažvelgus į Izraelio–„Hamas“ konfliktą, turėtų būti daug sunkiau vertinti tai, kas ten vyksta. Ar mūsų suvokimas, kas gera ir teisinga, egzistuoja ir artimųjų Rytų tautoms? Tautoms su visiškai kitokia emocine bei istorine patirtimi?Argi negalime suvokti Izraelio veiksmų? Tautos, engtos daugelį metų ir pagaliau radusios namus? Tautos, kurios kultūrinis indėlis per amžius stiprino visą Vakarų pasaulį? Jų neapykantos taikos nenorintiems ir jų sunaikinimo trokštantiems fanatikams?

Skaitykite delfi.lt

 

Žydų vaizdinys „Lietuvos aido“ skiltyse tarpukariu (I)

Žydų vaizdinys „Lietuvos aido“ skiltyse tarpukariu (I)

Skaityti prieškario Lietuvos laikraščius – ir malonus, ir naudingas užsiėmimas. Šalia kitokios įvairiopos naudos pirmiausia minėtina pažintinė: galime daug aiškiau suvokti, kokios buvo to meto lietuvių tam tikrų dalykų sampratos ir įsivaizdavimai. Vienas įdomiausiųjų šia prasme – žydų vaizdinys. Prieškarinis „Lietuvos aidas“ čia mane nustebino, nes jis pasirodė visai kitoks, negu tikėjausi.

Žinojau, kad 1933 m. pasirodžiusiame „Akademike“ buvo radęsi antisemitinių rašinių, o šis leidinys gyvavo toje pačioje tautininkų aplinkoje kaip ir „Lietuvos aidas“. Iš anksto, prieš imdamasis šiuo kampu skaityti, maniau, kad trys pagrindiniai to meto dienraščiai išsirikiuos šitaip: liaudininkų „Lietuvos žinios“ bus žydams palankiausios, katalikiškas „Rytas“ rasis kažkur viduryje, o tautininkų „Lietuvos aide“ atsiras ir antisemitizmo.

O išėjo kitaip: 1932–1935 m. „Lietuvos aidas“ buvo žydams palankus, skelbė nemažai apie juos žinių ir kartkartėmis leisdavo jiems patiems platesniais rašiniais prisistatyti. Žlugo eilė nusistovėjusių stereotipų apie lietuvių ir žydų santykius prieškario Lietuvoje.


Skaitykite 15min.lt

 

Izraelis švelnins Gazos ruožo blokadą vardan taikos

ELTA ir lrytas.lt inf.

Izraelio vyriausybės pareigūnai teigė esantys pasirengę palengvinti Gazos Ruožo blokados sąlygas Kaire vyksiančių taikos derybų metu, jei šios sąlygos prisidės prie ilgalaikės taikos su „Hamas“, skelbia „Haaretz“.

Nors galutinis sprendimas dėl lengvesnių blokados sąlygų nėra priimtas, teigiama, kad Gazos Ruožo žvejams gali būti leista žvejoti iki šešių jūrmylių nuo kranto, o ateityje šią ribą bus įmanoma išplėsti iki 12 jūrmylių, kaip kad reikalauja palestiniečių „Hamas“. Jeruzalė pasiryžusi įsileisti daugiau asmenų iš Gazos Ruožo į Vakarų Krantą, kas mėnesį išduodant bent po 5 tūkst. leidimų. Taip pat žadama sušvelninti pasienio kontrolę Kerem Šalomo patikros poste, kad į Gazą galėtų atvykti daugiau sunkvežimių su būtinojo vartojimo prekėmis.

Skaitykite lrytas.lt